- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- ATP-654-397/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00256-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutarimu R. M., pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą bei jai paskirta administracinė nuobauda 86 eurų bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Institucija prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą: palikti paskirtą 86 Eur baudą ir įpareigoti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį Institucijai atlyginti 14,95 Eur turtinį nuostolį. Nurodo, kad ATPK 273 straipsnis numato, jog nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisme advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-17 nurodymo Nr. 5-N-6 nuostatomis, visais atvejais pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 186 straipsnį, kai į įvykį buvo iškviestos policijos pajėgos, turi būti apskaičiuojama policijos įstaigos dėl melagingo iškvietimo patirta žala, kad administracinio teisės pažeidimo byloje būtų teikiamas reikalavimas žalai atlyginti. Patirtas nuostolis buvo nustatytas remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakingų struktūrinių padalinių skaičiavimais, kurie yra prijungti prie bylos medžiagos.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl R. M. nubaudimo pagal ATPK 186 str. nėra ir ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti apskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 14,95 Eur turtinį nuostolį, kurį, Institucijos nuomone, turi atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – R. M..
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, netenkindamas Institucijos prašymo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinį nuostolį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, įstatymo pažeidimų nepadarė.
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Nagrinėjamu atveju Institucija pateikė skaičiavimus, kad dėl melagingo iškvietimo policijai buvo padarytas 14,95 Eur turtinis nuostolis. ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikia vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo R. M. pranešimo į iškvietimą reagavusi Institucija patyrė nuostolių, kaip jie suprantami LR CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti Institucijos prašymą priteisti nuostolius, atsiradusius dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, atlyginimo, todėl naikinti ar pakeisti pirmos instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutarė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.