Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1785-153/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
2S-1785-153/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09161-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Ieškovas
A. K., S. K., K. K.-K.
Atsakovas
V. L.
Trečiasis asmuo
Kauno
Kategorijos
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1785-153/2014;Teisminio proceso Nr.2-69-3-09161-2014-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 106.1;106.8.1; 122.2;122.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K., S. K., K. K.-K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13152-375/2014, kuria ieškovų A. K., S. K., K. K. K. ieškinys atsakovei V. L., tretiesiems asmenims Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarei J. V., VĮ Registrų centrui, R. L., R. L. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nuginčijimo laikytas nepaduotu.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2014-05-19 gautas ieškovų A. K., S. K., K. K. K.ieškinys atsakovei V. L., tretiesiems asmenims Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarei J. V. VĮ Registrų centras, R. L., R. L. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nuginčijimo (b. l. 3-8, t. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014-05-26 nutartimi (b. l. 46-47, t. 1) nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškinys neatitinka jam keliamų turinio ir formos reikalavimų, numatytų CPK 111 straipsnyje ir 135 straipsnyje Ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka minėtų įstatymo reikalavimų, kadangi tiek ieškinio dalykas tiek faktinis pagrindas nėra aiškūs, konkretūs bei logiškai suformuluoti. Ieškovai turėtų aiškiai suformuluoti reikalavimus, konkrečiai nurodant prašomus pripažinti negaliojančiais sandorius, t. y. ne tik jų sudarymo datas, tačiau ir notarinio registro numerius bei kitus sandorius identifikuojančius požymius. Taip pat ieškovai turėtų patikslinti reikalavimą taikyti restituciją, nurodant konkrečiai kokį turtą ir koks asmuo (asmenys) privalo grąžinti ir kuriam asmeniui (asmenims). Jeigu procesinio dokumento turinys grindžiamas rašytiniais įrodymais, privalu pateikti dokumentų originalus arba kopijas patvirtintas teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato, ar dokumentą išdavusio (gavusio ) asmens (CPK 114 straipsnis). Šis įstatymo reikalavimas nėra įvykdytas, kadangi pateikti dokumentai tėra dokumentų nepatvirtintos kopijos.

2014-06-06 teisme gautas ieškovų procesinis dokumentas „Pagal nutartį 2014-05-26 ieškinio trūkumams pašalinti“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-06-09 nutartimi (b. l. 152-153, t. 1) laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovams (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad 2014-06-06 pateiktu procesiniu dokumentui ieškovai prašo teismo nuspręsti ir pripažinti V. L. grąžinti jiems jai neteisėtai dovanotą jų dalį žemės sklypo, o jie pasižada kompensuoti tą žemės dalį pinigais, taip pat prašo priimti medžiagą ir įsegti į bylą, nurodė, kad pateiktas ieškinys galioja. 2014-05-26 teismo nutartyje buvo nurodyti konkretūs ieškinio trūkumai, kaip antai ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas, nurodant konkrečiai prašomus pripažinti negaliojančiais sandorius, juos identifikuojančius požymius, patikslinti reikalavimą taikyti restituciją. Nutartyje nurodytų trūkumų per nustatytą terminą ieškovai nepašalino, pratęsti termino neprašė, nepateikė vientiso procesinio dokumento - ieškinio, atitinkančio CPK 111 straipsnio ir 135 straipsnio reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu, kurį pasirašė A. K., S. K. ir K. K.-K. atstovė pagal įgaliojimą S. K., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jei atskirasis skundas bus atmestas, prašo grąžinti žyminį mokestį. Su teismo nutartimi nesutinka šiais argumentais:

1. Reikalavimas dėl restitucijos taikymo nagrinėtinas teismo bylos nagrinėjimo metu, nes sumokėta kaina už parduotą žemės sklypo dalį nurodyta pačioje pardavimo-pirkimo sutartyje, sudarytoje bei patvirtintoje notarės J. V. 1999 m. liepos 29 d., kurios 2-me punkte nurodyta indeksuota šios žemės sklypo dalies vertė 7603 Lt.

2. Teismas be pagrindo nurodė patikslinti ieškinio pagrindą ir reikalavimą, kadangi šios bylos teisingam išnagrinėjimui teisme, turi būti nagrinėjamas notaro veiksmų sudarant ir tvirtinant ginčo sutartis teisėtumas, o tam reikalingi dokumentai iš notarės J. V., tačiau ieškovai – fiziniai asmenys negali šių dokumentų pateikti teismui, o teismai nuo 2009 m. 9 analogiškose bylose jų neišreikalauja iš notarės ir nenagrinėja notarės veiksmų teisėtumo.

3. Teismas šiuo atveju nustatė eilę ieškinio trūkumų, kai tuo tarpu pagal ieškovės V. L. ieškinį dėl teisės pripažinimo, prie kurio nebuvo pridėta nei vieno teisiškai pagrįsto ir patvirtinto dokumento, yra užvesta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4636-775/2014.

4. Atsižvelgaint į aplinkybes, kad teismas skubiai, t. y. ieškinio pateikimo teismui dieną, sprendė klausimą dėl ieškinio priėmimo, apeliantai mano, kad teismas sąmoningai nenagrinėjo pateikto ieškinio, prie jo pateiktos gausios medžiagos.

Taip pat apeliantai nurodo savo argumentus dėl vykusių ir vykstančių teisminių ginčų tarp šalių teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Pateiktą atskirąjį skundą atsakovės K. K.-K. vardu pasirašė įgaliotas asmuo S. K. pagal jai 2011 m. liepos 22 d. išduotą įgaliojimą (notarinio registro Nr.2609).

CPK 56 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti asmenys, galintys būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, iš jų: advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Kartu su advokatais ir advokatų padėjėjais, turinčiais jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys (CPK 56 straipsnio 3 dalis).

Atskirąjį skundą pasirašęs įgaliotas asmuo S. K. nėra pateikusi teismui duomenų, kad yra įgijusi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir atstovauja savo artimai giminaitei, arba duomenų, kad atstovauja atsakovę kartu su advokatu apeliacinės instancijos teisme. Nesant byloje duomenų apie ieškovės K. K.-K. atstovės atitikimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 3 dalies reikalavimams, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė K. K.-Kuzminovienė atstovaujama tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad šis trūkumas – atskirąjį skundą pateikė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal ieškovės K. K.-K. įgalioto asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13152-375/2014 nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal nagrinėjamos bylos procesinių dokumentų turinį nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais Kauno m. 7-ojo notarų biuro 1999-07-29 pirkimo-pardavimo sutartį, 2004-06-10 dovanojimo sutartį, 2004-06-10 žemės sklypo dalies perdavimo-priėmimo aktą, panaikinti nekilnojamojo turto teisinę registraciją, taikyti restituciją natūra. Ieškovai ieškinyje nurodė faktinį ieškinio pagrindą bei teisinį ieškinio pagrindą, pateikė ginčijamų sutarčių kopijas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2014-05-26 nutartimi nustatė ieškinio trūkumus – aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą bei reikalavimus, nurodant ne tik jų sudarymo datas, bet ir notarinio registro numerius bei kitus sandorius identifikuojančius požymius, taip pat patikslinti reikalavimą taikyti restituciją. Ieškovai šios teismo nutarties neskundė, o teismo nustatytu terminu pateikė procesinį dokumentą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ir ieškinio priedus – dokumentų kopijas, patvirtintas advokato. Teismas skundžiama nutartimi laikė ieškinį nepaduotu, motyvuodamas tuo, jog ieškovai nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinis), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp jų ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Kaip nustatyta, ieškovai prašė panaikinti ginčijamus sandorius, taip pat ieškinyje nurodė aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ginčijamų sutarčių kopijas, iš kurių matyti jų sudarymo datos, notarinio registro numeriai bei kiti sandorius identifikuojantys požymiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, nes įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiko šio instituto paskirties – pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena suinteresuotam asmeniui. Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pirmosios instancijos teisme nagrinėjami žodinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 1 dalis), todėl tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 1 punktas ir 6 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2014-05-26 nutartimi nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, o nustatytą ieškinio trūkumą dėl pateiktų dokumentų tinkamo patvirtinimo ieškovai yra pašalinę (teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad šis ieškinio trūkumas nėra pašalintas), ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo 2014-05-26 nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ieškovai pašalino per teismo nustatytą terminą.

Dėl kitų apeliantų motyvų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi šiuo atveju ieškinio priėmimo klausimas nėra priskiriamas apeliacinio teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal ieškovės K. K.-K. įgalioto asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13152-375/2014 nutraukti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Galina Blaževič