Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Nustatyta, kad ieškovės tėvas E. R. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą jam privačios nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovui Č. T.. Testamentą patvirtino Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Testamente nurodyta, kad E. R. testamentą sudarė būdamas blaivaus ir sveiko proto, pilnai suvokdamas savo veiksmus ir jų pasekmes, nieko neverčiamas ir išreikšdamas savo laisvą valią. Taip pat nurodyta, kad testatoriui (E. R.) išaiškintas CK 5.35 straipsnio turinys – teisė bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti sudarytą testamentą, sudaryti naują testamentą arba jo nesudaryti. Taip pat išaiškinta CK 5.20 straipsnyje numatyta kitų artimų giminaičių, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, teisė į privalomą palikimo dalį (I tomas, 55, 56 b.l.).

Taip pat E. R., kaip rentos gavėjas, (duomenys neskelbtini) su atsakovu Č. T., kaip rentos mokėtoju, sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurią patvirtino Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 2.1 punktą E. R. perdavė rentos mokėtojui atsakovui tokį turtą – butą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad šalims išaiškintos Civilinio kodekso 6.439 – 6.464 straipsnių nuostatos. Pagal Sutarties 5.1 punktą rentos mokėtojas įsipareigoja teikti rentos gavėjui iki jo gyvos galvos tokias paslaugas – pirkti vaistus, maistą, drabužius, reikalui esant jį slaugyti, skalbti drabužius bei teikti jo priežiūrai reikalingas paslaugas, o taip pat palaidoti jį savo lėšomis. Remiantis Sutarties 5.2 punktu, rentos gavėjas (E. R.) lieka gyventi iki gyvos galvos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 5.9 punktą, rentos gavėjas pareiškė, jog tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į perduotus daiktus – nėra išviešintų ir neišviešintų nuomos, panaudos, įkeitimo, rentos ar kitokių sandorių, galinčių ateityje suteikti tretiesiems asmenims kokias nors teises į perduotus daiktus. Arešto, draudimo bei teisme ginčo dėl jo nėra. Sutarties 6.5 punkte nurodyta, kad Sutartis šalims perskaityta, jų suprasta ir kaip atitinkanti jų valią, pasirašyta (I tomas, 142 b.l., II tomas, 19 – 30 b.l.).

Testatorius E. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.442 straipsnio 4 dalis numato, kad Rentos sutartis, kurioje nustatytas rentos mokėjimas mirusiam asmeniui arba asmeniui, kuris miršta praėjus ne daugiau kaip trisdešimčiai dienų nuo sutarties sudarymo, negalioja. Kadangi E. R. mirė nepraėjus 30 dienų nuo (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo, minėta sutartis neteko galios.

Ieškovės I. R. įgaliota M. M. (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus m. 31 notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškime nurodyta, kad I. R. pageidauja priimti mirusio tėvo E. R. palikimą pagal paveldimo turto apyrašą (I tomas, 7 -9, 12, 18, 19 -21 b.l.).

Atsakovas Č. T. 2018-01-16 teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad su E. R. susipažino maždaug 2012 m., kai E. R., atėjęs į atsakovui priklausantį servisą pasiūlė pirkti įrankį, nes jam reikėjo pinigų. E. R. paaiškino, jog neseniai grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir nori kaip nors prasimanyti pinigų. Po to E. R. dar atnešė parduoti kelis įrankius. Palaipsniui atsakovo santykiai su E. R. tapo glaudesni. E. R. sutiko pas save namuose, kur buvo pakankamai vietos, apgyvendinti iš (duomenys neskelbtini) atvykusį A. M., kuris įsidarbino atsakovui priklausančiame servise. Už A. M. nuomojamą plotą E. R. mokėjo Č. T.. Vėliau E. R. paprašė Č. T. ir jį įdarbinti servise. Atsakovas sutiko ir priėmė E. R. dirbti servise, kur jis pradirbo apie vienerius metus. E. R. teigė atsakovui, kad su giminaičiais artimų ryšių nepalaiko ir sutiko parašyti testamentą, kuriuo savo turtą nutarė palikti atsakovui. Atsakovui žinomas tik vienas E. R. giminaitis, kuris, kaip vėliau paaiškėjo buvo pusbrolis, kuris iš pradžių nurodė turįs pretenzijų į E. R. turtą, tačiau vėliau tą paneigė. Pats E. R. paprašė atsakovo paslaugos pasaugoti jo asmens dokumentus, nes E. R. manė, kad namuose saugoti nėra saugu. E. R. kažkuriuos asmens dokumentus prarado, todėl atsakovas padėjo E. R. gauti naują pasą ir asmens tapatybės kortelę. Kadangi dėl E. R. priklausančios namo dalies iškildavo daug ūkinių klausimų, dėl ko atsakovas turėjo nemažai išlaidų, E. R. surašė testamentą. E. R. norėjo, kad būtų padarytas jo namo dalies remontas, todėl su atsakovu buvo sutarta sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Tokia sutartis buvo sudaryta, bet neužilgo E. R. mirė. Atsakovas pageidavo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties todėl, kad norėjo turėti kokias nors garantijas tuo atveju, jei atsakovas panaudos lėšas E. R. namo dalies remontui, kurių panaudojo apie 10 000 Eur (tvarkė namo stogą, lietaus latakus, laiptus, duris ir pan.). Č. T. pagal sutarties sąlygas rūpinosi E. R., vežiojo jį į gydymo įstaigas, padengė apie 1 200 Eur E. R. įsiskolinimo už elektros energiją ir pan. Atsakovas padėdavo E. R. apsirūpinti maisto produktais, kuriam per mėnesį apie 100 Eur gaunamos socialinės išmokos neužtekdavo, nes reikėjo dar pirkti vaistus. Atsakovas iš esmės nežinojo, kad E. R. turi dukrą ir apie tai sužinojo tik teisminio proceo metu. Apie 5 metus, kiek atsakovas bendravo su E. R., jokie giminaičiai, atsakovo teigimu, jo nelankė. Atsakovas nevyko į E. R. laidotuves, nes nenorėjo galimų konfliktų su E. R. pusbroliu ar kitais giminaičiais.

Notarė J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad testatorius E. R. pats atvyko į notaro kontorą kartu su Č. T.. Prieš tvirtindama testamentą notarė patikrino jo asmenybę, notarė įsitikino jo veiksnumu, jo būklė nekėlė abejonių, jis buvo visiškai blaivus ir adekvačiai suvokė situaciją. Notarei paklausus, kodėl E. R. ketina palikti turtą giminystės ryšiais nesusijusiam asmeniui, E. R. paaiškino, kad jis yra visiškai vienas, o Č. T. juo rūpinasi, perka maistą, vaistus ir pan. Pokalbio su notare metu E. R. neminėjo savo dukters ir pasakė, kad jis yra visiškai vienas, nors notarė klausė, ar jis turi šeimą. Notarė E. R. išaiškino jo teisę bet kada pakeisti testamentą. Taip pat notarė išaiškino, kad, kol testatorius yra gyvas, jis pilnai gali disponuoti visu jam priklausančiu turtu. Notarė neturėjo pareigos kviesti E. R. dukters ar kitų giminaičių į testamento patvirtinimo procedūrą, nes pats testatorius nusprendžia, ar kviesti kitus asmenis, arba asmuo gali iš viso pageidauti, kad testamento tvirtinime nedalyvautų jokie kiti asmenys. Į ieškovės atstovo abejones, ar E. R. betarpiškai dalyvavo (duomenys neskelbtini) tvirtinant oficialųjį testamentą, notarė patikino, kad E. R. asmens tapatybę patikrino tinkamai ir testamento tvirtinimo metu jis dalyvavo bei pats pasirašė (duomenys neskelbtini) testamentą (I tomas, 193 -195 b.l.).

2017-11-10 teismo posėdyje apklausta liudytoja E. R. teta V. R. parodė, kad I. R. matė dar jai esant mažametei. I. lankėsi Lietuvoje, kai jai buvo 14 metų ir su ja labai šiltai bendravo močiutė, t.y. E. R. mama bei pats E. R. labai džiaugėsi savo dukra. Liudytojos teigimu, E. R. alkoholį dažnai vartojo dar esant gyviems jo tėvams. Po jų mirties liudytoja iš esmės su E. R. nebendravo. Kartą aplankiusi artimųjų kapines, liudytoja užsuko pas E. ir sutiko jį prie namų. Jis paprašė paskolinti pinigų pavalgymui, bet kai liudytoja pasiūlė pati nupirkti E. pavalgyti, jis nieko nesakęs paėmė pinigus, kaip liudytoja suprato, tik alkoholiniams gėrimams nusipirkti. Kai E. gyveno vienas, V. R. vengdavo užeiti pas E. R. į namus, nes pas jį dažnai būdavo girtaujančių asmenų. Liudytoja dalyvavo E. R. tėvų laidotuvėse, pats E. dalyvavo, bet nieko ypatingo liudytoja nepastebėjo, nematė, kad per laidotuvių apeigas E. būtų išgėręs. Liudytojos teigimu, E. R. automobilių nevairavo, vairuotojo pažymėjimo neturėjo. E. R. tėvai buvo sakę, kad E. gauna nedidelę apie 120 litų (duomenys neskelbtini) išmoką (I tomas, 111 – 114 b.l.).

E. R. pusbrolis L. R., 2017-11-10 apklaustas liudytoju parodė, kad po E. tėvų mirties kartą, aplankęs savo giminių kapines L. R. apsilankė pas E. R. ir pasiūlė E. įsidarbinti rimtoje statybų bendrovėje. Tada paklausė E. R., kur jo asmens dokumentai (kurie reikalingi įsidarbinti), kuris atsakė, kad jie yra pas Č. (atsakovą). Liudytojas kartu su E. R. nuvyko pas Č. T. bei pareikalavo, kad šis grąžintų E. asmens dokumentus, o šis pasakė, kad padeda E. tvarkyti reikalus ir E. nepaneigė, jog pats savo valia atidavė dokumentus Č. Jie sutarė, kad dokumentų klausimą išspręs. Kitą dieną liudytojas telefonu kalbėjo su E. bei su Č. T., bet E. patikino, jog viskas yra gerai ir dokumentų klausimą išsiaiškins tarpusavyje su Č.. Maždaug 2016 m., po lapkričio mėn. 1 d. L. R. apsilankė pas E. namuose, kai jis įrenginėjo laiptelius į namo palėpę ir sakė, jog Č. kontroliuoja remonto procesą. E. buvo sužalota galva ir, kaip paaiškino E., sužalojimus jis patyrė dėl įvykusio konflikto prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) su E. pažįstamais. Liudytojas buvo siūlęs E. pakeisti jo turimą namo dalį į L. R. sūnaus butą, bet E. atsisakė. L. R. sakydavo E. R., kad jis baigtų vartoti alkoholį, bet E. nesugebėjo nutraukti šios priklausomybės. Liudytojas žinojo, kad E. R. dukra gyvena užsienyje, bet daugiau detalių apie ją liudytojui nežinoma. Liudytojo žiniomis, E. vairuotojo pažymėjimo neturėjo ir automobilio nevairavo. L. R. per bendrus pažįstamus asmenis buvo žinomas Č. T., kurį žmonės apibūdindavo kaip „slidų“ žmogų. Liudytojo žiniomis, Č. T. E. R. laidotuvėse nedalyvavo, esmines laidotuvių išlaidas padengė M. M., kurią artimieji vadino A. E. R. dukra jo laidotuvėse taip pat nedalyvavo.

E. R. pusseserė J. C., apklausta liudytoja parodė, kad su E. bendravo nuo vaikystės. Liudytojai žinoma E. R. dukra I. R.. Paauglystės metu ir vėliau, kai E. sukūrė šeimą, liudytoja su juo bendravo dar mažiau. Su E. R. susitikdavo tam tikromis progomis, kai susitikdavo giminės. Buvo sutikusi E. su antra žmona, atrodo E., kai atrodė viskas normaliai. Per E. mamos laidotuves (duomenys neskelbtini) E. buvo pasikeitęs, panašus į asocialų asmenį, atrodė išgėręs, netvarkingas. Iš tetos M. M. liudytoja girdėjo, jog apie E. R. yra susibūrę asocialūs asmenys ir daro jam neigiamą poveikį. Apie E. R. mirtį policijos pareigūnai pirmiausia pranešė J. C., kurią nustebino aplinkybė, iš kur pareigūnams tapo žinomi jos duomenys. Pareigūnai liudytojai sakė, kad po E. mirties kiti kartu su juo buvę asmenys toliau girtavo. Liudytojai žinoma, kad E. R. sirgo (duomenys neskelbtini), ir jis kažkada apie 2010 m. skambino liudytojai iš ligoninės, kur gydėsi nuo (duomenys neskelbtini). Iš E. mamos B. liudytoja girdėjo, kad būdamas užsienyje E. nukrito iš aukščio, patyrė (duomenys neskelbtini), po ko jam prasidėjo (duomenys neskelbtini). Liudytoja teigė, kad jos brolis savo darbovietėje (duomenys neskelbtini) prasitarė, jog pusbrolis E. R. mirė neaiškiomis aplinkybėmis. Tuomet J. C. brolis savo darbovietėje pradėjo jausti psichologinį spaudimą ir grasinimus, dėl kurių, liudytojos teigimu, įvyko atsitikimas, kai J. C. brolis A. C., būdamas namuose nukrito (liudytojos teigimu, galimai buvo nustumtas) nuo namo stogo, apie ką liudytojai pranešė policijos įgaliotinis. Dėl grasinimų liudytojos brolis buvo priverstas (duomenys neskelbtini) nutraukti darbą (duomenys neskelbtini). Kai (duomenys neskelbtini) įsidarbino kitoje panašioje įmonėje (duomenys neskelbtini), neužilgo neaiškiomis aplinkybėmis A. C. vietoj to, kad vyktų į darbo vietą, turėjo susitikti su J. C. nežinomu asmeniu atsiimti pamestus savo asmens dokumentus, po ko A. C. patyrė minėtus sužalojimus.

Liudytoja L. Č. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) netoliese namo, kur gyveno E. R.. Liudytoja su E. R. bendravo nedaug, dažniausiai tik pasisveikindavo. Liudytojai žinoma, kad E. R. dažnai girtauja, jis sirgo (duomenys neskelbtini). Darbo dienomis liudytoja būdavo ne namuose, todėl detaliau ko nors nurodyti apie E. R. gyvenimo būdą negalėjo.

(Duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro vidaus ligų gydytoja N. M., 2018-01-16 teismo posėdyje apklausta liudytoja, nurodė, kad E. R. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) patirtos (duomenys neskelbtini) jam prasidėjo (duomenys neskelbtini). E. R. apsilankydavo pas gydytoją, kai jam baigdavosi nedarbingumo lygio nustatymo terminas ir gydytoja išduodavo atitinkamą siuntimą. 2016 m. 11 -12 mėn. jis buvo susirgęs, paskutinį gydytojos paskirtą laiką jis neatvyko. E. R. pas gydytoją atvykdavo atrodantis tvarkingai, būdavo blaivus, kantriai laukdavo savo eilės. Gydytoja galimai iš E. R. motinos, kuri buvo N. M. pacientė, žinojo, kad jis linkęs vartoti alkoholį, tačiau tiesiogiai apie piktnaudžiavimą alkoholiu gydytojai nežinoma (I tomas, 193 – 196 b.l.).

(Duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro gydytoja neurologė A. S. R., apklausta liudytoja parodė, kad E. R. piktnaudžiavo alkoholiu, kas išprovokuodavo (duomenys neskelbtini), tačiau jų priežastis galėjo būti E. R. patirta (duomenys neskelbtini). Todėl nebuvo reikalo E. R. išrašyti vaistus nuo (duomenys neskelbtini), nes vartojant alkoholį vaistai neveikia. (Duomenys neskelbtini) yra susijusi su smegenų veikla ir laikui bėgant, esant šiam sutrikimui smegenų veikla blogėja.

Liudytojas Ž. J., E. R. vaikystės draugas paaiškino, kad maždaug (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), kuomet kažkiek bendravo su R. šeima, jo tėvai buvo linkę vartoti alkoholį. Po tėvų mirties Ž. J. E. R. matė du kartus. Liudytojas E. R. buvo sutikęs (duomenys neskelbtini) likus maždaug vieneriems metus iki jo mirties. Tuo metu E. R. buvo neblaivus, prašė paskolinti pinigų, bet Ž. J. atsisakė paskolinti. Liudytojas paskutinį kartą E. R. apibūdino kaip asocialiai atrodžiusį asmenį. Atsakydamas į ieškovės atstovo klausimą liudytojas teigė, jog E. R. vairuotojo pažymėjimo neturėjo ir automobilio nevairavo.

Liudytojas A. M. parodė, kad Č. T. pažįsta nuo 2013 m. 05 mėn. Č. T. liudytoją įdarbino servise autošaltkalviu, o apsigyveno A. M. (duomenys neskelbtini) pas E. R.. Liudytojas pirkdavo maistą, tabako gaminius, kuriais dalindavosi su E. R.. Liudytojui žinoma, kad E. R. pastoviai vartojo alkoholį, tačiau ne kiekvieną dieną, galimai per savaitę vieną ar du kartus. Kelis kartus, kai pas E. buvo susirinkusi kompanija liudytojas prašė Č. T., kad padėtų išprašyti iš namų nepažįstamus asmenis. Č. T. dažnai lankydavo E. R., važiuodavo kartu su E. R. pirkti maisto produktų, tačiau alkoholio E. niekados nepirko. Būtent liudytojas rado namuose E. R. mirusį. Išvakarėse, kadangi buvo (duomenys neskelbtini), jie abu vartojo alkoholį. Per 5 metus, kiek A. M. gyveno kartu su E. R., jokie giminaičiai E. R. nebuvo aplankę, liudytojo teigimu, niekam E. R. nerūpėjo. Č. T. nupirko medžiagas namo remontui, taip pat Č. T. organizavo E. R. namuose durų remontą, langų paketimą plastikiniais.

Liudytojas P. T. parodė, kad Č. T. pažįsta apie 20 metų. Liudytojas gyvena namo dalyje, kurio kita dalis priklausė E. R.. Liudytojo santykiai su E. R. buvo normalūs, kelis kartus skolino E. pinigų, kurių jam reikėjo alkoholiui. Buvo vienas konfliktas su kaimynu, kai E. R. vėlai vakare kapojo malkas keldamas per didelį triukšmą. Liudytojas dažnai E. R. matė neblaivų. Kartais pas E. R. matydavo atvykusį Č. T., jis kartais atveždavo E. maisto produktų, apie tai liudytojui yra sakęs E. R.. Liudytojui žinoma, kad E. R. dirbo pas Č. T., liudytojo manymu E. R. gaudavo servise atlyginimą už darbą. Jei E. R. reikėdavo pas gydytojus, tai jį nuveždavo Č. T.. Liudytojas nurodė atvejį, kai kartą E. R. aplankė giminaitis R. pavarde, galimai iš (duomenys neskelbtini), tačiau giminaičiui nepavyko pabendrauti su E., nes jis, atrodo buvo neblaivus ir tuo metu miegojo. Dar liudytojas paminėjo E. R. tetą, kuri norėjo rūpintis E. R. po jo motinos mirties, tačiau E. atsisakė.

Liudytoja M. N. parodė, kad E. R. yra jos tolimas giminaitis. Ji pažinojo E. R. tėvus, kurie, ypač mama turėjo problemų su alkoholiu. E. R. alkoholį labiau pradėjo vartoti alkoholį po antros žmonos mirties. Savo mamos laidotuvėse E. R. galimai buvo neblaivus. Liudytoja žino, kad E. R. turi dukra, su kuria E. R. bendravo tik kol buvo santuokoje, o E. R. dukrą liudytoja matė tik esant mažametei.

Liudytojas L. M. parodė, kad E. R. yra liudytojo pusbrolis. Realiai po E. R. tėvų mirties liudytojas pas E. R. namuose lankėsi gal vieną kartą, liudytojo teigimu, E. gyvenamoji vieta atrodė netvarkingai. Paskutinį kartą E. R. liudytojas matė maždaug 2017 m. rudenį, kai buvo aplankyti E. motinos kapo. Matė E. R. per atstumą, jis atrodė neblaivus ir liudytojas su E. nebendravo. Prieš tai E. R. liudytojas matė per jo motinos laidotuves, kuriose jis pasirodė antrą dieną, atrodė netvarkingas. Kol buvo gyva E. R. mama, liudytojas užvažiuodavo pas R. kartu su savo motina, bet realiai su E. R. bendravo gal kokį vieną kartą. Liudytojui teko dalyvauti E. R. tapatybės nustatyme po jo mirties.

Liudytoja M. M., E. R. teta parodė, kad rūpinosi ir savo sesers B., ir jos sūnaus E. R. laidotuvėmis. Kai E. motina sirgo (duomenys neskelbtini) ir gulėjo ligoninėse, ja niekas nesirūpino. Po E. motinos mirties E. R. yra pasakojęs M. M., kad pas jį kartais atvažiuodavo „berniukai“ ir mušdavo, grasino, tačiau dėl kokių priežasčių, E. nepasakė. Kai liudytoja lankydavosi kapinėse, ji po to užeidavo pas E. R., kuris dažniausiai būdavo neblaivus. Liudytoja matė, kad E. namuose buvo pakeistas virtuvės (į plastikinį) langas, įrengtas stogelis virš įėjimo į rūsį. Kartą jis sunkiai atpažino liudytoją, savo tetą. Po to, atpažinęs tetą paprašė pinigų alkoholiui, bet M. M. pinigų jam nedavė. Maždaug 2016 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. apsilankiusi pas E. pamatė, kad pas jį yra nepažįstami asmenys, kurie garsiai keikėsi, tai liudytoja pabijojo užeiti į vidų. Paskutinį kartą E. R. prie namų matė 2016 m. per visų šventųjų šventę, E. atrodė nesveikai. Liudytoja pasiteiravo E., kaip jis jaučiasi, į ką jis atsakė, jog jaučiasi blogai, pasiskundė skausmais šone ir kojose. M. M. pasiūlius važiuoti gydytis, E. R. atsisakė. E. R. motina (liudytojos sesuo) prašė M. M. padėti sutvarkyti palikimo priėmimo dokumentus po E. R. tėvo mirties. Liudytojos teigimu, E. R. galėjo būti pažįstamas su Č. T. dar esant gyvai liudytojos seseriai B. R., nes kartą B. pasinaudojo M. M. telefonu ir, liudytojos teigimu, turėjo negražų pokalbį, galimai su atsakovu. Liudytojai žinoma, kad E. R. kurį laiką gyveno užsienyje, bet dėl kokių priežasčių jis grįžo į Lietuvą, neaišku. Kol buvo gyva E. R. motina, pas E. buvo atvažiavusi jo dukra I., bet kada tai buvo, liudytoja neprisiminė. Liudytojos teigimu, E. R. kartą jai pasiskundė, kad iš namų dingo durys, kurias nupirkę buvo E. tėvai. M. M. dalyvavo E. R. lavono atpažinimo procedūroje, jai parodytose nuotraukose bei tiesiogiai atpažįstant E. jis atrodė blogai, apšepęs, atrodė, kad jis buvo muštas ir atpažinti E. buvo sunku.

Liudytojas V. M. parodė, kad E. R. yra liudytojo sutuoktinės sesers sūnus. Kai liudytojas važiuodavo su žmona į kapines užeidavo aplankyti E. R., kuris dažniausiai būdavo neblaivus. Su juo kartais būdavo nepažįstami asmenys. Kartą aptikę E., pagalvojo, kad jis yra miręs, bet jį papurčius jis atsibudo. Per E. motinos laidotuves prireikė E. R. paso, bet jis paso neturėjo ir pasakė, kad jo dokumentai yra saugioje vietoje, kaip galima buvo suprasti, pas atsakovą Č. T.. Kiek liudytojas buvo E. R. namuose, tai matė alkoholinių gėrimų butelius. Kažkuriuo metu (po motinos mirties) E. R. gyvenamojoje vietoje buvo nutrauktas elektros energijos ir dujų tiekimas, kas įvyko, liudytojo teigimu, susidarius įsiskolinimui už paslaugas, bet kada susidarė skola ir kas padengė įsiskolinimą, liudytojui nežinoma, o E. tokiais reikalais nesirūpino. Liudytojas matė E. R. neblaivų per E. motinos laidotuves. Liudytojas bendravo su I. R. tuomet, kai ji buvo dar mažametė, paauglės ar suaugusios Lietuvoje I. R. V. M. nematė. Po E. R. motinos B. R. mirties V. M. pas E. R. lankėsi maždaug 6 -7 kartus, buvo atvejų, kai liudytojas lankėsi vienas.

Liudytojas P. M. 2018-01-17 teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta Č. T. nuo 2013 m. per bendrus pažįstamus. Liudytojas dažnai lankydavosi Č. T. priklausančiame servise ir matydavo, kad Č. T. nuolatos aprūpindavo E. R. maisto produktais, kuriuos E. kartais mainydavo į alkoholį. Č. T. apmokėjo susidariusias E. R. skolas už paslaugas. Liudytojas E. R. kelis kartus su Č. T. lankėsi pas E. R. namuose, kurio akivaizdžiai girto dienos metu nei karto nematė. Liudytojas matė, kad E. R. name buvo sutvarkytos durys, pakeisti langai, pajungtas šaldytuvas, yra televizorius. Su E. kartu gyveno A., kuris kaip ir Č. T. galimai turėjo raktus nuo lauko durų (II tomas, 1- 3 b.l.).

Ieškovės atstovas 2019-10-08 į bylą pateikė 2018-05-11 I. R. rašytinius liudytojos parodymus. Juose I. R. nurodė, kad gyvenant santuokoje su E. R. (duomenys neskelbtini) gimė dukra I., o (duomenys neskelbtini) I. R. nutraukė santuoką su E., ko viena iš priežasčių buvo nesaikingas alkoholio vartojimas. Nuo (duomenys neskelbtini) I. R. su dukra I. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). E. R. 2007 – 2008 m. aplankė dukrą (duomenys neskelbtini). I. R. paskutinį kartą E. R. matė maždaug prieš dešimt metų. Nurodė, kad nepaisant atstumo E. R. dukrą I. mylėjo, ja rūpinosi ir net I. sulaukus pilnametystės atsiųsdavo jai dovanų, o jei turėdavo pinigų, padėdavo finansiškai. I. R. 2015 m. buvo atvykusi į Lietuvą, bet jai nepavyko susitikti su E. R., kad perduoti dukros lauktuves. I. R. teigimu, E. R. buvo gabus, bet pasiduodavo kitų asmenų įtakai. Alkoholį E. dažniau pradėjo vartoti po motinos mirties. I. R. nurodė, kad į bylą pateiktame 2015-12-02 UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo akte pasirašęs ne pats E. R.. I. R. atsakovo Č. T. nepažįsta. (II tomas, b.l. 99 – 105, 114 - 119).

2018-02-19 teismo posėdyje apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjas T. O. parodė, kad vykdė ikiteisminį tyrimą esant E. R. mirties faktui ir siekiant nustatyti, ar nebuvo padarytą nusikalstama veika. Apžiūrint įvykio vietą E. R. lavonas buvo be išorinių smurto žymių. Įvykio vietoje tyrėjas bendravo su kartu gyvenusiu asmeniu vardu A. (buvo apklaustas liudytoju), kuris rado E. R. lavoną. Kiek tyrėjas prisiminė, mirusiojo gyvenamoji aplinka nebuvo panaši į tokią, kurią būtų galima vertinti kaip landynę.