Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Priteista iš A. Š. D. K. 640 Lt turtinei žalai atlyginti ir 700 Lt atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 9 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), supykęs dėl garsiai grojančios automobilinės magnetolos, sugadino svetimą turtą – tyčia akmeniu išdaužė D. K. priklausančio automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), , kairės pusės priekinių durelių stiklą, padarydamas 640 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo D. K. ir liudytojo A. Č. parodymas, nes su nukentėjusiuoju jį sieja sena nesantaika, o liudytojas A. Č. nebuvo įvykio vietoje. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, kad automobilio stiklą galėjo išdaužti pats D. K. arba jo draugas A. Č., taip norėdami jam atkeršyti už jo parašytą skundą policijai dėl nuverstos tvoros ir reagavimą į jo keliamą triukšmą. Apeliantas teigia, kad jei jis būtų metęs akmenį į važiuojančio automobilio stiklą, šukės būtų automobilio viduje, tačiau byloje nustatyta, kad šukių buvo ant žemės. Apeliantas mano, kad teismas pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, skunde nurodytų abejonių nevertino jo naudai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai A. Š. veiką kvalifikavo pagal BK 187 str.1 d. Apelianto teiginį, kad jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, paneigia nuosprendyje išsamiai išnagrinėti bylos įrodymai: tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų D. K., A. Č., nukentėjusiojo D. K. parodymai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Šiuos įrodymus teismas įvertino laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų. Skundo argumentas dėl liudytojo A. Č. nebuvimo įvykio vietoje nusikaltimo metu yra nepagrįstas. Liudytojai D. K. ir A. Č. teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad jie D. K. priklausančiu automobiliu, vairuojamu A. Č., nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini), senelę. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir nuteistojo sūnaus A. Š. parodymai, kad gatvėje matė D. K. ir kitą jaunuolį, stovėjusį prie automobilio.

Liudytojas D. K. teismo posėdyje išsamiai paaiškino nusikaltimo aplinkybes. Jis parodė, kad jam ir liudytojui A. Č. važiuojant D. K. automobiliu iš senelės kiemo, nuteistasis metė akmenį, kuris išdaužė automobilio durelių lango stiklą ir įkrito į automobilio vidų, stiklo šukės pabiro ant kelio ir automobilio salone. Tokias pat įvykio aplinkybes nurodė liudytojas A. Č., kurio su nuteistuoju nesieja jokie nesantaikos ryšiai. Teismas nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną D. K. kėlė triukšmą prie nukentėjusiojo namų, ir pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį D. K. elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau ta aplinkybė, kad nuteistasis A. Š. praeityje yra konfliktavęs su Daliumi ir D. K., nekelia abejonių dėl D. K. parodymų objektyvumo šioje byloje, nes liudytojo parodymų patikimumą teismas įvertino, atsižvelgęs į visus bylos įrodymus.

Teismas, išanalizavęs nuteistojo A. Š. parodymus, padarė teisingą išvadą, kad šie parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs. Nuteistasis proceso metu skirtingai aiškino įvykio aplinkybes: iš karto po įvykio surašytame protokole-pareiškime nurodė, kad netyčia išdaužė automobilio langą akmeniu, taikinamajame posėdyje teigė neprisimenantis, ar išdaužė langą, o teisiamojo posėdžio metu neigė atlikęs tokius veiksmus. Nuteistojo parodymai nenuoseklūs, jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl vertintini kaip nuteistojo pasirinktas gynybos būdas.

Teismas neturi galimybių ir neprivalo nagrinėti visų teisiamojo pateiktų versijų, jei šios versijos akivaizdžiai prieštarauja bylos įrodymais nustatytoms nusikaltimo padarymo aplinkybėms. Nuteistojo versija, kad stiklą galėjo išdaužti D. K. ir A. Č., pateikta prielaidos forma, nepagrįsta jokiais bylos įrodymais, todėl teismas neturėjo pagrindo ją atskirai aptarinėti nuosprendyje.

Nagrinėjant bylą, nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai turi būti realios abejonės, iškylančios aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje nuteistojo kaltė pagrįsta išsamiai ir objektyviai ištirtais ir įvertintais įrodymais. Byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turi būti vertinamos apelianto naudai. Todėl nuteistojo argumentas dėl pažeisto nekaltumo prezumpcijos principo yra nepagrįstas.

Nukentėjusysis turėjo išlaidų advokato, dalyvavusio apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl šios išlaidos išieškotinos iš nuteistojo ( BPK 106 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. Š. 400 ( keturis šimtus ) litų nukentėjusiajam D. K. išlaidoms advokato darbui apmokėti atlyginti.