Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros įgalioto pareigūno (toliau – ir Institucija) 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu R. S. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 83¹ straipsnio 1 dalį 450 Lt administracine bauda, įpareigojant pažeidėją atlyginti padarytą gamtai 430 Lt turtinę žalą, už tai, kad 2009 m. balandžio 6 d., apie 16 val., sodyboje, esančioje Telšių rajone, Ūpynos seniūnijoje, Vainočių kaime, degino laužą, o neatsargaus elgesio su ugnimi pasekmėje užsidegė aplinkiniai ir jos gyvenamos sodybos pernykštės žolės plotai bei išdegė 1,03 ha pernykštės žolės plotas. Šiais savo veiksmais ji pažeidė 1999 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr.VIII-1392 20 straipsnio 2 dalį.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, įgaliotas atstovas su skundu nesutiko ir siūlė jo netenkinti. Paaiškino, kad R. S. prisipažino, jog pati sukėlė gaisrą ir tai parašė savo paaiškinime. Po kelių dienų R. S. buvo pakviesta į agentūrą bylos nagrinėjimui, ir tik tada ji iškėlė kitą gaisro kilimo versiją. Teigė, jog kitą gaisro kilimo priežastį ji nurodė dėl to, kad vengia atsakomybės, kadangi sužinojo, jog padarė didelę žalą, ir kad jai gresia didelis ieškinys nukentėjusiajam. Pažymėjo, kad kieme nesimatė jokio traktoriaus ir nesimatė, kad suvirinimo darbai būtų vykdomi.

II.

Kadangi A. S., apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtu dėl baudžiamosios bei administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei atsisakymą duoti parodymus, nurodė, kad jis 2009 m. balandžio 6 d., apie 16 val., sodyboje, esančioje Telšių rajone, Ūpynos seniūnijoje, Vaidočių kaime, vairavo jam priklausantį traktorių, neturėdamas tam teisės, nes vairuotojo teisės jam tuo metu buvo atimtos (b.l. 54), teismas nutarė patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, iškelti administracinę bylą bei perduoti šią bylą nagrinėti pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui ( ATPK 281 str. 1 d., 2 d.).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad R. S. iš esmės neigia savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 83¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir siekia, kad jos atžvilgiu priimtas Institucijos 2009 m. balandžio 30 d nutarimas būtų panaikintas. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai jos kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1711/2006).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog R. S. 2009 m. balandžio 6 d., apie 16 val., sodyboje, esančioje Telšių rajone, Ūpynos seniūnijoje, Vainočių kaime, degino laužą, o neatsargaus elgesio su ugnimi pasekmėje užsidegė aplinkiniai ir jos gyvenamos sodybos pernykštės žolės plotai bei išdegė 1,03 ha pernykštės žolės plotas. Minėtą faktą patvirtina pačios R. S. paaiškinimas (adm. b. l. 1), pareigūno A. T. tarnybinis pranešimas (adm. b. l. 2), įvykio vietos schema - nuotrauka (adm. b. l. 12), liudytojų A. T., A. P., G. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kuriuose jie nurodo, jog įvykio vietoje R. S. pati patvirtino, jog gaisras kilo jai deginant laužą. Nors R. S. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad prisipažinti jai liepė atvykę pareigūnai, tačiau byloje duomenų, jog ji būtų buvusi verčiama prisipažinti, nurodant kaip rašyti paaiškinimą, nėra. Visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog R. S., atvykus pareigūnams, iš karto pati nurodė, jog gaisras kilo dėl jos kūrento laužo. Tai, kad ji laisva savo valia prisipažino esanti gaisro sukėlėja, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.09-1-05701-09 esantis 2009 m. balandžio 6 d. Aktas dėl kilusio gaisro Nr. 75, kur gaisro kilimo priežastimi įvardintas neatsargus R. S. elgesys su ugnimi deginant laužą ir kurį R. S. pasirašė, neturėdama pastabų dėl gaisro priežasties nustatymo. Iš šio Akto matyti, jog R. S. neginčijo savo kaltės ir netgi pasižadėjo atsodinti nudegusius sodinukus (baudž. b. l. 12). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. S. ginčijamą faktą, jog tai ji savo neatsargiu elgesiu sukėlė gaisrą, ir šiuos įrodymus įvertino tinkamai.

Nors A. S. savo parodymuose, duotuose teismo posėdžio metu, nurodė, kad gaisro kilimo priežastimi galbūt galėjo būti jo atlikti traktoriaus ašies suvirino darbai, tačiau daugiau įrodymų, galinčių patvirtinti šią įvykio versiją, byloje nėra. Priešingai, byloje liudytojais apklausti specialistai nurodė, jog nei vienas nematė sodyboje nei buvusio traktoriaus, nei suvirinimo įrangos. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog versija, kad gaisro kilimo priežastimi galėjo būti atliekami traktoriaus ašies suvirinimo darbai, atmestina kaip neįrodyta.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Atsižvelgus į tai, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros 2009 m. balandžio 30 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.