Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Z. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad pareiškėja priėmė palikimą po motinos mirties. 2020 m. birželio 23 d. notarės liudijimas patvirtina, kad yra užvesta paveldėjimo byla po palikėjos mirties. Palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė mirusiosios dukra – pareiškėja.

(duomenys neskelbtini)notarės liudijimas patvirtina, kad nenustatyta faktų apie paveldėjimo bylos sudarymą po palikėjo mirties. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje su pareiškėjos motina, santuokos data (duomenys neskelbtini), vaikų nėra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų; taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), įregistruota pareiškėjos motinos vardu pagal 1992 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. santuokos metu.

Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad pareiškėjos motinos gyvenamoji vieta nuo 1965 m. birželio 28 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktos sąskaitos patvirtina, kad pareiškėjos motina mokėjo mokesčius už butą adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad palikėja po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti: liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius pagal turtui pateiktas sąskaitas už komunalines paslaugas, nurodytą turtą naudojo ir valdė kaip savą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad motina priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti, reikalinga tuo tikslu, kad pareiškėja, kaip motinos įstatyminė įpėdinė, galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Kitų galimybių gauti šį nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą nėra.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos A. T. nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjo R. M. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė M. R., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. R., mirusi (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. M. R., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.