- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- ATP-79-380/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00589-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- D. L.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. 2014 m. liepos 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis būdamas AB LESTO Investicijų planavimo ir kontrolės grupės projektų vadovu, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos (toliau – Komisija) 2014-03-12 kompleksinio derinimo metu, kurio išvados įformintos 2014-03-12 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą nesuderinti D. Š. pateikto prašymo suderinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rajone (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas) detaliuoju planu (toliau – Detalusis planas) numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžinieriniais tinklais būdo keitimą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rajone. D. L. atsisakymas derinti Planą, nurodant, kad nėra prie Plano pridėtų AB LESTO prisijungimo sąlygų yra neteisėtas, kadangi Teritorijų planavimo įstatymas nenumato, kad detaliuosiuose planuose nustatytų planuojamos teritorijos aprūpinimo inžinieriniais tinklais būdų koregavimui Komisijoje turi būti išduodamos prisijungimo sąlygos. D. L. neteisėtas atsisakymas derinti teritorijų planavimo dokumentą komisijoje pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014-01-01 (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 6 dalies nuostatas (naujoje įstatymo redakcijoje – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2014-01-01 (toliau Pakeitimo įstatymas) 28 straipsnio 8 dalies nuostatas). Pažymima, kad vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio (Įstatymo taikymas ir įsigaliojimas) 1 dalimi: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą“. D. L. pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014-01-01, 23 straipsnio 6 dalies nuostatas (naujoje Įstatymo redakcijoje – Pakeitimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalis).
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. L. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189¹⁶ str. 6 d., administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Šalies argumentai
D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, prieštaraujantiems paties teismo nurodomoms teisės aktų nuostatoms, nepritaria teritorijų planavimo procesą bei teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras reglamentuojančių nuostatų, konkrečiai – Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų aiškinimui. Komisijai buvo pateiktas jau paruoštas teritorijų planavimo dokumentas, t. y. Detalusis planas, kuris buvo koreguojamas vadovaujantis tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka. Detaliajame plane nustatyto planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo koregavimas yra Detaliojo plano koregavimo procedūros dalis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumentų keitimo, taikant įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Komisijoje derinant teritorijų planavimo dokumentą nesant naujų planavimo sąlygų koregavimui, turėjo būti pateiktos anksčiau išduotos planavimo sąlygos Detaliajam planui, tačiau jos nebuvo pateiktos. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių koregavimas, o būtent aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai, galimas statinio projekto rengimo metu, o statinio projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas. Be kitų reikalavimų, tam būtinas Komisijos raštiškas pritarimas, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą). Teigia, kad Detaliojo plano koregavimo metu jau buvo išduotos 2014 m. vasario 13 d. AB LESTO prijungimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini), jos buvo išduotos konkrečiai statinio projekto rengimui. Planavimo sąlygos ir prisijungimo sąlygos yra skirtingi dokumentai. Planavimo sąlygomis yra nustatomos planavimo sąlygas išduodančios institucijos reikalavimai teritorijų planavimo dokumentui, aktualūs šios institucijos kuruojamai sričiai ir (ar) vykdomai veiklai (elektros įrenginių įrengimo vietas ir inžinerinius koridorius elektros tinklų linijoms nuo prisijungimo taško prie esamų skirstomųjų tinklų ir kt.), o prijungimo sąlygos – tai jau konkretūs techniniai reikalavimai vartotojo konkretaus objekto prijungimui (pavyzdžiui prijungimo taškas, būtini plėtros, rekonstrukcijos darbai ir kt.). teigia, kad detaliuosiuose planuose nustatytų planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdų koregavimui nepateikus prijungimo sąlygų (kurios jau buvo išduotos), nebuvo aišku, kas yra koreguojama, o kas nekoreguojama. Nesant tokių duomenų, t. y. tinkamai neišviešinus faktų, kas koreguojama, net ir tuo atveju kai nėra koreguojami jokie sprendiniai, aktualūs Bendrovei, apeliantas, dalyvaudamas Komisijoje neturėjo jokios objektyvios galimybės to žinoti. Be to, tokiomis korekcijomis keičiant sprendinius, turinčius įtakos vartotojo prijungimui, būtinas ir pačių prijungimo sąlygų tikslinimas. Teigia, kad nederino detaliojo plano sprendinių ne dėl to, kad kaip teigė Institucija, nebuvo išduotos AB LESTO planavimo sąlygos ir ne dėl to, kad buvo neišduotos AB LESTO prisijungimo sąlygos. Detaliojo plano sprendinių nederino, nes šios (išduotos) prisijungimo sąlygos nebuvo pridėtos, t. y. nebuvo pateiktos prie teritorijų planavimo dokumento medžiagos. Dalyvaudamas Komisijoje apeliantas negalėjo žinoti ir nežinojo, kad AB LESTO jau yra išdavusi prijungimo sąlygas, nes Komisijai pateiktoje teritorijų planavimo dokumento medžiagoje jokia su tuo susijusi informacija pateikta nebuvo. Detaliojo plano koregavimo metu jau buvo išduotos AB LESTO prijungimo sąlygos, kurios nustatė konkrečius reikalavimus prijungimui, koreguojamojo Detaliojo plano sprendinių nederinimas, buvo pagrįstas ir tikslingas, nes nebuvo pateiktos papildomai Prijungimo sąlygos, dėl ko nebuvo įmanoma tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti Detaliojo plano koregavimo procese keičiamų sprendinių. Teigia, kad atsisakydamas derinti koreguojamą detalųjį planą, vadovavosi atitinkamais teisės aktais. Nurodytų teisės aktų pagrindu tinkamai vykdė savo pareigas Detaliojo plano koregavimo procese, savo kompetencijos ribose nederino koreguoto Detaliojo plano sprendinių negavus sprendimui priimti informacijos. Komisija sudaroma tam, kad kiekvienas iš Komisijos narių, planavimo sąlygas išdavusių institucijų įgalioti atstovai, savo turimos kompetencijos ir kuruojamos srities ribose pasinaudotų diskrecijos teise spręsti ar teritorijų planavimo dokumentai suderinti, ar motyvuotai jo nesuderinti. Teigia, kad nederindamas teritorijų planavimo dokumento, nematant AB LESTO išduotų prisijungimo sąlygų, t. y. nesant jokių galimybių objektyviai įvertinti būtinas aplinkybes, apeliantas neveikė ultra vires, o veikė teisėtai, laikydamasis įstatymų reikalavimų, motyvuotai ir pagrįstai, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir tinkamai atlikdamas savo pareigas.
Atsiliepimas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą. Teigia, kad apeliaciniame skunde painiojami du skirtingi teritorijų planavimo procesai, t. y. kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimas ir koregavimas. Apeliaciniame skunde dėstomi motyvai apie tai, kad koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą turėjo būti taikomas įstatyme numatytas teritorijų planavimo procesas ir taikoma ta pati dokumento tvirtinimo procedūra yra visiškai nepagrįsti, nes šie reikalavimai privalomi keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 322 p., nes šiame punkte įtvirtintas reikalavimas dėl naujų planavimo sąlygų, o ne dėl naujų prisijungimo sąlygų gavimo. Apelianto atsisakymas derinti Planą dėl neišduotų prisijungimo sąlygų yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes šiuo atveju, kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procedūros metu, neturėjo būti išduodamos naujos prisijungimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad AB LESTO Investicijų planavimo ir kontrolės grupės projektų vadovas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos narys D. L. 2014 m. kovo 12 d. kompleksinio derinimo metu priėmė sprendimą atsisakyti derinti D. Š. pateiktą prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžinieriniais tinklais būdo keitimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), nes nebuvo pateiktos prisijungimo sąlygos. Taip D. L. pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014 m. sausio 1 d., 23 str. 6 d. nuostatas (naujoje Įstatymo redakcijoje – Pakeitimo įstatymo 28 str. 8 d.).
ATPK 189¹⁶ str. 6 d. numato administracinę atsakomybę už neteisėtą atsisakymą derinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat išvados dėl teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto derinimo nepateikimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. L. pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 8 d. nuostatas.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 8 d. numatyta, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą).
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisija 2014 m. kovo 12 d. kompleksinio derinimo metu svarstė D. Š. prašymą suderinti sklypo detaliuoju planu numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžinieriniais tinklais būdo keitimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) Komisijos narys D. L. atsisakė derinti D. Š. pateiktą prašymą, nes nebuvo pateiktos prisijungimo sąlygos (b. l. 9-12). D. L. teismo posėdžio metu teigė, kad atliekant detalaus plano koregavimo patikrą, norint visapusiškai ir objektyviai įvertinti detaliojo plano koregavimo procese keičiančius sprendinius, turėtų būti pridėtos prijungimo sąlygos (b. l. 38). Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavus D. Š. skundą, jog komisija galimai neteisėtai nesuderino jos teritorijų planavimo dokumento, pateikto sklypo plano, kuriame buvo numatomas inžinerinių tinklų keitimas, patikrino kompleksinio derinimo protokolą. D. L. priėmė sprendimą netenkinti prašymo, nes nebuvo pateiktos prisijungimo sąlygos. Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 8 d. nurodyta, jog turi būti pateiktas sklypo planas, tačiau jokių papildomų dokumentų pateikti nereikia. Prisijungimo sąlygos yra išduodamos techniniam projektui. Teritorijų planavimo komisija derina tik teritorijų planavimo dokumentus. Ji techninio projekto nederina, todėl negali prašyti techninių sąlygų, kai nėra derinamas techninis projektas. Šiuo atveju jau buvo parengtas detalusis planas ir prašoma pakeisti jo sprendinius, todėl reikia vadovautis Teritorijų planavimo įstatymu (b. l. 39-40).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. gegužės 29 d. Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui pateikė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė panaikinti 2014 m. kovo 12 d. kompleksinio derinimo protokolinį sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš naujo svarstyti Detaliojo plano keitimo derinimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu bus gautas pareiškėjo prašymas dėl pakartotinio Detaliojo plano keitimo derinimo (b. l. 17-19). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo komisija 2014 m. birželio 4 d. protokoliniu sprendimu panaikino 2014 m. kovo 12 d. kompleksinio derinimo protokolinį sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).
Teismo posėdžio metu D. L. teigia, kad detalaus koregavimo patikra buvo atliekama pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 8 p., tačiau tuo pat metu nurodo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 3 p., bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 323.1. p. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 323.1. p. nurodyta, kad Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 8 d. ir Taisyklių 318.3. p. numatytais atvejais išvardinti detaliojo plano sprendiniai gali būti koreguojami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statinio projekto rengimo metu. Detaliojo plano koregavimui turi pritarti Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo planą su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais. Kaip matyti taisyklių 318.3. p. nėra nurodyta, jog detaliojo plano koregavimui reikalinga pateikti prijungimo sąlygas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 3 p., nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis. Tačiau šiuo atveju D. Š. kreipėsi ne dėl statinio projekto rengimo, o dėl detaliojo plano koregavimo. Todėl D. L. nepagrįstai nurodo, kad reikia vadovautis Statybos įstatymo 20 str. 3 d. nuostatomis.
Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 4 d. nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Šio įstatymo 28 str. 5 d. nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Šiuo atveju buvo atliekamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimas, todėl negalėjo būti taikomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumento keitimo reikalavimai.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Komisija sudaroma tam, kad kiekvienas iš Komisijos narių, planavimo sąlygas išdavusių institucijų įgalioti atstovai, savo turimos kompetencijos ir kuruojamos srities ribose pasinaudotų diskrecijos teise spręsti ar teritorijų planavimo dokumentai suderinti, ar motyvuotai jo nesuderinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Komisijos nariai turi diskrecijos teisę spręsti dėl teritorijų planavimo dokumentų suderinimo. Tačiau priimti sprendimai, atsisakyti derinti teritorijų planavimo dokumentą, turi būti teisėti. Komisija priimdama sprendimus negali reikalauti pateikti dokumentus, kai įstatyme nėra tai numatyta. Administracinė atsakomybė numatyta už neteisėtą atsisakymą derinti teritorijų planavimo dokumentą. Šiuo atveju D. L. teritorijų planavimo dokumento nederinimo motyvai yra neteisėti, nes Teritorijų planavimo įstatymas nenumato, kad detaliuosiuose planuose nustatytų planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdų koregavimui Komisijoje turi būti išduodamos prisijungimo sąlygos.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. L., būdamas AB LESTO Investicijų planavimo ir kontrolės grupės projektų vadovas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos narys 2014 m. kovo 12 d. kompleksinio derinimo metu priėmė neteisėtą sprendimą dėl D. Š. prašymo suderinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžinieriniais tinklais būdo keitimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), nes nebuvo pateiktos prisijungimo sąlygos. Taip D. L. pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014 m. sausio 1 d., 23 str. 6 d. nuostatas (naujoje Įstatymo redakcijoje – Pakeitimo įstatymo 28 str. 8 d.).
Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. L. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.