- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 1-2611-870/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02245-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Advokatai
- Konstantinas Mironovas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Ž. pažeidė darbų saugos reikalavimus, o būtent: jis, dirbdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” statybų vadovu ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” generalinio direktoriaus 2012-07-27 įsakymu Nr. 06-g paskirtas gyvenamojo namo, esančio Savanorių pr. 151, Vilniuje, rekonstrukcijos darbų objekto statybų vadovu, ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos priešgaisrinės saugos ir aplinkos organizavimą ir užtikrinimą, nesiėmė priemonių organizuoti darbą pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus ir nekontroliavo, kaip laikomasi saugos darbe norminių aktų reikalavimų atliekant stogo dangos keitimo darbus adresu Savanorių pr. 151, Vilniuje, netinkamai įrengė darbo vietą, nebuvo naudojamos atitinkamos techninės priemonės (trapai) ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 74 punkto reikalavimus, kad, kai stogo nuolydis didesnis kaip 200 arba stogas ar kitas paviršius yra pagamintas iš trapios medžiagos, galinčios lūžti ar kitaip suirti, ir darbuotojas gali nukristi, turi būti įrengiami ne siauresni kaip 0,3 m pritvirtinti trapai darbuotojui atsistoti, bei pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 46.2 punkto reikalavimus, kad jeigu darbuotojas turi dirbti ant arba arti stogo ar kito paviršiaus, pagaminto iš trapių medžiagų, kurios gali įlūžti ar kitaip suirti, būtina imtis atsargumo priemonių, kad darbininkas netyčia neužliptų ant trapios medžiagos arba nenukristų ant žemės; nenaudojo kolektyvinių bei asmeninių apsauginių priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 73 punkto reikalavimus, kad atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1,3 m arba kurių nuolydis didesnis kaip 200, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis, bei pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 46.1 punkto reikalavimus, kad jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija norminių teisės aktų nustatytus dydžius, turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo; netinkamai organizavo pavojingus darbus – stogo dangos keitimo darbai buvo atliekami neparengus Statybos darbų technologijos projekto, su kuriuo nebuvo supažindinti, instruktuoti darbuotojai, tame tarpe ir I. M., ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5 priedo reikalavimus, kad būtų labai konkrečiai suprojektuota, kaip saugiai atlikti stogo dangos keitimo darbus statybvietėje, Vilniuje, ir kokias konkrečias technines priemones būtina naudoti, siekiant išvengti darbuotojo kritimo iš aukščio lūžus šiferio lapui rizikos, bei pažeidė Statybos techninio reglamento reikalavimus, kad prieš pradedant statybos darbus būtina parengti Statybos darbų technologijos projektą, kuriame turi būti numatyti konkretūs projektiniai sprendiniai, nustatantys technines priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą, ir pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio reikalavimus, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų – padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencines priemones, kaip nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnyje duodamas konkrečius pavedimus; neužtikrino saugaus darbo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus ir Statybos techninio reglamento 59.16 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe su I. M. - 2012-08-13, apie 8 val. 20 min., minėtame statybos objekte, Savanorių pr. 151, Vilniuje, darbuotojui I. M. dirbant aukštyje, ant stogo, ir užlipus ant nenustatytos laikomosios galios šiferio dangos, kuri suiro, I. M. pro susiformavusią angą krito iš aukščio ir susižalojo patirdamas kompresinį stuburo juosmens pirmo slankstelio (L1) lūžį su nugaros smegenų suspaudimu ir liekamaisiais nugaros smegenų suspaudimo reiškiniais: skausmu juosmenyje, dešinės kojos silpnumu ir tirpimu, kas kvalifikuojama nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Ž. pradžioje savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad tame objekte jų žmonės dirba nuo 2011 m. Ten yra negyvenamas namas. Projektavimo įmonė, kuri projektuoja ir prekiauja visokia įranga, ventiliacija ir t. t., ir ten jie dirbdavo, kai jie turėdavo pinigų. Ta įmonė paprašo, o jie tuos darbus padaro, o medžiagas ta įmonė visas pateikdavo, jų būdavo tiktai organizacijos darbo jėga. Rugpjūčio 6 d. du darbininkai buvo objekte ir pradėjo dirbti tam tikrus darbus. Užsakovas pasakė, kad buvo suplanuota vieną sandėlį, metalinį angarą, kuris yra metalinis ir dengtas šiferiu ir jo aukštis tiktai apie 5 m, perdengti tiktai šiferinę stogo dangą. Tą dangą jie visi apžiūrėjo. Apie šiuos darbus buvo seniai kalbėję, o kada užsakovas pranešė, kad gavo šiferį, reikalingi papildomi darbininkai. Tada rugpjūčio 10 d. I. M. ir V. K. iš kito objekto atvyko į šitą objektą. Iš pradžių jie dirbo kitus darbus. Pietų metu jis buvo atvažiavęs pas juos į objektą. Jis su jais aptarė visus stogo darbus, rizikos faktorius. Kadangi šiferis senas, tarpai tarp grebėstų 1,10-1 m, ant jo tiesiog lipti nebuvo galima. Kada viskas buvo nuspręsta, aprūpinti darbininkai metaliniais pastoliais, tiksliau bokšteliu gamykliniu, ir buvo nuspręsta visus darbus daryti iš apačios. Ant stogo lipti buvo pavojinga. Jie penktadienį atsilaisvino dalį sandėlio vidaus, kadangi sandėlis užkrautas, pasistatė pastolius ir viskas. Kada jie aptarė, kaip dirbs, aptarė visus rizikos faktorius, kas gali įvykti, jie visi jam pasirašė ir tai yra pridėta prie bylos. Tiktai tiek, kad jis neparašė ant lapo, kuriame jie pasirašė, datos. Jie pirmadienį kada pradėjo darbus dirbti, jis nuvyko tiesiai į ofisą organizuoti kitų darbų, kadangi brigadoje yra kitų darbų ir objektų. Kaip jam paaiškino, jie išsiardė pirmą eilę. Paskambino jam brigadininkas kažkur po 8 val. ir pasakė, kad nuo stogo nukrito darbininkas I. M.. Jis iš karto paklausė, kaip jis galėjo nukristi. Jam pasakė: „Mes užlipome ant stogo pjauti šakų.“ Kiek suprato, jie prasiardė vieną eilę šiferinio stogo, toliau jiems trukdė dirbti medžio šakos ir jie sugalvojo jas nupjauti. Tokios užduoties jis jiems nebuvo davęs, jam jie irgi nepaskambino ir nepasakė, kad ruošiasi pjauti šakas. Nežino, kodėl I. M. pas save turėjo pjovimo instrumentą, objekte jo nebuvo. Kaip jam paaiškino darbininkai, I. M. nupjovė šakas ir dar norėjo toliau esančias nupjauti ir galbūt praėjo ne per grebėstus ir nukrito. To pasėkoje jis gavo traumą, nors jie buvo aptarę, kad visus darbus dirbs apačioje nuo bokštelio. Bokštelis buvo su aptvėrimu, gamyklinis. Jie visi turėjo diržus ir, kaip supranta, buvo juos užsidėję, bet nebuvo prisirišę, nors, dirbant bokštelyje su aptvėrimu, prisirišti nebūtina. Aiškina, kad jie dviese užlipo ant stogo, kitas buvo ant bokštelio, o vienas buvo apačioje, kur paduodamos šukės. Toks ir įvykis. Prieš tai visiems visi instruktažai buvo pravesti, pas juos organizacijoje vedamas instruktažas vieną kartą per metus, tai buvo 2012-01-30, ir jie visi yra jį pasirašę. Taip pat ir dirbančio aukštyje saugos darbo instrukcija buvo įtraukta ir visi buvo instruktuoti. Antras dalykas, visi tie darbininkai dirba ne pirmus metus, dirba po 18-20 metų, ir žino tas instrukcijas. Kodėl užlipo ant stogo, jis negali pasakyti. O kodėl neįrengė trapo, tai buvo kalba tarpusavyje, kad jeigu reikės – trapus įrenkite, bet visi darbai buvo planuojami dirbti iš apačios. Kadangi jie nežino grebėstų stovio, ar jie išlaikys papildomą svorį, todėl darbai – tik iš apačios. Jis kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes jį sąžinė graužia, kad galbūt nereikėjo priimti tų objektų. Jei būtų užvažiavęs iš ryto į objektą ir būtų pamatęs ant stogo, būtų to neleidęs, bet jis nuvažiavo tiesiai į darbovietę dėl kitų objektų, nes su šitais darbininkais viskas buvo apkalbėta, darbininkai dirbantys po 20-30 metų, o jis visuose objektuose iš karto būti negalėjo. Tuo metu jis buvo atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos aplinkos organizavimą, taip buvo parašyta įsakyme, kadangi jis pavadavo tiesioginį darbų vadovą N. N.. Čia yra paprastas remontas ir tokiems darbams technologinių projektų įrenginėti nebūtina. Įrenginėjami technologiniai projektai tik ypatingiems, sudėtingiems statiniams, kaip nurodo įstatymas, o čia paprastas metalinio sandėlio stogo remontas, todėl technologinio projekto rengti nebūtina. Jis laiko, kad ekspertas teisingai viską rašė, pagal įstatymus, bet projektai yra parengiami ypatingiems statiniams, o čia paprastas remontas, tokiam sandėliui technologinio projekto nereikia. Pas juos instrukcijos yra pravedamos. Iš viso yra 7 instrukcijos: darbų aukštyje, dailidės instrukcija, priešgaisrinės instrukcijos, darbas su elektriniais prietaisais, stalių saugos, pirmos pagalbos suteikimo instrukcija. Aišku, šį instruktažą pravedė ne jis, instruktažas buvo atliktas kada jie atvyko į objektą. Pradžioje dirbo kitus darbus. Penktadienį pietų metu buitinėse patalpose jiems pravedė instruktažą.
Išklausęs specialisto paaiškinimus kaltinamasis A. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nurodė, kad kaltas, jog to projekto (apie jo svarbą smulkiai paaiškino specialistas Titas Dėjus) nepadarė, kad tinkamai nesukontroliavo. Dėl nelaimingo atsitikimo labai gailisi. Toks atsitikimas jam pirmas per 38 metus, jie su I. M. dirba 20 metų. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi susitaikė su nukentėjusiuoju.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. M. parodė, kad jie atvažiavo į objektą rugpjūčio 10 d. Ten pradėjo dažyti metalą, ant stogo nelipo. Lipo tik pirmadienį, jau rugpjūčio 13 d. A. Ž. atvažiavo penktadienį, rugpjūčio 10 d., jie pasirašė aktą, lapelį dėl saugos. Pirmadienį, rugpjūčio 13 d., apie 7:20 val., jie pradėjo darbą keturiese – jis, V. M., V. K. ir A. Č.. Pradėjo darbą iš vidaus, nuo bokštelio. Buvo sumontuotas bokštelis, užlipo ant bokštelio, praardė gal 3-4 lapus šiferio, iki pusę įsikišo galvą ir pamatė, kad ten trukdo šakos. Jis su V. M. aptarė, kad trukdys dirbti šakos. Jis (I. M.) pasakė, kad turi pjūklą ir kad gali jas nupjauti. V. M. pritarė, tačiau nežinojo, kaip užlipti. Jis jam pasakė, kad pabandys užlipti. Užlipo, kur ta metalinė sija. V. M. padavė jam jo pjūklą iš jo automobilio. Jis paėmė pjūklą ir nupjovė apie keletą šakų. Ten šiek toliau buvo dar viena šaka. Jis pasakė V., kad nupjaus tą pakutinę šaką, kad netrukdytų. Truputį koją pastūmė į priekį, lūžo šiferis ir jis nukrito. Paskui V. M. iškvietė greitąją, atvažiavo greitoji pagalba, policija. Nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur buvo operuotas. Dabar jaučiasi gerai, aišku, skauda, bet jau po 4 valandas dirba. Jam buvo išduotos apsaugos priemonės – diržai ir šalmas. Šalmas greičiausiai liko ant stogo. Jis buvo su šalmu. Buvo išduotos pirštinės, akiniai. V. M. priemones išdavė. Buvo su diržu tuo momentu, bet buvo neprisirišęs, nes ten buvo metaliniai balkiai, bet dažnai reikia prisirišti. Gal vyrai nuėmė diržą. Jis tuo momentu sąmonę šiek tiek prarado. Nežino, ar kiti darbuotojai buvo diržus užsidėję. Instruktažas buvo pravestas penktadienį ir A. Ž. neliepė lipti ant stogo, jis pats užlipo. Santykiai su A. Ž. ir įmonės administracija dabar normalūs, jis jau dirba ne pilnu etatu, 4 valandas, viskas gerai. Ligos metu įmonė jam davė mašiną, kad galėtų nuvažiuoti į Druskininkus. A. Ž. buvo pas jį į ligoninę atvažiavęs. Jis nori taikytis su A. Ž..
Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas Titas Dėjus parodė, kad buvo dvi specialisto išvados, bet antrai išvadai naujos medžiagos nebuvo, jo manymu, antroji išvada nelabai reikalinga. Išvadose nurodyta, kas ten neatitiko ir mėginta aiškintis, kas turėjo užtikrinti saugų darbą. Darbų saugos specialistas iš esmės tiria du klausimus: priežastis ir kokių norminių aktų neatitiko. Jie netiria, kas atsakingas. Jie nustato subjektus, kurie turėjo užtikrinti saugų darbą. Tų subjektų nustatymas yra teisinis klausimas ir jie jokio tyrimo neatlieka, dažniausiai tik pacituoja norminius aktus, kur yra nuorodos į tuos subjektus, kurie ten kažkokias pareigas turėtų įvykdyti. Antroje išvadoje buvo ir klausimas apie priežastinius ryšius, tačiau priežastinio ryšio jie negali pasakyti, nes priežasties su pasekmėm jie nesieja, tai teismo kompetencija. Antroje išvadoje buvo patikslinta mediko, jis pasakė, kad sužalojimai būdingi kritiminei traumai. Kai medikas taip pasakė, jie pasižiūrėjo į tą pirmą išvadą ir iš tų pačių sužalojimų matosi, kad tokie sužalojimai gaunasi, tiktai kritiminiai. Antra išvada praktiškai tokia pati, kaip pirmoji išvada. Instruktavimas pirmiausiai, jeigu aiškiname žmogui, kaip jam reikia dirbti, tai turime jam detaliai išaiškinti. Toliau instruktavimo apiforminimas, tvarka instruktavimo nenumato, kad darbininkas instruktuojamas apie rizikas. Tas lapelis, kur be datos, yra apiforminimas to instruktavimo. Žurnale turi pasirašyti, ten turėjo būti parašyta, pagal statybos darbų technologijos projektą instruktuos ar pagal technologinę kortelę, arba dar kažkas. O ant tokio lapuko be datos, kurį galima vienaip ar kitaip traktuoti, jis negali nustatyti dokumento patikimumo. Ta tvarka numato, kad po instruktavimo darbuotojai turėjo būti testuojami, ar jie suprato. Apie šitą niekas nieko nekalba, tai jie nežino, ar buvo testuojami ar ne, jei nebuvo – tai neatitiko tvarkos. Bent 3 punktai leidžia daryti tokią išvadą, kad nebuvo tinkamai instruktuoti. O gal jie buvo, gal žodžiu instruktavo, tai galima liudytojus apklausti ir nustatinėti, bet pagal popierius darbuotojui privalomi tie norminiai aktai, su kuriais jis supažindinamas pasirašytinai. Tai jeigu jis pasirašė ant kažko, tai tas viskas jam privaloma. Datos nėra, neaišku, kada jis pasirašė. Dėl rizikos veiksnių, kurių yra daug, tai rizikos veiksnių vertinimas šiuo atveju yra atliekamas rengiant statybų technologinį projektą arba jo dalelę kažkokią – technologinę kortelę, technologinę schemą, bet turi būti parengta, kur parašyta kaip ten saugiai atlikti, nurodant priemones visas, kad visiems būtų aišku. Parašius tokį projektą paskui darbininkai supažindinami su juo, įsitikinama, kad jie suprato, testuojant juos. Jeigu suprato, tai viskas – jie pasirašo ir jeigu jie tada kris nuo stogo, tai čia jų problema gaunasi. Bet jeigu to nebuvo, tai tada negalime sakyti, kad viskas padaryta taip, kad visi darbai atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Dėl projekto būtinumo, kaltinamasis aiškina, kad tai yra paprastasis remontas. Ne visai taip, gal tai ir paprastasis remontas, bet norminiai aktai nenumato tokio varianto, kada nereikia daryti statybos darbų technologinio projekto. Jie numato visus variantus, kada reikia. Reikia projektą daryti, kai statyba ar ardymas – tai yra tas pats – vyksta svetimoje teritorijoje, ne savo žemėje, užsakovo žemėje, tai būtinai reikia daryti. Be to, šiuo atveju, jo giliu įsitikinimu, turėjo būti projektas. Kokia jo apimtis, kad gal ten nebūtų darę darbo užmokesčio kalkuliacijos projekte, bet ši dalis privalėjo būti, kaip saugiai atlikti darbus. 6 dalyje technologinės kortelės yra toks punktas „Darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniai“, t. y. kaip, kokias priemones naudoti, kaip dirbti. „Darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniai“ su nurodytom kolektyvinėm ir asmeninėm saugos priemonėm. Tai vat bent šitas, saugos darbe požiūriu, turėjo būti. Ar tas projektas būtų vienas lapas, ar du, bet ten turi būti esmė to sprendimo, kad būtų visiems aišku. Tada darbininkai pasirašo, o jeigu jie dirba ne taip, kaip suprojektuota, tada čia jau ne darbų saugos, o darbo drausmės klausimas. Patvirtina 3 punkto antroje pastraipoje esantį teiginį, nes su jo parašu, kad jis gavo saugos diržą, dokumento nėra. Visi kalbėjimai, kad buvo brigadininkui išduotas, kad jis turėjo išdavinėti, tai teismas tuos dalykus vertina. Projekto nebuvo, neaišku, kaip jis turėjo dirbti. Toliau instruktavimo apiforminimas neatitinka irgi, testavimo nebuvo. Specialistas pabrėžė, kad čia organizaciniu požiūriu įtakos turėjo, tai nereiškia, kad lėmė, nes ir gerai instruktuotas jis galėjo nukristi. O vat saugos diržo nedėvėjimas, jau čia lėmė. Statybos darbų technologijos projekte turi būti sugalvota, kaip ir kur tą diržą užkabinti. Kaltinamasis paaiškino, šiuo atveju, jeigu yra įtarimas, kad grebėstai net nelaiko, tai tas stogo ardymas pavirsta į šiferio laužymą. Plaktuku iš apačios šiferį daužai, jis byra ir jį surenki. Visai įmanoma. Neuždrausta ardyti iš vidaus, kaip nori, bet reikėtų suprojektuoti. Galima ir nesuprojektavus dirbti, Lietuvoje statybos vyksta apie 70 proc. be projektų ir vis tiek pastato viską. Iš tų 30 proc., kurie turi projektą, jis neatitinka keliamų reikalavimų. Gero projekto parengimas kainuoja, o visi nori sutaupyti, todėl projektavimas minimizuojamos. Čia pasekmės nesunkios, tai visai dar lengvas variantas. Pirmas dalykas apie projektą, darbų saugos požiūriu, nesvarbu darbų kiekiai, ar vienas duris ar 100 durų statyt, ar dažyti, ar lempas montuoti, svarbu saugos požiūriu, svarbūs pavojingi veiksniai. Kritimas iš aukščio šiuo atveju yra pavojingas veiksnys, tai labai svarbus, dažniausiai pasitaikantis statyboje veiksnys, jo sunkiausios pasekmės. Visų veiksnių nereikia vertinti. DT5-00 taisyklių 5 priedas numato, kad 5 veiksnius reikia įvertinti. Tų veiksnių pavojingumo požiūriu ir reikia daryti projektą. Kitas klausimas, instruktavimo tvarka nebegalioja atgal, VDI ją visai panaikino. Vietoje tvarkos, kur buvo parašyta, kad instruktavimas įvadinis, periodinis, tikslinis ir t. t., nebeliko jokių instrukcijų, kokios jos turi būti. Liko tiktai įstatyme, kad darbuotojas turi būti instruktuotas. Jeigu ta nelaimė būtų atsitikusi šiandien, instruktavime nieko negalėtume, būtų pasakyta, kad instruktavimo tvarka įmonėje yra nežinoma, nes darbdavys dabar nustato, kaip reikia instruktuoti. Labai didelė tikimybė, kad jų darbdavys naujos tvarkos nenustatė, nesukūrė. Taip, kad tvarkos nėra, kaip tą padaryti. O jeigu darbdavys sugalvojo, kaip tą padaryti, tada turi būti popierius, kuriame parašyta, kaip reikia instruktuoti, ar kasdien, ar 1 kartą į 10 metų, gal žodžiu užtenka, gal parašo nereikia. Instruktavimas tik mažina tikimybę, jis neapsaugo nuo kritimo. Instruktavimo tvarka galiojo iki 2012-10-01 d., reiškia dar galiojo šio įvykio metu, o dabar nebegalioja. Apie kontrolę kalbant, tai kaltinamasis penktadienį buvo, t. y. dvi dienos prieš. Jis neturi fizinės galimybės visą laiką visus darbininkus kontroliuoti. Norint įrodyti nekontroliavimą, reikia daug ir ilgai dirbti. Nėra tokių požymių, kad nekontroliavo. Šiuo atveju, kai kaltinamajam davė įsakymą, kad jis pavaduoja, tai reikėjo pažiūrėti, ar projektas yra. Jeigu projekto nėra, pasakyti direktoriui, kuris jam pavedė, kad projekto nėra ir reikia pirmiau suprojektuoti, kaip ten dirbti. Projektas yra labai greitai padaromas. Kaltinamasis kaip darbų vadovas ar kažkas kitas turėjo sugalvoti, bet jis negalėjo be projekto pradėti dirbti. Jeigu projektai sudėtingi, juos ruošia kokia kita organizacija, o direktoriai juos patvirtina. Šiuo atveju per pusdienį buvo galima tokį projektą padaryti.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, jis pats irgi ten dirbo, kad jis yra brigados brigadininkas. Rugpjūčio 13 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, I. M. įlūžo ir nukrito į apačią. Jie buvo pasistatę pastolius apačioje, iš vidaus. Jie viską iš vidaus darė. Ten buvo aliuminis bokštelis. Jie iš apačios prasiardė ir šakos jiems rėmėsi ant stogo, imant šiferį šakos lindo jiems į akis, rėmėsi į stogą. I. M. jo paprašė iš jo automobilio atnešti pjūklą. Jis atnešė. I. M. nupjaustė šakas, paskui jie užsilipo dar aukščiau, dar nupjaustė. Jis pasakė I. M., kad užteks, o I. M. pasakė, kad dar truputį nupjaus ir viskas. Jis truputį nuėjo ir įvyko tas atsitikimas. Jie turėjo akinius, pirštines, kombinezoną, respiratorius. Iš budelės išėjo visi su šalmais. Sąlygos buvo aptartos penktadienį, per pietus. Aptarė, kokios rizikos, kas gali būti, pavyzdžiui, šiferį nuimant jis gali lūžti, paduodant gali lūžti, iš rankų iškirsti, pamesti. Šiferis nuodinga medžiaga. Kai jie ant bokštelių dirbo, jiems nereikėjo kitų apsaugos priemonių, aptvaras buvo. Diržus sandėlyje objekte turėjo, buvo apsirengę, bet nebuvo prisisegę. Jiems tuo atveju nereikėjo prisisegti, nes buvo aptvare. Jie prisisegdavo tik tuo atveju, kai lipdavo prikalti vinį, nes palei viršų yra metalinis balkis, prie jo prisisegdavo. „Objekto Savanorių pr. 151 stogo keitimo darbų rizikos įvertinime“ yra jo parašas. Šį dokumentą pasirašė penktadienį. Jie kaip tik valgė, kai darbų vadovas atvažiavo, ir tą dieną pasirašinėjo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. Č. parodė, kad teisme esančius žmones pažįsta. Yra pakviestas dėl įvykio, kuris įvyko Savanorių objekte. Pradėjo visi iš apačios nuo pastolių ardyti stogą, nes taip buvo pasakyta, išardė vieną liniją ir ir tada pamatė, kad šakos trukdo dirbti, pagalvojo, kad reikės nupjauti. Pradėjo pjauti ir I. M. nukrito į apačią. I. M. niekas neprivertė lipti ant stogo, kas pirmas buvo ant pastolių, tas ir užlipo. Jis buvo viršuj ir nuiminėjo šiferius. I. M. lipo ant stogo nupjauti šakas, kurios rėmėsi į šiferį, nes jie negalėjo pakelti šiferio, kadangi šakos jiems trukdė. Jie naudojo šalmus, o kadangi pastoliai buvo su aptvėrimais, tai jiems diržų nereikia, todėl jų nenaudojo. Diržai buvo geležiniame sandėlyje, kuriame dirbo. Jis su V. K. buvo apačioje, I. M. buvo viršuje, jie nuiminėjo šiferį ir jam su V. K. padavinėjo. Instruktažas buvo pravestas penktadienį, tai yra rugpjūčio 10 d., per pietus. „Objekto Savanorių pr. 151 stogo keitimo darbų rizikos įvertinime” yra jo parašas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad yra pakviestas dėl nelaimingo atsitikimo. Pastatė pastolius, bokštelį su aptvėrimu ir pasiskirstė darbais. Jis buvo apačioje, priiminėjo šiferį. Jie nelipo į viršų, iš apačios plėšė šiferį. Ten buvo šaka, kuri maišė. Buvo šalmai, sandėliuke buvo diržai. Jis buvo apačioje, todėl jam diržų nereikėjo. Viršuje taip pat nereikėjo diržų, nes ten aptvaras buvo, o aptvare nereikėjo prisirišti. Instruktažas dėl darbo buvo pravestas penktadienį, kad šiferis nelūžtų ir neįkristų, kad bokštelis būtų aptvertas. Jis pasirašė. Kai jo paklausė ikiteisminio tyrimo metu, tai jis nesuprato, kaip suprato, taip atsakė, o paskui neskaitė savo parodymų, pasirašė ir viskas. Niekas neprašė darbovietėje, ką teisme sakyti ir kokius parodymus duoti.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas N. N. parodė, kad yra pakviestas dėl nelaimingo atsitikimo. Jis buvo atostogose tą dieną, bet prieš tai jis gegužės ir balandžio mėnesiais dirbo kartu su nukentėjusiuoju šalia to objekto. Keletą kartų buvo atėję pasižiūrėti į tą stogą ir buvo nuspręsta, kad stogą iš apačios ardysime. Dėl to jis buvo labai nustebęs, kad I. M. užlipo ant stogo. Jis sako, kad lipo ant stogo šakų nupjauti, o jie tarėsi, kad iš apačios. Tas stogas yra kitame šlaite ir iš priekinės pusės nesimato, kad ten šakos. Paskui jie vėliau iš apačios nuardė tą stogą. Penktadienį prieš jis nebuvo, nes atostogavo.
Iš byloje esančio 2012-08-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta UAB „NIT“ teritorija, esanti Savanorių pr. 151, Vilniuje (b. l. 14-20).
Iš 2012-12-11 specialisto išvados Nr. G 2775/12(01) matyti, kad I. M. nustatytas kompresinis stuburo juosmens pirmo slankstelio (L1) lūžis su nugaros smegenų suspaudimu ir liekamaisiais nugaros smegenų suspaudimo reiškiniais: skausmu juosmenyje, dešinės kojos silpnumu ir tirpimu. Sužalojimas padarytas ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos staigiai suspaudžiant (išilgai) ir sulenkiant stuburą per juosmenį. Toks sužalojimas būdingas kritimui iš aukštumos, prisižeminant ant kojų. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl kompresinio stuburo slankstelio lūžio su nugaros smegenų suspaudimu sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (t. 1, b. l. 70-72).
Iš 2013-01-22 specialisto išvados Nr. 11-68(13) matyti, kad užtikrinti saugų darbą statybvietėje Vilniuje yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovo, statinio statybos vadovo ir stogo darbų vadovo pareiga. Duomenų apie I. M. kvalifikaciją tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą yra pagrindas teigti, kad I. M. instruktavimas darbo vietoje neatitiko Tvarkos [5] – neparengus Statybos darbų technologijos projekto nėra galimybės su jo sprendiniais supažindinti darbuotojus papildomo instruktavimo darbo vietoje metu. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra tai, kad, atliekant darbus aukštyje, ant stogo su šiferio danga, nebuvo naudojamos atitinkamos techninės priemonės (trapai), ir tai, kad atliekant stogo dangos keitimo darbus, nebuvo naudojamos kolektyvinės bei asmeninės apsauginės priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio. Organizaciniu požiūriu tiriamam nelaimingam atsitikimui įtakos turėjo tai, kad darbuotojai, tame tarpe – I. M., nebuvo tinkamai instruktuoti, ir I. M. nebuvo aprūpintas nuo kritimo iš aukščio saugančiomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: I. M., dirbdamas aukštyje, ant stogo, užlipo ant nenustatytos laikomosios galios šiferio dangos, kuri suiro, o minėtas darbuotojas pro susiformavusią angą krito iš aukščio ir susižalojo (t. 2 b. l. 3-7).
Iš 2013-04-30 specialisto išvados Nr. 11-1080(13) matyti, kad užtikrinti saugų darbą statybvietėje Vilniuje yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovo, statinio statybos vadovo ir stogo darbų vadovo pareiga. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra atitinkamų techninių priemonių (trapų) nenaudojimas atliekant darbus aukštyje, ant stogo su šiferio danga, ir tai, kad atliekant stogo dangos keitimo darbus, nebuvo naudojamos kolektyvinės bei asmeninės apsauginės priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio (t. 2, b. l. 15-17).
2013-10-07 susitaikymo protokole nurodyta, kad kaltinamasis A. Ž. ir nukentėjusysis I. M. susitaria ir patvirtina, kad po 2012 m. rugpjūčio 13 d. įvykio nukentėjusysis turtinės bei neturtinės žalos neturėjo, kad šiuo susitaikymo protokolu A. Ž. savo kaltę dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį pripažįsta visiškai, patvirtina, kad nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis I. M. patvirtina, kad su A. Ž. susitaiko, taip pat kad turtinių ir neturtinių pretenzijų A. Ž. neturės ir ateityje nereikš, šalys patvirtina, kad susitaiko ir susitaria, kad žalos atlyginimo klausimas išspręstas, todėl vadovaudamosi BK 38 straipsniu prašo atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 98).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma pareikštas kaltinimas A. Ž. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” statybų vadovu ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” generalinio direktoriaus 2012-07-27 įsakymu Nr. 06-g paskirtas gyvenamojo namo, esančio Savanorių pr. 151, Vilniuje, rekonstrukcijos darbų objekto statybų vadovu, ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos priešgaisrinės saugos ir aplinkos organizavimą ir užtikrinimą, pažeidė darbų saugos reikalavimus, o būtent: nesiėmė priemonių organizuoti darbą pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus ir nekontroliavo, kaip laikomasi saugos darbe norminių aktų reikalavimų atliekant stogo dangos keitimo darbus adresu Savanorių pr. 151, Vilniuje, netinkamai įrengė darbo vietą, nebuvo naudojamos atitinkamos techninės priemonės (trapai) ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 74 punkto reikalavimus bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 46.2 punkto reikalavimus; nenaudojo kolektyvinių bei asmeninių apsauginių priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 73 punkto reikalavimus bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 46.1 punkto reikalavimus; netinkamai organizavo pavojingus darbus – stogo dangos keitimo darbai buvo atliekami neparengus Statybos darbų technologijos projekto, su kuriuo nebuvo supažindinti, instruktuoti darbuotojai, tame tarpe ir I. M., ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5 priedo reikalavimus, Statybos techninio reglamento reikalavimus, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio reikalavimus, 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus; neužtikrino saugaus darbo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus ir Statybos techninio reglamento 59.16 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe su I. M. - 2012-08-13, apie 8 val. 20 min., minėtame statybos objekte, Savanorių pr. 151, Vilniuje, darbuotojui I. M. dirbant aukštyje, ant stogo, ir užlipus ant nenustatytos laikomosios galios šiferio dangos, kuri suiro, I. M. pro susiformavusią angą krito iš aukščio ir susižalojo patirdamas kompresinį stuburo juosmens pirmo slankstelio (L1) lūžį su nugaros smegenų suspaudimu ir liekamaisiais nugaros smegenų suspaudimo reiškiniais: skausmu juosmenyje, dešinės kojos silpnumu ir tirpimu, kas kvalifikuojama nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas kaltinamojo A. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirba (t. 2, b. l. 41), neteistas (t. 2, b. l. 44), 4 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą (t. 2, b. l. 42-43), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 46), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 47), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 48), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (lankė nukentėjusįjį, padėjo jam, susitaikė su juo), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis A. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, su nukentėjusiuoju I. M. susitaikė, jo atsiprašė, žalos atlyginimo klausimą išsprendė, žadėjo ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nukentėjusysis I. M. juo patikėjo, jam atleido, su juo susitaikė, po įvykio žalos jis neturėjo, nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų A. Ž. neturi ir ateityje neturės ir nereikš. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. Ž. kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką, supranta, kad nevisiškai tinkamai atliko jam patikėtas pareigas, ko pasėkoje įvyko nelaimė, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir stengiasi sušvelninti dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis A. Ž. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.
BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į A. Ž. asmenybę, į tai, kad jis rūpinosi nukentėjusiuoju I. M., atlygino jam padarytą žalą, kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga.
Kaltinamajam A. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 37-38) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendė:
A. Ž. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-2611-870/2013 A. Ž. nutraukti.
Išaiškinti A. Ž., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. Ž., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.