Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, V. Ž., skundą institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, dėl administracinės nuobaudos pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinė nuobauda jai paskirta už tai, kad pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3,6, 12 straipsnius, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 2 punktą, ATPK 159 str. 3 d., gyvenamojo namo 1A1m, esančio Verkių g. 26, Kaune, buto patalpose II-1, II-2 savavališkai įrengė virtuvės patalpą, atliko statybos darbus namo palėpėje – virš patalpų II-I, II-2 įrengė gelžbetoninę perdangą išardžius esamą medinę perdangą, patalpų II-1, II-2 viduje perimetru įrengė plytų mūro sieną-pertvarą, blokelius, atitvarą su pamatais, pastatė laiptus iš virtuvės į palėpės patalpą.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 123 str. 1 d.)

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo. Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose (Statybos įstatymo 2 str. 13 p.). Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 punkte numatyta, kad statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą. Statybos įstatymo 3 straipsnyje numatyta teisė būti statytoju, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Be to, Statybos įstatymo 6 straipsnyje numatyta trečiųjų asmenų teisių apsauga. Statybos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta statytojo pareiga pateikti statinio projekto rengimo dokumentus, statybos leidimą. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01: 2002 „Statybos leidimas“ 2 punkte numatyta, kad statybos leidimas vykdant statinio statyba, rekonstravimą, remontą, statinio griovimą yra privalomas statybos leidimas, išskyrus nesudėtingus statinius.

Byloje esantys įrodymai – Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.19), Savavališkos statybos aktas (b.l.16-17), Statybos sustabdymo aktas (b.l. 18) patvirtino, kad V. Ž. savavališkai įrengdama virtuvės patalpą gyvenamojo namo 1A1m, esančio Verkių g. 26, Kaune, buto patalpose II-1, II-2, atlikdama statybos darbus namo palėpėje – virš patalpų II-I, II-2 įrengdama gelžbetoninę perdangą išardydama esamą medinę perdangą, patalpų II-1, II-2 viduje perimetru įrengdama plytų mūro sieną - pertvarą, blokelius, atitvarą su pamatais, pastatydama laiptus iš virtuvės į palėpės patalpą, nesilaikė pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, padarydama administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė ATPK 159 str. 3 d.

V. Ž. neginčydama pažeidimo, kelia ATPK 30¹ str. taikymo ir nuobaudos individualizavimo klausimą.

Pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. nuostatos paprastai taikytinos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties, kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. Ž. pažeidimą pripažino visiškai, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, pažeidimas padarytas netyčia, neturint tikslų nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, taip pat nenustatyta, kad minėtu pažeidimu būtų padaryta kokio nors dydžio žala aplinkiniams, pareiškėja yra bedarbė, gaunamos pajamos nedidelės, nenustatyta duomenų, kad anksčiau būtų bausta administracine tvarka.

Skiriant administracinę nuobaudą, kaip ir taikant bet kokią valstybinės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus optimaliausiai gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurį, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinus visumą aplinkybių, kurias patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat atsižvelgus į V. Ž. padaryto pažeidimo pobūdį, jos asmenybę, socialinę ir turtinę padėtį, šeimynines aplinkybes, teigtina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiai V. Ž. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 159 str. 3 d. sankcijoje. Taigi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. Ž. atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ str., ir jai skirtina švelnesnė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja

nutaria:

Skundą tenkinti.

Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-29 nutarimą Nr. SA-23, kuriuo V. Ž. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 159 str. 3 d. – 2000 Lt bauda, pakeisti, taikyti V. Ž. atžvilgiu ATPK 30¹ str., ir paskirti jai 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt) Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.