Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, nukentėjusiajai T. M., jos atstovui advokato padėjėjui A. A., nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2012 m. rugsėjo 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinės atsakomybės taikymo.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė L. B. 2012 m. balandžio 04 d. nutarimu (b.l. 9 – 16) nutraukdama ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.20-2-00436-11, kadangi A. Ž. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 245 str., požymių, ir veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 148 str. 1 d. ir 163 str., požymių, bei įpareigodama Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą išsiųsti medžiagą į Kauno miesto apylinkės teismą dėl administracinės nuobaudos taikymo A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., nurodė, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad įtariamasis A. Ž. netrukdo T. M. matytis su sūnumi, tačiau ji pati neatvyksta pasiimti sūnaus (išskyrus 2011 m. balandžio 15 d.), teigdama, kad sūnus nenori su ja matytis, 2012 m. liepos 29 d. į Palangą A. Ž. atvyko ne paimti sūnaus, o sunerimęs, kad jis neatsako į skambučius ir išsivežė sūnų su T. M. leidimu. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, tačiau kaip matyti iš tyrimo medžiagos, A. Ž. teismo nutarties nevykdė dėl objektyvios priežasties - sūnui pačiam atsisakius vykti su motina, todėl jo veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 245 str., požymių. Tačiau atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.103MS-154 išvadas, kuriose nurodyta, kad neabejotina, jog M. Ž. neigiamai veikia tėvo neigiamos nuostatos motinos atžvilgiu, kad yra pagrindo manyti, jog tėvas A. Ž. tiesiogiai ir/ar netiesiogiai formuoja neigiamą vaiko nuomonę apie motiną bei atitinkamai tai atsispindi jo pasirinkimuose, elgesyje, darytina išvada, kad A. Ž., būdamas vaiko tėvu, nepasinaudojo tėvo valdžia vykdant teismo nutartį, todėl padarė administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams).

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2011 m. rugsėjo 22 d. – spalio 24 d. akte Nr. 103MS – 154 (b.l. 30 – 47) atsakydami į klausimą: Ar M. Ž. psichologinė būsena dėl jo nenoro bendrauti (o taip pat ir nenoro gyventi) su mama T. M. nėra įtakojama jo tėvo A. Ž.?, atsakė, kad: „Įvertinus tai, jog M. Ž. pasisakymai apie mamą (daugiau neigiami) priešingi jo elgesiui bendravimo su mama metu(M. Ž. su mama jaučiasi saugus, atsipalaidavęs, nusiteikęs geranoriškai. Pozityviai ir kt.), todėl yra pagrindo manyti, jog tėvas A. Ž. tiesiogiai ir/ar netiesiogiai formuoja neigiamą vaiko nuomonę apie motiną bei atitinkamai tai atsispindi jo pasirinkimuose, elgesyje.

Tėvų valdžia – tai ne tik teisė, bet ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str. 2 d., 3.159 str. 4 d.), o už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. numatyta administracinė atsakomybė.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas pažeidimu turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pažeidimu pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas.

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 383554 nėra nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, arba bent jau, kokiu laikotarpiu galėjo vykti teisės pažeidimas.

Nors ant Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 383554 yra įrašas, kad traukiamas atsakomybėn asmuo nuo bet kokio paaiškinimo atsisakė, teisme jis teigė, kad jo net nebuvo prašyta pateikti pasiaiškinimą. Privalo būti paimtas galimai padariusio administracinį pažeidimą asmens paaiškinimas dėl galimai padaryto pažeidimo. Tuo užtikrinama galimai padariusio pažeidimą asmens teisė žinoti kuo jis kaltinamas, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Asmuo turi teisę ir gali išvengti teisminio bylos nagrinėjimo.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra galimai padariusio administracinį pažeidimą asmens paaiškinimo, nėra nukentėjusiosios paaiškinimo. Be to, teismas mano, kad vien Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2011 m. rugsėjo 22 d. – spalio 24 d. akto nepakanka. Privalo būti pateikta vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, pagal galimybes paimtas vaiko paaiškinimas. Teismas atlikti papildomo bylos tyrimo neturi galimybės, nes bus pažeistas nešališkumo principas. Teismas privalo patikrinti, ar tikrai pažeidėjas atliko jam inkriminuojamus veiksmus, bet neesant byloje galimai padariusio administracinį pažeidimą asmens paaiškinimo, neatlikus kitų nurodytų veiksmų, to padaryti neįmanoma, o padarant tai teisme galimai padariusio administracinį pažeidimą asmens atimamą viena iš procesinių stadijų, t.y. susiaurinamos jo teisių ratas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad byla nėra parengta nagrinėti teisme, todėl protokolas ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintini administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui, tyrimui atlikti, nes esminiai administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumai užkerta kelią tolesnei teisenai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str., 302² str., 302¹⁵ str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.