Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui K. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB Danske lizingui bei valstybės institucijai, teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškinio (b.l. 59-64). Institucija nurodė, kad ieškovė su dukra gyvena adresu (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute su visais patogumais, būstą ieškovė nuomojasi. Būsto būklė gera. Motina stengiasi dukrai sudaryti kuo palankesnes gyvenimo sąlygas: vaikas turi daug knygelių, žaislų, lavinamųjų žaidimų. Pakankamai drabužių ir avalynės, mergaitė miega patogioje lovelėje.Motina gražiai bendrauja su savo dukra, tinkamai auklėja. Atsakovas gyvena nuomojamame vieno kambario 24 kv.m. bute su visais patogumais. Atsakovas dukrai atskiros erdvės nėra sukūręs, kadangi mergaitė čia nesilanko ir nenakvoja. Nepilnametė E. V. G lanko lopšelį darželį „Sadutė“, yra sveika, lanko šokių būrelį ir anglų kalbos užsiėmimus, jai patinka teatras ir skaityti knygeles. Mergaitė skyriaus darbuotojai nurodė, kad gyventi nori su mama, nes mama visada ja rūpinosi, kad tėtį ji mato retai, tėtis šiais metais pamiršo ją pasveikinti su gimtadieniu, švenčių dienomis ji daugiausia būna su mama, tik šiuos Naujuosius metus sutiko su tėčiu, nes buvo labai pasiilgusi senelės, su tėčiu ji pasikalba, tačiau tėtis ją vesdavosi į kavinę „Mamuto baras“, kur tėtis gerdavo alų, o ji sėdėdavo ir laukdavo. Skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, kad atsižvelgiant į nustatytus faktus, nepilnamečio vaiko interesus, jos išreikštą nuomonę bei faktinę vaiko padėtį, neprieštarauja dėl nepilnametės E. V. G gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Dėl teiktino išlaikymo dydžio skyrius nurodė, kad vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė papildomai nurodė, jog abu tėvai pripažino, kad vaikas yra gabus, todėl reikalingas papildomas lavinimas, todėl vaikui iš atsakovo turi būti priteistas didesnis išlaikymas nei minimalus. Atsakovas turi prisidėti prie vaiko lavinimo ir būsto užtikrinimo.

Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino savo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir prašė vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 700 Lt periodines išmokas per mėnesį bei sumažino savo reikalavimą dėl prašomos priteisti kompensacijos už automobilį iki 5000 Lt. Kitus savo reikalavimus ieškovė palaikė. Ieškovė nurodė, kad nuo 2011 metų gegužės mėnesio jų santuoka yra faktiškai iširusi, nuo to laiko jie gyvena atskirai. Atsakovas jai buvo neištikimas ir pats jai prisipažino. Vyras pastoviai gerdavo, negrįždavo namo, neteikė išlaikymo vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis, nustatė, jog šalys susituokė 2005m. birželio 22 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18). Santuokoje 2005-08-29 gimė dukra E. V. G (b.l.9), kuri šiuo metu yra nepilnametė. Sutuoktiniai nuo 2011 metų gegužės mėnesio neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių, nei vienas sutuoktinis neprašo skirti termino susitaikymui, laiko, kad jų santuoka yra faktiškai pasibaigusi. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, sutuoktiniai daugiau nei metus negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nenori, kad būtų skirtas terminas susitaikymui. Preziumuojama, kad santuoka yra faktiškai iširusi (LR CK 3.53 str. 2 d.).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas. Atsakovas pažeidė LR CK 3.27 str., kuriame įtvirtinta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Ieškovės nuomone jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir paliko šeimą, nes susirado kitą moterį. Atsakovas nepripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Nurodo, kad jis nebuvo neištikimas savo žmonai. Nurodo, kad jų santykiai jau buvo pašliję 2-3 metus iki to laiko kol jie nustojo kartu gyventi ir žmona norėjo su juo skirtis. Atsakovo nuomone jų šeima iširo dėl charakterių nesutapimo, skirtingų požiūrių į gyvenimą.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. (LR CK Trečios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, psl. 131).

Išklausius ieškovę, ištyrus bylos medžiagą, aplinkybių, nurodytų CK 3.60 str. 3 dalyje, kurioje įstatymu yra nurodyta, kokiais atvejais yra preziumuojama sutuoktinio kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia, nebuvo nustatyta (CPK 178 str.). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia atsakovo kaip sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo - byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintinos neįrodytomis. Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2011 metų gegužės mėnesio (CPK 186, 187 str. str.). Todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).

Konstatavus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem buvus nepakankamai atidiems vienas kitam, lojaliems, rūpestingiems ir siekiantiems stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis vaiku, šeimos gerove, bet ir šeimos išsaugojimu.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo bei registruoto kilnojamojo turto (b.l. 10-12).

Šalys turi bendrą kreditorių UAB Danske lizingą. UAB Danske lizingas su atsakovu K. G. 2008-08-14 sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui perdavė naudotis ir valdyti 2008 metų gamybos automobilį VW POLO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kaina 44194.99 Lt (b.l. 14, 105-107).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo sutuoktinių solidarų kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui UAB Danske lizingas pagal 2008 d. rugpjūčio 26 d. finansinio lizingo sutartį palikti vykdyti vienasmeniškai atsakovui jam perimant turtines prievoles ir teises pagal sudarytą Finansinio lizingo sutartį, o jai priteisti 5000 Lt piniginę kompensaciją už automobilį.

Trečiasis asmuo šalių kreditorius reikalauja, kad po santuokos nutraukimo visus Lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdytų atsakovas.

Atsakovas nesutinka, kad iš jo ieškovei būtų priteista kompensacija už automobilį.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad likusių įmokų suma pagal 2008-08-14 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 13937,41 Lt. Į šią sumą neįskaičiuotos lizingo gavėjo mokėtinos sumos už turto draudimą. Lizinguojamo automobilio likutinė vertė yra 12562,70 Lt. (b.l. 128).

Pagal CK 3.115 str. 2 d. jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008 d. rugpjūčio 26 d. finansinio lizingo sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė pripažino, kad santuokos metu ir jai jau faktiškai pasibaigus, tai yra, kai sutuoktiniai kartu nebegyveno, ji pati naudojosi lizinguojamu automobiliu.Tarp sutuoktinių buvo žodinis susitarimas, kad atsakovas moka lizingo įmokas už automobilį, o ieškovė buto nuomos ir komunalinius mokesčius. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad lizinguojamu automobiliu naudojosi tik atsakovas. Priešingai posėdžio metu atsakovas siūlė ieškovei perimti teises ir pareigas iš finansinio lizingo sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad likusių mokėti finansinio lizingo įmokų suma yra didesnė nei automobilio likutinė vertė, kompensacija ieškovei už atsakovui atitenkančią turtinę teisę nepriteistina. Kitokią automobilio vertę pagrindžiančių įrodymų, ieškovė į bylą nėra pateikusi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko E. V. G, gim. 2005-08-29, gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei norais, jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. G. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

VTAS išvadoje dėl ginčo pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. VTAS darbuotojams išklausius nepilnametę E. V. G, ji išreiškė norą, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).

LR CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga ir tai reiškia, jog tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikams vystytis ir augti, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, būtina įvertinti pačių nepilnamečių vaikų tėvų finansines galimybes tenkinant vaikų poreikius tuo pačiu vertinant ir vaikų poreikius.

Ieškovė prašo priteisti vaiko išlaikymui po 700 Lt periodinių išmokų per mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad vaikas turi specialių poreikių: ji lanko ugdymo įstaigą darželį už kurį per mėnesį reikia mokėti 200Lt, lanko anglų kalbą bei šokius už kuriuos per mėnesį mokama 120 Lt, vaikas yra apdraustas gyvybės draudimu už kurį per mėnesį mokama150Lt, vaikas lankosi pas ortodontą, jai bus reikalingas ortodontinis gydymas. Ieškovė nurodė, kad vaikas turi gabumų kalboms, dailei bei muzikai ir šiuos vaiko gabumus ji ketinanti tobulinti. Ieškovė deda visas pastangas visokeriopam vaiko lavinimui bei ugdymui.

Tėvai savo vaikams turi užtikrinti teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Šalys per savo santuoką neįgijo nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi jų vaikas. Ieškovė viena deda pastangas užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir nuomojasi būstą, kuriame su savo nepilnamete dukra ir gyvena, už būsto nuomą mokama 600 Lt per mėnesį plius komunaliniai mokesčiai.

Atsakovas pripažino, kad vaikas turi specialių gabumų kalboms ir dailei, kuriuos reikėtų tobulinti, tačiau mano, kad vaiko išlaikymui turėtų būti priteistas 400 Lt išlaikymas, kuris turi būti pakankamas patenkinti visus vaiko poreikius. Atsakovas nurodė, kad jis šiuo metu negali teikti didesnio išlaikymo, kadangi pats turi nuomotis būstą bei mokėti kredito įmokas lizingui.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra įgiję medicininį išsilavinimą. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2200Lt (b.l. 15). Atsakovas yra priimtas į (duomenys neskelbtini) dieninio skyriaus chirurgijos studijų programos rezidentūrą, kurioje gaunama 1248 Lt stipendija (b.l. 114-115) bei dirba (duomenys neskelbtini), kur vidutiniškai per mėnesį uždirba 2200 Lt (b.l. 116,117). Nei ieškovė nei atsakovas neturi nuosavybės teise nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, kad šalių gaunamos pajamos sudaro didesnį nei vidutinės mėnesinės algos Lietuvoje vidurkį, darytina išvada, kad jie vaiko poreikių tenkinimui gali skirti išlaikymą didesnį nei orientuotą į vienos minimalios mėnesinės algos dydį. Atsakovo argumentas, kad jis moka lizingo įmokas kreditoriui, nelaikytinas svarbiu nustatant išlaikymo vaikui dydį.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, išlaikymui priteistina po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą pradedant mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2012-01-05, iki vaiko pilnametystės (CK 3.198 str., 3.201 str. 1, 2 d.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė R. G. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ( CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė- G (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovė ar atsakovas būtų reikalingi išlaikymo, šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 579,20 Lt žyminio mokesčio- 440 Lt už turtinį reikalavimą bei 139,20 Lt už neturtinį reikalavimą. Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino savo turtinį reikalavimą iki 5000 Lt, todėl už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 150 Lt. Vadovaujantis CPK 87 str. 2 d. ieškovei grąžintina 217 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), todėl vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. ieškovei iš atsakovo priteistina pusė jos sumokėto žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, tai yra 70 Lt. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudarė 38 Lt, jų atlyginimas valstybei šalims dalinamas po lygiai, tai yra po 19 Lt ( LR CPK 93, 96 str.). Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 85 str. 1 d. 1p., 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovo priteistina 252 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) (700 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2005m. birželio 22 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G., palikti santuokinę pavardę – G.

Nepilnamečio vaiko E. V. G, gim. 2005-08-29, gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. V. G, gim. 2005-08-29, a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 700,00 (septynis šimtus litų) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-01-05) iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jos motina R. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visos teisės ir pareigos pagal 2008-08-14 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su kreditoriumi UAB Danske lizingu pereina atsakovui K. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Atmesti ieškovės reikalavimą priteisti jai 5000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią turtinę teisę pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 200808F-10958.

Priteisti iš atsakovo K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 271 (du šimtai septyniasdešimt vienas) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 19 Lt ( devyniolika litų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 70 (septyniasdešimt litų) Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 217 (du šimtai septyniolika litų) Lt žyminio mokesčio, sumokėto valstybei 2012-01-03 AB SEB banke.

Išaiškinti, kad mokestį, įsiteisėjus šiam sprendimui, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.