- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2K-172/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Benediktas Stakauskas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- M., L. U., ir R
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. ir L. U. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžių.
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžiu M. U. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki 2006 m. lapkričio 10 d., nuo 2007 m. gruodžio 14 d. iki 2007 m. gruodžio 25 d. bei nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. birželio 18 d. L. U. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, prie šios bausmės visiškai pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta 120 MGL (15 300 Lt) dydžio bauda ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo ir 120 MGL (15 300 Lt) dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. U. paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. liepos 15 d., taip pat į paskirtą baudą įskaityti 328,19 Lt, sumokėti vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. V. bei A. V., tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendis dėl M. ir L. U. pakeistas: M. U., pripažintam kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. U. paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki 2006 m. lapkričio 10 d., nuo 2007 m. gruodžio 14 d. iki 2007 m. gruodžio 25 d. ir nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. liepos 25 d. L. U. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtas ketverių metų laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, ir L. U. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė ir 120 MGL (15 300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. U. paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. liepos 15 d. bei nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. įskaitytinai. Be to, į paskirtą baudą įskaityti 328,19 Lt, sumokėti vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. U. ir L. U. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. 2007 m. gruodžio 14 d., apie 7.00 val., veikdami organizuota grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, Šilutės r., (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, pažeisdami 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, įgijo akcizais apmokestinamų prekių – 22 520 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 64 706 Lt (viršija 250 MGL dydžio sumą – 32 500 Lt), ir šias akcizais apmokestinamas prekes automobiliu „Toyota Previa“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu M. U., gabeno, kol Šilutės r., (duomenys neskelbtini), įklimpo. L. U. savo automobiliu „Audi 100“ (neturinčiu valstybinių numerių) privažiavo prie automobilio „Toyota Previa“ (duomenys neskelbtini) ir jį bandė ištempti, tačiau šiuos automobilius 2007 m. gruodžio 14 d., apie 7.00 val., įvykio vietoje sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pareigūnai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis M. U. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendį su pakeitimais, t. y. perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką iš BK 199² straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pasunkino kasatoriaus teisinę padėtį. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, jis kaltu visiškai prisipažino, nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties bendrininkų grupe, atlikdamas padėjėjo vaidmenį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad jokių akcizais apmokestinamų prekių jis neįgijo ir jomis nedisponavo, kasatoriui buvo pažadėtas atlygis, tačiau jis jo negavo, neva buvo atsiskaityta tik už fizinį darbą, kuris su akcizo mokesčiais nieko bendra neturi. Mokesčius privalo mokėti tas, kas disponuoja akcizinėmis prekėmis. Nuteistasis M. U. teigia, kad jam nebuvo žinoma, jog gabenamų prekių vertė viršija 250 MGL, taip pat iš anksto nebuvo žinoma, kad prekės bus apmokestintos akcizais. Kasatoriaus nuomone, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis L. U. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendį su pakeitimais, t. y. perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką iš BK 199² straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį.
Kasaciniame skunde nuteistasis L. U. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai padidino jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos apygardos teismas, pasak kasatoriaus, teisingai nurodė, kad jo padaryta nusikalstama veika atlikta ne organizuota, o bendrininkų grupe. Byloje nėra duomenų, kad jis su kitais bendrininkais iš anksto būtų susitaręs daryti nurodytą nusikaltimą ir jame tiesiogiai dalyvavęs. Anot kasatoriaus, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, nes jis, paprašytas nenustatytų asmenų, už atlygį nuvežė žmones į nurodytą vietą ir nežinomų asmenų buvo iškviestas ištraukti pievoje įklimpusį automobilį, daugiau jokių veiksmų teigia neatlikęs, apie cigaretes ir jų vertę iš anksto nežinojęs, jokių akcizais apmokestinamų prekių neįgijęs ir jomis nedisponavęs. Prieš jį nuteisiant L. U. dirbo, turi šeimą, vaiką, vienas šeimą išlaiko, materialinė padėtis buvo sunki, todėl sutiko už atlygį paprašytas nuvežti žmones ir iškviestas ištraukti atsitiktinai įklimpusį automobilį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistųjų kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo nuteistųjų M. U. ir L. U. kasacinius skundus atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų M. U. ir L. U. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai; kasatoriai apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtumo ir pagrįstumo aspektais buvo ginčijamas pagal prokurorės ir kito nuteistojo byloje apeliacinius skundus; prokurorė dėl bendrininkavimo formos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Kasatorių aiškinimas, kad jiems paskirtos bausmės yra pernelyg griežtos, yra deklaratyvus, jokių argumentų apie tai nepateikta. Iš Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad, tenkindamas prokurorės skundą ir pagrįstai pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei skirdamas M. U. ir L. U. didesnes laisvės atėmimo bausmes, apeliacinės instancijos teismas BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai atmestini.
Tiek L. U., tiek ir M. U. kasaciniai skundai grindžiami analogiškais argumentais, tad dėl jų pasisakytina bendrai.
Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų
Kasaciniuose skunduose M. U. ir L. U. ginčija pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktą jų veikos kvalifikaciją pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nei L. U., nei M. U. apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio neskundė, o prokurorės apeliacinis skundas buvo paduotas dėl, prokurorės nuomone, neteisingai paskirtų bausmių, netinkamai pritaikant BK 54 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame prokurorės skunde – dėl L. U. ir M. U. paskirtų bausmių. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacinių skundų dalis dėl kasatorių veikų kvalifikavimo teisingumo paliekama nenagrinėta. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek prokurorė, tiek abiejų kasatorių gynėjos dėl jų veikos kvalifikacijos jokių reikalavimų nepateikė; kaltinamajame akte pateiktas kaltinimas pripažintas įrodytu pirmosios instancijos teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais. Veikos padarymas organizuota grupe abiem kasatoriams buvo inkriminuojamas tiek apibrėžiant kaltinimo apimtį kaltinamajame akte, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, tad skunduose klaidingai teigiama, kad tai naujai nustatyta aplinkybė, taip neteisėtai praplečiant kaltinimo ribas.
Nagrinėjant bylą kasacine tvarka byla patikrinama teisės taikymo aspektu, bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos, o remiamasi žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Dėl to nenagrinėtinais pripažįstami ir kasacinių skundų teiginiai, kuriais nesutinkama su nustatytomis bylos aplinkybėmis, keliamos versijos dėl pagalbos pievoje įklimpusiam automobiliui, dėl nežinojimo apie gabenamas cigaretes.
Dėl paskirtų bausmių
BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dviejų rūšių bausmės: bauda ir laisvės atėmimas iki septynerių metų. Apeliacinės instancijos teismas, individualizuodamas bausmes abiem kasatoriams, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. bausmes skyrė pagal BK 199² straipsnio 1 dalies sankciją (BK 54 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu bausmės kasatoriams sugriežtintos, įvertinus:
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, – padarytas sunkus nusikaltimas, išvengiant privalomų mokesčių valstybei, neteisėtai gabentų cigarečių vertė, įskaitant privalomus mokesčius, yra beveik du kartus didesnė nei BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta riba (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas);
2) kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas);
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – veika padaryta savanaudiškais tikslais (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas);
4) nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstama veika baigta (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas);
5) kaltininkų asmenybes, – L. U. yra jauno amžiaus, daug kartų baustas administracine tvarka, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už analogiškos veikos padarymą iki šiuo nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos; M. U. niekur nedirbo, buvo baustas administracine tvarka ir jam atimta teisė vairuoti, tad šią nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. neturėdamas tam teisės; pažeisdamas jam skirtą kardomąją priemonę, M. U. išvyko į užsienį; Všį (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas);
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, – tiek L. U., tiek M. U. vaidmuo darant nusikalstamą veiką organizuota grupe nebuvo antraeilis, jie abu veikė kaip vykdytojai (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas);
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, – konstatuota abiejų kasatorių viena lengvinanti ir viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė: kasatoriai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos organizuota grupe padarytos veikos (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo klausimus apeliacinės instancijos teisme teisės taikymo klaidų nepadaryta. Bausmės kasatoriams sugriežtintos išsamiai išnagrinėjus bei įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. U. ir M. U. kasacinius skundus atmesti.