- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-170-348/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23763-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendį, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ,5 dalimis jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas trejiems metams.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. baudžiamąjį įsakymą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.
1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, kuris buvo patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą ir jam paskirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių 20 (dvidešimčiai) dienų.
1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, kuris Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pakeistas, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 1, 4 dalimis jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 nutartimi neatlikta bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmės – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
1.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
1.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi patikslinta, kad į bausmės laiką įskaitoms laikotarpis nuo 2020 m. sausio 10 d. ir bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. sausio 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. sausio 25 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. B., kadangi nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė ir konstatavo, kad nuteistasis A. B. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jo daroma pažanga nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį, 2021 m. sausio 25 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad vertinant nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi būti nustatyta nuteistojo darbinė motyvacija, galimybė įsidarbinti, nuoseklus dalyvavimas įvairiose socialinės reabilitacijos programose, finansinių įsipareigojimų valdymas, socialiniai ryšiai su artimaisiais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, nuteistojo mąstymas. Atkreipiamas dėmesys, kad A. B. nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos ir psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Be to, nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, nuteistasis su jais palaiko glaudžius santykius, bendrauja su jais telefonu ir laiškais. Teigia, jog vertina artimųjų palaikymą, domisi jų kasdienybe, teigia, jog ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Skunde nurodoma ir tai, kad nuteistasis neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje ir pateikė tai patvirtinančius duomenis.
5.2. Nuteistasis pažymi ir tai, kad jis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, be to, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų. Kaip ir nėra jokių duomenų, kad jis užsiimtų kokia nors neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Nuteistojo manymu, Komisija pakankamai neįvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
5.3. Nuteistasis A. B. skunde aukštesniajam teismui nurodo ir tai, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl, anot nuteistojo, bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
5.4. Nuteistojo manymu, vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema ar vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Nuteistojo teigimu, asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Tol, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvės ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad jis būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju, nuostatos, numatančios paleidimą lygtinai, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos bet kuriuo atveju, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų.
5.5. Be to, nuteistasis skunde aukštesniajam teismui remiasi ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija REC (2033) 22, kuri deklaruoja, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Nuteistojo teigimu, lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokių būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.
5.6. Nuteistasis teigia, kad skundžiamu Komisijos nutarimu nebuvo įvertinti bausmės vykdymo paskirtis ir lygtinio paleidimo tikslai, kurie numatyti Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, o būtent, kad lygtinio paleidimo tikslas padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidedant prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.
5.7. Akcentuojama ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra numatyta, kad nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. United Kingdom). Be to, EŽTT nurodė, kad pagrindinis dėmesys dabar skiriamas reabilitaciniam laisvės atėmimo tikslui, ypač ilgo laisvės atėmimo bausmės pabaigoje (Dickson v. the United Kingdom). Pagal nusistovėjusią EŽTT praktiką nuteistojo teisė į priežiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas peniticinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui (Laszlo Magyar ir Murray) ir ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (Kafkaris; Harakchiev and Tolumov, Murray). Tiek, kiek tai svarbu, kad nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, gali dar būti reikalaujama pateikti sprendimo motyvus (Murray).
5.8. Pasak nuteistojo, skunde nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų neigiamų padarinių, o teismui pateikti duomenys rodo, kad A. B. elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo A. B. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
8. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jo elgesį galima keisti teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama vidutinei ir ją sudaro 67 balai, todėl šiuo atveju būtina nustatyti reikšmingą pažangą ją mažinant. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistajam nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų pagrįstumas nėra analizuojamas, tačiau itin svarbu įvertinti, ar nuteistojo rizika nusikalsti mažėja, didėja ar išlieka tokia pati, kokia buvo ankstesnio vertinimo metu. Analizuojamu atveju matyti, kad A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio svarstymo sumažėjo vos 4 balais (nuo 71 iki 67 balų), o dinaminių svertinių taškų suma sudaro daugiau nei pusę nustatytų balų (37 balai). Todėl teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią bei ženklią pažangą keisdamas savo elgesį bei mąstyseną teigiama linkme, pagrindo nėra. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks didelis dinaminių balų egzistavimas rodo, jog nuteistojo A. B. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, jo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar yra galima. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami net trys nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, bei piktnaudžiavimas narkotikais.
11. Nagrinėjamu atveju pastebimi tam tikri teigiami A. B. elgesio pokyčiai, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o būtent: plano vykdymo laikotarpiu įsidarbino pataisos įstaigoje ir šiuo metu dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, mokosi, įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją, dalyvavo priklausomybės turinčių nuo narkotinių asmenų reabilitacijos programoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose tris kartus skatintas suteikiant papildomą ilgalaikį pasimatymą ir pareiškiant padėką, dengia finansinius įsipareigojimus. Tačiau vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Be kita ko, būtina atsižvelgi ir į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visą laiką buvo nepriekaištingas. Atkreipiamas dėmesys, kad remiantis (duomenys neskelbtini) pataisos namų-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie gautas nuobaudas ir paskatinimus“, per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis A. B. vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką jis buvo baustas drausmine nuobauda. Šios aplinkybės neleidžia nuteistojo vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, kadangi jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.
12. Abejonių sėkminga probacija teisėjui kolegijai kelia ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurias padarė anksčiau ne kartą teistas. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo A. B. atžvilgiu anksčiau buvo taikytos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, kaip bauda, taip pat jo atžvilgiu buvo taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas paskiriant nuteistajam įpareigojimus, kurių jis nevykdė, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir A. B. buvo pasiųstas atlikti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be kita ko, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo A. B. atžvilgiu būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartimi nuteistajam A. B. buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas ir jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau ir vėl teismo jam parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, jam paskirtų probacijos sąlygų ir įsipareigojimų (nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo) jis nevykdė, piktybiškai pažeidinėjo jam skirtas pareigas, darė administracinius nusižengimus, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir A. B. buvo pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, bei naujų nusikalstamų veikų darymas, net ir realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, sudaro realų pagrindą manyti, jog, būdamas laisvėje, A. B. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas. Tokios išvados savaime nesuponuoja ir nuteistojo aplinkybės, susijusios su gyvenamosios vietos laisvėje turėjimu, galimu jo įdarbinimu. Kaip jau minėta, pažyma apie galimą įdarbinimą neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins tokią pažymą išdavusioje bendrovėje. Tuo tarpu paskutines nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė turėdamas gyvenamąją vietą, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad A. B. lygtinio paleidimo atveju gyvens su savo sugyventine ir vaikais tame pačiame būste, kuriame buvo apsistojęs ir iki sulaikymo, bus pakankamu veiksniu, garantuojančiu, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.
13. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis A. B. ne visada geba įvertinti savo savybes, sau patinka toks, koks yra ir nieko nenorėtų savyje keisti, nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti. Be to, nuteistasis priežiūrą suvokia tik kaip baudžiamąjį procesą be jokios naudos sau. Toks nuteistojo savo elgesio vertinimas, bausmės paskirties ir tikslų nesuvokimas, elgesys visos bausmės atlikimo metu, kuris nėra nepriekaištingas, taip pat tos aplinkybės, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir lygtinio paleidimo institutas, kurių sąlygas jis pažeidė, neduoda pagrindo tikėtis, kad jau šiuo metu A. B. taikomas lygtinis paleidimas bus sėkmingas ir turės ilgalaikį poveikį. Aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi, įgijo specialybę, išreiškė norą dirbti, palaiko ryšius su artimaisiais, yra skatintas, vertinamos kaip rodančios pozityvius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Tačiau paminėtų aplinkybių kontekste jos nėra pakankamos spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti.
14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistojo skunde minima Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. ji nėra privaloma, o yra tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjimu atveju, nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
15. Tas pats pasakytina ir apie nuteistojo skunde minimus EŽTT sprendimus bylose 66069/09, Vinter and Others v. the United Kingdom, [2013], 21906/04, KAFKARIS v. CYPRUS, [2008], 10511/10, MURRAY v. THE NETHERLANDS, [2016] ir kt. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimai minėtose bylose buvo priimti konstatuojant Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Kaip ir rekomendacijos, taip ir EŽTT sprendimai neturi ergo omnes poveikio, kas reiškia, jog EŽTT sprendimas yra privalomas tik tai valstybei, kuri buvo nagrinėtos bylos šalimi. Šiais sprendimais buvo suformuotos esminis taisyklės, kurios buvo pritaikytos nagrinėjant Lietuvoje kalinčių nuteistųjų peticijas byloje 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13 ir 72824/13, Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, [2017]. Iš tiesų, paminėtuose sprendimuose bei kituose su nagrinėjama situacija susijusiuose sprendimuose EŽTT konstatavo, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti paleistas į laisvę. Tačiau akcentuotina tai, kad minėti sprendimai buvo priimti vertinant sprendimo šalimi esančioje valstybėje galiojančius teisės aktus, susijusius su laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos paskyrimu bei galimybe šią bausmę peržiūrėti. Esminis kriterijus, kurį ne viename savo sprendime minėjo EŽTT, jog turi būti toks teisinis reguliavimas, kad paskirtąją laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos nuteistiems de jure ir de facto būtų galima sumažinti. Būtent EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą priėmimas, konstatuojant Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, turėjo įtakos BVK, BPK ir BK atitinkamų straipsnių pakeitimams, susijusiems su laisvės atėmimu iki gyvos galvos, o būtent, buvo įteisintas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos peržiūrėjimo institutas. Tačiau minėti sprendimai niekaip nesusiję su lygtinio paleidimo instituto taikymu terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų atžvilgiu, kadangi BVK 157 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis, kad jo atžvilgiu galėtų būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinį paleidimą taikyti asmeniui galima įvertinus visumą jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ir nustačius, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat svarbu pažymėti, kad probacija gali būti taikoma tik tuomet, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo partirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Aukštesnysis teismas, pažymi, kad nuteistojo noras išeiti į laisvę, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugotai, o aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam privaloma taikyti lygtinį paleidimą.
17. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas sukuria geresnes sąlygas nuteistam asmeniui integruotis į visuomenę aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir skundą dėl pastarosios nutarimo nagrinėjantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.
18. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs tenkinti skundą dėl Komisijos nutarimo apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai bei pagrįstai įvertino visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu skunde nurodyti duomenys, kurie teisingai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, pakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu nesąlygoja, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.