Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-312-1240/2025

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-04-17
Bylos Nr.: 1-312-1240/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-05710-2024-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Marius Zubkas
Kaltinamasis: M. M.
Nukentėjusysis: S. G.
Civilinis ieškovas: Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Vytautas Kupcikevičius

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1-312-1240/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05710-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

(S)1.1.10.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.2;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2025 m. balandžio 17 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas,sekretoriaujant Laimai Gučaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Mociškienei,kaltinamajam M. M.,nukentėjusiajam S. G., jo atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nedalyvaujant civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

2) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi pripažintas ir vykdomas Latvijos Respublikos Žemgalės rajono teismo (Bauskėje) 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas, kuriuo M. M. nuteistas pagal Latvijos Respublikos BK 190¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi M. M. Latvijos Respublikos Žemgalės rajono teismo (Bauskėje) 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu paskirta ir Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi suderinta neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 39 dienų laisvės apribojimo bausmę;

3) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 314 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams ir 20 MGL (1000 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK

260 straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu, Latvijos Respublikos Žemgalės rajono teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių 19 dienų. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, dirbti ar būti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi M. M. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, 2024 m. sausio 9 d. paleistas lygtinai, neatlikus 15 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M. 2024 m. vasario 9 d., apie 13 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), prie lauko durų stovinčiam S. G. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu jam į kaklą, pastarajam nuo smūgio parkritus ant žemės, jį pakėlė, palydėjo į jo gyvenamą butą, kur tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį S. G. į dešinę akį ir įspyrė vieną kartą jam į pilvą, S. G. parkritus ant grindų, tyčia įspyrė ne mažiau septynių kartų jam į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam S. G. kairės pusės IX-X - to šonkaulių lūžius, dėl ko nukentėjusiajam S. G. buvo sukeltas fizinis skausmas bei nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2024 m. vasario 9 d. kartu su F. A. nuėjo pas savo tėvuką, atsinešė du litrus degtinės. Degtinę gėrė keturiese: jis, F.A., tėvukas ir pamotė V. Tada abu su F.A. išėjo pirkti dar alkoholinių gėrimų. Išėjęs į kiemą, pamatė S. G., kuris su draugu, kurio jis nepažįsta, rūkė kieme. Tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl pinigų. S. G. jį pavadino negražiais žodžiais: „ožy“, „gaidy“. S. G. bandė jam trenkti, bet nepataikė. Tada jis (M. M.) pasitraukė žingsnį atgal ir dešine ranka trenkė S. G. į kaklą. S. G. nukrito ant žemės. Jis nukrito ant pilvo. Kadangi buvo šalta, jie kartu su F.A. S. G. pakėlė už parankių, nutempė į jo butą ir paliko. Tuo metu S. G. draugo nebebuvo. Ant S. G. veido sužalojimų nematė, nes tuo metu buvo gerai išgėręs ir į tai nekreipė dėmesio. Buvo neseniai paleistas iš kalėjimo, jam buvo ką tik nuimta apykojė. Negalvojo eiti muštis, bet tuo metu buvo išgėręs, nukentėjusysis pasakė jį įžeidžiančius žodžius : „iš gaidyno grįžai?“ ir abu susiginčijo. Įvykio metu jo tėvukas ir pamotė rūkė prie namo laiptinės ir viską matė. Po to abu su F.A. išėjo pirkti dar alkoholinių gėrimų, susitiko draugą ir nuėjo pas jį. Į tą kiemą nebėjo, pas tėvuką nebegrįžo. Po kiek laiko paskambino tėvukas ir pasakė, kad atvažiavo greitoji ir policija. Tą dieną pats prisigėrė, daugiau konfliktų nebuvo. Vėliau išvažiavo į Norvegiją. Maždaug po dviejų savaičių jo pradėjo ieškoti policija. Savo veiksmus vertina blogai. Pripažįsta, jog privalės atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiajam.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. G. parodė, kad prieš įvykį gal tris dienas iš eilės buvo vartojęs alkoholį. Įvykio dieną taip pat buvo vartojęs alkoholį – gėrė alų ir degtinę. Tą dieną buvo nuėjęs pas kaimynę G. V. ir prašė atiduoti 10 eurų skolą. Ji pasakė, kad neturi pinigų, todėl ją pavadino necenzūriniu žodžiu. Po to grįžo į savo butą. Vėliau kartu su draugu R. J. išėjo ant laiptų parūkyti. Atėjo M. M. su dviem draugais. Jie buvo girti. G. V. galėjo pasisakyti M. M., kad jis ją išvadino negražiais žodžiais. M. M. jo klausė, kodėl jis kabinasi prie G. V.. Jis (S. G.) pasakė, kad tai jų reikalas – dėl pinigų. M. M. ir du jo draugai jį (S. G.) per prievartą įstūmė į butą, kad niekas nematytų, kaip jį daužo. Lauke smurtas prieš jį nebuvo naudojamas. Įstūmus jį į butą, M. M. trenkė į veidą, į akį. Nukentėjusysis atsisėdo ant kėdės. Po to M. M. dar kartą trenkė ir jis (S. G.) nuo kėdės nukrito ant žemės. Tada pradėjo jį spardyti koja. M. M. atėjo su draugais, jis norėjo pasirodyti prieš draugus. Jis (S. G.) jam nieko nedarė, nes matė, kad stovi dar du asmenys. Prieš jį smurtavo tik vienas M. M., o kiti du stovėjo. Trumpam buvo praradęs sąmonę. Neatsimena, kuria ranka smūgiavo jam į veidą. Paskui sudavė smūgius koja ir jis (S. G.) nuo kėdės nukrito ant žemės. Iki įvykstant konfliktui nebuvo susižalojęs. Rytą atvažiavo draugė ir jį nufotografavo. Nuėjo į foto ateljė ir padarė nuotraukas. Norėjo, kad tyrėja patikėtų, jog tos nuotraukos darytos ne prieš kelis metus. Padavė telefoną tyrėjai, kuri viską apžiūrėjo. Telefone buvo matyti, kokią dieną ir kokią valandą fotografuota. Iš karto po konflikto paskambino draugei, kuri atvažiavusi iškvietė policiją ir greitąją. Draugei sakė, kad skauda šonkauliai, negalėjo kvėpuoti. Byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patyrė nepatogumus, akis ir šonai buvo mėlyni, skaudėjo šonkaulius, gėrė tabletes nuo skausmo, kankinosi tris savaites. Nepatogumų apsitarnaujant neturėjo, atvažiuodavo draugė ir padarydavo valgyti. Buvo sunku atsikosėti, nes skaudėjo. Kai M. M. sudavė, jam truputį skaudėjo. Paskui skausmas didėjo. Skaudėjo, kai spardė į šonus. Skausmas tęsėsi ilgiau, buvo nuvežtas į ligoninės priimamąjį. Prašė, kad suleistų vaistų nuo skausmo. Ligoninėje nustatė, kad lūžę šonkauliai. Kai suleido vaistų, skausmas praėjo. Grįžus į namus, skausmas vėl atsinaujino. Skausmus jautė apie dvi savaites. Jautė nepatogumus, buvo sunku miegoti, sunku pasiversti, nes skaudėjo šonus. Stengėsi gulėti ant kairio šono, kad tik dešinio šono neliesti. Buvo gėda, kad buvo mėlynės ant veido. Kokias dvi savaites nėjo į lauką, kad niekas jo sumušto nematytų.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis nėra šeimos narys ar giminaitis. Nukentėjusysis yra jos draugas. Prieš įvykį nukentėjusysis gal dvi savaites vartojo alkoholį. Liudytoja beveik kiekvieną dieną jį lankydavo. 2024 m. vasario 8 dieną liudytoja buvo pas S. G. Ant jo kūno sužalojimų nesimatė. S. G. buvo išgėręs, jis jokiais skausmais nesiskundė. Paties konflikto liudytoja nematė. Jai atvykus vasario 9 d., S. G. skundėsi skausmais, ant jo kūno sužalojimų dar nesimatė. Ant veido paakyje matėsi kraujosrūva ir žandas buvo ištinęs. S. G. pasakojo, kad jį primušė M. M. Pasakojo, kad jis buvo lauke, susibarė. M.M. puolė, jis įlėkė į kambarį, M.M. įbėgo iš paskos ir tada puolė jį mušti. Nepamena, ar nukentėjusysis nurodė, kad prieš jį lauke buvo vartotas smurtas. Liudytoja iškvietė policiją ir greitąją. S. G. buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Skundėsi, kad jam labiausiai skaudėjo šoną, mėlynės, kurios pasimatė tą pačią dieną, buvo ir ant šonų, ir iš priekio. Apie dvi savaites laiko S. G. skundėsi skausmais. Liudytoja kiekvieną dieną atvykdavo pas S. G., paruošdavo jam valgyti, plaudavo rūbus. Liudytoja su nukentėjusiuoju draugauja ir jam padeda. Po įvykio liudytoja padėjo nukentėjusiajam, nes jam skaudėjo.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas F. A. prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, kadangi įvykis buvo seniai ir visų įvykio aplinkybių jis nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas F. A. parodė, kad pažįsta tiek M. M., tiek S. G. Nė su vienu nekonfliktuoja, palaiko gerus santykius. Kada tiksliai įvykio konfliktas tarp M. M. ir S. G., liudytojas nepamena, tik žino, kad jis įvyko 2024 metais, prieš M. M. išvykstant į Norvegiją. Žino, kad buvo dienos metas. Tą dieną(duomenys neskelbtini) gatvėje, M. M. tėvo D.M. bute, liudytojas su M. M. gėrė alkoholį. Kas dar gėrė kartu, jis nebepamena, nes viskas įvyko prieš kelis mėnesius. Išgertuvės vyksta gana dažnai, todėl liudytojas nebeatsimena, kas tą dieną be jo paties ir M. M., gėrė. Žino, kad baigus gerti, jis su M. M. ėjo dar nusipirkti alkoholio. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve ir susitiko S. G.. Jis buvo prie savo gyvenamo buto, išėjęs į kiemą. Jis užkabino M. M.. Jei gerai pamena, S.G. pavadino M.M. „gaidžiu“, „ožiu“. Ar buvo suduoti kam nors smūgiai, liudytojas nebepamena. Ar buvo užėję į S. G. butą, taip pat nepamena. Pamena, kad tarp M. M. ir S. G. įvyko žodinis konfliktas. Įvykių detalių neatsimena dėl girtumo įvykio metu ir praėjusio ilgo laiko nuo konflikto. Apie tai, kad S. G. buvo sulaužyti šonkauliai, sužinojo tik apklausos metu. Kas jam sulaužė tuos šonkaulius, liudytojas nežino.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. nurodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, liudytojas sutinka duoti parodymus ir papasakoti, ką matė. Parodė, kad sūnus gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, o liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įvykio dieną pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo F.A. ir sūnus. Jie atsinešė du butelius degtinės. Liudytojo sugyventinės V. L. tuo metu nebuvo, ji tik pasirodė ir išėjo. Trise išgėrė du butelius degtinės. Po to jie išėjo atsinešti trečio butelio. Liudytojas juos palydėjo iki koridoriaus durų, atidarė duris. Iš ten matė konfliktą. Įvykio metu liudytojas buvo gerai išgėręs. Matė, kad per kiemą ėjo S.G., kuris taip pat buvo gerai išgėręs. S.G. buvo prie savo namų. S.G. pirmas „užkabino“ jo sūnų. Ką jie kalbėjo, liudytojas negirdėjo. Sūnus atsitraukė ir sudavė jam vieną smūgį. Liudytojas matė vieną smūgį. S.G. užsimojo, bet nepataikė jo sūnui, nes sūnus pasitraukė. Tada sūnus užsimojo ir ranka sudavė vieną smūgį S.G. kažkur į krūtinę. S.G. nugriuvo. Konflikto metu kieme buvo S.G., liudytojo sūnus ir F.A., kitų asmenų nebuvo. Matė, kaip sūnus ir F.A. S.G. paėmė už pažastų ir jį įtempė pro duris į butą. Ar tuo metu, kai jį tempė, nukentėjusysis buvo sąmoningas, nurodyti negali. Po kokių 2-3 valandų išėjęs iš kambario į koridorių, pamatė, kad yra atvykusi greitoji ir policija. Liudytojas pas S.G. į butą užėjęs nebuvo.

7. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Įvykio dieną kartu su savo draugu D. M. buvo užėjusi pas kaimynę G. V. Tuo metu nukentėjusysis buvo savo kambaryje, kažką rėkavo. Liudytojai būnant G. V. bute, nukentėjusysis baladojosi prie durų, ar skambino. Liudytoja pasakė G.V., kad pas ją kažkas atėjo. G.V. išėjo. Apie ką jie kalbėjo, liudytoja negirdėjo. Ar išėjusi iš G.V. namų, ji matė nukentėjusįjį, nepamena. Ar jis buvo sužalotas, nurodyti negali. Po to liudytoja grįžo namo, pagamino valgyti ir nunešė į antrą aukštą D. M.. Užėjusi pas D.M. į butą, matė, kad ten sėdėjo kaltinamasis ir F. A. Palikusi maistą, liudytoja greitai išėjo. Kada kaltinamasis išėjo iš savo tėčio namų ir kas vyko, liudytoja nematė, nes jos buto durys yra kitoje namo pusėje.

8. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio dieną atėjo pas nukentėjusįjį, su juo bendravo apie pusvalandį. S. G. nesiskundė, kad jam ką nors skaudėtų. Ar jam ant veido buvo sužalojimų, nepamena. Nepamena, ar tą dieną pas nukentėjusįjį vartojo alkoholį. Liudytojas buvo išgėręs. Buvo lauke, kai atėjo jaunuoliai. Jie buvo trise. Neatsimena, ar tie jaunuoliai ką nors sakė. S. G. kartu su tais atėjusiais asmenimis nuėjo į kambarį ir liudytojas daugiau nieko nematė. Neatsimena, ar nukentėjusysis geranoriškai įėjo į kambarį kartu su tais vyrais. Negali pasakyti, ar buvo naudotas smurtas. Vėliau praėjus maždaug savaitei po to įvykio susitiko S. G., bet jis nieko nepasakojo apie įvykį. Apklausiamas tyrėjos sakė, kad įvykio nematė ir nieko apie jį negali nurodyti. Liudytojui S. G. nesakė, kad buvo sumuštas, nepamena, jog būtų sakęs, kad jam skauda.

9. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, tarpusavio santykiai normalūs. Nukentėjusysis yra jos kaimynas. 2024 m. vasario 9 d. pas liudytoją buvo atėjusi draugė V. L. ir D. M.. D. M. išėjo į parduotuvę, o kaimynas S.G. jį užsipuolė. Tarp D.M. ir S.G. kilo kivirčas. S.G. buvo išlindęs pro duris ir abu koliojosi. S.G. nebuvo sužalotas, niekas jo nelietė. Jokių muštynių nebuvo. Liudytoja buvo išėjusi į koridorių pažiūrėti kas vyksta, nes kaimynas S.G. pats iškvietė policiją. Po įvykusio konflikto visi išsiskirstė. Parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos apklausos protokole yra ne apie įvykio dieną, bet galbūt sekančią dieną. Liudytoja nebuvo namuose, kai buvo atvykusi policija ir greitoji, ji tik matė, kaip išvažiavo. Nežino, pas ką buvo atvykę. Apie fizinio smurto pavartojimą prieš nukentėjusįjį S. G. nieko negirdėjo. Vėliau D.M. sakė, kad jos kaimyną sumušė. Nukentėjusiojo draugė D. sakė, kad S. G. sumušė M. Liudytojos dukra U.L. yra kaltinamojo draugė. Nukentėjusysis blogai atsiliepia apie liudytojos dukrą, pavadino necenzūriniu žodžiu. Liudytoja jo klausė, dėl ko jam jos mergaitė užkliūva, gal dėl draugystės su M.M. Liudytoja M. M. nesiskundė, kad nukentėjusysis jos dukrą negražiai išvadino.

10. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja U. L. parodė, kad su kaltinamuoju draugauja, kartu gyvena. Sutinka duoti parodymus prieš kaltinamąjį. Liudytoja įvykio nematė. Apie įvykį tą pačią dieną jai pasakojo kaltinamasis. Jis sakė, kad ėjo į parduotuvę. S.G. jį pavadino necenzūriniais žodžiais ir tarp jų kilo konfliktas. S.G. bandė M.M. trenkti, M.M. pasiraukė ir trenkė S.G., šis nukrito. Po to jis su F. A. nukentėjusįjį nutempė į kambarį ir ten paliko. M.M. neminėjo kiek smūgių jam sudavė. Mama kitą dieną papasakojo, kad buvo konfliktas tarp jos ir nukentėjusiojo S.G. Neatsimena, dėl ko kilo konfliktas tarp mamos ir S.G. Kaltinamasis buvo atėjęs kartu su F.A. Jie buvo dviese. Kaltinamasis sakė, kad jie ėjo pro šalį, ėjo į parduotuvę, o nukentėjusysis stovėjo lauke. Nukentėjusysis pavadino kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais. Tada prasidėjo konfliktas su pasistumdymais. Sakė, kad S.G. pastūmė M.M., bandė trenkti, bet M.M. pasitraukė ir tada M.M. trenkė S.G., S.G. parkrito ant žemės. Po to jie S.G. nuvilko į kambarį. Nesakė, ar iškvietė jam pagalbą. Liudytoja po įvykio nukentėjusiojo nematė. M. M. su S. G. tik pasisveikindavo. Liudytoja nežino, kad jie būtų turėję kokių turtinių santykių, skolų, taip pat nežino, kad mama būtų turėjusi turtinių santykių su S. G..

11. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. Š. 2024 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo“ nurodoma, kad 2024 m. vasario 9 d. dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. T., apie 14.11 val. buvo gautas pranešimas, kad prieš 30 min. pranešėjos draugą namuose sumušė pažįstami asmenys. Atvykus nurodytu adresu, namuose rastas neblaivus nukentėjusysis S. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510 ARPK-0138 patikros Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 3,07 promilių neblaivumas. Pranešėja D. P. paaiškino, kad atvykusi pas savo draugą S. G. į svečius, rado jį sumuštą. Jai paklausus kas nutiko, šis paaiškino, kad jį sumušė jam pažįstamas M. M.. Pabendravus su S. G. šis nurodė, kad jam būnant namuose kažkas pasibeldė į duris, o jam atidarius duris, minėtas M. M. sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldamas jam fizinį skausmą, o dar dviejų asmenų buvusių kartu su M. M., nukentėjusysis nepažino (1 t. b. l. 167-172).

12. 2024 m. vasario 13 d. registruotas S. G. protokolas-pareiškimas, kad 2024 m. vasario 9 d. apie 13.30 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas M. M., kuris, įėjęs į butą, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu jam į dešinę akį, po to spyrė į pilvą ir jis parkrito ant grindų. M. M. jį spardė į įvairias kūno vietas, šonus. Kiek kartų jam spyrė nurodyti negali. Jis buvo sužalotas ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Atvykę medikai jį pristatė į VšĮ Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, kur nustatė kairės pusės dviejų šonkaulių lūžimus. Prašo minėtą asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 9-16).

13. Iš 2024 m. vasario 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Į gyvenamąjį namą patenkama pro rudos spalvos duris esančias pietvakarių kryptimi. Įėjus į koridorių dešinėje pusėje yra medinės durys, pro kurias patenkama į gyvenamojo namo butą. Nuo įėjimo į butą kairėje pusėje yra lova, viduryje kambario pastatytas staliukas. Dešinėje pusė nuo įėjimo durų yra sekcija. Už jos yra rudos spalvos medinė spintelė, ant kurios stovi televizorius. Kairėje pusėje už lovos yra baltos spalvos šaldytuvas, o už šaldytuvo yra rudos spalvos spinta ir baltos spalvos taburetė. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama, aplinka tvarkinga, iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 56-58).

14. 2024 m. vasario 9 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad S. G. diagnozuota: S22.42 – dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai; W22 – atsitrenkimas į kitus objektus ar smūgis su jais; Y91.1 – vidinė intoksikacija alkoholiu. Klinikinė diagnozė: kairės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžimas, girtumas. Objektyvi būklė: skausmingumas kairėje krūtinės ląstos pusėje. Alkotesterio parodymai 2,120 (1 t., b. l. 172).

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada Nr. 1) nurodyta: 1. Kairės pusės IX-X šonkaulių lūžiai S. G. padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodytu laiku t. y. 2024-02-09. Sužalojimai S. G. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje. 2. M. M. veiksmai sukėlė S. G. fizinį skausmą. 3. Neatmetama galimybė, kad kairės pusės IX-X - to šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti S. G. griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą. 4. S. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės IX-X - to šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 180).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. gruodžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Specialisto išvada Nr. 2) nurodyta: 1. Pateiktos fotonuotraukos nėra medicinos dokumentai, todėl teismo medicininiu požiūriu nevertinamos. 2. Smūgio į kaklą sudavimas S. G. galėjo sukelti fizinį skausmą. 3. Kairės pusės IX-X šonkaulių lūžiai S. G. galėjo būti padaryti jam griūnant ir krūtinės ląstos kairia puse atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą. 4. Kairės pusės IX-X šonkaulių lūžiai S. G. galėjo būti padaryti tiek po suduotų smūgių griūnant, tiek ir be pašalinės jėgos griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką pagrindą.

17. 2024 m. birželio 11 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas nukentėjusiojo S. G. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG GALAXY A15. Telefonas įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą. Atidarius telefono nustatymus, nufotografuojami mobiliojo ryšio telefono techniniai duomenys. Po to atidaroma ikona „Galerija“. Joje rasta 2024 m. vasario 11 d. dienos nuotrauka, kurioje matyti iki pusės nuogas nukentėjusysis S. G. Ant jo viršutinės kūno dalies matyti kraujosruvos. Taip pat rastos dar dvi nuotraukos, darytos 2024 m. vasario 16 d. Šiose nuotraukose taip pat matyti nukentėjusiojo S. G. apnuoginta viršutinė kūno dalis. Tiek krūtinės srityje, tiek nugaros srityje, tiek ant dešinės rankos matyti kraujosruvos. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 190-193).

18. 2024 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas kūno kameros, kuria įvykio vietoje naudojosi Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis patrulis A. T., vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnus pasitinka D. P.. Ant lovos sėdi nukentėjusysis S. G.. Moteris pasakoja: „atėjo pacanai trys. Vienas M. M. iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nes jis anksčiau kaimynkai irgi buvo kvietęs policiją. O jisai, tas M.M. draugauja su mergaička. Jis tik neseniai grįžęs. Kitų dvejų nepažino. Jis tik grįžęs prieš Naujus metus ar jo Naujų. Sėdėjęs 9 mėnesius ar kiek ten“. Toliau tiek moteris, tiek S. G. aiškina, kur M. M. gyvena. Po to D. P. sako: „va, dabar atėjo ir pripalino šitam kambaryje. Va čia ir fanaras, sako ir čia skauda“. Iškviečiami medikai. Pokalbio metu su medikais moteris sako: „jam ir fanaras yra, veidas ištinęs ir sako, šonai skauda“. S. G. sunku kalbėti, nes yra neblaivus. Pareigūnui paklausus, prieš kiek laiko viskas įvyko, S. G. sako:“ gal prieš kokią valandą, gal anksčiau, gal prieš porą valandų“. Po to nukentėjusysis su pareigūnu išeina į lauką, prie tarnybinio automobilio, kad nustatyti nukentėjusiajam girtumą. Pareigūnas paklausia, kaip jis manantis, dėl ko jį sumušė. S. G. bando aiškinti, bet jis nerišliai kalba. D. P. sako, kad galbūt už tai, kad S. G. iškvietė kaimynei G. policiją, ši pasisakė tam M.M. ir šis atlėkė. S. G. nustatomas 3,07 promilių girtumas. Pareigūnas bando išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Jis klausia nukentėjusiojo: „jie atėjo, ir ką jie tau sako?“. S. G. sako: „jiems nepatiko, kad kaimynkai pasakiau, ką tu išdarinėji, tu man turi skolos ir neatiduodi. Tai va pasamdė (...) Kaimynės duktė draugauja su tuo, tuo...“. S. G. nerišliai kalba. Tuo momentu atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai pasikviečia S. G.. Jis nueina pas medikus. Su pareigūnais lieka D. P., kuri dar papildomai paaiškina, jog S. G. kaimynei kvietė policiją dėl triukšmo. Pareigūnas sako: „ir tada atėjo tas žentas su draugais, tais dviem, kurių nepažino. Jūs jų irgi nežinot?“. D. P. atsako: „aš nebuvau“. Po to pareigūnas moteriai paaiškina, kad kai S. G. bus blaivus, kad nuo ryto ateitų į policiją. D. P. sako: „neišsiblaivės. Jis dobrai jau geria, antra jau savaitė“. D. P. dar kartą pasakė, kad per įvykį jos nebuvo, tik jį tokį rado. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Kūno kameros, kuria įvykio vietoje naudojosi Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis patrulis R. Š., vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) užfiksuota analogiška informacija, kaip ir pareigūno A. T. naudota kūno kamera. Kai papasakojama kas įvyko, vyresnysis patrulis A. T. išeina į lauką prie tarnybinio automobilio. S. G. rengiasi striukę ir ruošiasi eiti į lauką, kad nustatyti girtumą. Vyresnysis patrulis R. Š. paklausia: „kurioje vietoje jus sumušė?“ S. G. atsako: „kambaryje. Į kambarį įsibrovė“. S. G. grįžta į kambarį ir pasakoja: „va čia aš sėdėjau, ne ne, ne, ne, aš nesėdėjau. Man pabarškino į duris. Duris atidariau ir man iš karto jie „šovė“ man, aš griuvau čia ant lovos, mane jie čia spardė, daužė mane“ (2 t., b. l. 7-9).

19. 2024 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2024 m. vasario 9 d. 13 val. 50 min. telefoninio pranešimo įrašas, atsisiųstas iš tiriamo įvykio „Informacija“ lango „BPC skambučių įrašai“. lauko. Nustatyta, kad pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjos D. P., kuri praneša: „norim policijos, čia atvažiavau adresu (duomenys neskelbtini), radau žmogų primuštą (...)“. Operatorei paklausus ar žino kas sumušė, pranešėja sako: „čia tokie ateina veikėjai, mes žinom“. Paklausus operatorei prieš kiek laiko buvo sumuštas, D. P. atsako: „prieš pusę valandos“ (2 t., b. l. 10-12).

20. 2024 m. balandžio 26 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis S. G. ir įtariamasis M. M..

Nukentėjusysis S. G. parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai buvo šiais metais, galėjo būti rytą, tiksliai laiko negali pasakyti, galėjo būti nuo 10 val. iki 10 val. 30 min., į butą, (duomenys neskelbtini), atėjo trys vyrai. Vienas iš jų buvo M. M.. Kartu su juo buvo iš matymo pažįstami jauni vyrai, maždaug iki 30 metų. M. M. nieko nesakęs, puolė ant jo kaip žvėris ir jį daužė visaip: spardė, kumščiais sudavė. Pamena, kad pirmi smūgiai buvo suduoti kumščiu jam į veidą. Kiek galėjo suduoti smūgių į veidą, šiuo metu nepamena. Smūgiai buvo suduoti jam sėdint ant lovos. Užsidengė rankomis galvą. Toliau pamena, kad M. M. jį spardė. Šiuo metu nepamena, ar kai spardė tebesėdėjo ant lovos, ar gulėjo parkritęs. Pataikė visur, bet daugiausiai spyriais pataikė į šonus, šonkaulius. Kiti du jauni vyrai nieko jam nedarė.

Akistatos metu įtariamasis M. M. nurodė, kad nebuvo taip, kaip pasakoja S. G.. Nurodė, kad tą dieną, kai įvyko konfliktas su S. G., jis buvo kartu su savo draugu F.A., abu gėrė alkoholį pas tėvą D.M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pritrūkus gėrimui apie 15 val. su F.A. ėjo nusipirkti alkoholio. Kartu su F.A. eidami daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) kiemu sutiko S. G. Jis rūkė prie savo laiptinės, tarpduryje. Kas pirmas kurį užkalbino, neatsimena. Tik pamena, kad sukonfliktavo su S. G. dėl 10 eurų skolos. Jam buvo skolingas. S. G. pasiūlė kartu eiti iki bankomato, kad išsiims pinigų ir jam paduos. S. G. nenorėjo eiti, kažką jam pasakė. Norėjo nueiti, bet prisiminė, kad S. G. žadėjo „užkasti“ jį su tėvu. Taip pat prisiminė, kad aplinkiniai žmonės yra sakę, jog S. G. jį vadinu „gaidžiu“, nes sėdėjo kalėjime. Visa tai prisiminęs, S. G. pradėjo sakyti: „tai kaip yra su tais „gaidžiais?“, pasiūlė jam išeiti į lauką. S. G. trenkė vieną smūgį kumščiu ir pataikė jam į kaklą. Nuo smūgio S. G. parkrito ant žemės. Tuomet jie su F.A. jį pakėlė nuo žemės ir nuvedė prie jo buto durų. Atidarė jo buto duris ir įstūmė S. G. pro duris į jo butą. Bute nieko nenutiko, duris uždarė ir išėjo. Akistatos metu tiek S. G., tiek M. M. liko prie savo duotų parodymų (2 t., b. l. 156-160).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

21. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

22. Kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažįsta iš dalies, nurodo, kad įvykusio konflikto metu jis ranka vieną kartą trenkė S. G. į kaklą, jis ant pilvo nukrito ant žemės. Kartu su liudytoju F. A. jis nukentėjusįjį paėmė už parankių, nutempė į jo butą ir ten paliko.

23. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. liepos 16 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. gruodžio 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, jog smūgio į kaklą sudavimas S. G. galėjo sukelti fizinį skausmą. Nukentėjusiajam S. G. nustatyti kairės pusės IX-X-to šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti tiek po suduotų smūgių griūnant, tiek ir be pašalinės jėgos griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą. S. G. patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės IX-X-to šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui.

24. M. M. kaltę patvirtina nukentėjusiojo S. G. parodymai, kad įstūmęs jį į butą, kaltinamasis trenkė jam į veidą. Sėdinčiam ant kėdės nukentėjusiajam kaltinamasis dar kartą trenkė, dėl to jis nukrito ant grindų. Jam gulint ant grindų, kaltinamasis jį kojomis spardė į šonus, iš viso įspyrė ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas. Nors nukentėjusysis dėl girtumo (jam nustatytas 3,07 promilių girtumas) galėjo kai kurių įvykio aplinkybių neatsiminti ar nurodyti netiksliai, jo parodymus patvirtina liudytojos D. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad ji nukentėjusiojo namuose lankydavosi kasdien, dieną prieš įvykį jis buvo išgėręs, ant jo kūno sužalojimų nebuvo, jis jokiais skausmais nesiskundė. Jai atvykus vasario 9 d., nukentėjusysis skundėsi skausmais, ant jo veido paakyje matėsi mėlynė, žandas buvo ištinęs, vėliau ant kūno išryškėjo daugiau mėlynių. Liudytoja iškvietė pagalbą, jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Nukentėjusysis pasakojo, kad jį primušė M. M.. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina jo 2024 m. vasario 13 d. protokole-pareiškime nurodytos analogiškos jo sužalojimo aplinkybės; 2024 m. birželio 11 d. daiktų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas ir juo po įvykio darytos nukentėjusiojo fotonuotraukos, kuriose matyti kraujosruvos ant pilvo, krūtinės, šonų, nugaros, dešinės rankos, užfiksuoti duomenys; 2024 m. balandžio 26 d. akistatos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai, kad pirmi smūgiai jam buvo suduoti kumščiu į veidą, dėl to jis nukrito ant grindų, o kaltinamasis jį spardė; 2024 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuoti ant nukentėjusiojo kūno matomi sužalojimai, jo paaiškinimai apie tai, kad kaltinamasis jį mušė; Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. Š. 2024 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo“ užfiksuoti duomenys apie tai, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis.

25. Kaltinamasis pripažįsta aplinkybę, kad įvykusio konflikto metu jis ranka vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į kaklą, dėl to jis nugriuvo ant žemės, po to kartu su liudytoju F. A. jį pakėlė ir už pažastų ir tempė į jo butą. Ši aplinkybė buvo patvirtinta teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojų D. M. ir U. L., kuriai apie įvykį papasakojo pats kaltinamasis, parodymais. Specialisto išvados Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina, jog kairės pusės IX-X šonkaulių lūžiai S. G. galėjo būti padaryti jam griūnant ir krūtinės ląstos kairia puse atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą. Tai reiškia, kad sužalojimai galėjo atsirasti būtent nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis – nuo kaltinamojo suduoto smūgio į veidą jam nukritus ant žemės bei patiriant spyrius koja į šonus bei kitas kūno vietas. Nukentėjusysis S. G. patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo M. M. veiksmų pasekmė.

26. Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo S. G., liudytojų parodymais, specialisto išvadomis kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

27. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

28. Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi 58,10 eurų ieškinį prašydama priteisti išlaidas, susijusias su gydymo paslaugų teikimu S. G. (1 t., b. l. 110-112). Civilinė ieškovė nurodo, kad 58,10 Eur buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už sužaloto S. G. gydymą, tai patvirtina 2024 m. birželio 18 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 113). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašomą priteisti sumą iš kaltinamojo. Ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, civilinės ieškovės naudai priteisiant ieškinyje nurodytą sumą iš kaltinamojo M. M. (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

29. Nukentėjusysis S. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo bei 687,93 Eur nukentėjusiojo antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (1 t., b. l. 98-100; 3 t., b. l. 54-59). Nurodo, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas bei nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Kaltais kaltinamojo veiksmais jam buvo padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala, kurią privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo. Su fizine žala susijusią ir pinigais įvertintą neturtinę žalą kaltinamasis neabejotinai privalo atlyginti. Dėl patirto smurto kentėjo labai stiprų fizinį skausmą. Tas skausmas buvo ne tik momentinis, patiriant smurtinių veiksmų poveikį, bet tęsėsi pakankamai ilgai – apie mėnesį laiko, kol sugijo sulaužyti šonkauliai. Šonkaulių trauma trukdė judėti, skausmą juto netgi ramybės būsenoje. Dėl šonkaulių lūžių jų gijimo laikotarpiu buvo nedarbingas. Tuo metu darbo sutarties neturėjo, tačiau dirbo viešuosius darbus, o nedarbingumas trukdė tai daryti. Kraujosruvos veide sugijo greičiau, tačiau iki jų išnykimo juto diskomfortą, nepatogumus bendraujant su aplinkiniais. Nors kaltinamojo nusikalstami veiksmai ilgalaikių neigiamų padarinių jo sveikatai nesukėlė, tačiau nurodyti padariniai jam sukėlė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta nusikalstama veika buvo tyčinė, dėl jos patyrė nurodytus neigiamus padarinius, prašo priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

31. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad S. G. dėl M. M. padaryto nusikaltimo patyrė pažeminimą, didelius moralinius, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus nepatogumus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam padaryti kairės pusės IX-X -to šonkaulių lūžiai, dėl ko sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 180). Dėl to nukentėjusysis kurį laiką juto skausmą, gėrė vaistus, patyrė kitus su sužalojimu susijusius nepatogumus, buvo nedarbingas. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kilusio konflikto priežastį, trukmę, bylos aplinkybes, kaltinamojo veiksmų intensyvumą, atsižvelgiant, kad kaltinamasis jauno amžiaus, darbingas, vykdo individualią veiklą, į tai, kad byloje nėra duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, apie jo gaunamas pajamas, atsižvelgiant į nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, pablogėjusią nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – neturtinės žalos, nukentėjusiojo S. G. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo M. M. nukentėjusiajam S. G. priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri bus proporcinga patirtoms fizinėms bei dvasinėms kančioms, padarytam sveikatos sutrikdymo laipsniui (CK 6.263 ir 6.283 straipsniai). Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tinkamą nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų balansą. Šioje situacijoje teismas atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo 2023-05-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023).

32. Byloje gauta 2025 m. balandžio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. G., sudaro 687,93 Eur (3 t., b. l. 54-59) ir šios išlaidos turi būti priteistos iš kaltinamojo valstybei.

33. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį <...> Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, prašomų priteisti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo – civilinio ieškovo atstovo dalyvavimo laiką ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, procesinių dokumentų paruošimą ir kitas teisines paslaugas, todėl iš kaltinamojo M. M. valstybei priteisiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam.

Bausmės skyrimo motyvai

34. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

35. Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

36. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu teistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas nepilnametis, paskirtą bausmę atlikęs, jo teistumas neišnykęs. Baustas administracine tvarka. Duomenų apie įrašymą psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje nėra. Nuo 2024 m. gruodžio 16 d. vykdo individualią veiklą. Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatytina didesnė už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės minimumą. Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.

37. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis). Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014, 2K-273-489/2018).

38. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, anksčiau teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba, savo elgesį vertina neigiamai, įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, tai, kad kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, daroma išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. M. atidedant 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Tokiu būdu M. M. suteikiama galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo.

39. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 6, 7 dalimis, BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriamos pareigos – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kiti bylos klausimai

40. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

41. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

42. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo M. M. valstybei išieškomos 56,11 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 11 ct) dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 6, 7 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nustatyti M. M. pareigas – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 58,10 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. G. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš M. M. priteisti S. G. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1000 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš M. M. valstybei 687,93 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 93 ct) už S. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), gavėjo kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).

Priteisti iš M. M. 56,11 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 11 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybei. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, kompaktinį diską su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomus byloje (2 t., b. l. 6, 13) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Marius Zubkas