Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, kaltinamajai A. S., nukentėjusiajam T. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, specialaus vidurinio išsilavinimo, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2011 m. gegužės 22 d., apie 16.20 val. tarpmiestiniame autobuse Kaunas - Klaipėda, važiuojančiame iš Šilutės į Klaipėdą, ant sėdynės rado ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5530 Xpress Mussic“, 600 litų vertės, su jame buvusia SIM kortele „Labas“, 5 litų vertės, bei papildoma atminties kortele, 50 litų vertės. Tokiu būdu pagrobė T. P. priklausančio turto už 655 Lt.

Kaltinamoji A. S. iš dalies prisipažino padariusi kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2011 m. gegužės 22 d., po pietų autobusu važiavo iš Šilutės į Klaipėdą. Atvažiavusi netoli Priekulės persėdo į priešingą autobuso pusę, nes labai švietė saulė. Atsisėdusi ant kitos sėdynės pastebėjo padėtą mobilaus ryšio telefoną. Atvykusi į Klaipėdą išlipo Sendvario sustojime. Išlipdama rastą mobilaus ryšio telefoną pasiėmė ir įsidėjo į rankinę, nes planavo asmeniniais reikalais eiti į „Tele 2“ saloną ir tuo pačiu būtų nunešusi rastą telefoną. Taip pasielgė, nes mobilaus ryšio telefoną būtų pasiėmęs kas nors kitas. Apie rastą telefoną nei kartu važiavusių keleivių, nei išlipdama vairuotojo neklausinėjo ir niekam nieko nesakė. Sekančią dieną sūnui R. S. papasakojo autobuse radusi mobilaus ryšio telefoną, sūnus jį apžiūrėjo ir įdėjo savo SIM korteles. Po kurio laiko sūnui reikėjo pinigų, todėl užstatė rastą mobilaus ryšio telefoną lombarde. Mano, kad telefono nevogė, o rado.

Nukentėjusysis T. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. gegužės 22 d., apie 16.20 val. tarpmiestiniu autobusu Kaunas - Klaipėda atvykęs į Klaipėdos autobusų stotį pasigedo striukės kišenėje buvusio mobilaus ryšio telefono „Nokia 5530 Xpress Music“, su jame buvusia atminties kortele ir išankstinio papildymo kortele „Labas“. Pasigedęs telefono grįžo ir apžiūrėjo autobusą, paklausinėjo jame buvusių žmonių ir vairuotojo, ar nematė mobilaus ryšio telefono, tačiau niekas jo nematė. Tuomet bandė skambinti, signalas buvo geras, niekas neatsiliepė, paskambinus vėliau – telefonas jau buvo išjungtas. Mobiliojo ryšio telefonas jam buvo grąžintas, pretenzijų kaltinamajai neturi.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. gegužės 22 d. vakarą mama A. S. grįžusi iš sesers laidotuvių, iš Šilutės papasakojo autobuse, ant sėdynės radusi mobilaus ryšio telefoną. Po keletos dienų į mamos rastą mobilaus ryšio telefoną įdėjo savo naują SIM kortelę, vėliau mamos rastą mobilaus ryšio telefoną kelis kartus užstatė lombarde, nes reikėjo pinigų.

Iš UAB „Uždavinys“ sutarties Nr. 6724 nustatyta, kad 2011-07-27 UAB „Uždavinys“ priklausančiame lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), R. S. užstatė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5530“.

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5530“ yra T. P. mobilaus ryšio telefonas, kurio jis pasigedo 2011-05-22, apie 16.20 val. Klaipėdos autobusų stotyje.

Kaltinamoji A. S. buvo kaltinama tuo, kad 2011 m. gegužės 22 d., apie 16.20 val. tarpmiestiniame autobuse Kaunas - Klaipėda, važiuojančiame iš Šilutės į Klaipėdą, ant sėdynės rado ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5530 Xpress Mussic“, 600 litų vertės, su jame buvusia SIM kortele „Labas“, 5 litų vertės, bei papildoma atminties kortele, 50 litų vertės. Tokiu būdu pagrobė T. P. priklausančio turto už 655 Lt. Kaltinamoji A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mobilaus ryšio telefono ji tikrai nevogė, o rado ant sėdynės autobuse, kuriuo ji vyko iš Šilutės į Klaipėdą. Pats nukentėjusysis parodė, kad tą dieną jis važiavo autobusu iš Šilutės į Klaipėdą ir klausėsi muzikos, kartu tuo pačiu autobusu važiavusios kaltinamosios nematė, taip pat nepastebėjo, kad kas nors iš jo kišenės būtų ištraukęs telefoną, neatmeta galimybės, kad telefonas iš kišenės galėjo iškristi pats.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta pilnai teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinamajai A. S. inkriminuota Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta svetimo turto vagystė atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad A. S. paėmė telefoną, kuris gulėjo ant sėdynės autobuse, kuriuo ji važiavo iš Šilutės į Klaipėdą. A. S. suprato imanti ne jai priklausantį telefoną, be to, ji niekam nepranešė apie rastą telefoną, o jį pasiėmė sau. Pažymėtina ir tai, kad paėmusi telefoną jį parsinešė į namus, atidavė savo sūnui ir leido savo sūnui ne tik įsidėti kitą SIM kortelę, bet ir kelis kartus užstatyti rastą mobilaus ryšio telefoną lombarde, tuo apsunkinant galimybę tikrajam telefono savininkui rasti pas ją esantį svetimą mobiliojo ryšio telefoną. Nors kaltinamoji tvirtina, kad telefono nevogė, o jį rado ant sėdynės autobuse, kuriuo vyko iš Šilutės į Klaipėdą, tačiau tai nepaneigia jos kaltės pagrobiant svetimą turtą. Be to, teismo posėdžio metu ji nurodė, kad suprato, kad pasielgė negerai paimdama telefoną. Įvertinus kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymus, teismas neatmeta tos galimybės, kad nukentėjusysis galėjo pamesti mobilaus ryšio telefoną, tačiau rastas telefonas kvalifikuotinas ne kaip radinys, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 4.62 straipsnio 1 dalį radiniu laikomas daiktas, kurio savininkas nežinomas. Teismų praktika pripažįsta, jog pamestas, gamtos jėgų atneštas daiktas ar priklydęs naminis gyvūnas jį suradusiam asmeniui yra svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5 punktas). Todėl, net suradusi mobilaus ryšio telefoną, A. S. iš karto galėjo suprasti, kad jis priklauso ne jai, be to, ji galėjo autobuso keleivių paklausti, ar niekas nepametė telefono, o išlipdama iš autobuso palikti rastą telefoną autobuso vairuotojui, ar pranešti apie rastą mobilaus ryšio telefoną policijai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamoji A. S. pagrobė svetimą turtą ir jos kaltė padarius šią nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Iš byloje ištirtų faktinių duomenų galima padaryti išvadą, kad kaltinamosios padaryti veiksmai yra tyčinio pobūdžio, padaryti iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą pavogtą svetimą turtą panaudoti savo reikmėms, todėl jos padaryti vagystės veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jį padariusi prisipažino tik iš dalies.

Skiriant bausmę kaltinamajai A. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiama į pagrobto turto vertę, į tai, kad mobilaus ryšio telefonas grąžintas ir žalos nukentėjusiajam nepadaryta, į kaltinamosios asmenybę – kaltinamoji, nors ir nepripažįsta pavogusi svetimą mobilaus ryšio telefoną, tačiau gailisi, kad radusi autobuse ant sėdynės paliktą mobilaus ryšio telefoną pasiėmė sau, o ne paliko, kur radusi, į tai, kad A. S. yra senyvo amžiaus, pensininkė, nusikalto pirmą kartą, jai skiriama laisvės apribojimo bausmė.

Daiktinių įrodymų priklausomybės ir jų gražinimo klausimai išspręsti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – tris mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. S. panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.