Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltijos bretlingas” sandėlio darbuotoju, anksčiau teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (3 nusikaltimai); paskirta bausmė 2 metai laisvės atėmimo, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį; paskirtas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu ir paskirtas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2021 m. liepos 11 d., apie 01.50 val., kelio Klaipėda-Liepoja 24 kilometre vairavo automobilį Volkswagen T-Cross, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. liepos 11 d. draugas jam pasiūlė važiuoti į Palangą. Vykstant į Palangą, apie apie 2.00 val., draugas jam pasiūlė pavairuoti automobilį, jis sutiko. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Pavažiavus apie dvi minutes jį sustabdė policija. Alkoholį vartojo vakare, bet nesijautė labai girtas. Apie 21 val. buvo išgėręs alaus. Pripažįsta policijos jam nustatytą neblaivumo laipsnį. Automobilis, kurį vairavo, buvo VW T-Cross, jis priklauso „CityBee“. Šį automobilį buvo išsinuomojęs N. S.. Jis tikriausiai žinojo, kad jis yra neblaivus, kai davė jam pavairuoti automobilį. Automobilyje taip pat kartu važiavo du jo pažįstami Dmitrij ir Timur. Labai blogai vertina savo poelgį. Vykdo jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, prašo juo pasitikėti. Daugiau tikrai taip nebesielgs. Mokosi dvyliktoje klasėje, nori įstoti mokytis į Jūreivystės mokyklą. Mano, kad viskas įvyko dėl alkoholio. Daugiau alkoholio jis nebevartoja, sportuoja. Jo pajamos yra apie 400 Eur darbo užmokesti ir 180 Eur pašalpa. Skolingas niekam nėra, išlaikytinių neturi. Už buto nuomą moka 170 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK vyriausiojo patrulio 2021 m. liepos 11 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas apie tai, kad link Palangos važiuoja automobilis Volkswagen T-Cross, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nesumokėjo už automobilio nuomą ir vienoje iš atkarpų viršijo greitį. Apie 01.45 val. minėtas automobilis buvo sustabdytas kelio A13 24 kilometre. Nustatyta, kad automobilį vairavo M. S.. Bendraujant su vairuotoju buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, vyras nerišliai kalbėjo. Patikrinus alkotesteriu 01.49 val. jam buvo nustatytas 2,17 prom. neblaivumas, 02.07 val. pakartotinai patikrinus jam nustatytas 2,24 prom. neblaivumas. Taip pat nustatyta, kad M. S. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių (b. l. 25).

Iš 2020 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta kelio A13 24-asis kilometras. Įvykio vietoje priekiu į šiaurę stovi automobilis Volkswagen T-Cross, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis paženklintas „Citybee“ skiriamaisiais ženklais (b. l. 14-24).

Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0301 panaudojimo duomenų žurnalo kopijos, 2021 m. liepos 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. liepos 11 d. 01.49 val. pirmuoju bandymu M. S. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, 02.07 val. antruoju bandymu nustatytas 2,24 promilių neblaivumas (b. l. 78, 80). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. lapkričio 7 d. (b. l. 79).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad iš kelio A13 į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tiekėjų g. 32, Kretingoje, nuvežtas automobilis Volkswagen T-Cross, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio Volkswagen T-Cross, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Luminor lizingas, UAB, valdytojas – UAB „Citybee Solutions“ (b. l. 26). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2021 metų gamybos transporto priemonės VW T-Cross kaina Lietuvoje yra 16 740 Eur su PVM (b. l. 27).

Automobilis Volkswagen T-Cross, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas UAB „Citybee Solutions“ įgaliotam asmeniui (b. l. 32).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. S. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, teisiamojo posėdžio metu sutiko su nustatytu neblaivumu. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0301 žurnalo duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas. Šie kaltinamojo M. S. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. S. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu M. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė nuoširdų gailestį dėl nusikaltimo padarymo, teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį. Teismas taip pat įvertina M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jis yra teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu dirba ir mokosi. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nauja nusikalstama veika padaryta ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamojo elgesys rodo, kad švelniausios BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies, t. y. baudos, taikymas neužtikrins, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, ši bausmės rūšis nagrinėjamu atveju neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei neužtikrintų bausmės paskirties. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti M. S. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu jo laisvės atėmimu – areštą (BK 49 straipsnis), jo terminą nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis – 60 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam paskiriant 40 parų arešto.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu M. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamasis padarė ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. S. skiriama bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie paskirtos ir neatliktos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, t. y. 30 parų arešto, ir nustatant galutinę subendrintą 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis). Pridedamos bausmės dalį teismas nustato įvertinęs padarytos veikos pobūdį ir veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme 2021 m. liepos 11 d. nuo 2.07 val. iki 13.35 val. išbūtas laikas (viena para), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės ir teigė, kad nori gyventi normalų gyvenimą, tvirtino, kad daugiau taip nesielgs. Atsižvelgiant į šias teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytas aplinkybes bei kaltinamajam skiriamą galutinę subendrintą bausmę, šioje byloje aktualu spręsti klausimą dėl galimybės kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018). Nors baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449/2016).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismui 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu M. S. nuteisus pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, jam paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmė vykdymas BK 92 straipsnio pagrindu buvo atidėtas 2 metams. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirtos galutinės 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 92 straipsnio pagrindu buvo atidėtas 2 metams. Vadinasi, už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą M. S. paskirtų bausmių vykdymas jau buvo atidėtas. Vis dėlto, teismas atsižvelgia į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais M. S. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė dar būdamas nepilnametis, todėl bausmių vykdymas jam buvo atidedamas BK 92 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad sulaukęs pilnametystės, M. S. nusikalto pirmą kartą, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu nebuvo atidėtas, šiame straipsnyje numatyti įpareigojimai nebuvo skirti.

Antra, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad probacijos tarnyba M. S. priežiūrą vykdo nuo 2019 m. gruodžio 23 d. LITEKO duomenys patvirtina, kad probacijos tarnyba kreipėsi į teismą su teikimais dėl papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo M. S. bei dėl bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d., 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. liepos 23 d. nutartimis teikimai buvo netenkinti. Nagrinėdami probacijos tarnybos teikimus teismai nustatė, kad nors bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. S. padarė administracinių nusižengimų, tačiau teismo skirtus įpareigojimus vykdė, pripažino ir gailėjosi padaręs teisės pažeidimus, mokosi, dirba, probacijos tarnybos atstovės teikimų nagrinėjimo metu buvo charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Be to, teikimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2021 m. vasario 19 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog jis priklauso žemos rizikos grupei (30 balų) ir nustatyta žema didelės žalos rizika visuomenei.

Trečia, iš byloje esančių Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. S. padarė 4 administracinius nusižengimus, už kuriuos jam taikyta administracinė atsakomybė. Susipažinus su registre esančiais duomenimis matyti, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai buvo sąlyginai nedidelio pavojingumo, t. y. 2021 m. vasario 28 d. asmuo garsiai šūkavo, triukšmavo, garsiai leido muziką, dainavo; 2020 m. rugpjūčio 15 d. būdamas nepilnametis pasirodė viešoje vietoje būdamas neblaivus, su savimi turėjo elektroninę cigaretę; 2020 m. gegužės 19 d. būdamas nepilnametis namuose buvo neblaivus; 2020 m. sausio 1 d. važiavo autobusu be bilieto. Už padarytus administracinius nusižengimus paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 69-75).

Ketvirta, teismas atsižvelgia ir į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. M. S. 2021 m. liepos 11 d., apie 01.50 val., vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesant tam jokio objektyvaus poreikio ir jokios būtinybės tai daryti. Be to, transporto priemonę M. S. vairavo ne tik apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Toks kaltinamojo elgesys rodo visuomenėje nustatytų taisyklių ir elgesio normų ignoravimą, kaltinamojo atsainų požiūrių tiek į tuo metu transporto priemonėje buvusių asmenų, tiek kitų eismo dalyvių saugumą. Kartu teismas įvertina ir tai, jog byloje nėra paneigta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonę jis vairavo tik keletą minučių, o jo nuvažiuotas atstumas nebuvo didelis. Nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju realių neigiamų pasekmių kitų asmenų sveikatai ir (ar) turtui nesukėlė (laimingo atsitiktinumo dėka).

Penkta, kaltinamasis M. S. yra jauno amžiaus (18 metų), sulaukęs pilnametystės nusikaltimą padarė pirmą kartą, nusikaltimo padarymą pripažino, dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį ir tvirtino, jog gali pasitaisyti ir pakeisti savo elgesį. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltijos bretlingas” sandėlio darbuotoju, taip pat vis dar mokosi mokykloje (12 klasėje). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog baigęs mokyklą, mokslus norėtų tęsti Jūreivystės mokykloje.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. S. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės trukmė, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, intensyvi priežiūra ir teismo skiriamos pareigos kaltinamąjį drausmins ir sulaikys nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti. Kartu tai sudarys nuteistajam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, skiriant jam intensyvią priežiūrą ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su bausme gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Nagrinėjamu atveju kartu su bausme M. S. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat įvertinus kitas M. S. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir kt.), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise (taip pat ir ją įgyti) vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo naudotis specialiąja teise termino, atitinkančio šiame straipsnyje numatytų terminų vidurkį, nustatymas yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad M. S. šiuo laikotarpiu neįgytų teisės vairuoti transporto priemones ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o kaltininko vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju M. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę Volkswagen T-Cross, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio savininkė yra Luminor lizingas, UAB, valdytojas – UAB „Citybee Solutions“. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog perleisdami turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, minėti juridiniai asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, taip pat nenustatyta kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiksuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo M. S.išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-315-303/2018).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2021 metų gamybos transporto priemonės VW T-Cross kaina Lietuvoje yra 16 740 Eur su PVM. Spręsdamas klausimą dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio, teismas atsižvelgia į teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo teiktus paaiškinimus, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 400 Eur darbo užmokestis ir 180 Eur pašalpa, kaltinamasis savo kaltę pripažino, yra jauno amžiaus. Be to, kaltinamasis vis dar mokosi mokykloje, todėl jo galimybės gauti daugiau pajamų šiuo metu yra ribotos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog visos transporto priemonės vertės konfiskavimas iš M. S. būtų akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, prevenciniai tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti konfiskuojant dalį automobilio vertės, t. y. 8 000 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kompaktinis diskas, kuris perduotas teismui kartu su byla, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje yra pateikti duomenys apie susidariusias proceso išlaidas – 102 Eur transporto priemonės Volkswagen T-Cross, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagal UAB „Okreta“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Klaipdos AVPK. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. BK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į teisinį tokių išlaidų atlyginimo reglamentavimą, į faktiškai patirtas išlaidas, kurio atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo nušalintas nuo vairavimo, automobilis turėjo būti nuvežtas ir saugomas, transporto priemonės nuvežimo bei saugojimo išlaidos Klaipėdos AVPK naudai priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 40 parų arešto.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie paskirtos ir neatliktos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme 2021 m. liepos 11 d. nuo 2.07 val. iki 13.35 val išbūtą laiką (vieną parą), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant jam 6 mėnesių intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 6.00 val. ir šias pareigas:

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti, o netekus darbo – registruotis Užimtumo tarnyboje;

Paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti dalį transporto priemonės Volkswagen T-Cross, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, t. y. 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš M. S. 102 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Nustatyti, kad proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT42 7044 0600 0819 3708, SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant PVM sąskaitos faktūros duomenis – 2020 m. liepos 13 d. OKR Nr. 25167.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.