Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-416-493/2007

2007 m. birželio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskeinės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. ir nuteistas 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė pagal šį nuosprendį, o taip pat bausmės, paskirtos 2006-04-24 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2007-01-16 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės – 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, iš dalies pridedant švelnesnes ir galutinė bausmė paskirta 5 (penki) metai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką, remiantis BK 66 str., įskaičiuoti laikotarpiai nuo 2005-01-14 iki 2006-06-14 ir nuo 2006-06-15 iki 2007-04-27.

Iš A. O. priteista 32557,59 Lt padarytai žalai atlyginti UAB „Ramirent“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. nuteistas pagal LR BK 182 str. 2d. už tai, kad jis turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą, suklaidindamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus dėl savo asmenybės, tai yra prisistatęs UAB (duomenys neskelbtini), kurioje niekada nedirbo, vadybininku, apgaule, turėdamas tikslą negrąžinti išsinuomotos statybinės įrangos, išsinuomojo statybinę įrangą iš UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žadėdamas mokėti nuomą bei grąžinti nuomotą įrangą ir taip apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: 2003-10-27 pagal įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. 002405 išsinuomotą 120 kw kaloriferį 3036,63 Lt. vertės, pagal įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. 002413 išsinuomotą kirstuką 2379,25 Lt. vertės, kaltą 80 Lt. vertės, perforatorių 1225,74 Lt. vertės, grąžtą 300 Lt. vertės; 2003-10-30 pagal įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. 002436 išsinuomotą 120 kw kaloriferį 3036,63 Lt. vertės; 2003-10-31 pagal įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. 002451 išsinuomotą A/B ir betono siūlių ploviklį 6285,55 Lt. vertės, ardiklį 846,41 Lt., kaltą 80 Lt. vertės, grunto tankintuvą 6049,32 Lt. vertės, juostinį grindų šlifuoklį 9238,06 Lt. vertės. Tokiu būdu viso apgaule įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios statybinės įrangos už 32557,59 Lt.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. O. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apelianto motyvai dėl neteisingai nustatytos apgaulė būdu įgyto svetimo turto vertės yra atmestini kaip nepagrįsti. Šių daiktų vertė buvo ginčijama ir anksčiau, o šios vertės tikslus nenurodymas kaltinamajame akte buvo vienas pagrindų apeliacinės instancijos teismui 2006 m. birželio 6 d. nutartimi pirmos instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų. Po šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti tikslūs duomenys ir remiantis pažymomis apskaičiuota tiksli likutinė apgaulės būdu įsigytų daiktų vertė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apgaulės būdu įgytų daiktų vertė turi būti nustatoma tokia, kokia ji buvo nusikaltimo padarymo metu, atsižvelgiant į normalų šių daiktų nusidėvėjimą ir amortizaciją. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad sukčiavimo būdu įgytų daiktų vertei nustatyti tiriama tik tiesioginė šių daiktų vertė, o į negautas pajamas, palūkanas ar kitus skaičiavimus neatsižvelgiama. Pastarieji skaičiavimai reikalingi tik įrodinėjant civilinį ieškinį ir tik civiliniame procese. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini), iš kurios nuteistasis A. O. apgaule įgijo statybinės įrangos, byloje pateikė pagrįstus šios statybinės įrangos likutinės vertės, buvusios nusikaltimo padarymo metu, skaičiavimus (3 T, b.l. 12-16, 37-45, 51-61), todėl nesutikti su šia pagrobtų daiktų likutine verte nėra jokio pagrindo. Taigi apelianto prašymas paskirti turto nustatymo ekspertizę atmestinas kaip nepagrįstas.

Nustačius, kad A. O. apgaule įgijo svetimo turto už 32 557,59 Lt, konstatuotina, kad jo veikoje yra kvalifikuotas sukčiavimo požymis – didelė vertė, kuri nustatoma pagal BK 190 str. Šiame straipsnyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nusikaltimo padarymo (pradėtas daryti 2003-10-27, baigtas daryti 2003-10-31) metu 1 MGL buvo 125 litai. Taigi sukčiavimo būdu įgyto turto vertė (32 557,59 Lt) buvo didesnė, negu 250 MGL ir sudarė 260,46 MGL. Pagal LR 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 8 str. nuo 2007-01-01 1 MGL yra 130 litų (Žin., 2006-12-19, Nr. 138-5267). Kadangi pagal BK 3 str. teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai 1 MGL (130 Lt) dydžio skaičiavimas taikytinas ir nuteistajam A. O.. Nežiūrint to, sukčiavimo būdu pagrobto turto vertė (32 557,59 Lt) net ir esant nuo 2007-01-01 padidintam 1 MGL vis tiek yra didelės vertės, nes viršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo prašymo jo veiką perkvalifikuoti į BK 182 str. 1d. tenkinti nėra pagrindo, nes jis sukčiavimo būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Apelianto argumentai dėl bausmės švelninimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. A. O. pripažintas kaltu padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei. Teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, atsižvelgė į tai, kad ji buvo padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, siekiant savo naudai neteisėtai praturtėti, panaudojus apgaulę. Teismas pagrįstai nenustatė A. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš byloje esančios medžiagos negalima konstatuoti apelianto prašomos nustatyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltės visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi jam padarius BK 182 str. 2d. numatytą nusikaltimą. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal apelianto bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Ji turi būti objektyviai įvertinama pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos iki bylos išnagrinėjimo teisme. Jei nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia savo parodymus ar duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažintina lengvinančia. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. O. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies (3 T, b.l. 71-72), taigi nebuvo iki galo nuoširdus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1d. 2p. Tai, kad kaltinamasis niekur nedirbo ir nesimokė, ankstesniais teismų nuosprendžiais yra pripažintas kaltu už analogiškas nusikalstamas veikas, tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytos turtinės žalos nėra atlyginęs, darytina išvada, kad A. O. yra pavojingas visuomenei, dėl ko jam pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padaryta žala nežymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, kad jis turi nepilnametį vaiką (nors jo ir neaugina) ir už BK 182 str. 2d. nusikaltimo padarymą paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra švelnesnė, negu straipsnio sankcijos vidurkis, todėl nėra aiškiai per griežta ir jo švelninti nėra teisinio pagrindo. Be to, teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo pagal BK 63 str. 1d, 4d. 9d. taisykles ir prie griežčiausios iš ankstesniu teismo 2007-01-16 nuosprendžiu paskirtos 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo visas kitas 2006-04-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2007-01-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, nes nustatyta, kad A. O. skundžiamu nuosprendžiu konstatuotą veiką padarė prieš 2006-04-24 ir 2007-01-16 nuosprendžius. Baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė teismo prašė už BK 182 str. 2d. numatytą veiką A. O. paskirti 4 metus laisvės atėmimo, šią bausmę BK 63 str. 9d. pagrindu apėmimo būdu subendrinti su 2007-01-16 nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau ji prašė galutinę bausmę A. O. paskirti 4 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo (3 T, b.l. 147). Nors prokurorė ir prašė taikyti bausmių apėmimo būdą, tačiau baigiamųjų kalbų metu išreikšti proceso dalyvių prašymai dėl bausmės skyrimo teismo nesaisto. Teismą saisto tik kaltinimo ribos, kurios nustatomos pagal BK 255-256 str. Teismas baigiamųjų kalbų metu tik išklauso proceso dalyvių nuomonių, tačiau nuosprendį priima griežtai vadovaudamasis BK 63 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmių bendrinimą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė neprašė paskirtos bausmės bendrinti su 2006-04-24 nuosprendžiu paskirta bausme, nors bendrinti buvo būtina. Be to, nors prokurorė ir prašė taikyti bausmių apėmimą, tačiau ji prašė paskirti tokią galutinę subendrintą bausmę, kuri niekaip negali būti paskirta pritaikius bausmių apėmimo būdą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai subendrino A. O. bausmes, paskirtas skirtingais nuosprendžiais, ir paskyrė teisingą galutinę bausmę – 5 metus laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad į šią subendrintą bausmę teismas įskaitė iš dalies jau atliktas bausmes pagal 2006-04-24 ir 2007-01-16 nuosprendžius. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tik realus galutinės subendrintos 5 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys A. O. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.