- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- AN2-26-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01833-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. B.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Domas Pakėnas, Kristina Česnauskienė
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu G. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (Toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jai už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje – 10 eurų baudą, už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje – 1100 eurų baudą, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskyrė galutinę nuobaudą – 1100 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu vieneriems metams. G. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2019 m. kovo 30 d. 21.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį „Lexus RX400H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinųjų saugumo priemonių, prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Padariusi turtinę žalą, nesusitarusi su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių, palikusi automobilį įvykio vietoje, pati iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismų taisyklių 9, 101, 220 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu G. B. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą G. B. atžvilgiu nutraukti.
2.1. Atstovė nurodo, jog teismas neteisingai padarė išvadą, kad G. B. įvykio vietoje nebuvo daugiau nei valandą ir, kad kaltės neigimas yra tik gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės. Skunde nurodoma, kad pirmiausiai neteisingai nustatytas įvykio laikas apie 21.48 val. vadovaujantis pareigūno R. P. ir G. B. paaiškinime nurodytu atvykimo laiku prie A. B. namų valdos. Teismas nevertino, kad nei vienas pareigūnas nenurodo teisingo ir vienodo įvykio laiko, o tarnybiniuose pranešimuose nurodomas visiškai skirtingas laikas. Taip pat nurodoma, kad teismas nesivadovavo byloje esančio įvykio dienos pranešimo duomenimis, kuriame įvykio laikas nurodomas 22.45 val.. Apeliantė taip pat pažymi, kad teismas ignoravo rašytinius duomenis, neįvertino, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 23.22 val., t. y. po 37 min. kai buvo gautas pranešimas.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atvykus policijos pareigūnams, G. B. buvo paskambinta iš A. B. priklausančio mobilaus ryšio telefono ir G. B. parėjo iš netoliese esančio miškelio iki A. B. namų valdos, t. y. prie automobilių, kurie buvo vartų, o ne kieme, kaip yra nurodoma tarnybiniame pranešime. Skunde pažymima, kad alkoholio matavimo ir fiksavimo žurnale įrašas yra 23.58 val., o pareigūnas nurodė, kad tikrinta buvo maždaug už 15 min. atvykus G. B., todėl po policijos atvykimo ji atėjo maždaug už 20-22 min., t. y. apie 23.40 val.
2.3. Apeliantė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas G. B. nuėjimą link miškelio vertino kaip pasišalinimą, siekiant išvengti atsakomybės ir kaip gynybos versiją, kadangi tokia teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodo, kad ji neturėjo tikslo pasišalinti ir tyčia iš įvykio vietos nepasišalino, o priešingai, paliko automobilį siekdama išvengti konflikto sustiprėjimo, A. B. kaltinimų, provokuojančių veiksmų, nes kaip matyti iš pranešimo duomenų ir A. B. parodymų, apeliantė buvo apkaltinta fizinio smurto panaudojimu prieš jį.
2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pareigūnų paaiškinimų, kad G. B. buvo sulaikyta, nuvežta į Vyriausiąjį policijos komisariatą, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Teigiama, kad nutarimo turinys patvirtina, jog A. B. neteisingai kaltino G. B. konfliktų kėlimu, fiziniu smurtu ir ikiteisminio tyrimo metu paneigė aplinkybes, kad jam buvo suduota, sukeltas fizinis skausmas, nurodė, kad pas medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Todėl darytina išvada, kad esant tokiems buvusio sutuoktinio veiksmams ir kaltinimams G. B. buvo priversta slėptis miškelyje iki kol atvyks policijos pareigūnai. Skunde nurodoma, kad aplinkybę, kad apeliantė nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos tyčia, nesiekė išvengti atsakomybės patvirtina ir tai, kad ji nubėgdama nuo konfliktuojančio A. B., automobilį paliko atrakintą su jame esančiais daiktais ir dukra, o pareigūnams paskambinus A. B. telefonu į konflikto vietą parėjo kaip galėdama greičiau.
2.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad G. B. buvo neatsargi prieš manevruodama, kad ji pažeidė kelių eismo taisykles ir, kad dėl to atsitrenkė į A. B. automobilį važiuodama atbuline eiga. Nurodoma, kad teismas neobjektyviai ir nesistemiškai vertino A. B. parodymus teisminio nagrinėjimo metu ir duotus policijos pareigūnams, be to, nesutinkama, kad jis davė nuoseklius parodymus. Apeliantė nurodo, kad jo parodymus privalu vertinti su itin dideliu atidumu, sistemiškai su kitais duomenimis, nes jis yra konfliktiškai nusiteikęs buvusios sutuoktinės atžvilgiu, įvykio dieną buvo ypač piktas, kad išaiškėjo jo neteisėtas elgesys, kuomet namuose buvo palikta mažametė dukra. Pažymima, kad A. B. skatinamas pykčio, keršto paskatų, nepagrįstai apkaltino G. B. ne tik fiziniu smurtu, bet ir tyčiniu automobilio sugadinimu, todėl negalima vadovautis jo parodymais, kadangi jie yra nepatikimi.
2.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. B. teisme pripažino, kad jo automobilis tik parvykus iki namų valdos buvo pastatytas kitaip – stovėjo gatvėje prie įvažiavimo, o po to, kai sukonfliktavo su G. B., jis patraukė automobilį, kad ji nepasišalintų iš vietos. Nurodoma, kad įvykio schema atspindi situacijos pasikeitimą, kai A. B. sąmoningai tyčia patraukė automobilį siekiant užstoti kelią apeliantės išvažiavimui. Šis liudytojo A. B. pripažintas faktas, kad G. B. sėdus važiuoti jis patraukė automobilį, paneigia kaltinimą, kad G. B. buvo neatsargi, kad nesiėmė atsargumo priemonių Pažymima, kad G. B. negalėjo išvengti susidūrimo dėl staigių tyčinių A. B. veiksmų, t. y. sudarytos avarinės situacijos staiga sudarius kliūtį.
3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo G. B. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime sutinkama su teismo teiginiais, kad G. B. kaltės neigimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vertinamas kaip jos gynybinė versija ir siekis išvengti administracinės atsakomybės už jos padarytą administracinį nusižengimą. Jos versija, kad iš įvykio vietos nepasišalino, o bėgo nuo buvusio sutuoktinio patyrusi stresą ir grasinimus, niekuo pagrįsti. G. B. atvykus policijos pareigūnams įvykio vietoje nebuvo. Ji neneigia, kad telefonu kalbėjosi su policijos pareigūnų, nors jis ir neprisistatė, tai galėjo vykti praėjus maždaug pusvalandžiui po eismo įvykio.
3.2. Atsiliepime nurodoma, kad teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai patvirtino, kad apeliantės įvykio vietoje nebuvo apie dvi valandas. Policijos pareigūnas R. P. nurodė, kad jis pats apie dvi valandas buvo vietoje, ten dirbo. Be to, atsiliepime cituojami liudytojo A. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jam grįžus namo jis rado apeliantę, kuri jį puolė, mosikavo rankomis, isteriškai rėkė, dėl ko jis iškvietė policiją, pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje. Supratusi, kad iškviesta policija, apeliantė pasisodino vaiką į savo transporto priemonę ir norėjo išvažiuoti, tačiau jis užstatė automobilį, kad neišvažiuotų ir paaiškino jai, kad ji turi sulaukti policijos, kad daugiau nepasikartotų tokie jos veiksmai. Tačiau ji vis tiek važiavo atbula ir atsitrenkė į jo automobilį. A. B. nuomone, ji tai darė tyčia, nes smūgis buvo gana stiprus. Tuo metu jis jau buvo išlipęs iš savo automobilio ir stengėsi išaiškinti, kad apeliantė negali išvažiuoti. Po smūgio išlipusi iš savo automobilio apeliantė pasišalino, jį palikusi eismo įvykio vietoje.
Motyvuojamoji dalis
4. G. B. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundas tenkinamas iš dalies.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant, jog G. B. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtys.
Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies.
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimai jų prieštaravimas, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino G. B. kaltę dėl jai inkriminuoto ANK 471 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. B., 2019 m. kovo 30 d. 21.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį „Lexus RX400H“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinųjų atsargumo priemonių, prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarydama 2636,20 eurų žalą, t. y. šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi byloje surinktais įrodymais, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. parodymais, liudytojų A. B., R. P. ir T. V. teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga.
9. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. B. kalta, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, rėmėsi tiesiogiai pažeidimą mačiusio liudytojo A. B. parodymais ir padarė išvadą, kad šio liudytojo parodymai nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems duomenims. Vertinant liudytojo A. B. parodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, liudytojas nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, t. y. kad grįžęs namo savo automobilį pastatė pagrindinėje gatvėje, tačiau įvykus konfliktui ir G. B. panaudojus fizinį smurtą jo atžvilgiu, iškvietė policijos pareigūnus ir automobilį pastatė taip, kad G. B. negalėtų pasišalinti. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B., tiek duodama paaiškinimus dėl eismo įvykio (b. l. 6), tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad A. B. automobilis stovėjo kelkraštyje, o jai pajudėjus atbuline eiga jis pavažiavo į priekį, taip užstodamas išvažiavimą ir ji to nesitikėjo, be to, duodama paaiškinimus ji nurodė, kad A. B. tai padarė tyčia.
10. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimu, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, nagrinėjamu atveju A. B. vairuojamam automobiliui. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei G. B. ir A. B. parodymų, eismo įvykio dieną tarp šių asmenų įvyko konfliktas dėl jų mažametės dukters, dėl fizinio smurto panaudojimo buvo kviečiami policijos pareigūnai, todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiama G. B. vedina emocijų pasielgė spontaniškai, išvažiuodama atbuline eiga iš įvažos neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, kad jos manevras nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. B. nurodė, kad ji nesitikėjo, jog A. B. savo automobiliu pajudės tuo pačiu metu, o tai tik patvirtina, jog ji neįsitikino, kad jos veiksmai vairuojant transporto priemonę gali kliudyti kitiems eismo dalyviams.
11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes dėl ANK 471 straipsnio 8 dalies taikymo, todėl skundžiamą nutarimą keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis apygardos teismas neturi pagrindo.
Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies.
12. ANK 426 straipsnio 2 dalies numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį klausimą, svarbu tai, kad komentuojamame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad yra susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklės, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš eismo įvykio tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
13. Aptartos teismų praktikos kontekste, analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenis matyti, kad G. B. neneigia įvykio dieną buvusi įvykio vietoje ir vairavusi transporto priemonę, taip pat neneigia ir to, kad važiuodama atbuline eiga kliudė A. B. vairuojamą automobilį. Tačiau nuo pat pradžių neigė savo kaltę, teigdama, kad į A. B. vairuojamą automobilį atsitrenkė dėl jo paties tyčinių veiksmų. Teismo vertinimu, G. B. suprato, kad įvyko eismo įvykis, po ko ji išlipo iš savo vairuojamo automobilio, tačiau eismo įvykio deklaracijos nepildė. A. B. nurodžius, jog šis kvies policijos pareigūnus, ką jis ir padarė ir, siekdama išvengti konfliktinės situacijos, iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdama įvykio vietoje jai priklausantį automobilį, rankinuką su asmens daiktais. Jokių duomenų, paneigiančių šiuos G. B. argumentus, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. B., neigdama savo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vertintina kaip gynybinė versija ir siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą.
14. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Iš byloje esančio pranešimo duomenų (b. l. 25) matyti, kad pranešimas apie eismo įvykį buvo gautas 22.45 val., pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko 22.49 val., atvykimo į eismo įvykio vietą laikas nurodytas ir 2019 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (b. l. 2), be to, šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 23.58 val. buvo patikrintas G. B. blaivumas, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas R. P. nurodė, kad asmens girtumas yra tikrinamas penkiolikos minučių laikotarpyje. Tiek liudytojas A. B., tiek liudytojas R. P. nurodė, kad G. B. eismo įvykio vietoje nebuvo apie dvi valandas, tos pačios aplinkybės nurodomos ir Kauno AVPK Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau šie jų parodymai vertintini kritiškai. Pažymėtina tai, kad dėl policijos pareigūnų aplaidaus darbo, klaidingai nurodomų duomenų tarnybiniuose pranešimuose bei teismo posėdžio metu duotų parodymų tikslinant atvykimo į eismo įvykio vietą ir laiką bei nurodant, kad patikslintame pranešime padaryta rašymo klaida, teismas, remiasi byloje esančio pranešimo duomenimis (b. l. 25) ir daro išvadą, kad G. B. eismo įvykio vietoje nebuvo mažiau nei valandą, o sulaukusi policijos pareigūnų skambučio ir nurodymo grįžti į eismo įvykio vietą, ji tai ir padarė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose prieštaringai nurodomos ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje liudytojais apklausė policijos pareigūnus R. P. ir T. V., kurie patvirtino, jog tarnybiniame pranešime (b. l. 3) nurodyti neteisingi duomenys ir G. B. transporto priemonė iš eismo įvykio vietos nutransportuota nebuvo, kadangi ji grįžo į eismo įvykio vietą ir transporto priemonę patraukė pati.
15. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G. B. suprato, jog įvyko eismo įvykis, policijos pareigūnų nekvietė, nes tą padarė eismo įvykyje dalyvavęs A. B., iš eismo įvykio vietos pasišalino veikdama netiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad įvyko eismo įvykis, pasišalino vedina emocijų dėl tarp jos ir A. B. įvykusio konflikto, ką pripažino ir A. B., o sulaukusi skambučio į eismo įvykio vietą grįžo. Apeliacinės instancijos teismui suprantamas toks G. B. elgesys, nes pas buvusį sutuoktinį ji atvyko kviečiama mažametės dukros. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. B. ir A. B. mažametė duktė bendru tėvų susitarimu tądien buvo pas tėvą. Vėliau A. B. su drauge išėjus iš namų, mažametis vaikas namuose buvo paliktas vienas. Bijodama būti namuose viena, duktė paskambino mamai G. B. ir prašė ją pasiimti namo. Suprantama, kad G. B., atvykusi pas buvusį sutuoktinį ir radusi mažametę dukrą vieną namuose be priežiūros, susijaudino ir nevaldė emocijų. Be to, jos elgesį įvykio metu išprovokavo ir pats A. B., kuris apeliacinės instancijos teismo posėdyje aplinkybės dėl dukters palikimo namuose vienos neneigė, be to nurodė, kad santykiai tarp jo ir buvusios sutuoktinės yra itin blogi. Po tarpusavio incidento A. B. iškvietė policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad svarbu ir tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Šio nutarimo A. B. neskundė. Nutarime pažymėta, kad konflikto metu G. B. nagais brūkštelėjo jam per ausį, A. B. fizinio skausmo nejuto, į medicinos įstaigą nesikreipė, taip pat kategoriškai atsisakė vykti apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus. Taigi šie konfliktiški veiksmai tarp buvusių sutuoktinių išprovokavo G. B. elgtis neadekvačiai, nes po eismo įvykio, apimta emocijų, nors to ir nenorėdama, pasišalino iš įvykio vietos, ten palikdama automobilį, raktelius nuo automobilio, asmeninius daiktus ir dokumentus, tokiais veiksmais patvirtindamas, kad nesiekia išvengti atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad dėl G. B. pasišalinimo iš įvykio vietos, jokių neigiamų pasekmių neatsirado, atvykus policijos pareigūnams, su ja buvo susisiekta ir ji grįžo į įvykio vietą.
16. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. atžvilgiu fiksuotas ir Kelių eismo taisyklių 220 punkto, numatančio pareigą į eismo įvykio vietą kviesti policiją, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutaria, pažeidimas, visgi pažymėtina, kad šis Kelių eismo taisyklių punktas nenumato, kuriam iš eismo įvykyje dalyvavusių dalyvių ši pareiga priskirtina, taip pat šis punktas nereikalauja ir to, kad policija būtų kviečiama visų eismo įvykio dalyvių. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme abu eismo įvykyje dalyvavęs asmenys, t. y. G. B. ir A. B. nurodė, kad po eismo įvykio policiją kvietė A. B., todėl aptartas Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimas G. B. fiksuotas nesant tam pagrindo. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. B. policijos pareigūnus kvietė dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir tik vėliau dėl sukelto eismo įvykio, todėl pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad dėl tokių buvusio sutuoktinio veiksmų, t. y. kaltinimų, G. B. pasišalino siekdama išvengti konfliktinės situacijos. Ir nors G. B. neigia savo kaltę dėl paties eismo įvykio sukėlimo, nurodo, kad eismo įvykis kilo dėl tyčinių liudytojo A. B. veiksmų, tačiau jos pasišalinimas iš eismo įvykio vietos laikotarpiui iki atvyko policijos pareigūnai nelaikytinas siekiu išvengti administracinės atsakomybės.
17. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, dalyje dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies taikymo, tinkamai neištyrė, neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nutarimas dalyje dėl administracinėn atsakomybė traukiamo asmens G. B. pripažinimo kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, dėl ko jis yra naikintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo dalį, kuria G. B. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.