Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-2-350/2011

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-08-05
Bylos Nr.: 1-2-350/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis: J. M., S. A., I. F., D. S., R. G., L. M., L. L., I. E., I. U., A. G., J. P., N. N., D. P., V. E.
Kaltinamasis: LR BK
Advokatai: Gintautas Gaspariūnas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2-350/2011

Teisminio sprendimo Nr.66-1-0348-05

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5; 1.2.6.2; 1.2.30.1 1.2.30.2 1.2.29.1; 1.1.7.2.7; 1.1.7.2.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 5 d.Panevėžys

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, Astai Railaitei, E. Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorei Nidai Grunskienei,

gynėjams : Artūrui Balčiūnui, Jonui Milčiui, Arvydui Pieneliui, R. K., Dariui Ašakai, A. G., Žygimantui Rutkauskui, A. D., Vytautui Kupcikevičiui, Arvydui Aleknai,

nukentėjusiems: J. M., S. A., I. F., D. S., R. G., L. M., L. L., I. E., I. U., A. G., J. P., N. N., D. P., V. E.,

nukentėjusių atstovui advokatui Gintautui Gaspariūnui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , K. raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) , Jonava, teistas 2006-04-19 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 293 str. 1 d. 90 parų areštu, kaltinamas LR BK 24 str. 4 d. 147 str., 147 str., 24 str. 4 d. 147 str. 2 d.,

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Š. r., lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , J., dirb. UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 24 str. 4 d. 147 str., 147 str., 24 str. 4 d. 147 str. 2 d.,

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , K. r., lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini) , V., K. r., deklaruojama gyvenama vieta (duomenys neskelbtini) km., K. r., dirbanti pagal patentą, neteista, kaltinama LR BK 147 str., 147 str. 2 d.,

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) K., lietuvė, LR pilietė, 10 klasių išsilavinimo, netekėjusi, gyv. D. km., K. sen., K. r., nedirbanti, neteista, kaltinama LR BK 147 str., 147 str. 1 d., 147 str. 2 d., 307 str. 1 d., 308 str. 2 d.,

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) K., lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , K., nedirbantis, teistas 1997-06-17 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 118 str. 3 d., 297 str. laisvės atėmimu 6 metams; 2004-03-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; 2004-05-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.; 2006-07-17 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; 2007-01-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 183 str. 3 d., 178 str. 1 d., 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; 2009-06-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams, kaltinamas pagal LR BK 147 str. 2 d.,

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. P. raj., lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , Š. km., J. r., individualios įmonės savininkas, teistas 2010-05-10 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 233 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 75 str. , bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, kaltinamas pagal BK 147 str.

Žemesnės instancijos teismas

B. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) K. rajone, lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyv. D. kaimas, K. sen., K. rajone, nedirbanti, 2 grupės invalidė, neteista, kaltinama pagal LR BK 147 str., 24 str. 5 d. 300 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. M. 2001 m. birželio - liepos mėnesių laikotarpiu, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, žinodamas ir siekdamas, kad J. M. ir I. S. būtų įtrauktos į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, pasinaudodamas jų pažeidžiamumu, tai yra sunkia jų materialine padėtimi, bei I. S. nesutarimais šeimoje, taip pat I. S. atžvilgiu panaudodamas apgaulę, t.y. nutylėdamas tikrąjį kelionės tikslą ir melagingai žadėdamas jai gerai apmokamą darbą, J. rajono K. kaime verbavo J. M. ir I. S. vykti dirbti į V.- J. M. prostitutės, o I. S.- neapibrėžto darbo ir 2001 m. liepos 5-6 dienomis iš J. rajono K. kaimo automobiliu „Mercedes- Benz 190“ v. n. (duomenys neskelbtini), nugabeno jas į V., B. miestą, kur už nenustatytą pinigų sumą abi pardavė nenustatytiems asmenimis.

V. M. 2001 m. vasarą, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, žinodamas ir siekdamas, kad S. A. ir S. A. būtų įtrauktos į prostituciją bei būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, pasinaudodamas jų pažeidžiamumu, tai yra sunkia jų materialine padėtimi, panaudodamas apgaulę - nutylėdamas tikrąjį kelionės tikslą ir melagingai žadėdamas gerai apmokamą darbą, žinodamas, kad S. A. yra vaikas, 17 metų amžiaus, J. mieste verbavo S. A. ir S. A. vykti į V. ir 2001 m. rugpjūčio 9-10 dienomis iš J. miesto automobiliu „ Mercedes- Benz 190“ v. n. (duomenys neskelbtini), nugabeno jas į V., B. miestą, kur S. A. už 3000 Vokietijos markių, o S. A. už nenustatytą pinigų sumą pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis.

V. M. 2002 m. rugpjūčio mėnesį, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, žinodamas ir siekdamas, kad A. G. būtų įtraukta į prostituciją bei būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, P. rajono Ž. kaime verbavo A. G. vykti į V. dirbti prostitute ir, šiai sutikus, 2002 m. rugpjūčio 19-21 dienomis iš P.o rajono Ž. kaimo automobiliu „ Mercedes- Benz 190“ v. n. (duomenys neskelbtini), iš G. nugabeno A. G. į V., H. miestą, kur ją už nenustatytą pinigų sumą pardavė nenustatytiems asmenimis.

V. M. 2002 m. rudenį, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, žinodamas ir siekdamas, kad I. F. būtų įtraukta į prostituciją bei būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, panaudodamas apgaulę - nutylėdamas tikrąjį kelionės tikslą ir melagingai žadėdamas gerai apmokamą darbą, J. rajono P. bei K. kaimuose verbavo I. F. vykti į V., 2002 m. lapkričio 13 d. nuvežė ją į R. profilaktoriumą esantį J., iš kur 2002 m. lapkričio 14 d. automobiliu „ Ford Transit 150“ v.n. (duomenys neskelbtini) nugabeno I. F. į V., kur ją už nenustatytą pinigų sumą pardavė nenustatytiems asmenims.

V. M., R. G. ir V. A., veikdami organizuotoje grupėje kartu ir su nenustatytais asmenimis, iš anksto susitarę verbuoti, pirkti ir parduoti merginas darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini) , tai yra daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, kiekvienas iš jų atlikdamas konkrečias nusikaltimo užduotis, vykdė nusikalstamą veiką I. F., A. G., J. P., D. P., bei kartu su A. G., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas- D. S. atžvilgiu- jų verbavimą, įgijimą gabenimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) , bei jų perleidimą, žinodami ir siekdami, kad nukentėjusiosios bus įtrauktos į prostituciją, o būtent:

V. M. 2002 m. lapkričio 24-29 dienomis, pasinaudodamas I. F. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi bei priklausomumu, tai yra reikalaudamas susimokėti už ankstesnę kelionę į V., bei grasindamas, kad ji ateityje turės daug problemų, nes žinantis jos gyvenamąją vietą, J. rajono P. kaime, užverbavo nukentėjusiąją I. F. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute;

V. M. 2002 m. lapkričio mėnesį, pasinaudodamas A. G. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, žadėdamas likviduoti skolą, bei pasinaudodamas nukentėjusiosios priklausomumu, tai yra teigdamas, kad ji už pabėgimą iš V. viešnamio yra jam skolinga didelę pinigų sumą, bei grasindamas susidoroti su jos mažamečiu vaiku ir ją pačią „pakasti po žeme“, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, A. rajono V. kaime užverbavo nukentėjusiąją A. G. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute;

V. M. 2002 m. rudenį, kartu su A. G., pasinaudodamas D. S. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, panaudodamas apgaulę - nenurodydamas tikrojo kelionės tikslo ir melagingai žadėdamas indų plovėjos darbą V., A. rajono V. miestelyje užverbavo D. S. vykti į V.;

tuo pačiu metu, t.y. 2002m. lapkričio mėnesį V. A. ir R. G., veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, pasinaudodami J. P. pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia materialine padėtimi bei panaudodami apgaulę – nenurodydami jai tikrojo kelionės tikslo bei melagingai žadėdami gerai apmokamą darbą prie daržovių, J. rajono P. kaime užverbavo J. P. vykti į (duomenys neskelbtini) ir 2002m. lapkričio 28 d. V. A. nugabeno ją į J. esantį AB „ A.“ profilaktoriumą;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2002 m. lapkričio 28 d. V. M. automobiliu „Mercedes-Benz 190“ v.n. (duomenys neskelbtini) nugabeno I. F., A. G. ir D. S. į AB „A“ profilaktoriumą, esantį J., kur jas perleido R. G. ir V. A.;

tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje R. G. ir V. A. iš nenustatyto asmens taip pat įgijo D. P.;

2002 m. lapkričio 29 d. iš profilaktoriumo R. G. ir V. A. J. P., I. F., A. G., D. S., bei D. P. automobiliais „VW Transporter“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) išgabeno į V. A. nuomojamą butą P. mieste (duomenys neskelbtini) , kur šias merginas perleido ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie, priverstinai įdarbinę jas prostitutėmis, sumokėjo nenustatytą pinigų sumą.

V. M., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, žinodamas, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją, nenustatytiems asmenims perleido R. G. darbui prostitute (duomenys neskelbtini) :

2003 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, K. rajono L. kaime, pasinaudodamas R. G. pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia materialine padėtimi ir panaudodamas apgaulę - nenurodydamas tikrojo kelionės tikslo, melagingai žadėdamas darbą kavinės virtuvėje ir gyvenimą kartu su juo, užverbavo R. G. vykti į (duomenys neskelbtini) , po to suorganizavo jos kelionę iš K. - nupirko jai kelionės bilietą bei įsodino į autobusą- į L., kur ją įgijo nenustatyti asmenys.

R. L., veikdama bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdama tikslą gauti turtinės naudos, užverbavo bei perleido E. B., žinodama, kad pastaroji bus įtraukta į prostituciją:

2004 m. sausio mėnesį, K. rajono D. kaime pasinaudojusi E. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia jos materialine padėtimi bei apgaule – telefonu melagingai pažadėjusi gerai apmokamą darbą restorane, užverbavo ją vykti į (duomenys neskelbtini) , surado asmenis, kurie nuvežė ją į R. oro uostą, nupirko bilietus iš R. į L., ir tokiu būdu nugabeno E. B. į L., kur perleido asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuris ją įtraukė ją į prostituciją nuo 2004 m. sausio iki 2004 m. liepos mėnesio ir turėjo pajamų iš jos prostitucijos.

R. L. 2004 m. rugpjūčio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, A. kaime, K. sen., K. rajone, pasinaudodama N. N. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, tuo kad ji yra našlaitė, panaudodama apgaulę – nenurodydama tikrojo kelionės tikslo ir melagingai žadėdama darbą restorane ar parduotuvėje užverbavo ją vykti į (duomenys neskelbtini) , nupirko jai rūbus bei lėktuvo bilietą į L., nugabeno nukentėjusią į L., į savo nuomojamą butą, kurio tikslus adresas nenustatytas, atėmė iš jos asmens dokumentus ir taip, panaudodama psichinę prievartą ir grasinimus jos atžvilgiu, atimdama galimybę priešintis, įtraukė ją į prostituciją.

R. L., turėdama tikslą gauti turtinės naudos, 2005 metų pradžioje, iš nenustatyto asmens darbui prostitute įgijo I. B., nugabeno ją į savo nuomojamą butą, atėmė iš jos asmens dokumentus, bei panaudodama fizinį smurtą ir grasinimus jos atžvilgiu, tokiu būdu atimdama galimybę priešintis, siekdama pasipelnyti iš I. B. prostitucijos, vertė dirbti prostitute ir nuo 2005m. pradžios iki 2005 m. rugpjūčio mėnesio turėjo pajamų iš jos prostitucijos.

R. L. nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2008 metų turėjo pajamų iš kartu su ja L. gyvenusios I. J. prostitucijos.

L. B., turėdama tikslą gauti turtinės naudos, žinodama, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją, nenustatytiems asmenimis pardavė L. M. darbui prostitute (duomenys neskelbtini) :

2003 m. spalio 25 d. savo nuomojamame bute K., (duomenys neskelbtini) pasinaudojusi L. M. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi bei panaudojusi apgaulę- melagingai žadėdama, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, užverbavo ją vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute, suorganizavo jos kelionę į L., t.y. padėjo išsiimti asmens pasą sumokėdama už ją žyminį mokestį, nupirko kelionės bilietą iš L. Respublikos į (duomenys neskelbtini) , L., kur nenustatytas asmuo L. M. pasitiko ir už ją sumokėjo L. B. nenustatytą pinigų sumą. R. L. nuo 2004 m. pabaigos iki 2005 m. sausio 29 d. turėjo pajamų iš kartu su ja L. gyvenusios L. M. prostitucijos.

V. M., L. B. ir R. G. ir veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, žinodami, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją, nenustatytiems asmenimis pardavė R. R. darbui prostitute (duomenys neskelbtini) ir tam kiekvienas iš jų atliko konkrečius veiksmus:

L. B. 2003 m. vasarą K., pasinaudojusi R. R. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi bei panaudojusi apgaulę- melagingai žadėdama, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, užverbavo ją vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute, po ko V. M. su R. G. organizavo nukentėjusiosios kelionę į (duomenys neskelbtini) - 2003 m. liepos 18 d. nupirko autobuso bilietą iš K. į L., kur nenustatyti asmenys R. R. pasitiko ir už ją V. M., R. G. ir L. B. sumokėjo nenustatytą pinigų sumą.

L. B., turėdama tikslą gauti turtinės naudos, žinodama, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją, nenustatytiems asmenimis pardavė L. L. darbui prostitute (duomenys neskelbtini) :

2003 metais, tiksliau nenustatytu laiku K., pasinaudojusi L. L. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi bei panaudojusi apgaulę- melagingai siūlydama paatostogauti (duomenys neskelbtini) , bei nutylėdama tikrąjį kelionės tikslą - įdarbinti ją prostitute, užverbavo L. L. vykti į (duomenys neskelbtini) , suorganizavo jos kelionę į L., t.y. nupirko kelionės bilietą iš K. į L., įsodino į autobusą, vykstantį į L., kur nenustatyti asmenys L. L. pasitiko ir už ją sumokėjo L. B. nenustatytą pinigų sumą.

V. M., R. G. ir L. B. veikdami organizuotoje grupėje darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini) pardavė A. G. bei L. B. pardavė V. E. turėdami tikslą iš to gauti turtinės naudos, žinodami, kad nukentėjusiosios bus įtrauktos į prostituciją ir tam kiekvienas iš jų atliko konkrečius veiksmus:

V. M. ir R. G. 2004 m. birželio mėnesį, J. rajono R. miestelyje, pasinaudodami A. G. pažeidžiamumu, tai yra sunkia jos materialine padėtimi, bei panaudodami apgaulę, melagingai žadėdami jai, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, užverbavo A. G. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute, padėjo pagreitinta tvarka išsiimti pasą, sumokėjo mokestį už paso išdavimą bei perdavė A. G. L. B.;

L. B. 2004 metų liepos mėnesį K. rajone, V. miestelyje, pasinaudojusi V. E. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi bei panaudojusi apgaulę- melagingai žadėdama, kad tokiu būdu užsidirbs daug pinigų, užverbavo ją vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute;

tęsdama nusikalstamą veiką, L. B. nupirko V. E. bei A. G. autobuso bilietus, nulydėjo jas į (duomenys neskelbtini) ir ten perdavė nenustatytiems asmenims, kurie už jas sumokėjo nenustatytas pinigų sumas.

V. M., R. G. ir L. B., veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, žinodami, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją, nenustatytiems asmenimis pardavė A. B. darbui prostitute (duomenys neskelbtini) :

2004 m. rugpjūčio mėnesį, K. rajono D. miestelyje, V. M., R. G. ir L. B., pasinaudodami A. B. pažeidžiamumu- sunkia jos materialine padėtimi, taip pat jos negalėjimu suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės dėl psichinės negalios, bei panaudodami apgaulę - nenurodydami tikrojo kelionės tikslo ir melagingai pažadėdami jai tarnaitės darbą (duomenys neskelbtini) , užverbavo ją vykti į (duomenys neskelbtini) , V. M. ir R. G. padėjo jai pagreitinta tvarka išsiimti pasą, sumokėdami mokestį už paso išdavimą. Po to L. B. parsivežė A. B. į savo namus, esančius K. rajone, V., (duomenys neskelbtini) ir ją ten laikė iki 2004 m. rugsėjo mėnesio nenustatytos dienos, kol suorganizavo A. B. kelionę į L., t.y. nupirko autobuso bilietą iš K. į L., įsodino ją į autobusą. Ten A. B. pasitikę nenustatyti asmenys V. M., R. G. ir L. B. už ją sumokėjo nenustatytą pinigų sumą.

R. L. nuo 2004 m. pabaigos iki 2008 metų pradžios turėjo pajamų iš kartu su ja L. gyvenusios I. Ž. prostitucijos.

L. B. ir R. L., veikdamos organizuotoje grupėje, turėdamos tikslą gauti turtinės naudos, L. B. žinodama, kad nukentėjusiosios bus įtrauktos į prostituciją pardavė, o R. L. įgijo bei įtraukė į prostituciją L. L. ir V. E.:

L. B. 2005 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytą datą, L. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , K. m., pasinaudojusi L. L. ir V. E. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei apgaule - melagingai žadėdama, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų ir kad dirbs tik sau, nemokėdamos niekam jokių procentų, užverbavo jas vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis, nupirko bilietus, įsodino į autobusą vykstantį iš K. į L. ir taip už nenustatytą pinigų sumą perleido jas R. L.. R. L. nukentėjusiąsias tokiu būdu įgijo ir turėjo pajamų iš jų prostitucijos.

L. B., R. G. ir R. L., veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, L. B. ir R. G. žinodami, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją pardavė, o R. L. įgijo bei įtraukė į prostituciją N. P.:

L. B. ir R. G. 2005 m. liepos mėnesį L. A. namuose, esančiuose P. kaime, Ž. sen., J. rajone, pasinaudoję N. P. pažeidžiamumu, tai yra labai sunkia materialine padėtimi, bei apgaule - melagingai žadėdami, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, užverbavo ją vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute, L. B. nupirko autobuso bilietą iš K. į L., 2005-08-01 nuvežė bei įsodino į autobusą ir taip išsiuntė į L., kur tokiu būdu ją už nenustatytą pinigų sumą pardavė R. L., kuri įgijo nukentėjusiąją ir nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio turėjo pajamų iš jos prostitucijos.

V. M., L. B. ir R. L., veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, žinodami, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją, V. M. ir L. B. verbavo, gabeno ir pardavė, o R. L. pirko I. U. darbui prostitute (duomenys neskelbtini) ir turėjo pajamų iš jos prostitucijos:

2005 m. rugsėjo mėnesį J. rajono Ž. gyvenvietėje V. M. ir L. B., pasinaudoję I. U. pažeidžiamumu, tai yra labai sunkia jos materialine padėtimi, bei panaudodami apgaulę - melagingai žadėdami, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, taip pat V. M. žadant gyventi kartu su ja, užverbavo I. U. vykti į (duomenys neskelbtini) , nuvežė ją į butą, esantį K., (duomenys neskelbtini) , kur ją laikė nelaisvėje. Po to nupirko autobuso bilietą ir įsodino I. U. į autobusą, vykstantį iš K.į L.. Ten I. U. pasitiko R. L., kuri už I. U. V. M. ir L. B. sumokėjo tiksliai nenustatytą pinigų sumą, įtraukė ją į prostituciją ir nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2005 m. spalio 28 d. turėjo pajamų iš jos prostitucijos.

R. L. nuo 2005 m. rudens iki 2008 metų pradžios turėjo pajamų iš kartu su ja L. gyvenusios I. S. prostitucijos.

L. B. ir T. G., veikdami organizuotoje grupėje verbavo ir laikė nelaisvėje I. E. verbavimą ir laikymą nelaisvėje, siekdami kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, o būtent:

2006 m. vasario 16 d. pasinaudoję I. E. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei apgaule - melagingai žadėdami kad tokiu būdu ji užsidirbs daug pinigų, užverbavo I. E. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute, padėjo jai pagreitinta tvarka išsiimti pasą, L. B. aprūpino nukentėjusiąją gyvenamuoju plotu, drabužiais ir maistu, T. G. panaudojus grasinimus ir taip atėmus galimybę priešintis, nuo 2006 m. vasario 16d. laikė nukentėjusiąją nelaisvėje: viešbučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) , K. m., J. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , K. m., T. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame S. kaime, K. rajone, bei bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , K. m. iki 2006 m. kovo 2 d., kol ją išlaisvino policijos pareigūnai.

B. L. 2007m. sausio 15 d. apie 14-15 val., (duomenys neskelbtini) , K. m., (duomenys neskelbtini) „ (duomenys neskelbtini) “ traumatologinio skyriaus vedėjo kabinete, sukurstė gydytoją L. R. suklastoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Formą Nr. 027/a- 2007-01-15d. „ Išrašą iš medicininių dokumentų“, tai yra įrašyti žinomai melagingas žinias, kad 2007-01-15 dieną, 10 valandą jos dukrai R. L. bus atliekama pilvo priekinės sienos išvaržos operacija, nes gresia šonų gangrena, bei žinomai suklastotą tikrą dokumentą „ Išrašą iš medicininių dokumentų“ laikė, gabeno iš K. miesto į P. miestą bei panaudojo pateikdama jį P. apygardos prokuratūrai.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad pažįsta L. B. ir R. G.. Su R. G. susipažino per K. S.. Intensyviai su juo nebendravo, yra tekę kartu švęsti. R. G. supažindino jį su L. B.. Ją pažinojo tik iš matymo, draugai nebuvo. Ji kaip ir R. G. tuo metu vertėsi automobilių prekyba. Nėra buvęs pas ją namuose ir vežęsis merginas. Su B. bendravo apie tris metus, yra padėjęs jai išvežti merginas į užsienį, tačiau nežinojo, kad jos dirbs prostitutėmis. Jam L. B. darė poveikį, tačiau kas būtų buvę, jei nebūtų vykdęs jos nurodymų, nežino. Yra gavęs 3 pinigines perlaidas buvusios žmonos – M. vardu, N. ir Ž. vardu- pinigus pervedė L. B., nes buvo paskolinęs jai 10 000 litų. L. B. prieš persiusdama pinigus jam paskambindavo.

V. A. pažinojo kaip J. gyventoją. R. L. pamatė tik teisme. Dėl pareikštų kaltinimų gali pasakyti tiek, kad nežinojo apie tai, kad nukentėjusios buvo įtraukiamos į prostituciją. Pripažįsta kad jas gabeno, bet nepripažįsta, kad įtraukė į prostituciją ir pelnėsi iš to. Kalbėjo apie pelną, bet tikėjosi uždirbti ne iš prostitucijos, o iš legalaus jų darbo. Todėl savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažįsta iš dalies.

L. M., R. R., L. L., I. Ž., I. S. nepažįsta, šių merginų niekur nėra vežęs.

Dėl V. E.

V. E. pažįsta kaip L. B. draugę, jokių santykių su ja nebuvo, apie jos keliones nieko nežino. Jos parodymai apie tai, kad jis su R. G. ieškojo merginų išvežimui į užsienį, melagingi. Kad V. E. važiavo dirbti prostitute, girdėjo, bet pats prie to neprisidėjo. L. B. yra skambinusi jam sakydama, kad V. E. sulaikyta policijoje, prašė nuvežti maisto, rasti advokatą. Dėl ko ji tuomet buvo sulaikyta, nežino.

Dėl J. M., I. S., S. A., S. A.

2000 m. L., per pažįstamą A. susipažino su rusu O. ir jo žmona. Ar tai jų tikri vardai, nežino. Jie pasakojo, kad V., B. turi kelis barus, siūlė atvežti ten merginų, kurios galėtų dirbti baruose konsumatorėmis, linksmintų žmones, bendrautų su jais, kad bare būtų didesnė apyvarta. Sakė, kad merginos turi būti iki 30 metų, normalios išvaizdos, turi mokėti užsienio kalbą. Apie prostitucijos darbą kalbos nebuvo. Į jo klausimą, ar merginoms nereikės teikti lytinių paslaugų, O. atsakė, kad nebent pačios to norėtų po darbo. O. taip pat pažadėjo apmokėti merginų kelionės išlaidas ir už kiekvieną merginą jam sumokėti 700 markių, kai šios užsidirbs. Po pokalbio, jau būnant Lietuvoje, važiuodamas J. rajone, pamatė keliu einančią kelis kartus matytą merginą, kurią sustojęs užkalbino. Taip susipažino su J. M., kuriai pasiūlė darbą V.. Ji iš karto nesutiko, tačiau vėliau pasakė, kad sutinka važiuoti dirbti kartu su savo drauge I. S.. Apie darbą merginoms pasakojo tai, ką žinojo iš O., t.y. kad joms reikės sėdėti bare, linksminti vyrus. Apie uždarbį nekalbėjo. I. S. sakė, kad nori išvažiuoti kuo greičiau, namie gyventi negali, nori pasislėpti, nes ją skriaudžia sugyventinis. Kadangi dėl važiavimo su niekuo sutaręs dar nebuvo, pasiūlė abiems merginoms pagyventi jo sode. Nuvežė jas ten, paliko maisto, raktus, nupirko rūbų. Ten jos gyveno 5-6 dienas, po to vežė jas į V., B. miestą, kur sutartoje vietoje susitiko su žmonėmis, su kuriais bendravo L.. Merginos persėjo į jų automobilį, pats grįžo į L.. Jam buvo sumokėta už kelionės išlaidas ir merginų išlaikymą L..

Praėjus mėnesiui sužinojo, kad į barą nuvežta M. girtauja, S. į savo kambarius vedasi turkus, todėl jam liepė merginas vežtis atgal. Tuo metu kaip tik buvo susipažinęs su S. A. ir S. A., ruošėsi jas vežti dirbti į barą V., todėl manė, kad tuo pačiu važiavimu parsiveš J. M. ir I. S.. S. A. buvo nepilnametė, todėl vežė ją pas notarę įgaliojimo vykti į užsienį su drauge S. A.. Ką sakė jos motinai, nepamena. Merginas vežė į tą pačią vietą, kur buvo nuvežęs M. ir S.. Ar pirko joms rūbų, nepamena. Pasus jos visada turėjo su savimi, jų pasų neėmė ir niekam neperdavė Į sutartą vietą paimti merginų atvyko A. ir O. su žmona. Jiems perdavė merginas, jam sumokėjo po 400 markių už kelionės išlaidas dėl merginų. Po valandos į tą pačią vietą jie atvežė M., su ja grįžo į Lietuvą. Kur yra baras, į kurias O. nuvežė merginas, nežino. Važiuojant namo M. sakė, kad S. susirado draugą ir gyveno su juo. Jokių sužalojimų ar sumušimų jos veide nematė, ji niekuo nesiskundė. Į jokį mišką jos nevežė ir negrasino, nuvežė namo ir daugiau pas ją nuvykęs nebuvo, į A. važiuoti nesiūlė, rasti pora merginų už tai, kad nedirbo neliepė. M. taip sakydama jį apkalba. Nei už vieną merginą po 700 markių jam sumokėta nebuvo, nes netrukus S. A. sulaikė policija, S. A. pabėgo, M. parvežė į L., o S. liko gyventi V. su draugu, iš baro išėjo. Nei viena merginos iš V. jam neskambino, jis joms negrasino. Apie tai, kad jos dirbo prostitutėmis nežinojo ir net nepagalvojo.

Dėl A. G.

S. A. po jos pabėgimo V. sutiko L.. Ji pasiprašė pavežama iki draugės M.. Ten buvo A. G.. Vėliau sužinojo, kad A. G. yra dirbusi prostitute V., tačiau jai tokio darbo nesiūlė. S. A. įkalbinėjo A. G. važiuoti dirbti į V. ten, kur pati dirbo. Pokalbio metu jo klausė, ar dar reikia merginų, norinčių dirbti bare. Pats A. G. neįkalbinėjo. Po merginų pokalbio A. G. pati paprašė ją ten nuvežti. Į V. važiavo su A. G. ir čigone vardu L. iš Š. miestelio. Į V. vyko pas tuos pačius žmones – O. ir jo žmoną. Buvo dar asmuo vardu P.. Asmens dokumentus kelionės metu A. G. turėjusi su savimi, iš jos paso nepaėmė, P. nedavė. Nuvykus jam apmokėjo kelionės išlaidas. Sakė, kad pats lieka jiems skolingas, nes atvežtos merginos nedirba, girtauja, S. A. buvo nepilnametė ir ją sulaikė policija, S. A. pabėgo. Žino, kad A. G. V. girtavo, kėlė triukšmą, vėliau pabėgo. Matė ją dar kartą prieš vykstant į I.. Nepamena, kad būtų sakęs A. G., jog už kelionę ir maistą ji turės atlyginti. Už tai, kad ji pabėgo iš V.jai negrasino, 4 000 litų nereikalavo.

Dėl I. F.

I. F. sutiko 2002 m. važiuodamas iš Jonavos link sodų, sustojo pavežti. Ji sakė, kad sunkiai gyvena, tėvai serga, klausė, ar negali padėti jai įsidarbinti. Apsikeitė telefonų numeriais. Rudenį ji iš R. profilaktoriumo mikroautobusu išvyko į V., pabuvo ten kelias dienas ir grįžo. Buvo davęs jai kelionei pinigų. Mikroautobuso vairuotoją T. rado pagal skelbimą. Jo nepažinojo. Tuo kartu mikroautobusu važiavo daugiau žmonių, kokie nepamena. Prieš išvykstant I. F., skambino O. ir P., sakė apie jos nuvykimą. Ar ją kas pasitiko, nežino. F. O. ir P. turėjo įdarbinti, paimti pinigus į priekį, o I. F. turėjo juos pavogti ir pabėgusi atiduoti jam. Taip sutarė su I. F., norėjo atkeršyti O. ir P. už anksčiau nesumokėtus pinigus už merginas. Žino, kad I. F. pabėgo ir grįžo į L.. Pasakojo, kad ji V. nieko neveikė ir nedirbo, kur buvo nuvežta, nepasakojo. Ar kalbėjo apie važiavimą į kitas šalis, nepamena. Apie darbą prostitute su ja kalbos nebuvo. Žadėjo esant galimybei rasti darbą užsienyje.

Dėl A. G. ir D. S.

Po kelionės į V., buvo sutikęs A. G.. Ji sakė, kad nori vykti į užsienį ir turi draugę – D. S., kuri nori vykti kartu. S. važiuoti įkalbėjo A. G., jų pokalbyje dalyvavo ir D. S. vyras. A. G. siūlė D. S. važiuoti dirbti bare indų plovėja, sakė, kad abiems bus linksmiau. A. G. važiuoti planavo pati. Po to ėmė pastoviai skambinti prašydama suorganizuoti kelionę. Sakė, kad nori dirbti. Tuo metu rasti darbą prašė ir I. F., nes abiems buvo žadėjęs rasti darbą užsienyje. Tuo metu laikraštyje rado skelbimą, kad I. suteikia gyvenamąjį plotą. Pasiskambino nurodytu numeriu, susitiko su skelbimo autoriumi – V. A.. Pasakė, kad žino žmonių, kuriems I. reikia gyvenamo ploto. I. F., A. G., D. S. apgyvendino R. profilaktoriume. Kas mokėjo už kambarį, nežino. Suorganizavo jų važiavimą, kad jos nebeskambinėtų. Jokio darbo joms nesiūlė ir nežadėjo. Manė, kad nuvykę pačios susiras darbus. Su A. apie darbo radimą merginos nekalbėjo. R. G. tuo kartu taip pat važiavo į Ispaniją ieškotis darbo. Jį prieš važiavimą sutiko atsitiktinai, išėjo kalba apie kelionę į I., pasakė jam, kad žino, kas greitai vyks į I., sutarė valandą, kada visi susitiks prieš jų kelionę ir jie visi išvažiavo į I.. Kalbos su juo apie moterų prižiūrėjimą kelionės metu nebuvo. Su A. apie merginų kelionės apmokėjimą nekalbėjo, jam nemokėjo, ar sumokėjo merginos, nežino. Prieš kelionę vežė A. G. į K. pasų poskyrį, padėjo susitvarkyti asmens dokumentus, Ji V. buvo praradusi pasą. Kas mokėjo už paso išdavimą, nepamena. Išvykstant prie profilaktoriumo be jo buvo D. S., A. G., I. F., V. A., R. G. ir dar vienas vairuotojas, rastas pagal skelbimą. Ar važiavo dar kokios merginos, nežino. Vėliau jam vėl skambino D. S. ar I. F., sakė, kad neranda darbo, prašė pasiimti. Žinojo, kad tuo metu R. G. jau buvo grįžęs į L., todėl paprašė jo padėti nuvažiuoti į I. pasiimti merginų. I. apsistojo pas A., kitą dieną bare susitiko su S. ir G., sutarė, kad kitą dieną važiuos namo, bet jos į susitikimą neatėjo. Jokių pinigų merginos jam neperdavė, merginoms jis negrasino. Kol nakvojo pas A., matė ten F., buvo ir daugiau merginų, kuo jos dirba, neklausė. Nežino, kodėl dabar yra merginų apkalbamas, nes nieko bloga joms nėra padaręs, civilinių ieškinių nepripažįsta. Pa., P. nepažįsta, apie jų išvykimą, nežino.

Dėl R. G.

Su R. G. susipažino per L. B.. B. įpareigojo jį užmegzti kontaktą su R. G., susitikti, pakalbėti, kad ji vyktų į A., davė jos telefono numerį. R. G. L. B. kaimynė, jos nebendravo. Nežino, kaip L. B. jį paveikė, už pokalbį nieko nežadėjo. Susitiko su R. G., tikro savo vardo nesakė, pasakojo, kad turi draugą, kuris turi kavinę ir ji gali važiuoti ten dirbti. Žadėjo pats atvažiuoti vėliau gyventi kartu. Sutarė, kad ji vyks į A., ten ją pasitiks žmogus, apgyvendins. Taip jam buvo sakiusi L. B.. R. G. buvo pirma moteris, su kuria kalbėjo L. B. pavedimu. R. G. išvyko su mintimi, kad ją ten kažkas pasitiks, o jis atvyks pas ją vėliau. Bilietus į A. pirko L., o jis perdavė R. G.. Kokiu tikslu ji važiavo į A. ir ką ji ten veikė, nežino. Pinigų jai pats nedavė, jei kas ir buvo nupirkta- iš L. B. lėšų. Nepamena, ar kalbėjo su R. G. apie pasą, iš A. ji neskambino, apie išvežimą apgaule su ja nekalbėjo. Neneigia ją apgavęs. Žino, kad L. B. tuo metu vežė žmones įdarbinimui į A., kuo jie ten dirbo, nežino. Apie prostitučių darbą su L. B. kalbos nebuvo. L. B. už R. G. atsiskaitė - vežė į kavinę, sumokėjo 100 Lt už kurą. Vėliau su ja jokių reikalų nesprendė, jai negrasino, pykčio jos atžvilgiu nelaiko.

Dėl A. G.

Vienu metu vežė žmones į A. įdarbinti mėsos fabrike, skelbė tai laikraštyje. A. G. paskambino pagal skelbimą susitiko su ja R., kalbėjosi apie darbą. Ji buvo sumušta sugyventinio, dar lydėjo ją į saloną, kad ją truputį pagražintų. Pokalbyje kartu su juo galėjo būti R. G. arba L. B.. Tuo metu mėsos fabrike A., kur jis įdarbindavo žmones vietų nebuvo, todėl dėl įdarbinimo kreipėsi į L. B., kuri jo žiniomis taip pat užsiėmė žmonių įdarbinimu, tačiau kur, nežino. Nepamena, ar A. G. turėjo pasą, ar vežė ją į migracijos tarnybą. Už A. G. dokumentų tvarkymą, už salono paslaugas, jei reikėjo, pinigus mokėjo L. B.. Iki išvažiavimo G. buvo pas L. B., o kas vyko toliau, nežino. Dėl A. G. L. B. nesumušė. Buvo pas A. G. seserį L. O., nes ji išlydėjo A. G. iš namų, tačiau jai negrasino, iš savo telefono kalbėti su AG. neliepė. A. G. ir L. B. vaikų pagrobęs nebuvo. Dėl vaikų pagrobimų, žmonių sumušimų ar jų laikymų nelaisvėje jo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo. A. G. civilinio ieškinio nepripažįsta.

Dėl A. B.

2004 metais L. B. prašymu važiavo pas A. B.. Vežė R. G., nes pats tuo metu buvo išgėręs. Su L. B. susitiko K.. Ji buvo su dviem draugais. Ji sakė, kad reikia važiuoti pakalbėt su viena mergina dėl išvažiavimo. Visi vienu automobiliu L. B. rodant važiavo į vienkiemį, kur L. B. kalbėjosi su mergina. Jų pokalbio negirdėjo, tačiau po to L. B. pasakė, kad mergina neturi paso, prašė padėti jį sutvarkyti skubos tvarka. Iš matymo pažįstamos darbuotojos migracijos skyriuje paprašė A. B. pasą sutvarkyti pagreitinta tvarka, M. gt., J. A. B. deklaravo gyvenamąją vietą. Kur ji turėjo išvažiuoti, nežino, daugiau jos nematė. Į užsienį jos važiuoti neįkalbinėjo, darbo jai nesiūlė. Pats pinigų už nieką nemokėjo, jei mokėjo, nepamena. jei jo teisminiai parodymai nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, tai policijos pareigūnų įtaką. Šiuo metu sako tiesą, tyrimo metu jo atžvilgiu buvo daromas spaudimas, todėl parodymai gali būti neteisingi.

Dėl N. P.

N. P. nepažįsta, gal ją ir yra kur matęs, tačiau niekur nevežė, nieko bendra su ja neturi. Tyrimo metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas, rodomos nuotraukos. Norėdamas išeiti į laisvę parodė nuotrauką, kuri atsitiktinai sutapo su N. P..

Dėl I. U.

2005 m. L. B. pasakė, kad Ž. gyvena dvi merginos, viena jų I. U. ir kad reikia būtinai jai pasiūlyti darbą užsienyje. Dėl to nuvyko pas ją, apsimetė, kad ieško senovinių daiktų butui, matė, kad ji gyveno skurdžiai, taip susipažino su I. U., apsikeitė telefonų numeriais, vėliau susitiko. Tai darė L. B. nurodymu, pats jokio plano neturėjo. I. U. prisistatė E., kalbėjo su ja, bet kalba nesirišo. Tuomet paskambino L. B., liepė atvažiuoti prie tvenkinio. Ten ji laukė su T. A., abu I. U. prisistatė netikrais vardais, apsimetė, kad susitiko atsitiktinai. Kalbėjosi apie legalų darbą užsienyje. L. B. su T. A. ją parvežė namo. Kitą kartą su I. U. susitiko, važiavo į degalinę, kur sutiko su L. B. su T. A., visi važiavo pas L. B., kur I. U. paliko. Jokio darbo jai nesiūlė, tik numanė, ką ji gali dirbti, nes I. B. liepė pasiūlyti jai dirbti prostitute. Važiuoti dirbti I. U. neįkalbinėjo. Vėliau jam I. U. rašė žinutę, kad turi draugą, jis jai nereikalingas. Kaip ir kur ji išvyko, nežino. Jokio bilieto jai nepirko, atlygio už ją negavo. Tyrimo metu nurodė gavęs už U. 500-600 litų, bet tai pasakė dėl daromo spaudimo. Nieko blogo I. U. nepadarė, nebent suteikė viltis, kad gyvens kartu ir padarė moralinę žalą.

Dėl I. E.

I. E. nepažįsta. Galėjo tik padėti tvarkyti jos dokumentus J. B. prašymu. Jokių kitų aplinkybių nežino. Kad būtų ją kur vežęs, nepamena.

Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino. Parodė pažįstantis V. M., V. A., L. B.. R. L. iki bylos nagrinėjimo nepažinojo.

V. M. susipažino per K. S. 2002 metais. Tuomet V. M. užsiėmė žmonių įdarbinimu. Su V. A. susipažino per V. M. prieš kelionę į I., profilaktoriume ir bendravo tik kelionės metu. L. B. žinojo iš matymo, kur susipažino, nepamena. Iš jos yra pirkęs kelis automobilius, o kokie jos santykiai su V. M., nežino. Jos namuose nėra buvęs. Kalbant su V. M. sužinojo, kad jis pažįsta žmogų, galintį padėti įsidarbinti I. – V. A., be to reikėjo žmogaus, galinčio padėti vykti į I. - reikėjo antro vairuotojo. Trūko pinigų, mama sirgo vėžiu, sutiko važiuoti. V. M., V. A. ir S. sutiko prie profilaktoriumo J.. Kartu buvo krūva merginų. Iš jų žinojo P., su ja buvo susidūręs V.. Visi susėdo į automobilius ir išvažiavo. Kas ir kokiu tikslu važiavo, nesidomėjo. Jokios kalbos apie žmonių įdarbinimą klubuose nebuvo. Buvo pilnas autobusas: 4-5 merginos, jis ir vairuotojas. Priekyje važiavo V. A. savo BMW. Kiek pas jį automobilyje buvo merginų, nežino. Pats manė būti I. kol ras darbą ir dirbs. Kelionės metu visi maitinosi bendrai, kurą pylė jis ir vairuotojas už savo pinigus, merginos už kurą nemokėjo. Važiuojant jokių konfliktų ar isterijų nebuvo, daugiau girtavimo. Net nekilo mintis, kad kažkas važiuoja ne savo noru. Nuvyko į kažkokį miestelį, visi važiavę apsigyveno V. A. keturių kambarių bute. Po savaitės išvyko namo, nes mirė mama. I. su vairuotoju, merginomis ir V. A. buvo prie jūros, pats ieškojo darbo. Ar buvo įdarbintos merginos, nežino. Pats merginų niekur nevežė, prie jokių klubų nebuvo. Apie merginų prostituciją nieko nežinojo, jos apie tai bute nekalbėjo. Merginų I. neprižiūrėjo, niekur jų nevežė. Nebarė A. G., kad ji mažai uždirba, tokio pokalbio nebuvo. D. S. nesakė, kad reikės atidirbti už nuvežimą. Tam sakyti nebuvo pagrindo, nes D. S. važiuoti jis neįkalbėjo, ji nebuvo jam skolinga. Grįžus J. P. iš I., su ja susitikęs nebuvo, į kitą šalį važiuoti nesiūlė ir negrasino.

Po kurio laiko jį susirado V. M., klausė, ar rastų kelią į I., tą pačią vietą, kur buvo, nes reikia parsivežti žmogų. Abu V. M. automobiliu išvyko į I., rodė jam kelią. I.nuvažiavo į kažkokį barą, po V. M. skambučio į susitikimą atėjo merginos - D. S., D. P.. Jokių pinigų ar laiško D. S. neperdavė, kalbėjo apie važiavimą namo. Vieną naktį miegojo pas V. A. bute, kitą dieną išvažiavo namo. Su jais turėjo važiuoti ir merginos, bet jos sutartu laiko neatėjo, į skambučius neatsakė, todėl išvažiavo vieni.

Jokių merginų su V. M. vežti dirbti prostitutėmis neverbavo. Pažįsta J. B.. Ji pažįstama, gera draugė, kartu mokėsi, bendravo. Jos vyras V. L. padėjo įsidarbinti A.. V. L. vertėsi automobilių prekyba. Yra tekę daugybę kartų iš jų skolintis pinigų, perlaidas siuntė J.. Reikėjo pinigų automobilių prekybai. Skolas jiems grąžino. E. B. nepažįsta, tai gali būti J. sesuo, siuntusi pinigus J. B. vardu. Tai buvo 2002 metais, kai vertėsi automobilių prekyba. Nėra matęs, kad L. B. perdavinėtų V. M. pinigus. Jokių merginų nuotraukų L. B. nėra davęs. Merginų išvežimui į A. irgi neieškojo, jų L. B. nėra vežęs. Su J. P. nebendrauja, nes jos vyro brolis nutrenkė tėvuką. Abu esą priešai. J. P. viską išsigalvoja. Tokios I. S. nepažįsta.

R. G. parodė, kad L. M., R. R., L. L., N. P., I. U., I. Ž. nepažįsta ir nėra jų matęs.

Dėl D. P.

Su D. P. susipažino per K. S. 2001 m. pabaigoje ar 2002 m. pradžioje, K. S. prašymu vežė juos į V.. Buvo ir dar viena mergina. Kiek žino, jie ten apgaudinėdavo užsieniečius, kokiu būdu, nesidomėjo. Kad P. važiuos į I. nežinojo, kartu keliavo atsitiktinai. D. P. I. su kitomis merginomis važinėjo po parduotuves, ką dar veikė, nežino. Jokių pinigų iš jos nereikalavo, nes ji nėra jam skolinga.

Dėl A. G.

Su A. G. susipažino per L. B.. Jos abi buvo draugės. Vežė ją iš namų pasiimti daiktų ir vaiko, po to, kai ją sumušė sugyventinis. Po to nuvežė į V. pas L. B.. Vėliau matė dar pora kartų – švenčiant kartu su V. E., bei 2004 m. spalį, kuomet V. M. pakvietė padėti nuvažiuoti į kažkokį susitikimą. Abu nuvažiavo prie K., į susitikimą atvyko L. B., A. G. ir T. A.. V. M. išlipo iš automobilio, kalbėjosi su A. G., kažką šūkavo, tačiau jokio smurto tikrai nevartojo. Pats stovėjo atokiau, jų pokalbio negirdėjo. Po to grįžo namo. Gal dar tą patį vakarą V. M. paprašė jį palydėti. Nuvažiavo į susitikimą su asmeniu, vardu J., buvo atvykusi ir L. B.. Jie kalbėjo trise, pokalbio negirdėjo, tačiau po jo V. M. grįžo pabalęs, jo nieko neklausinėjo. Suprato, kad J. kalbėjosi dėl L. B.. Daugiau A. G. sutikęs nebuvo. Žino, kad ji buvo išvykusi į A.. Su ja konfliktų neturėjo. Jokių dokumentų jai tvarkytis nepadėjo, į salonus nevežė, pinigų už ją niekas nemokėjo.

Dėl V. E.

V. E. pažįsta tiek, kad yra tekę kelis kartus švęsti kartu. Kartu su ja yra buvusi A. G., L. B.. Merginas į pasilinksminimus atvežusi L. B., tai buvo jos draugės. Jokių konfliktų su jomis nebuvo.

Dėl A. B.

Su V. M. buvo nuvykęs pas L. B.. Ten buvo V. E. ir kažkoks vaikinas. Jis prašė nuvežti jį į kaimą pasiimti mergaitės. Nuvežė kur buvo prašomas, pasiėmė A. B. ir atvežė pas L. B.. Po 15 min. su V. M. išvyko namo. Tos merginos nebepažintų. Ji buvo keista, pastoviai juokėsi, gal turėjo kokią negalią. Kodėl tas vaikinas prašė ją atsivežti, nežino. Jos daugiau niekur nevežė, dokumentų netvarkė, matė tik tą sykį. Dėl šio epizodo buvo suimtas V. M.. Dėl to važiavo pas L. B., pasakė jai apie tai, tačiau jokių pinigų iš jos tikrai neprašė, ieškoti asmenų, kad pakeistų parodymus neliepė.

Kaltinamoji L. B. dėl pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies, parodė, kad nepripažįsta kaltės dėl I. Ž.. Pripažįsta prisidėjusi prie kitų merginų išvežimo. Nurodo, kad su V. M. ir R. G. susipažino 2003 m. atvykus gyventi į K., bare. Apsikeitė telefonų numeriais. V. M. buvo vedęs. Kartais atvažiuodavo į svečius su jaunomis merginomis. V. M. prašydavo leisti jo merginoms pabūti po kelias valandas, kol jis susitvarkys reikalus. Po to vieną merginą paliko pernakvoti. Merginos buvo įsimylėję V. M. ir manė, kad jis su jomis gyvens. Viena mergina užsiminė, kad važiuos į užsienį, kur gyvens su V. M.. Ta mergina buvo susiruošusi vykti į A., sakė, kad vėliau pas ją atvyks ir M.. Davė merginai savo telefono numerį, vėliau V. M. ją išsivežė. Vėliau ta mergina grįžo iš užsienio, skambino, sakė, kad buvo parduota albanams, verčiama dirbti prostitute. Liepė bėgti nuo tų žmonių, nes jie baisūs žmonės. Merginos duomenų nepamena.

Žino L. M.. V. M. prašymu važiavo ją atsivežti iš K. sodų. V. M. minėjo, kad L. M. namie buvo mušama, neturėjo sąlygų ten gyventi, tėvai suplėšė jos dokumentus, todėl turėjo juos susitvarkyti. V. M. ją pristatė kaip giminaitę. Matėsi, kad sode ji buvo laikoma prievarta, nes bijojo eiti kartu. L. M. sakėsi, kad važiuos į A., dirbs prostitute, nes čia nėra kaip pragyventi. Ji pati jos važiuoti ir dirbti prostitute neįkalbinėjo, tik kalbėjosi apie tai. Manė, kad ji važiuoja savo noru, nesuprato, kad ji bus parduota. Tai buvo iki pirmosios merginos skambučio. L. M. tvarkėsi pasą, už tai susimokėjo pati. L. M. gyveno jos namuose apie tris savaites. Davė jai savo rūbų, L. M. prižiūrėjo jos vaiką. Per tą laiką buvo atvažiavęs V. M., fotografavo L. M., kur dėjo jos nuotraukas, nežino. Vėliau ji V. M. nurodymu vežė prie C., kur tamsiu automobiliu privažiavę asmenys L. M. paėmė. Kas sėdėjo automobilyje, nematė. Pas ką išvažiavo L. M., tuo metu nežinojo. Po L. M. išvažiavimo ir pirmosios merginos skambučio suprato, kad visos merginos buvo išvežtos dirbti prostitutėmis. Už L. M. pinigų negavo, su ja jokių konfliktų neturėjo. Vėliau, L. M. grįžus, iš jos sužinojo, kad ji dirbusi prostitute A., pas R. L.. buvo jos sumušta, išmušti dantys. Tuo metu R. L. nepažinojo. Susipažino tik 2005 m., kuomet V. M. nurodymu nuvyko pas ją į svečius. 2004 metais už išvežtas merginas pradėjo gauti pinigines perlaidas, jų buvo ir iš R. L..

Į jos namus buvo atvežta ir daugiau merginų. Nepamena, ar tarp jų buvo kokia R.. Kartais su V. M. atvažiuodavo ir R. G., kuris dažniausiai V. M. laukdavo automobilyje, buvo nekalbus. Sužinojusi kuo dirbs merginos, ji ir kartu gyvenęs E. D., su kuriuo ji kartu gyveno, ėmė sakyti V. M., kad nenori tų merginų matyti savo namuose, bet jis liepė nekelti skandalo ir nekalbėti, grasino jų vaiką padaryti invalidu. Sakė, kad jie jau per daug sužinojo, todėl reikės ir toliau padėti. Po kelių dienų prie namų buvo sumuštas E. D.. Mušė gal aštuoni asmenys, pati tai matė. E. D. paguldė į ligoninę, o ji su vaiku persikėlė gyventi į V..

R. R. yra mačiusi K. pas draugę V. P.. Jos abi ruošėsi važiuoti į užsienį. Kokiu tikslu, nežinojo. Pavežė jas į J. V. P. prašymu, kur jos persėdo į kitą automobilį. Manė, kad jos važiuos su draugais. Po to sužinojo, kad prie jų išvežimo į užsienį prisidėjo V. M. ir R. G.. Tą vėliau pasakė V. P.. Tuo laiku nei V. M. nei R. G. dar nepažinojo. Girdėjo R. R. apklausą, ji viską išgalvoja. L. R. R. dirbo su V. M., priimdavo ten jo merginas, vėliau apsigyveno su albanu, vardu T.. Girdėjo V. M. sakant, kad R. R. už tai reikia uždėti baudą ir pan. Vėliau R. R. grįžo į L., merginas vežė su B., A. pabėgo pas albaną vardu T.. B. jai pabėgus pabijojo būti įduotas, todėl apie R. ir pranešė policijai. Ji pati R. R. niekam nepardavė.

Dėl visų merginų išvažiavimo, viskam vadovavo V. M., nurodymus duodavo ir jai ir R. G.. V. M. dažniausiai rasdavo merginas, o ji turėjo persiusti merginų nuotraukas nurodytais adresais, arba apgyvendinti namuose merginas iki jų išvykimo. R. G. pradžioje buvo V. M. draugas, bet ir vykdydavo jo nurodymus, kol jie susipyko.

Kiek viso gavo piniginių perlaidų už merginas, neskaičiavusi, tačiau jų buvo tikrai virš dešimt. Perlaidos buvo tiek jos pačios, tiek mamos, ar draugo T. A. vardu. Buvo ir perlaidų ir kitų asmenų vardais. Pinigus perduodavo jai, o ji atiduodavo V. M.. Vienintelį kartą pinigus perdavė R. G., nes V. M. buvo suimtas. Dažniausiai pinigai buvo pervedami dieną prieš ar po merginos išvykimo, todėl suprato, už ką jie gaunami. Sumos dažniausiai buvo 10 000 ar 12 000 Lt. Tik kelis kartus buvo 5000 Lt ar 6000 Lt. Dėl visų kaltinime minimų aplinkybių dalyvavo nuo 2003 m. iki 2006 m. kartais per savaitę būdavo dvi perlaidos, kartais nei vienos. Ne visos išvažiavusios merginos prieš tai gyveno pas ją. Kartais merginą pamatydavo tik iš duodamos persiųsti nuotraukos. Pasakiusi, kad nebenori tame reikale dalyvauti, jai siūlė pinigus, tačiau ji pinigų atsisakė, dėl to jai ėmė grasinti. Vengė nemalonumų, todėl vykdė nurodymus.

Pradžioje merginos buvo siunčiamos į A. V. L. ir jo draugei. V. M. įgijęs jos pasitikėjimą pasakojo, kaip jis L. veždavo merginas, darydavo dokumentus, parduodavo ir pan.. kol L. buvo suimtas.

Vėliau V. M. liepė važiuoti į A. pas R.. Suprato, kad pas tą pačią R., pas kurią buvo išvažiavusi dirbti A. G.. Liepė susipažinti su ja ir vėliau bendrauti. Taip susipažino su R. L..

Dėl civilinių ieškinių gali pasakyti tik tai, kad merginoms nėra nieko padariusi, dėl ko jos galėjo nukentėti ir dėl ko buvo padaryta žala.

Gailisi dėl savo veiksmų, dėl to, kad sugebėjo ją paveikti. Nurodymus vykdė iš baimės, bijojo dėt tėvų, vaiko.

Dėl L. L..

Prisipažįsta, jog žinojusi apie tai, kad L. L. vyks dirbti prostitute ir ją iš K.pavežė iki stoties K.. Su L. L. susipažino per V. E.. Jos abi užeidavo į svečius K.. Girdėjo jas kalbant tarpusavyje, kad ruošiasi vykti į A., pas kažkokius albanus, tačiau konkrečiai pas ką nežino. L. L. žinojo, kad V. jau buvo išvykusi, dirbo prostitute, gerai užsidirbo. V. kalbėjo apie asmenį, vardu G.. Ji pati L. L. nieko dėl išvykimo nepatarinėjo. Jau išvykstant autobusų stotyje V. pasakė, kad pati nevažiuos, nes negavo bilieto, atvyks vėliau, todėl L. L. išvyko viena. Kas užsakė bilietą, nežino, bet jis buvo apmokėtas. Pati nėra sakiusi, kad negali iš karto nupirkti dviejų bilietų. Žino, kad V. bendravo su M.. Ar M. pažinojo L. L., nežino. Apie pinigų pervedimą už L. nieko nežino. Gavo perlaidų, bet ar konkrečiai už ją, nežino. Perlaidų buvo daug, visus pinigus atiduodavo M.. Išvykstant L., V. sakė, kad ją pasitiks mergina. Vėliau sužinojo, kad pasitiko R., kuri tuo metu gyveno su albanu, vardu T.. Jis padėdavo tame visame versle – merginas pasitikdavo, pirkdavo ir t. t. L. po savaitės buvimo A. pabėgo, nes suprato, kad V. neatvažiuos. Su L. jokios kalbos apie skolą nebuvo, nes ji nėra skolinga. Nėra jai grasinusi, jokio raštelio nereikalavo.

2005 m. pradžioje L. L. su V. E. išvyko pas R. L.. Kieno iniciatyva, nežino. Tačiau po kurio laiko iš V. kalbų suprato, kad prie to prisidėjo M. ir G.. V. E. paprašė pavežti į stotį. Apie tai, kad jos ten gerai uždirbs, kalbos nebuvo, nes apie jų išvykimą sužinojo tą patį rytą. V. sakė, kad už nuvežimą atsiskaitys grįžusi. Vėliau jos skambino iš A., sakė, kad jas pasitiko R., apgyvendino atskirai, L. liko pas R., vėliau iš ten pabėgo. Pabėgo su kita mergina dėl to, kad matė, kaip muša kitas merginas, ir išsigando. V. prašė pasakyti R., kad leistų jai grįžti atgal, nes jai negerai su sveikata, sakė, kad dedasi baisūs dalykai. Iš jos kalbos suprato, kad merginos mušamos, joms grasinama ir pan. ji buvo išsigandusi, verkė. Prašė jos pakalbėti su R. todėl, kad žinojo, jog ji nepritaria M. dėl merginų išvežimo. Kalbėjo su R., tačiau ji sakė, kad merginos tingi dirbti, todėl viską išsigalvoja. Po savaitės V. Grįžo į L.. R. skambino dėl L., ieškojo jos. Sakė, kad merginos pabūna ir pabėga, kad turi būti tvarka, yra taisyklės. Turėjo pretenzijų ir iš M. pusės, kad primoko merginas, jos nepaklusnios. Sakė, kad skolinga 18000 už tas dvi pabėgusias merginas, arba liepė rasti kitas dvi. Taip pat liepė įkalbinėti važiuoti dirbti ir V., nors ji turtine padėtimi niekada nesiskundė, gyveno su mama, palūžusi neatrodė. Su V. buvo labai geruose santykiuose, žinojo, kad ji bijo M.. Tuo metu, verslas jau buvo įsibėgėjęs. V. M. su R. G. minėdavo, kad ieško merginų, pirkdavo iš kažkokių asmenų, kad jos dirbtų prostitutėmis. Kai kurias merginas atveždavo ir pas ją, kol merginoms V. M. tvarkydavo dokumentus. Dokumentai buvo daromi skubos tvarka J., A..

Dėl A. G..

Šalies argumentai

A. G. M. nurodymu gyveno pas ją V. apie savaitę, kol J. buvo tvarkomi jos asmens dokumentai. To susitikimo su V. M. metu, kai atvežė A. G., buvo ir R. G.. Su A. G. buvo dar viena mergina, vardu L., tačiau vakare ji puolė į paniką, todėl davė jai pinigų parvykti namo. V. M. domėjosi, kur ta mergina, priekaištavo, kodėl ją paleido. Nurimo tik tada, kai sužinojo, kad kartu su A. G. važiuos V.. Kas mokėjo už G. pasą, nepamena. A. G. buvo su mažamete mergaite, kuri jos namuose gyveno apie metus laiko, nes G. neturėjo kur jos palikti. Ji žinojo, kokiu tikslu važius į A.. Išvyko autobusu. Ji su V. vyko kartu. Ji pati norėjo susitikti su D.. Tarėsi su juo prieš tai žinutėmis, žodžiu nekalbėjo. Jis turėjo jai perduoti pinigus už jo kelinę į A.ą ir įdarbinimą laukuose. Važiuojant visų trijų pasai buvo vienoje vietoje. A. jas pasitiko N. ar G., atsivežė į savo namus, kur buvo daugiau merginų. Kai kurios buvo matytos, dabar jų vardų nebepamena. Atvažiavęs M. išsivežė A., V. liko tuose namuose. Matė, kad iš V. paėmė pasą. Nepavykus susisiekti su D., po poros dienų grįžo į L.. Vėliau išsiaiškino, kad dėl susitikimo A. D. jai jokių žinučių nerašė, todėl mano, kad V. M. buvo sumanęs parduoti ir ją. Jos manymą patvirtina ir tai, kad grįžus V. M. stebėjosi, kaip ji nemokėdama kalbos grįžo. Be to, G. namuose buvo atvykusių albanų, kurie ir ją apžiūrinėjo. Nežino, už kiek buvo parduota G.. Ji grįžusi minėjo, kad jai reikėjo atiduoti 4500 svarų. Nežino, ar gavo perlaidą už G.. Jei byloje yra tokie duomenys, neneigia to. Pinigus atiduodavo V. M.. Ar gavo pinigų už tai, kad G. pagyveno jos namuose, nepamena. Po A. G. išvykimo, vyko į jos namus, V. M. nurodymu turėjo prikalbinti jos sesę L. A., vykti į A. dirbti kartu su A. G.. Įėjusi į laiptinę po kelių minučių grįžo, pasakė kad niekas nedarė durų. Vėliau L. A. V. M. ir R. G. atvežė pas ją į namus. Ji buvo su daiktais. Buvo matyti, kad ji nenori važiuoti, todėl leido jai paskambinti draugui, kuris ją išsivežė. Dėl to turėjo priekaištų iš V. M. . A. G. grįžo gal po mėnesio. Skambino, prašė pasiimti iš oro uosto, nesakyti „jiems“, t.y. V. M. ir R. G. apie jos grįžimą. Pasakojo, kad gyveno pas lietuvę R. ir M.. R. prižiūrėjo merginas. Visus uždirbtus pinigus turėjo atiduoti jiems, leido grįžti atostogoms, tačiau ji pasakė, kad negrįš. Jai grįžus ėmė skambinti V. M., klausė kur A. G., į ką atsakė, kad nežino. Po poros savaičių, A. G. ryžosi su jais susitikti. Į susitikimą J. jas nuvežė T. A.. V. M. su R. G. užsipuolė A. G., reikalaudami arba pinigų, arba važiuoji atgal į kitą vietą. A. nesutiko, todėl V. ėmė ją mušti. Ji gynė A. G., tačiau V. M. liepė nesikišti, nes ir pačią išveš, mušė. Po to jie išsivežė A.. Važiuojant namo, paskambino V. M., nurodė kur atvažiuoti. Nuvykus į nurodyta vietą, jis išlipo iš savo automobilio. Ramiu tonu jis liepė viską apgalvoti, arba sumokėti pinigus už A. G., arba įkalbėti ją važiuoti atgal į A.. Pamatė, kad jo automobilyje sėdi jos vaikas ir A. G. dukra. Prižadėjo įkalbėti važiuoti A. G., kad tik nieko nedarytų vaikams. A. grįžo vakare. Jos rūbai buvo suplėšyti, matėsi mėlynės. Ji sakė, kad V. M. pasiėmė jos seserį. Verkdama sakė važiuos, kad tik nieko nepadarytų jos artimiesiems. Į policiją nesikreipė, nes M. grasinęs susidorojimu. Paskambino pažįstamas asmeniui vardu J., kuris dirbo policijoje. Papasakojo situaciją. Jis paprašė M. telefono, žino, kad skambino V. M., kvietė jį susitikti ir susitiko. Kitą dieną atvykęs V. M. su R. G., V. M. sakė, kad A. ir jos seserį paliks ramybėje, o su ja nebenorės susitikti. Kurį laiką jų nebematė. A. paliko dukrą jai prižiūrėti ir išvyko uždarbiauti į A.. Už dukros priežiūrą, A. G. yra pora kartų atsiuntusi pinigų. Iš M. ir G. pinigų negavo.

Dėl V. E..

Su V. E. K. gyveno netoliese viena nuo kitos. Žino, kad jos patėvis ir motina gerdavo, todėl ji nenorėdavo būti namuose, ateidavo prižiūrėti jos vaiko. Jai persikėlus į V., vasarai V. atvažiavo gyventi pas ją. Į A. ji nusprendė vykti kartu su A. G.. Tai nusprendė po to, kai R. G. ją buvo išsivežęs švęsti. Nežinojo, kad V. E. bus įkalbinėjama vykti į A.. Šnekėjo su V., ar ji tikrai nori važiuoti. Mano, kad tai buvo pačios V. E. valia. Ji norėjo užsidirbti pinigų, nusipirkti butą. Nepamena, ar vežė ją į kirpyklą, tvarkyti kitų reikalų. Tuo kartu su jomis vyko ir ji, tik asmeniniais reikalais. Bilietai jau buvo užsakyti, juos paėmė kartu iš „E.“. Mano, kad bilietus pirko V. M.. Sau bilietą pirko pati. A. jas pasitiko G. arba N., tikslaus vardo nepamena. V. liko bute, į kurį jas nusivežė. V. jį vadino N.. Bute buvo dar gal penkios merginos – A., N.. Grįžus į L., V. E. skambindavo, sakė, kad dirba prostitute. Sakė grįš po poros mėnesių. Grįžus susitiko. Ji sakė važiuos dar, nes grįžusi visus pinigus atidavė mamai, susimokėti skoloms. Jokių pinigų už V. E. niekas nemokėjo. V. E. pasakojusi, kad jas ten apipirkdavo, bei duodavo 25 % nuo sumos. Be to reikia atiduoti skolą – pinigus, kuriuos už ją sumokėjo – 4000 svarų. Iš to suprato, kad N. sumokėjo M. už V. E.. Minėjo, kad A. G. gyvena pas albano N. pusbrolį ir R., joms abiems draudžia bendrauti.

Netrukus V. E. vėl išvažiavo į A.. Kartu vyko ir trumpam į L. grįžusi A. G.. Kelionei bilietus turbūt nusipirko pačios. Nežino, kas V. E. tuokart įkalbėjo vykti. Tačiau kiek ją pažinojo, ji visą laiką bendravo su V. M.. Žino, kad jis kalbino V. E. važiuoti dirbti ir į N.. Ji tuo metu jau vengė M. dėl skolų, bijojo, kad ją išveš, parduos. Grįžusi V. E. sakė, kad jai neatidavė jos uždirbtų pinigų, neturės kaip grįžti į K., prašė parvežti. Sakė, kad bilietą į L. nupirko R.. Kurį laiką dar su ja bendravo, vėliau jai skyrė kardomąją priemonę, bendrauti su V. E. draudė. Mano, kad jei ne draudimas, bendrautų iki šiol, nes jai priešiškumo nejaučia. Kodėl V. E. sako, kad važiuoti į A. vertusi ji, nežino, nes jei būtų taip atsitikę, antrą kartą ji tikrai nebebūtų važiavusi.

Dėl A. B..

Šalies argumentai

V. M. nurodymu važiavo į K., kur sutartoje vietoje jis iš savo automobilio atvedė A. B.. Sakė, kad mergina važiuos į A.. A. B. pas ją namuose gyveno apie savaitę laiko, kol buvo tvarkomi jos asmens dokumentai. Vežė ją į namus pasiimti daiktų, dokumentų, vėliau į migracijos skyrių, kur jau laukė M.. A. B. nemokėjo rašyti, todėl ji pildė dokumentus jos vardu. A. B. pasakojo, kad yra buvusi Vokietijoje, dirbo prostitute. Sakė, kad su V. M. ir R. G. susipažino per draugę I., kuri parsivežė ją į namus, davė rūbų, atvežė į K., V. M. prikalbino ją vėl važiuoti. Ji žinojo, kad dirbs prostitute, o už tai, kad jai buvo rastas šis darbas, R. G. ir V. M. turės sumokėti 10000 Lt. Po dviejų dienų A. B. dokumentai buvo sutvarkyti. Sumokėjo už jos pasą. V. M. pasakė laiką, kada ji išvyks į Angliją, liepė sutvarkyti jos įvaizdį, atvežti į stotį. Davusi jai savo rūbų, vežė į kirpyklą. V. M. padavė A. B. nuotrauką, liepė išsiųsti e-meilu, kokiu adresu nepamena. Tuo adresu yra siuntusi ir daugiau nuotraukų. Vienas iš adresų galėjo būti V. L. draugės vardu lyg ir J., kuri kiek suprato iš kalbų A. B. turėjo pasitikti nuvykus. Kas A. B. pirko bilietą, nežino. Už tai, kad A. B. gyveno jos namuose ir dėl jos turėjo išlaidų, V. M. vėliau sumokėjo 200 ar 330 Lt. Nuvežus A. B. į stotį, ten laukė V. M. ir R. G.. buvo kalba, kad grįžusi ji turės sumokėti 10000 Lt. Žino, kad A. B. A. netrukus pabėgo iš ten, kur buvo nuvežta. V. M. buvo suimtas. Dėl to R. G. ieškojo A. B. draugės I., kad ji pakeistų parodymus, sakytų nepažįstanti nei V. M. nei R. G., buvo su ja susitikęs. Prašė 300 dolerių prokuroro papirkimui. Žino, kad A. B. buvo pripažinta nepakaltinama. Kiek pamena, piniginę perlaidą už A. B. po jos išvykimo gavo. Sumos nepamena. Pinigus atidavė V. M., tačiau iš tų pinigų ji negavusi nei lito.

Dėl I. Ž..

I. Ž. nepažįsta, ją mačiusi tik A. pas R. L. 2005 m., kur ji dirbo ir teisme. Būnat pas R. L., I. Ž. minėjo apie V., V., dėl to R. ant jos ėmė šaukti, kodėl tai pasakoja ir liepė sakyti, kad atvykusi ir darbą radusi pati. Matė ją mušamą ir sumuštą, R. būdama girta jai grasino peiliu, sakė išmes į šiukšlyną, spardė. Atitraukė R. L. nuo I. Ž.. Apie tai, kad ta mergina būtent I. Ž., sužinojo iš kitų merginų, dirbusių pas R. L. prostitutėmis. Suprato, kad I. Ž. atvyko per V. M.. I. Ž. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją girdėjo, nežino, kodėl ją apkalba.

Dėl N. P.

Šalies argumentai

V. M. nurodymu susitiko su juo J.. Jis pasakė, kad R. G. atveš jai merginą, kuri vyks į A.. Sakė, kad ją pristatys kaip jau grįžusią ir dirbusią prostitute, liepė atvežtai merginai papasakoti kaip dirbti. R. G. vienas atsivežė N. P., ją N. P. pristatė kaip A., daug kartų važiavusią dirbti, iš to gerai uždirbusią ir puikiai gyvenančią. Paliko jas dviese. V. M. tuo metu niekur nesikišo, bijojo, kad gali būti sekamas po paleidimo iš suėmimo A. B. byloje. Liepė visiems prisistatinėti kitais vardais. R. G. pasakojo N. P., kad L. ją pasitiks mergina, gyvens pas ją bute, važiuos į darbą. Kalbant N. P. pasakė, kad dirbant gaus procentus iš uždirbtų pinigų, reikės mokėti komunalinius mokesčius ir pan.. N. P. sakė supranta, nieko neklausė, sakė pagalvos dėl važiavimo. Nemano, kad pokalbio metu padarė jai kokią įtaką dėl važiavimo. Kitą dieną telefonu paskambino J. P., kuri yra N. P. draugė, supažindinusi ją su R. G. ir pasakė, kad N. P. nori susitikti. Susitiko su N. P. ji buvo apsisprendusi važiuoti, sakė, kad jai reikia pinigų kelionei. Ji gyveno labai skurdžiai. Jos motina buvo gerianti, turėjo mažesnį brolį, kuriuo rūpinosi. Apie N. P. apsisprendimą pranešė V. M.. Po poros dienų vežė ją į kirpyklą, tą pačią dieną į stotį. Dokumentus ji turėjo. Kas pirko N. P. bilietus, nepamena. Ji važiavo viena, autobusu. Po to su ja neteko bendrauti. Už ją iš V. M. jokių pinigų negavusi, tačiau piniginė perlaida galbūt buvo, pinigus perdavė V. M.. Anksčiau sakydama, kad pinigus perdavė R. G. klydo, šiuo metu tvirtina, kad pinigus perdavė V. M.. Sumos ir siuntėjo nepamena. 2005-08-04 8984 Lt motinos vardu gavo piniginę perlaidą, kurios siuntėja buvo N. P.. pinigai buvo už merginą, tačiau nepamena už kurią. Pinigus perdavė V. M.. Yra siuntusi N. nuotrauka į el. paštą (duomenys neskelbtini) , pabaigos nepamena. Mano, kad šis paštas priklausė R. L., nes po to R. yra skambinusi, sakė, kad nepatinka N. P. išvaizda, ji negraži. M. buvo nurodęs kelis adresus, kaskart pasakydavo, kuriuo siųsti duodamą nuotrauką. Buvo lyg ir trys pagrindiniai el. paštai : J. – L. draugės, R.. Kam priklausė trečias, nežino.

Girdėjo N. P. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisiamojo posėdžio metu. Mano, kad ji taip pasakoja, nes yra prigąsdinta. Jos parodymai melagingi. Su ja susipykusi nebuvo.

Dėl I. U..

V. M. kvietimu su T. A. važiavo į V. M. nurodytą vietą, prie tvenkinio. Jis ten vaikščiojo su I. U.. V. M. apsimetė jų nepažįstantis, pradėjo bendrauti ir tariamai visi susipažino. Ją pristatė kaip A., T. kaip A.. Jie kalbėjo, kad draugauja, tuoksis, ruošiasi važiuoti į užsienį. V. M. kalbėjo, kad yra verslininkas, užsienyje nėra skirtumo ką dirbti, nors ir prostitutės darbą, svarbu geras uždarbis. Ji pati V. M. nurodymu pritarė, sakė, kad dirbusi prostitute ir tai nėra blogai, tačiau važiuoti neįkalbinėjo. Vėliau pati parvežė I. U. namo. Po kelių dienų V. M. paskambinęs liepė atvažiuoti į kolonėlę prie Kėdainių, apsimesti, kad susitiko atsitiktinai. Nuvykus ten buvo ir I. U.. sakė, kad ji apsisprendusi vykti į A., dirbs prostitute, nes reikia pinigų jos ir V. M. (kurį I. U. pažino kaip E.) būsimo namo statybai, o E. atvyks vėliau. V. M. I. U. liepė pagyventi pas ją iki išvažiavimo, arba rasti V. E., kad būtų su ja. V. rado K., bute pas L., kur paliko ir I. U.. Dėl darbo su I. U. daugiau bendravo V. E. savo iniciatyva. Kalbinti I. U. važiuoti dirbti, V. E. neliepė. V. E. su I. U. bute dažėsi plaukus, ėjo į turgų rūbų. Po kelių dienų vežė I. U. į namus pasiimti paso. Po to ji išvažiavo į L.. V. M. nurodymu vežė ją į stotį. Kas mokėjo už I. U. išlaikymą L. bute, nežino. Kelionės bilietą į L. perdavė V. M.. žino, kad ji dirbo pas R. L., vėliau iš ten pabėgo. Grįžus į L. apsigyveno pas jos tėvus. Dėl I. U. pabėgimo V. M. sakė, kad V. E. ir L. reikia išsiusti iš L., kad jos nieko nepasakytų policijai. L. išvyko į A. dirbti daržuose, V. E. pas gimines į kaimą. V. M. ieškojo U., kad ji pakeistų parodymus, sakė išplikys jai akis. Dėl to ji skambino savo mamai, liepė saugoti I. U., kad nieko jai nenutiktų. Apie iš I. U. paimtą mobiliojo ryšio telefoną nieko nežino, pati jo neėmė. Yra girdėjusi, kad V. M. žadėjo jai nupirkti geresnį telefoną, paimdamas seną. I. U. nuotraukos niekur nesiuntė. Nepamena, ar gavo piniginę perlaidą už I. U.. jei gavo, pinigai buvo skirti V. M..

Tyrimo metu pateikė raštą L. vardu, kad ji I. U. išvažiavimui skolinasi 400 Lt. Tai darė po V. M. pasitarimo su advokatu. Jis sakė, kad I. U. išvežta iš L. buto, todėl ji ir prisiima kaltę dėl U. išvežimo. Kalbėjosi su L. apie tai, prašė parašyti raštą, žadėjo neperduoti V. M. ir pokalbio metu ji parašė diktuojamą tekstą. Raštą M. perdavė automobilyje, tačiau išlipdama slapčia pasiėmė, vėliau perdavė prie prijungimui prie bylos. V. M. rašto nepaliko, nes norėjo apsaugoti merginas.

Dėl I. S..

I. S. išvykimo į A. aplinkybių nežino. Ji V. M. nurodymu važiavo į stotį paimti merginos, kurią reikia nuvežti pas odos gydytojus. Tuokart I. S. pamatė pirmą kartą. Iš gydytojo parvežė ją į J., pirko vaistus. Mergina minėjo, kad važiuos atgal dirbti pas R., kai pasveiks. Paliko merginai savo telefono numerį. Ji parašydavo, kad jai viskas gerai, ruošiasi važiuoti atgal. Kaip ji išvažiavo, nežino, matė ją tik tą kartą. I. S. minėjo, kad pirmą kartą išvažiavo per kažkokį K.,o V. M. vėliau sakėsi, kad merginą nupirko iš to K.. Pinigų už šią merginą negavusi, visais atvejais atsiimdavo tik dėl merginų patirtas asmenines išlaidas.

Dėl I. E..

Su I. E. susipažino per V. E.. Važiavo švęsti į viešbutį K., Š. g. Ten buvo pažįstamas T. G., jo draugas E. P., T. A.. T. G. pasikvietė V. E.. Švenčiant V. bendravo su I. E., pasakojo jai, kad buvus užsienyje, vadino važiuoti kartu, nes galima nesunkiai uždirbti didelius pinigus. Taip kalbėjosi garsiai, prie visų, liepė pritarti ir jai, nors apie jokį važiavimą jos prieš tai nesikalbėjo, taip kalbėti V. E. neliepė. Į tai atsakė I. E. atsakė, kad V. tikrai buvo išvykusi ir parsivežusi pinigų. V. vėliau minėjo, kad jei I. E. sutiks važiuoti, tai V. M. bus užskaityta kaip negrąžinta skola už anksčiau dėl tariamai jos kaltės pabėgusią L.. Daugiau negirdėjusi, kad I. E. kas būtų įkalbinėjęs važiuoti. E. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, netyčia ją pavadino K., todėl juokais tikrojo vardo ir nebepasakė, pati jai kaip K. neprisistatė. Ryte iš V. sužinojo, kad I. E. sutinka važiuoti, jos važiuos kartu, tačiau I. E. neturėjo asmens dokumento. Kartu su T. A. vežė I. E. namo daiktų, vežė ją dėl dokumentų pas mamą į ligoninę K.. Kelionės išlaidų niekas neapmokėjo. Į. E. nuo 16 metų neturėjo išsiėmusi paso, nors tuo metu ji buvo 20 metų. Pasą darė skubos tvarka J.. Prieš tai V. E. paskambino V. M., visi susitiko J., migracijos poskyryje. Tuomet V. M. I. E. pamatė pirmą kartą. Dėl paso išėmimo, reikėjo atlikti atpažinimo procedūrą, kad I. E. atpažintų trys jos šeimos nariai. Pati atpažinimo procedūroje nedalyvavo ir jos neorganizavo. Nuo šventimo viešbutyje dienos, I. E. į namus nebegrįžo, gyveno viešbutyje, vėliau M. gatvėje bute, kartu su V. E.. Apie jų buvimo vietą žinojo iš V. žinučių. Vėliau iš V. sužinojo, kad atvyko policija ir išsivežė E.. Daugiau jos nematė. Nežino, kodėl I. E. sako, kad ji davusi pinigų bilietams pikti, nes jokių pinigų nėr davusi. Kada V. E. su I. E. turėjo išvažiuoti, nežino. Viešbutyje I. E. telefonu fotografavo V., nežino ar jos nuotraukos buvo kur siunčiamos. Tai jos darė kvailiodamos, būdamos apsvaigę. M. E. ir E. vartojančias kažkokias tabletes. Prie jos I. E. namo tikrai nesiprašė, atvirkščiai, pati siūlė parvežti ją namo, tačiau I. E. atsisakė. Jai būnant Dėl I. E. išvežimo buvo suinteresuota tik V., nes ji labai bijojo M., norėjo, kad jis atstotų nuo jos, todėl ieškojo merginos išvežimui ir pati kartu būtų važiavusi.

Kai I. E. rado policija, V. M. liepė kuo skubiau V. išvykti iš L., todėl ji su savo draugu T. G. išvyko į A.. Tuo metu ją V. M. vežė pas advokatą, aptarė, ką reikėtų sakyti policijai. Liepė neigti, kad pažįstanti V. M., o dar geriau išvykti iš L.. Dėl to su T. A. buvo išvykę, vėliau grįžo. Buvo susitikę su M.. Jis grasino, liepė vėl važiuoti iš L.. Grįžtant į L. buvo sulaikyta.

Kaltinamoji R. L. parodė, kad 2002-2003 metais draugės pasiūlymu išvyko į A.. Ten susipažino su M., dirbo jam prostitute. 2004 m. rugsėjo mėnesį už jo ištekėjo, nes M. reikėjo vizos. Vėliau vis tiek dirbo prostitute, kaip ir kitos merginos. Uždirbtus pinigus atiduodavo M.. Jokių įgaliojimų prieš kitas merginas neturėjo. Jos gyvenimo sąlygos nepasikeitė. Merginos pavydėjo jai dėl vedybų su M.. Merginų niekada nėra barusi, priekaištaudavo tik dėl tvarkos. Nebuvo suinteresuota, kad merginos kuo daugiau dirbtų. Pinigų jai M. neduodavo, pats siuntė į L. jos vaiko išlaikymui. Po vedybų buvo kelis kartus L., tačiau grįždavo atgal, nes M. žadėdavo grąžinti iki tol uždirbtus pinigus.

V. M. ir R. G. pirmą kartą pamatė apklausose. Apie juos nieko nebuvo girdėjusi ar mačiusi. L. B. pirmą kartą pamatė, kai ji atvyko į A. pas N. G.. Bendrauti su ja pradėjo per jos draugę A. G. telefonu. Vėliau ji buvo atvykusi į svečius su T. A., pabuvo parą ar dvi ir grįžo į L., nuo tada bendravo dažniau. L. B. siųsdavo albanams merginų nuotraukas. Pašto adresų buvo daug: „ (duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini) “ ir kiti. Apie tai jai sakė M.. Kai atsiųsdavo nuotraukų, susirinkdavo albanai ir spręsdavo, kurią merginą pirkti. Jai asmeniškai nuotraukų L. B. nėra siuntusi. Merginos dirbdavo ne tik M., jos buvo vežamos ir pas jo pusbrolius.

Su M. gyveno iki 2005 metų pabaigos, oficialiai išsituokė 2007 m. vasario 15 d. Jam pabėgus, merginų uždirbamus pinigus iki 2006 m. pabaigos rinkdavo jo pusbroliai albanai. Vėliau apie metus laiko visos dirbo sau, kartu mokėjo už nuomą, taip buvo pigiau. Tai buvo vienintelė nauda iš merginų. M. pabėgus, merginų prostitucija vietoj jo neužsiėmė, jai merginų niekas nevežė. Pati stotyje M. prašymu pasitiko I. S., V. E., N. P.. Jos visos buvo draugės, kalbėdavosi, atvažiuodavo į svečius. Kodėl visos dabar ją apkaba, nežino, tikriausiai nori materialinės naudos. Mama B. L. į L. atvažiuodavo retai, atveždavo pamatyti vaiką. Jei turėdavo, duodavo jai pinigų. Tuo metu neidavo į darbą, kad mama nesužinotų apie jos prostituciją. Prašydavo padirbti kitų merginų, vėliau atidirbdavo už jas. Į L. pinigus siuntė tik mamai, L. B. nėra siuntusi. Tai galėjo daryti M., pasinaudojęs jos pasu. M. tikroji pavardė ir vardas- D. M. I.. M. turėjo daug vardų - A. K., D. M. I., D. M. O.. D. M. O. galėjo būti pasivadinęs ir jo pusbrolis G..

Nepripažįsta visų 17 kaltinimų dėl merginų išnaudojimo, prievartos, psichinio, fizinio smurto vartojimo. Merginų niekur neįdarbino, pinigų iš jų niekada neėmė.

Dėl A. B.

Tokios merginos nepažįsta, gal nepamena. Pas M. dirbo daug merginų, visų nepažinojo.

Dėl R. G.

R. G. pirmą kartą pamatė pas M. namuose, jis ją atsivežė iš stoties. Kaip ji atvyko į A. ir iš kur, nežino. Kalbėjo su ja. Ji pasakojo, kad atvyko dirbti restorane. Jai į tai atsakė, kad čia visos dirba prostitutėmis. Ji ėmė skambinti vyrui, bet susisiekti nepavyko. O. D. davė jai pinigų taksi. Ji tą pačią dieną išvyko. Vėliau gavo nuo jos žinutę iš V., kad jai viskas gerai, ji dėkojo už pagalbą. Už tai, kad R. G. leido pabėgti, M. -A. K. ją sumušė. O. irgi buvo sumušta L. R..

Dėl L. M.

L. M. M. atsivežė iš V. stoties į O. D. namus. Tada visi trise grįžo į M. namus. Apie jos atvykimą iš anksto nežinojo. M. liepė paaiškinti jai, ką reikės dirbti, nors pats lietuviškai kažkiek mokėjo. L. M. šiek tiek kalbėjo angliškai, taip pat kalbėjo su M.. Versti jai M. kalbos nereikėjo. Pasakė jai, ką reikės dirbti. Kad reikės atidirbti, taip nesakė. L. M. sakė, kad atvyko per L. B., paliko jai saugoti savo vaiką. Tuo metu L. B. dar nepažinojo. M. L. neturėjo darbo, jos tėvai girtavo, todėl L. B. jai pasiūlė atvykti į A.. L. M. visus uždirbtus pinigus turėjo siųsti į B. sąskaitą. Su L. M. santykiai buvo geri. M. miegojo su M. ir pavydėjo, kad ji už jo ištekėjusi. Ji norėjo daugiau dėmesio iš M., tuomet abi susipyko. Smurto L. M. atžvilgiu nevartojo, dantų jai neišmušė. Dantis ji išsimušė pati, kai pargriuvo girta. M. yra sakęs, kad už L. M. L. B. sumokėjo 2500 svarų. Pinigus galėjo siųsti per „(duomenys neskelbtini) “ Savo pasą L. M. buvo davusi M.. Kur vėliau dingo jos pasas, nežino. M. paimdavo iš merginų pasus, kad jie nepradingtų. L. M. kaip ir visos gyvenančios name galėjo laisvai išeiti iš namo, M. durų nerakindavo. Po to, kai M. pabėgo, ar dingo, pinigus iš merginų rinko L. M. ir siųsdavo M. į A. arba atiduodavo M. pusbroliams – L. R., N. G., kuriuos vėliau suėmė policija. Kodėl L. M. sako, kad pinigus iš merginų rinkusi ji, nežino. Pati M. liepimu davusi jai pinigų, kai ji vyko į L. ir darėsi laikiną pasą.

Dėl E. B.

E. B. pažįsta. Jos iš vieno kaimo. Būnant A. E. B. jai skambino per motiną B. L., kalbėjosi. E. B. pasakė, kad dirba prostitute, vėliau perdavė telefoną M.ir jų pokalbio negirdėjo. Netrukus grįžusi po darbo į namus, rado E. B., M. ją buvo atsivežęs iš oro uosto, abu bendravo lietuviškai, apie jokį atidirbimą ar skolas kalbos nebuvo. E. B. atvyko į L. jai nežinant. Ji atvažiavimą derino su M.. Žinojo, kad E. B. dirbusi prostitute M.. Atvykdama į A. ji žinojo, kad dirbs prostitute. M. siųsdavo E. B. motinai pinigus vaiko išlaikymui. Važiuojant E. B. į Lietuvą, M. jai atidavė uždirbtus pinigus. E. B. pinigus pasidėdavo pas M., sakė pasiims važiuodama namo. Ji nenurodinėjo E. B. ką jai reikės dirbti, nes tam skirtos darbo vietose esančios „meidės“ - prostitutes prižiūrinčios moterys. E. B. atžvilgiu fizinis ar psichinis smurtas nebuvo naudojamas, ji vaikščiojo po restoranus su M. ir buvo patenkinta. Matė ją retai, nes jų darbo laikas nesutapo. Su E. B. sutarė gerai, kodėl dabar E. B. ją apkalba, nežino, kad nori prisiteisti pinigų.

Dėl A. G.

A. G. pirmą kartą pamatė grįžusi namo iš darbo. E. B. pasakė, kad ją parsivežė M.. Apie jos atvykimą iš anksto nežinojo. E. B. A. jau buvo pasakiusi, ką reikės dirbti, buvo davusi rūbų. A. papasakojo, kad atvažiavo per L. B., paliko jai savo vaiką. M. sakė, kad už A. G. L. B. sumokėjo 2 500 svarų. Tuo kartu L. B. buvo atvykusi pas N., o A. pas M., jos abi atvyko kartu. A. G. gyveno pas M., dirbo prostitute. Santykiai su ja buvo geri, jos tikrai nesaugojo, kad nepabėgtų. Visus uždirbtus pinigus kaip ir visos A. G. atiduodavo M.. A. G. išvyko į L. dėl sveikatos problemų ir nebegrįžo. Nėra sakiusi jai, kad reikės atidirbti 4 500 svarų.

Dėl N. N.

N. N. pažinojo kaip kaimynę. Būnant L. ji buvo užėjusi, kalbėjosi. N. žinojo apie jos darbą prostitute, sakė irgi norinti išvažiuoti dirbti. Apie tai N. kalbėjo ir su O. D.. Prašė pasiimti ją į A.. Iš pat pradžių N. N. žinojo ką reikės dirbti. O. D. dar bandė ją atkalbėti, bet ji vis tiek norėjo važiuoti. Dėl važiavimo kalbėjo ir su M.. N. su M. kalbėjo rusų, anglų kalbomis. M. liepė palydėti N. į A., kad ji nepasiklystų, sakė, kad po to vėl leis grįžti į L.. Nusipirko bilietus iš M. duotų pinigų, važiavo iš V. oro uosto į H. ar G. aerouostą. Jas pasitiko M. su L., nusivežė namo, liepė duoti jai rūbų. Kitą rytą išvyko į L., N. N. paliko. Iš E. B. žino, kad M.N. atidavė pusbroliui. Nuvykusi į L. jos M. namuose neberado. A. jos sutikusi nebebuvo. Jokio smurto prieš N. N. nenaudojo, jai negrasino, kad reikės atidirbti nesakė. Tyrimo metu buvo pas jos gimines, kalbėjosi, tačiau tikrai ne apie parodymų pakeitimą, o bendromis temomis.

Dėl I. Ž.

I. Ž. rado M. namuose atvykusi po darbo. Girdėjo I. Ž. pasakojant A. G., kad į A. atvažiavo per L. B.. Santykiai su ja buvo geri. I. Ž. į A. važiavo tikėdamasi, kad dirbs restorane, kuo reikės dirbti iš tikrųjų nežinojo. Apie tai jai pasakė A. G.. Kaip ji į tai sureagavo, nematė. Siūlė jai pabėgti, bet tai išgirdo M. ir trenkė puodeliu per galvą, o Ž. pagrasino, kad nebandytų bėgti, liepė pirmiau atidirbti. Ž. liko, atidirbo. Visus pinigus atiduodavo M.. Kai M. dingo, o L. M. išvyko į L., I. Ž. pradėjo dirbti sau. Už Ž. M. sumokėjo 2 500 svarų L. B.. Kokiu būdu, nematė.

Dėl I. J.

Iš kur M. parsivežė I. J. ir kaip ji atsidūrė A., nepamena. Anglijoje abi gyveno tuose pačiuose namuose, buvo draugės. Nepamena, ar kalbėjo apie darbą ir atlygį. Visus uždirbtus pinigus I. J. atiduodavo M., o jam išvykus M.. Vėliau dirbo sau, taupė pinigus. Tuo metu ji pati buvo L.. Paskambinusi O. D. sakė, kad I. J. liepia už ją dirbti, į tai atsakė, kad I. J. nėra bosė. Dėl 2007-06-01 telefoninio pokalbio gali paaiškinti tiek, kad butas, kuriame su merginomis gyveno A., buvo išnuomotas metams, kas mėnesį reikėjo mokėti 1500 svarų, todėl merginoms sakė, kad dirbtų ir stengtųsi sumokėti nuomą. I. J. dirbti prostitute nevertė, uždirbtų pinigų iš jos neėmė.

Dėl L. L.

Apie L. L. atvykimą sužinojo telefonu iš L. B.. Ji paprašė pasitikti stotyje V. E., kuri atvyko su L. L.. Tuo metu M. buvo išvykęs, merginų atvykimo su juo nederino. V. E. pažinojo iš anksčiau, ji anksčiau dirbo prostitute pas M. pusbrolį G.. V. E. atvykus su L. L., pastaroji pabuvo iki vakaro ir išvyko pas savo vyrą, prostitute ji nedirbo, jokio uždarbio negavo ir niekam jo neatidavė. Savo namuose jos nelaikė. Dokumentus L. L. laikė su savimi, iš jos dokumentų neprašė ir nepaėmė. Į kavinę su L. L. išėjusi nebuvo, albanams jos nepardavė. Tokių aplinkybių, kad L. L. pabėgo su I. B. nebuvo.

Dėl V. E.

V. E. pažinojo nuo tada, kai ji dirbo pas G. prostitute. Vėliau išvyko į L.. Po kiek laiko, paskambino L. B., klausė, ar V. E. gali atvykti į Angliją ir pagyventi kelias dienas, kol atvyks pati L. B., tada jos važiuos į B.. Sutiko, V. E. pasitiko stotyje, parsivežė namo. Kalbėjosi apie G., darbus. V. E. sakė norinti padirbėti, jai reikėjo pinigų. Susitarė dėl kelių darbo dienų, ji išvažiavo su panelėmis. Grįžusi sakė, kad jai negerai su sveikata, dirbti negali. Sakė važiuos į L., L. B. nebelauks. Tą dieną uždirbtus pinigus V. E. pasiliko sau, iš jų stotyje pirkosi bilietą ir viena išvažiavo į L.. Jokių pinigų už V. E. L. B. neperdavė. Ar kas mokėjo V. M., L. B., R. G. kol ji buvo pas G., nežino. Tuo metu kai L. B. skambino dėl V. E., jos gyvenimo sąlygų neaptarė, L. B. neprašė surasti V. E. ir L. L. darbą. V. E. parodymus girdėjo, ji meluoja, kad dirbo prostitute tris dienas, pinigus atiduodavo jai. Niekur išvežusi jos nebuvo.

Dėl I. B.

Kaip I. B. atsirado pas M., nežino. Kiek ji gyveno pas M. namuose, nepamena. Jos niekur nepasitiko, dokumentų neatėmė, nemušė, laisvės neatėmė, jos niekur nevežė ir neįdarbino, kur ji dėjo uždirbtus pinigus nežino. Mano, kad I. B. ją apkalba, norėdama užsidirbti pinigų. Kur ji dingo iš M. namų, nežino. Vardas S. nieko nesako.

Dėl N. P.

N. P. pasitikti stotyje telefonu paprašė M.. Tuo metu jis jau buvo A.. Atsakė jam, kad nežino kaip ta mergina atrodys. Tuomet L. B. atsiuntė žinutę, apibūdino, kaip atrodys ir bus apsirengusi atvykstanti mergina. Į stotį vyko su I. Ž.. Visos grįžo namo. N. P. klausė, ką visos dirba, pati manė, kad dirbs restorane. I. Ž. atsakė, kad visos čia dirba prostitutėmis. Tuomet N. P. skambino L. B., sakė, kad ją apgavo. N. P. kalbėjo su I. Ž., sakė, kad neturi pinigų, prašė leisti čia pagyventi. I. Ž. sutiko. I. Ž., O. D. su N. P. vyko kartu į darbą, dirbo prostitutėmis. Pati prie N. P. įdarbinimo neprisidėjo. N. P. L. B. turėjo atiduoti 2 500 svarų, kuriuos uždirbo per savaitę, pervedė juos L. B. per „(duomenys neskelbtini) “ už jos paruošimą į A. (plaukų sutvarkymą, bilietą). Vėliau N. P. ir toliau dirbo prostitute, siuntė pinigus į L. mamai, broliui ar draugei. Kartais padėdavo užpildyti jai siuntimo dokumentus. Kaip ir visos merginos N. P. bendrai mokėjo mokesčius už butą, maistą. Abi bendravo kaip draugės, jokios prievartos jos atžvilgiu nevartojo, piniginės naudos iš jos darbo neturėjo.

Kalbėjo su N. P. telefonu apie parodymų davimą, pati P. dėl to paskambino, apie ką konkrečiai kalbėjosi, nepamena. 2008-02-20 kalbėjosi ir su M. R., tačiau koks pokalbis buvo apie sumokėjimą, nežino, gal būt apie sumokėjimą N. P. už atvykimą, ar bilietą. Apie išžaginimą su juo nekalbėjo, tokio pokalbio nepamena, narkotikai bute nebuvo vartojami.

Dėl I. U.

I. U. matė tik vieną kartą, toje pačioje darbo vietoje. Kaip ji atvyko į A., nežino. Iš N. P. pasakojimo žino, kad jos klasiokės. Kur ji gyveno, kaip atvažiavo, ir kas ją pasitiko stotyje, nežino. Matė ją dirbant tik vieną kartą ir vieną dieną. Į savo namus jos nevežė, savo rūbų nedavė, dirbti neliepė, paso neatėmė. I. U. negrasino, smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Su L. B. nekalbėjo apie I. U. pabėgimą, iš kur ir su kuo ji pabėgo, nežino. Apie jos ketinimą nusižudyti ir išžaginimą, nieko nežino. Kodėl I. U. duoda tokius parodymus ir prašo priteisti 20 000 litų, nežino.

Dėl I. S.

Kaip I. S. atvyko į A., nežino, ją į M. namus atvežė M. pusbroliai. Ji buvo išberta, žaizdota. Sakė, kad jiems tokios I. S. nereikia, liepė palydėti į L.. I. S. liko M. namuose, sakė, kad pasveikusi nori grįžti į A.. Ji buvo prasiskolinusi. Apsikeitė telefonų numeriais. Kitą dieną ji išvyko į L.. Paskambino po kelių savaičių, prašė pasitikti, nes nori atvykti. Atvykusi I. S. gyveno M. namuose. Bendraujant pasakojo, kad jai reikia atiduoti pinigus L. B. už gydymą. Ji dirbo 2-3 dienas, po to ji (kaltinamoji) grįžo į L., buvo sulaikyta. Vėliau teko bendrauti telefonu. Žino, kad jai grįžus į L. visos likusios merginos susipyko, sakė, kad I. išėjo iš namų, pavogė pinigus. I. S. yra pasakojusi, kad pirmą kartą į A. atvyko per L. B.. Su I. S. sutarė gerai, jokios finansinės naudos iš I. S. darbo neturėjo. Asmens dokumento B. L. iš I. S. nepaėmė, ne jos tuo metu L. nebuvo. Kaip, kiek ir kur dirbti I. S. nenurodinėjo, pinigų iš jos neėmė, iš merginų pinigų negyveno. Visos bendrai mokėjo nuomą. Fizinio ar psichologinio smurto Inos atžvilgiu nenaudojo, diržu per veidą nesudavė. Kartą buvo su ja susipykusi, kad neiškvietė medikų sužeistai Ž., tačiau tada apsižodžiavo visos merginos. Apie liudijimą teisme ar pagalbą pinigais su I. S. nekalbėjo, liudyti jos naudai neprašė. Jokių nurodymų rašyti laiškus jai nedavė, laiškus matė, bet neskaitė. Apie I. S. pastojimą ir tai, kad mama vežė ją daryti abortą nieko nežino. Grasinančių žinučių Inai nesiuntė, susipykusi su ja nebuvo.

Kaltinamoji B. L. parodė, kad gyvena D. kaime, K. rajone. Bendraudavo su kaimyne I. S. ir jos dukra E. B.. Jos gyveno skurdžiai, I. S. girtaudavo, E. B. viena augino sūnų. Tuo metu, jos pačios dukra R. L. gyveno L.. I. S. ir E. B. klausinėjo apie dukrą, jos gyvenimą. Pasakojo joms, kad R. L. vyras pasiturintis anglas, verslininkas, turi restoraną. R. dirba bare. Jie gyveno dideliame name. Visa tai matė svečiuodamasi pas dukrą. Atrodė, kad dukra gyvena gražiai. Matė, kad name gyvena ir daugiau merginų. Dukros vyras sakė, kad jos nuomojasi kambarius. Merginos pasakojo, kad dirba senelių namuose, plauna indus. Tuo metu nieko nežinojo apie merginų išvežimus į užsienį ir prostituciją. Jokių vyrų dukros namuose nebuvo. Būnant A. dukra išvykdavo į darbą bare. Buvo ten pietauti, R. sakėsi, kad čia dirba. Visa tai papasakojusi, pasiūlė I. S., kad ir jos dukra važiuotų dirbti į užsienį. Paskambino dukrai, kad ji pakalbėtų su E. B.. Jų pokalbio negirdėjo, tačiau baigusi kalbėti E. B. pasakė, kad važiuos į L.. Paprašė kaimyno J. Z. pavežti iki Š. autobusų stoties, nes pati neturėjo su kuo nuvažiuoti. Praėjus dviems dienoms po pokalbio su R. L., E. B. išvyko į A.. J. Z. kvietimu važiavo kartu iki Š.. Matė, kad E. B. stotyje įlipo į baltą autobusą. Su autobuso vairuotoju nekalbėjo, jo nepažįsta. E. B. išvyko viena, bilietą nusipirko pati. Pinigų jai neskolino. Tai vyko 2005 ar 2006 metais. E. B. iš A. grįždavo dažnai, lankydavo vaiką, užeidavo ir pas ją. Grįžusi pirmą kartą užėjo su motina, pasakojo, kad dirba R. L. vyro restorane, buvo patenkinta, niekuo nesiskundė. Atsidėkodama atnešė šampano, saldainių. Apie dukros tikrąją veiklą A. sužinojo tik prasidėjus tyrimams, apklausų metu, kai dukra buvo sulaikyta, suimta. Smulkiau viską papasakojo O. D.. Dėl visko ką sužinojo patyrė šoką. Dukros veikloje nedalyvavo, apie tai, kad ji užsiima prostitucija sužinojo tik po E. B. išvykimo. Augino dukros vaiką, nes ji 2002 m. sugalvojo išvykti užsidirbti pinigų. Skambino iš A., sakė, kad susirado draugą, darbą, atsiųsdavo pinigų -200-400 svarų vaiko išlaikymui. Siuntė per „(duomenys neskelbtini) “. Yra gavusi piniginių perlaidų iš G., B., R. D.. Kas tie žmonės, nežino. Gal pinigus kitų žmonių vardas siuntė žentas, vaiko išlaikymui. Kas yra L. R., G. I. nežino. Gal tai žento vardai.

Iš kaltinamųjų pažįsta tik L. B.. Tuo metu, kai E. B. grįžo iš A., L. L. buvo atvykusi pas ją. L. B. tuomet sutiko atsitiktinai gatvėje, paklausta pasakė, kur gyvena E. B.. L. B. tą pačią dieną užsuko ir pas ją. Namuose buvo R.. Tuomet ir sužinojo, kad gatvėje sutikta moteris klaususi apie E. B. yra L. B.. E. B. parodymus teisme girdėjo. Kodėl yra šmeižiama, nežino, nes niekur jos neišvežė.

I. J. pažįsta. Ji gyveno su dukra A.. Galėjo su ja 2004-12-10 važiuoti tuo pačiu autobusu į A., tačiau jos tuo metu dar nepažinojo. B. L. parodė, kad I. S. irgi yra mačiusi pas dukrą namuose, A., ji ten nuomojosi kambarį. Jos prašymu važiavo kartu pas medikus daryti aborto. Ji sakė, kad reikia kokio nors lydinčio žmogaus parašo. Pati jos tikrai nevežė, nes anglų kalbos nemoka, L. nežino. Girdėjo, kad ji pabėgo, pagrobusi kitų merginų pinigus. Grasinančių žinučių jai tikrai nerašė, jos telefono numerio nežino, su jos motina nėra kalbėjusi apie parodymų keitimą.

Žino N. N., ji ateidavo pas sūnų, vėliau prašėsi R., kad išsivežtų dirbti į A.. R. ją lydėjo iki A. ir kitą dieną vėl grįžo. Sakė, kad paliko N. N. savo namuose su E. B.. Ką A. dirbo N. N., nežino. Jos sesuo dar skolinosi 600 litų, kad sumokėtų už N. kelionės bilietą. Vėliau skolą atidirbo N. N. tėvai. Tyrimo metu kalbėjosi su jais, tačiau apie parodymų keitimų jokios kalbos nebuvo. Pas R. į svečius vykdavo tik tada, kai ji būdavo L.. R. grįžus į L. vietoj jos į L. nevykdavo ir merginų neprižiūrėdavo.

Po dukros suėmimo, kalbėjosi su advokatu. Jis sakė, kad reikia pažymos apie dukros ligas. Dukrai tuo metu buvo paskirtas laikas pilvo sienos išvaržos operacijai atlikti, atlikti tyrimai. Operacija turėjo būti atlikta 2007 m. sausio 15 dieną. Dėl to vyko į K., poliklinikos registratūroje jai liepė eiti pas budintį gydytoją R., padavė jam registratūroje paimtą asmens sveikatos kortelę. Sakė gydytojui, kad dukra suimta, reikalinga pažyma apie ligas, sakė, kuo sirgo R. L., su savimi dokumentų dėl operacijos neturėjo, tik pasakė turimą informaciją. Gydytojas viską surašė ant firminio blanko. Rašė tas ligas, kurias ji išvardino ir kuriomis iš tikrųjų sirgo R. L.. Šio gydytojo anksčiau nepažinojo, pas jį kaip pas gydytoją lankytis ėmė tik tyrimo metu. Gydytojui už pažymą nieko nežadėjo, jo surašymo į firminį blanką neįtakojo. Gautą pažymą pateikė advokatui, jis pasakė, kad gydytojo raštas neįskaitomas. Buvo apkaltinta pažymos suklastojimu, nors jokių dokumentų neklastojo. Nepamena sakiusi gydytojui, kad pažyma reikalinga, kad dukrą paleistų iš suėmimo, nes nuo jos tai nepriklausė. Pažymos važiavo tik advokato prašymu, ne savo iniciatyva. Gynėjas sakė, kad pažyma reikalinga dėl suimtos dukros maitinimo. Nepamena, kad būtų kalbėjusi su dukra apie gydytoją R.. Dukra pažymos nematė, ir jokių įrašų joje atlikti negalėjo.

Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino. Parodė, kad su kitais kaltinamaisiais jo nesieja jokie santykiai. Gyveno ir dirbo I.. Važiuodamas ten paimdavo pakeleivius, bagažą, kuriuos veždavo pakeliui į kitas šalis. Dėl to televizijoje būdavo jo skelbimai. I. gyveno ir dirbo nelegaliai. Turėjo išsinuomojęs keturių kambarių butą. Į I. važiuodavo priklausomai nuo gaunamų darbų. V. M. pažinojo iš matymo. Susitikus J., jis paklausė, ar dar veža keleivius, klausė vežimo kainų, kalbėjo apie gyvenamą vietą I., domėjosi, ar galėsiantis išnuomoti kambarį 10-15 dienų. Sutiko jam išnuomoti vieną kambarį, manė, kad jis važiuos su šeima pailsėti. V. M. sakė važiuosiantis savo transportu. Tuo kart konkrečiai nieko nesutarė. Likus kelioms dienoms iki išvažiavimo, skambino V. M., jis nurodė prieš važiuojant užsukti į profilaktoriumą R.. Nuvyko ten kaip tarėsi. Prie profilaktoriumo stovėjo baltas autobusiukas, prie jo laukė V. M., G., moteris, lygtai P.. Kas buvo autobusiuke, nematė. Kartu su juo važiavo J. P., kuri dėl važiavimo tarėsi pati, pagal skelbimą ir tai buvo dar prieš pokalbį su V. M.. Manė, kad V. M. važiavo tuo baltu autobusiuku, bet jis nevažiavo. Kas važiavo autobusiuke, pamatė tik pravažiavus L. – L. sieną. Tuomet į jo autobusiuką įlipo dvi moterys – D. S. ir kita, kurios pavardės nežino. Viso važiavo aštuoni žmonės – jis, kito autobusiuko vairuotojas, R. G. ir penkios moterys. Nesiaiškino, kokiu tikslu jie važiuoja. Manė, kad jie visi ilsėsis tą su V. M. sutartą 10-15 d. laiką. Už kelionę V. M. turėjo sumokėti 200 eurų, bei 60 eurų už kiekvieną važiuojantį žmogų. M. į I. nevažiavo, ir liko neatsiskaitęs iki šiol. Važiuojant visi vartojo alkoholį, triukšmavo. Po trijų dienų nuvyko į I.. Nei viena moteris nebuvo nuliūdusi ar apsiverkusi. Bute leido visiems įsikurti, nes vieno kambario visiem neužteko. Pats turėjo daug reikalų, važinėjo dėl darbo, buto nuomos, todėl kartu su atvykusiais laiko nepraleidinėjo, kuom visi atvykę užsiimdavo nežino. Matė juos išeinančius, pareinančius, girtaujančius. Girdėjo merginų kalbas apie vyrus, ginčus dėl jų.

I. viešnamių nėra, nėra jų matęs. Merginos prostitutės paslaugas teikia mašinoje, viešbutyje. Klubuose prostitucija tikrai neužsiiminėjama. Nėra vežęs ar parvežęs merginų į klubą, ar iš jo. Vežė tik į miestą. Jos kartais negrįždavo po kelias paras. R. G. I. buvo 7-8 dienas. Išvyko tuo pačiu autobusiuku, kuriuo ir atvažiavo, nes mirė kažkas iš jo artimųjų. Po jo išvykimo paprašė, kad P. su D. S. išsikeltų iš buto, nes dėl jų keliamo triukšmo ėmė skųstis kaimynai. Jos į namus nešė narkotikus. P. buvo kaip lyderė, jos visos pastoviai ginčydavosi ir pešdavosi. Iš jų kalbų ėmė suprasti, kuo jos užsiima, nes jos pastoviai ginčijosi dėl vyrų. Po dviejų savaičių P. su S. išsikėlė kitur, P. taip pat, nes susirado draugą. Liko gyventi A. G. ir F., kurioms leido gyventi su sąlyga, kad jos negirtaus ir netriukšmaus. A. G. vėliau išvyko pas J. P., F. kurį laiką gyveno kartu, abu mokėjo už patarnavimus, maistą pirko atskirai, vėliau buvo išsikėlusi pas kažkokį ispaną.

Praėjus mėnesiui po atvykimo, į I. buvo atvykęs V. M. su R. G.. Prieš tai kalbėjosi su juo telefonu, prašė atsiskaityti kaip tarėsi, už žmonių atvežimą ir apgyvendinimą. Jis žadėjo užsukti, atvyko naktį pavargęs, tarėsi pakalbėti kitą dieną, tačiau grįžus po darbo jų neberado. Jų kelionės tikslo nežino. Nežino, ar jie buvo susitikę su merginomis, kurios kartu atvyko į I.. Už kelionę nesumokėjo nei V. M., nei J. P., su kuria dėl kelionės tarėsi atskirai.

Girdėjo P. parodymus teisme. Netiesa, kad jie susipažino per G., nes pastarąjį pirmą kartą pamatė prie profilaktoriumo prieš kelionę. P. neapgaudinėjo, jokio konkretaus darbo jai nesiūlė, ji pati klausinėjo apie darbus I..

Nei vienai merginai nėra grasinęs. Jokių pinigų iš barų ar merginų nerinko, neprašė ir neėmė. Kokiu būdu merginos susirado darbus, nežino, dėl darbo paieškos nei viena mergina į jį nesikreipė. Merginų niekur neslėpė. Jos tik prašė pagalbos mokantis ispanų kalbos. Davė joms lapus surašęs kasdienius žodžius, tarp jų buvo ir keiksmažodžių. Jokių sąrašų su įkainiais neįteikinėjo. Pats puikiai ispaniškai taip pat nekalba. Visos merginos turėjo buto raktus.

R. G. gyvendamas pas jį bute, nuomos nemokėjo. Kalbėjo apie tai, kad V. M. neatsiskaitė už žmonių atvežimą, į tai R. G. atsakė nieko nežinantis. Vėliau V. M. neieškojo, pinigų iš jo nereikalavo. Su G. ir M. kaip organizuota grupė neveikė. Jokio pokalbio apie darbus, moterų ieškojimą, pinigus, veiksmų pasidalijimą nebuvo. Iki kelionės nei vienos važiavusios moters nepažinojo, apie jų gyvenimą nežino. Ispanijoje jų pasų paėmęs nebuvo. Važiuojant per sieną pinigų merginoms nedalijo. Su nukentėjusiųjų S., G. ieškiniais nesutinka.

Kaltinamasis T. G. parodė, kad su L. B. susipažino per draugę, vardu A.. L. B. tuo metu draugavo su jo pažįstamu T. A.. Vieną dieną sulaukė T. A. skambučio. Pokalbio metu kvietė atvykti į viešbutį Š.g. Ten nuvyko su draugu E. P.. Viešbučio kambaryje rado L. B., T. A., I. E., V. E.. V. pažinojo tik iš matymo, anksčiau nebuvo su ja bendravęs. I. matė pirmą kartą. Visi šventė, šoko, kol jis prisigėręs užmigo. Ryte pamatė ant lovos sėdinčią I., kambaryje daugiau nieko nebuvo. Visi netrukus vėl susirinko. L. paprašė jo pakalbėti su I., ar ji nesutiktų išvažiuoti dirbti prostitute. Pasakė, kad jos paklaus. Iš L. sužinojo, kad I. E. laisvo elgesio mergina, viešbutyje iš vakaro ji šoko striptizą, ją kažkas fotografavo, todėl sakė I. E., kad užsienyje už tokį patį elgesį gali gerai uždirbti, o čia ji gyvena skurdžiai. Tokiu būdu, ją kažkiek paveikė ir prikalbėjo važiuoti. Apie jos materialinį gyvenimą nežinojo. I. E. nuotraukas iš šventimo viešbutyje darė jis ir vėliau atidavė L. B.. Kur ji jas padėjo, nežino. Kalbant su I. dėl važiavimo dirbti prostitute, ji iš pradžių konkrečiai nieko nesakė, bet vėliau sakė galinti važiuoti, tik neturi dokumentų. Dėl to L. prašymu dalyvavo tvarkant I. E. dokumentus, vežė, kur buvo prašomas – į namus, migracijos tarnybą, buvo vykdoma atpažinimo procedūra, dėl to kalbėjo su I. E. broliu. Už I. E. pasą sumokėjo L. B., čekį perdavė I. E., kad paduotų atsiimant pasą. I. E. į namus negrįžo, viešbutyje su V. ji gyveno kelias paras, ten jas laikyti pasidarė per brangu, todėl ieškojo, buto jos apgyvendinimui iki išvažiavimo. Vieną naktį I. E. nakvojo pas V. draugę J., vėliau susitarė, kad ją priims pagyventi jo pažįstamas G. K.. Pas jį apgyvendino I. ir V., kartais tame bute ir pats pernakvodavo. Ten merginos gyveno apie savaitę laiko, kol atvyko policija ir I. E. išsivežė. Apie tai sužinojo iš V. skambučio. Taip pat jam skambino T. A., kvietė atvažiuoti susitikti dėl E.s, siūlė išvykti iš L. į A.. Sakė, kad sulaikytas E., jo taip pat ieško policija. Kitą rytą su V. E. išvyko į A., B.. Ten buvo atvykusi ir L. su T., keturiese vyko į B., kur V. dirbdama prostitute juos visus išlaikė. Į L. grįžo vienas po trijų savaičių. Buvo sulaikytas policijos. Už suteiktą pagalbą – I. E. įkalbinėjimą dirbti prostitute, jos dokumentų tvarkymą ir prižiūrėjimą, L. žadėjo sumokėti, viską darė jos prašymu, konkrečiai pinigų sumos neaptarė. Už visas patirtas išlaidas dėl I. E., L. sumokėdavo, duodavo pinigų maistui, kurui. Kad daro nusikaltimą, nesuprato. I. E. prievarta bute nelaikė, niekur eiti jai nedraudė, buto durų raktas paslėptas nebuvo. Su V. jos vaikščiojo po miestą, buvo kirpykloje, ji visa išgražėjo. Vežė ją kur reikėjo, buvo ir policijoje, migracijos skyriuje, todėl jei būtų laikoma prievarta, tikrai galėjo apie tai kam nors pranešti. Pati namo I. E. irgi nesiveržė, nes mama sirgo, tėvas gėrė, namais niekas nesirūpino. Jos nuotaika paprastai visada būdavo gera, visada gaudavo ką norėjo, apie jos laikymą nelaisvėje negali būti nei kalbos. Jei kažkas nebūtų pranešęs apie ją policijai, ji tikrai būtų išvažiavusi savo noru. Matė I. E. kelis kartus apsiverkusią, bet tai buvo po jos telefoninių pokalbių su draugu, gal jis ką pasakydavo. Duodavo paskambinti iš savo telefono. Jai kalbant stovėjo šalia tik todėl, kad jai pakalbėjus galėtų telefoną pasiimti, ar nepasakytų draugui kur ji yra. Nenorėjo, kad jis atvažiuotų jos pasiimti ir kad nereikėtų su juo aiškintis dėl jų nesutarimų, nes girdėjo ją kalbant ir meluojant. Jokių kitų merginų, išskyrus I., važiuoti dirbti prostitutėmis neįkalbinėjo. I. E. į A. ruošėsi važiuoti viena, V. niekur važiuoti nesiruošė. Ar ji I. E. siūlė važiuoti, nepamena.

Tyrimo metu nesakė, kad I. E. buvo laikoma ir saugoma todėl, kad niekur nedingtų ir nepersigalvotų, ten ne taip parašyta. Tokių parodymų nedavė. Po protokolu pasirašė, apklausiamas buvo prie gynėjo, tačiau pasirašė neperskaitęs protokolo. M. nepažįsta, pirmą kartą pamatė apklausų metu. I. E. civilinio ieškinio nepripažįsta, nesijaučia jai ką nors bloga padaręs.

Nukentėjusi J. M. parodė, kad pažįstą tik V. M., R. G. yra mačiusi. Su V. M. susipažino per pusseserę R. T.. Ji pasiūlė užsidirbti pinigų. Kokiu būdu nesakė, tačiau suprato, nes ji dirbo prostitute. Vėliau į namus atvažiavo V. M.. Mano, kad prieš tai su juo pakalbėjo pusseserė. Jis klausė, ar sutinka važiuoti dirbti į V.. Pagalvojusi, po kurio laiko sutiko. Tuo metu jos materialinė padėtis buvo sunki, dirbo pavienius darbus, gyveno su sugyventiniu, turėjo penkis vaikus, kurie buvo vaikų namuose, juos pasiimdavo per vasaros atostogas. V. M. apie jos materialinę padėtį žinojo. Sutiko vykti į užsienį, nes neturėjo iš ko gyventi. Maždaug po mėnesio nuo pirmo pokalbio išvyko, prieš tai finansinių sąlygų neaptarė, pas ką reikės dirbti neįvardijo. Kartu su ja važiavo pusseserė I. S.. Prieš išvykimą apie savaitę pagyveno V. M. sode. Po savaitės V. M. savo automobiliu jas nuvežė į V., į autobusų stotį, kokį miestą nežino, nepamena. Su savimi važiuojant turėjo pasą, pinigų neturėjo. Autobusų stotyje pasitiko du žmonės, vienas jų rusas O., o kitas lenkas – P., jie iš karto paėmė pasus. V. M. nuėjo su jais į kavinę, pakalbėjo, ji su I. S. liko automobilyje. Vėliau atėjo P. žmona A., jos persėdo į kitą automobilį ir buvo nuvežtos į vietą. L. V. M. jai pirko maistą, važiuojant į V. rūbus: apatinius, sijoną, bliuzelę. Jos buvo nuvežtos į trijų aukštų namą, viešnamį, kambariuose gyveno po dvi. Iš viso buvo šešios. Kitos buvo ukrainietės ir lenkės. Jas prižiūrėjo ukrainietė, kuri duodavo maistui pinigų. Iš klientų gautus pinigus reikėjo atiduoti jai. Jos laisvai galėjo išeiti į miestą, darbo valandos nebuvo nustatytos. Maistą pirkosi už savo pinigus. Mano, kad V. M. V. už jas gavo pinigų, nes nuvažiavus į viešnamį P. pasakė, kad reikės atidirbti pinigus, sakė sumą, tačiau kokią nepamena. Su V. M. apie skolą jokios kalbos nebuvo. Prabuvo dvi savaites, atsirado skolos. Namo važiuoti negalėjo, nes neturėjo paso, užsienio kalbos nemokėjo, bijojo kreiptis į policiją. Už darbą mokėjo klientai, kas dieną reikėdavo atiduoti po 250 markių už pragyvenimą, kas likdavo, išleisdavo maistui. Ji uždirbo mažai, nes nebuvo klientų. Atėjo P. žmona, liepė susirinkti daiktus ir važiuoti namo, grąžino pasą. Atvyko V. M., susodino ją ir I. S. į savo automobilį, sukrovė daiktus. Visi išvažiavo. Kitu automobiliu važiavo P. su A. ir O.. Jas nuvežė į mišką, V. M. išlipo, atėjo P. ir O. grasino, sakė : „lapėms, ar vilkams“ atiduos, paliks miške“. O. ir P. jas mušė, kad nedirbo. To V. M. nematė, nes mušant jis iš automobilio buvo išlipęs, o automobilio langai tamsinti. Po to I. S. persodino į jų automobilį ir parvežė į viešnamį, o ją išvežė namo, nes ji to prašė. I. S. atsiklaupusi ant kelių sakė, kad dirbs, „nedurnavos“, prašė leisti grįžti atgal ir ją parvežė. Ji šiuo metu V., jos tėvai nežino kur ji gyvena. Grįžtant su V. M. nesikalbėjo, tik jai pasakė, kad už skolą reikės rasti porą mergaičių, jeigu pati antrą kartą nevažiuos. Minėjo ir skolos sumą, tačiau kokią, nepamena. Ji nenorėjo vėl važiuoti, todėl „už skolą“ rado E. P. ir J. D.. E. P. išvažiavo dirbti. Atsisakius važiuoti, L. smurtas jos atžvilgiu nebuvo vartojamas, niekas sumušti ar skandinti upėje nebandė. Nepamena, ar klientam prisistatinėdavo vardu B..

Iš J. M. charakteristikos matyti, kad ji yra bedarbė, gyvena iš atsitiktinio uždarbio pas žmones. 2001-2002 m. jos materialinė padėtis buvo sunki, taip pat gyveno iš atsitiktinio uždarbio. ( 11 t. b. l. 183)

Nukentėjusioji I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad V. M. pasiūlymu vyko į V.. Jis sakė, kad yra gera galimybė užsidirbti pinigų. Tuo metu jos materialinė padėtis buvo sunki, be to buvo mušama sugyventinio, todėl sutiko važiuoti. V. M. kartu su J. M. nuvežė pas save į sodus, kur kelias dienas rūpinosi, atveždavo maisto, po to išvežė. Asmens dokumentai buvo pas V. M., nes jis pasakė, kad jie turi būti pas jį. Nuvažiavus į V., B. miestą, V. M. susitiko su dviem lenkų ir rusų tautybės vyraus ir ruse moterimi, kurie ją ir J. M. nuvežė į viešnamį. Prieš tai lenkų tautybės vyras pasakė, kad jos dirbs prostitutėmis ir nebandytų bėgti. Jos neturėjo dokumentų, pinigų, nemokėjo kalbos, buvo persigandusios, todėl sutiko. Lenko vardas buvo – P., rusų – O. ir A.. Ji paaiškino tarifus. Pinigus jos gaudavo į rankas, tačiau vakare juos iš jų paimdavo A.. Joms buvo išaiškinta, kad reikia atiduoti skolą V. M., kuriam buvo sumokėti pinigai už jas. Girdėjo, kad buvo sumokėta 2500 V. markių. Viešnamyje dirbo 4 mėn., po to susipažino su turku ir pabėgo. Tame viešnamyje buvo daugiau merginų. Buvo ir mergina vardu J.. ( 13 t. b. l. 6-10)

Iš nukentėjusios I. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodė sodus, kuriuose buvo laikoma su J. M. prieš išvežant jas į V.. ( 13 t. b. l. 11-14)

Iš I. S. charakteristikos matyti, kad ji yra bedarbė, gyvena iš gaunamų 52 litų už vaiką bei mamos pensijos. 2001-2002 m. ji buvo V.. ( 13 t. b. l. 15)

Motyvuojamoji dalis

Iš J. rajono policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad I. S. kreipėsi į policijos komisariatą, pranešdama kad ją sumušė sugyventinis. ( 13 t. b. l. 17-30)

Iš pažymų apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną matyti, kad J. M. ir I. S. 2001-07-05 automobiliu „MERCEDES-(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. M., išvyko per K. tarptautinį PKP ( 11 t. b. l. 184, 13 t. b. l. 35)

Nukentėjusioji I. S. pareiškė 10 000 L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ( 13 t. b. l. 4)

Nukentėjusi S. A. parodė, kad nepamena, kaip susipažino su V. M.. Bendrų interesų su juo neturėjo. Nurodė, kad pas ją atvažiavusi pažįstama S. A. pasiūlė kartu važiuoti dirbti į viešnamį prostitute, arba bare padavėja. Tuo metu automobilyje buvo ir V. M.. Visi bendrai kalbėjosi dėl važiavimo dirbti. S. A. sakė, kad jai važiuoti siūlo V. M.. Paprašė laiko pagalvoti, po poros dienų nusprendė važiuoti dirbti ir išvažiavo. Iki tol gyveno su mama. Kad važiuoja dirbti mamai pasakė, tačiau kuo – ne. Prieš išvykstant į V. buvo pas notarą sutvarkyti popierių, nes S. A. buvo nepilnametė. Kartu važiavo jos mama, V. M.. įgaliojimą dėl S. A. surašė jai, nes jos buvo draugės, kad taip geriau, sakė ir V. M., kodėl, nežino. Įgaliojimą vežėsi kartu, po atidavė V. M.. Notarui mokėjo V. M.. Surašius įgaliojimą išvažiavo po 2-jų dienų. Suprato, kad teiks intymias paslaugas. Bare galėjo dirbti barmene arba valytoja, tačiau suprato, kad dirbant prostitute didesni pinigai. Kiek laiko reiks dirbti ir kiek bus mokama, apie tai iš karto nešnekėjo. Apie tai daugiau aptarė su S. A. nei su M.. Manė, kad reiks atiduoti pusę uždirbtų pinigų. Apie tai kalbėjo su S., nes jos draugė yra ankščiau dirbusi. Nemanė, kad atims visus uždirbtus pinigus. Atvažiavus V. M., trise jo automobiliu važiavo į V.. Kad už nuvežimą turės mokėti, su V. M. neaptarė. Važiuojant į V. V. M. pirko maistą. Manė, kad jis geras žmogus, jas veža be naudos. Buvo nuvežtos į B. miesto autobusų stotį. Ten juos pasitiko P. su O.. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo su jais į kavinę, jos laukė automobilyje. Po to persėdo į jų automobilį ir buvo nuvežtos į trijų aukštų namą. V. M. išvažiavo namo, prieš tai atidavė P. ir O. jų dokumentus. P. ir O. bijojo, nes matė kaip jie mušė vieną lietuvę ir vieną rusę. Už ką, konkrečiai nežino. Kartais dėl girtumo mušdavosi ir pačios merginos. Į parduotuvę viena išeiti negalėjo, kartu eidavo kuri nors iš seniau dirbančių. Jas saugojo viena ukrainietė. Joms P. pasakė, kad reikės atidirbti skolą 3 000 - 4 000 markių, todėl suprato, kad už jas M. sumokėjo pinigus. Sakė, kad tada grąžins ir pasą. Klientai joms mokėjo už darbą, vakarais reikėdavo atiduoti 250 markių už pragyvenimą, likusius pinigus P., O. ir dar vienas asmuo paimdavo, sakydavo kad už skolą. Būdavo, kad uždirbdavo 600 ir 700 markių. „Skolą“ 3 000 – 4 000 markių atidirbo. Užsidirbo pinigų kelionei, pabėgo ir grįžo namo. Iš uždirbtų pinigų likdavo mažai, tik maistui, kitus paimdavo. Buvo nustatytas kliento aptarnavimo mokestis, tiek ir imdavo. Viešnamyje buvo ir daugiau merginų, buvo dvi lietuvės, kitos rusės. Viso dirbo apie mėnesį laiko. Iš viešnamio galėjo išeiti, tačiau neturėjo savo paso, nes nuvažiavus dokumentus paėmė P. ir O. ir atidavė ukrainietei. Iš viešnamio išeidavo tik maisto ir rūbų. Kartą rado krepšyje savo pasą, todėl su S. A. pabėgo, pasiskambino vienam savo klientui, pabuvo pas jį, tada nusipirko bilietą ir grįžo namo. Po to V. M. nematė. Su juo teko kalbėti telefonu. Jis sakė, kad jam už pabėgimą skolinga 1 000 markių. Liepė išsikasti sau duobę, nes L. gyvenimo nebus. Turi mažą vaiką, bijojo, kad jam ko nepadarytų. Pinigų grąžinti nesutiko, tuo pokalbis ir baigėsi. Prostitute sutiko dirbti dėl blogos materialinės padėties, nes neturėjo darbo, buvo baigusi 9 klases, užsienio kalbos nemokėjo. Šiuo metu mokosi lenkų ir anglų kalbas. Yra pareiškusi ieškinį 6 000 Lt. Tai yra už uždirbtus pinigus, nori, kad rusai juos grąžintų. Iš kaltinamųjų ieškinio priteisti neprašo. Patyrė baimę, pažeminimą, pašlijo sveikata.

Pažįsta G. M., kuri yra jos pažįstama. Buvo pas ją nuvykusi su V. M. kaip pas draugę. Būnant pas G. M. buvo kažkokia moteris, jos pavardės nežino. Su ja nebendravo. V. M. su ja nebendravo. G. pavardė nieko nesako. V. M. nekalbino G. M. važiuoti dirbti prostitute.

Nukentėjusioji S. A. parodė, kad iš kaltinamųjų nepažįsta nei vieno, susidurti nėra tekę. Pati buvo išvažiavusi į V. su drauge S. ir jos draugu. Jų pavardžių nepamena. Nežino, ar tai galėjo būti A.. Važiavo dirbti bare, kelionę sugalvojo draugė. Tai buvo pirma kelionė į užsienį. Važiavo už draugės pinigus, maistą pirko kartu. Tuo metu buvo nepilnametė. Nepamena, ar tuo laiku reikėjo vizų. Pamena tik tiek, kad tuo metu su drauge tvarkėsi pasus, draugė buvo pas mamą sutikimo ir jį gavo. Su mama ir S. važiavo pas notarę. V. bare nedirbo, nes pabuvusi pora dienų grįžo atgal. Nepatiko aplinka. Sakė, kad bus normalus darbas, o nuvežė į viešnamį. Suprato, kad buvo apgauta S., todėl pabėgo. Paso V. neturėjo, nuėjo į policiją ir buvo grąžinta į L.. Kokius parodymus davė V., nepamena. Jokio darbo V. nedirbo, todėl ir pinigų negavo. Jei būtų žinojusi, kad teks dirbti prostitute, būtų nevažiavusi. Nepamena, ar prieš ją buvo naudojamas smurtas. Nepamena iš kur gavo pinigus, kuriuos atidavė A.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tas draugas su kuriuo važiavo yra salėje (V. M.). Koks jo vaidmuo visame tame, nežino. Jo nekaltina, nes jis nieko nepadarė. Civilinio ieškinio atsisako, nes jį pareiškė ne pati, o mama.

Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji S. A. parodė, kad draugė S. A. ruošėsi važiuoti į V., siūlė vykti kartu. Sakė, kad tai normalus darbas, kad važiuoja per draugą. Prašė jos motinos sutikimo, sakė, kad dirbs bare, ji dirbs barmene. S. A. supažindino ją su V. M., sakė, kad jis jas nuveš ir padės susirasti darbą. V. M. jas nuvežė, susitiko su šeimininku ir jas jam atidavė. Už kelionę niekam nemokėjo. Tas šeimininkas buvo rusas. Jis paprašė parodyti jų pasus ir kai jos jam parodė, tą pačią minutę juos iš jų atėmė. Jas nuvežė į kažkokį 3-jų aukštų namą, jas su S. išskyrė. Jai parodė kur turės dirbti ir gyventi. Gyveno ji kartu su A., kuri iš jos paimdavo visus uždirbtus pinigus. Ji suprato, kad turės atidirbti tuos pinigus, už kuriuos ją pardavė. Kiekvieną dieną ji patyrė pažeminimus, atsisakius dirbti ją mušdavo. Atsiradus galimybei ji iš ten pabėgo ir kreipėsi į policiją. ( 11 t. b. l. 20-24)

Iš pažymos apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną matyti, kad S. A. ir S. A. 2001-08-09 automobiliu „MERCEDES-(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. M., išvyko per K. tarptautinį PKP. Kartu su ja vyko. ( 11 t. b. l. 151-153)

Iš medžiagos, gautos pagal teisinės pagalbos pavedimą iš (duomenys neskelbtini) Respublikos B. miesto prokuratūros matyti, kad 2001-09-22 S. A. buvo sulaikyta B., kaip nukentėjusioji prekybos žmonėmis byloje, kurioje davė parodymus apie tai, kad L. jos materialinė padėtis buvo sunki, kad viena pažįstama ir vienas kraštietis vardu V. jai pasiūlė dirbti prostitute V.. Kartu su kita moterimi ir V. nukentėjusioji automobiliu nuvyko į B.. V. teritorijoje V. perdavė nukentėjusiajai padirbtą pasą. Šio paso duomenys rodo, kad ji yra pilnametė. Bremene jas perdavė asmeniui, pasivadinusiam „P.“, „O.“ ir kažkokiai moteriai. Ji buvo nuvežta į butą, kur turėjo dirbti prostitute. ( 11 t. b. l. 30- 118)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad S. A. pateikė 2001-08-03 sutikimą. ( 11 t. b. l. 121)

Iš 2001-08-03 sutikimo ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti protokolo matyti, kad 2001-08-03 Jonavoje buvo išduotas L. A. sutikimas pasienio tarnybai, kuriame rašoma, kad L. A. sutinka, kad jos nepilnametė dukra S. A. vyktų lydima S. A. į V.. Dokumentas patvirtintas notaro. ( 11 t. b. l. 122, 123)

Nukentėjusi A. G. parodė, kad pažįsta V. M., R. G., V. A.. Su V. M. susipažino per draugę G. M. apie 2002m. Jis pasiūlė važiuoti į V. dirbti prostitute. Sakė kad gerai uždirbs, eis kur norės. Kur reikės gyventi, nesakė. Sutiko, nes buvo sunki materialinė padėtis, gyveno iš vaiko pašalpos. Vaiką paliko prižiūrėti G. M.. M. ją nuvežė į V.. Važiavo dviese, M. pirko maistą. Kad reikės grąžinti pinigus už kelionę ir maistą nesakė. V. ją M. pardavė kažkokiam vyrui lenkui ir moteriai, kurie pasiėmė pasą. Nuvežė į namą, kur buvo daugiau merginų. Dirbo kiekvieną dieną, ateidavo klientai. Per kameras matė kas ateina ir kiek moka, po to iš jų lenkas paimdavo pinigus ir joms pinigų neduodavo. Sakė, kad mažai klientų. Išeiti neleisdavo, durys buvo rakinamos, klientus kažkas įleisdavo. Pradirbusi savaitę išlipo per langą ir pabėgo. Kreipėsi į ambasadą dėl paso. Į policiją nesikreipė.

Grįžus po kurio laiko atvyko M., grasino nužudyti vaiką ir ją. Liepė grąžinti skolą – 3000 eurų už kelionę, vėl važiuoti dirbti, arba surasti kitą merginą. Liepė važiuoti į I.. Suprato, kad jis turi grąžinti skolą lenkui, kuris V. M. už ją sumokėjo pinigus ir dar baudą. Išsigando jo, nes anksčiau yra girdėjusį jį liepiant vartoti smurtą kalbant telefonu. Sutiko rasti draugę, kuri važiuotų kartu. K. išsiėmė pasą skubos tvarka, nurodžiusi, kad važiuoja studijuoti į užsienį. Už pasą sumokėjo M.. Po to su M. nuvyko pas D. S.. žinojo, kad ji sunkiai gyvena, ji su vyru nedirbo. Apgaulės būdu prikalbėjo vykti kartu, meluodama, kad jai reikės dirbti virėja V., nes prostitute ji dirbti nebūtų sutikusi. Nesakė, kad reikės važiuoti į I.. Ji sutiko. Nuvažiavo į profilaktoriumą, kur buvo ir daugiau merginų - I. F., D. S., D. P., J.. Viso gal 9. Kitą dieną jas išvežė R. G. su V. A.. autobusiuku ir BMW automobiliu. Važiuojant gėrė alkoholį, kažkuris iš vežusių vyrų pirko maistą. Kertant sieną joms padavė pinigų, tarsi jos pačios važiuotų. Po to, pinigus grąžino. Kažkuri mergina prasitarė kur ir ko visos važiuoja. D. S. pradėjo verkti. I.e jas apgyvendino V. A. nuomojamame bute. Kitą dieną V. A. išvežė į klubą. Sakė, kad už maistą, gyvenimą, butą reikės susimokėti. Visus pinigus atiduodavo V. A., tačiau jis visada šaukdavo, kad jos skoloj. V. A. nedirbo, gyveno iš jų pinigų, jos atžvilgiu smurto niekas nevartojo. Matė, kaip V. A. tikrino klube dokumentus, kiek jos uždirba. Ten gyveno apie 3 mėnesius. V. A. jas vakare nuveždavo į klubą, paryčiais parveždavo namo ir taip kiekvieną dieną. V. M., V. A., R. G. žinojo kuo jos dirbo. Vienos panelės buvo V. M., kitos R. G. ir kitos V. A., tai žino iš pokalbio su merginomis. R. G. buvo šviesi mergina. V. A. sakėsi priklauso I. F. ir mergina vardu J., o ji ir D. S. priklausė V. M.. Į policiją kreiptis bijojo, nes nemokėjo I. kalbos. Visą laiką jas prižiūrėjo, darbo laiką ir viską skirstė V. A. ir kaip suprato jis pinigus atiduodavo V. M.. Bute netriukšmaudavo, kartais nusipirkdavo alkoholio. Pasą visada turėjo su savimi, policija netikrino nei karto. Vėliau išvažiavo į kitą klubą, V. A. tai žinojo, bet nesikišo. V. M. nežinojo. Užsidirbo pinigų kelionei ir grįžo į L.. Grįžus V. M. grasino dėl pabėgimo, tačiau vėliau nurimo. I. V. A. ir I. F. santykiai buvo glaudūs, jie nebuvo tik draugai, kartu vedė bendrą ūkį. Su I. F. dirbo viename klube, kad ji klube dirbo valytoja ar krovė žuvį, pirmą kartą girdi. Jaučiasi pažeminta, nukentėjusi tiek ji, tiek vaikas būdamas be motinos. Reiškia 3450 litų ieškinį, kurį sudaro pinigai, duoti V. M..

Iš pažymos apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną matyti, kad A. G. 2002-08-19 automobiliu „MERCEDES-(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. M., išvyko per K. tarptautinį PKP. ( 12 t. b. l. 116-117)

Iš K. rajono policijos komisariato viešosios policijos Migracijos poskyrio pažymos matyti, kad 2002-10-24 A. G. kreipėsi į migracijos poskyrį dėl asmens paso išdavimo skubos tvarka ir pateikė UAB „O.“ prašymą išduoti pasą skubos tvarka, ryšium su jos išvykimu mokytis į L. Respubliką. ( 12 t. b. l. 110)

Iš pažymos apie asmenis kirtusius valstybės sieną matyti, kad 2002-11-29 A. G. automobiliu „VW Transporter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. B., kirto K. tarptautinį PKP. ( 12 t. b. l. 116-117)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. F. atpažino A. G., kuri važiavo tame pačiame autobusiuke į I.. ( 12 t. b. l. 42-44)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. P. atpažino A. G., su kuria ji važiavo į I.. ( 12 t. b. l. 177-179)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. A. atpažino A. G., kuri kartu su juo ir R. G. vyko į I.. ( 23 t. b. l. 158-160)

Nukentėjusi I. F. parodė, kad pažįsta V. M., R. G. ir V. A.. Su V. M. susipažino besimokant, jis kartais parveždavo namo. Per jį susipažino ir su R. G. bei V. A.. Susitikus su juo K. pas E., jis pasiūlė važiuoti dirbti į V., kuo, nesakė. Pažadėjo sumokėti už naują pasą nes seną kažkas pavogė. Minėjo, kad kartu važiuos kelios merginos užsidirbti pinigų, todėl pasiūlė ir jai. Sutiko. Manė, kad bus siūlomas normalus darbas, prieš važiuojant susipažino su kitomis dvejomis merginomis, jos sakėsi jau buvo išvažiavusios kelis kartus. Žadėjo grįžti po savaitės. Sutartą dieną atvažiavo autobusiukas, kurį vairavo P., jas visas susodino su daiktais ir išvežė, paėmė dar kelis pakeleivius. Autobusiuke buvo įdėta maisto, buvo liepta jei ko reikės kreiptis pas kartu važiavusiais merginas. Minėtos merginos važiuojant daug gėrė, dėl girtumo jų vos neišlaipino pasienyje. Nuvykus į V. išleido prie autoserviso, kokiame mieste, nežino. Atvyko kitas automobilis, kuriame buvo lietuvis vardu A. ir turkas. Visas tris nusivežė pas turką į namus, kur buvo apie savaitę laiko. Eiti joms niekur neleido, nors durys buvo nerakintos, sakė aplink daug policijos, dokumentus turėjo su savimi. Ją ir kitą merginą nuvežė į klubą, kur buvo ir baras. Klausė kitos lietuvės kas čia bus, ją nuramino, kad viskas gerai. Ten antrame aukšte gyveno turkas, davė po kambarį, už gyvenimą mokėti nereikėjo. Persirengus eidavo į klubą. Kita panelė norėjo užsidirbti, todėl dirbo prostitute. Siūlė ir jai, tačiau dirbti nesutiko, bijojo. Būnant klube vokiečiai nupirkdavo išgerti. Prabuvo apie dvi savaites. Po to ją parvežė į L.. Užsidirbo ir parsivežė 200 eurų, kuriuos atidavė V. M. už pasą ir kelionę. V. pragyvenimas nekainavo, maistą pirko turkas. Prostitute nedirbo, ir dirbti niekas neliepė, tik siūlė, tačiau ji nesutiko. Į L. visas tris parvežė P..

Grįžus V. M. pasakė, kad ji skolinga už kelionę, nors iki važiavimo jokios kalbos apie pinigus už kelionę nebuvo. Po savaitės išvažiavo į I., norėjo atiduoti skolą V. M.. V. M. pasiūlė važiuoti dirbti prostitute, nes ten to policiją nedraudžia. Į I. išvažiavo autobusiuku, vairuotojo nepažįsta. Buvo R. G. ir kelios merginos. Su R. G. susipažino iš vakaro prieš kelionę profilaktoriume, kur ir nakvojo. Koks jo vaidmuo kelionėje nežino, gal prižiūrėjo merginas. I. apgyvendino bute. Po kelių dienų R. G. vežė jas į klubą dirbti, vėliau jis grįžo į L. dėl kažkieno mirties. Pirmą kartą prie klubo pasitiko savininkas, nuvedęs parodė kur persirengti. Jų buvo gal 4-5. viena iš jų salėje sėdinti D. (D. S.). Klube susiradus klientą eidavo su juo į kambarį. Klientai mokėdavo 50 eurų už pusvalandį, iš jų 40 eurų reikėdavo sumokėti už kambarį. Klube dirbo apie mėnesį laiko. Į darbą ir namo veždavo V. A.. Į dieną uždirbdavo 200 – 300 eurų. Reikėjo mokėti už butą, patarnavimus, maistą, rūbus. Buto nuoma vienai merginai kainuodavo 60 eurų, kuriuos mokėjo V. A.. Taip pat jam sumokėjo 20 eurų už kelionę nes jis važiavo kartu savo automobiliu. Po trijų mėnesių ją parvežė. Už parvežimą sumokėjo 200 eurų. Kai nebedirbo klube, su V. A. I. kartu važiuodavo į M., kur jis krovė žuvį iš laivų, siūlė važiuoti kartu, kur ji rūšiavo žuvį, už tai gaudavo po 200 eurų. Kitas merginas išmetė iš buto, nes jos nemokėjo nuomos, girtavo, vartojo narkotikus, ji liko. Vėliau pramokus ispaniškai klubo šeimininkas jai davė valytojos darbą, gaudavo 800 už mėnesį, dirbo pamainomis, laisvomis dienomis važiuodavo su V. A. krauti žuvies. I. prabuvo 3 mėnesius. Prostitute dirbo apie mėnesį, po to valytoja. Pasą visą laiką turėjo su savimi. Iš I. parsivežė 800 eurų, daug pinigų ten išleido savo reikmėms, apie 1000 eurų išsiuntė artimiesiems.

Prieš važiuojant į V. su M. buvo susitikusi gal tris kartus. Tuo metu jos materialinė padėtis buvo pakenčiama, tačiau norėjo užsidirbti ir važiavo. Tik nuvažiavus į klubą suprato, kad reikės dirbti prostitute. Jei būtų žinojusi prieš važiuojant, nebūtų važiavusi. Pati nesijaučia nukentėjusia, ar apgauta. Į keliones važiavo savo noru, nežino ar būtų kokios pasekmės, jei būtų nevažiavusi. Teisme duoda teisingus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai teisingi, tačiau nepilnai viskas užrašyta.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. F. atpažino P. T., kaip asmenį vadinama „P.“, kuris ją 2002 metais nuvežė ir parvežė į V.. ( 12 t. b. l. 36-38)

Iš I. F. charakteristikos matyti, kad ji yra kilusi iš socialinės rizikos šeimos. ( 12 t. b. l. 46)

Iš pažymos apie asmenis kirtusius valstybės sieną matyti, kad 2002-11-14 I. F. automobiliu „Ford Transit 150“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu P. T., kirto L. tarptautinį PKP. ( 12 t. b. l. 47-49)

Iš pažymos apie asmenis kirtusius valstybės sieną matyti, kad 2002-11-29 I. F. automobiliu „VW Transporter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. B., kirto K. tarptautinį PKP. ( 12 t. b. l. 47-49)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. F. atpažino V. A. kaip asmenį vardu V., kuris ją vežė į I.. ( 12 t. b. l. 33-35)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. F. atpažino D. S., kuri kartu su ja važiavo į I.. ( 12 t. b. l. 39-41)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. F. atpažino A. G., kuri kartu su ja važiavo į I. tame pačiame autobusiuke. ( 12 t. b. l. 42-44)

Nukentėjusi D. S. parodė, kad V. M., R. G. ir V. A. pažįsta, negiminės. Su V. M. susipažino per pažįstamą A. G.. Ji sakiusi, kad V. M. jai yra padėjęs išvažiuoti į V. ir įsidarbinti kavinėje, sutvarkė dokumentus. 2002 m. lapkritį A. G. ir V. M. atvyko į svečius. Tuo metu jos šeimyninė padėtis buvo sunki, su vyru gyveno iš vaikų pašalpų. A. pasiūlė padėti įsidarbinti užsienyje kavinėje. Sakė važiuos dirbti daug merginų kirpėjomis, siuvėjomis. Jai iš pradžių A. G. siūlė dirbti bare, virtuvėje plauti indus. Sakė į savaitę gausianti 500 – 600 eurų. Ji abejojo, nes augino tris vaikus, paskutinis gimęs birželio mėnesį, paskui sutiko. A. G. sakė važiuojant pasiimti baltus šortus, baltą maikutę ir baltas šlepetes, vaikui pripirko pieno mišinio. Važiuojant vis abejojo, A. G. ją ramino. Pasitikėjo ja, todėl važiavo. Nuvažiavo į profilaktoriumą prie R.. Ten buvo 2 ar 3 merginos. Ryte atvažiavo dar dvi. Tarp merginų buvo ir I. F.. Su merginomis kalbėjosi apie darbą virtuvėje, kirpėjomis, siuvėjomis. Atvažiavo V. M., R. G. ir V. A.. Kieme stovėjo baltas FORD TRANZIT autobusiukas ir V. M. vyšniavos spalvos MERSEDES. Autobusiuku važiavo 5 ar 6 merginos. V. M. iki pasienio lydėjo savo MERSEDES, po to grįžo. R. G. vairavo autobusiuką, V. A. važiavo lyg tai žalios spalvos BMW ir kelios merginos vėliau persėdo į jo automobilį. Prie sienos V. A. visoms davė po 50 eurų, kad tikrinant pasienyje visos turėtų su savimi pinigų ir surinko pasus. Pravažiavus sieną pasus grąžino, pinigus vėl susirinko. Pravažiavus L. vienas iš vyrų pasakė, kad keletui dienų važiuoja į I.. Manė, kad ją ir kartu važiuojančią R. G. po kelių dienų iš I. parveš dirbti į V.. I. jas nuvežė į V. A. išnuomotą butą. Ten buvo paruošta valgyti ir buvo kalba kuo ir kur reikės dirbti. V. A. joms davė lapus, su ispaniškais žodžiais, liepė juos išmokti. Sakė, kad reikės dirbti nuo sekančios dienos klube. Pokalbį girdėjo R. G.. ji sakė nenorinti dirbti tokio darbo, tačiau jai atsakė, kad namo niekas neveš. Nei telefono nei pinigų neturėjo, kalbos nemokėjo. Buto durys buvo rakinamos ir niekas išeiti neišleisdavo. Kitos dienos vakarą V. A. autobusiuku nuvežė į klubą „M.“. Taip dirbdavo per naktį, rytais parveždavo į butą. Už vieną darbo dieną klientas mokėdavo 50 eurų, iš jų 10 atskaičiuodavo už nuomą klube, o 40 eurų likdavo nuo kliento, tačiau tuos pinigus paimdavo V. A., į rankas ji pinigų negaudavo. Jam kiekvieną dieną reikėdavo atiduoti 30 – 40 eurų už butą, todėl uždirbti nieko neišėjo, tik augo skola. Iš pradžių jokios kalbos apie mokėjimą už butą nebuvo, vėliau V. A. sakė, kad jis perka maistą, reikia mokėti ir už butą, todėl jai pinigų nelieka. V. A. valdė visus, buvo didžiausias prižiūrėtojas, rūpinosi maistu, vežiojo į klubus, tvarkė finansinius reikalus, rinko pinigus klube ir tarėsi dėl darbo klubuose ir kainos už darbą, mokėjo Ispanų kalbą. Klientus reikėdavo susirasti pačiom, dirbant jas stebėdavo pro užtamsintą stiklą, tą patvirtino ir V. A.. Ji klientų ieškoti nesistengė, dirbti nenorėjo, todėl uždirbo mažai. Dirbo maždaug du mėnesius, per tą laiką turėjo apie 12 klientų. Teko dirbti trijuose klubuose. V. A. pas save bute pasiliko tas, kurios gerai uždirbdavo. Ji bute gyveno savaitę ar dvi, vėliau ją išvežė gal už 100 km į kitą klubą, kur gyveno bute prastomis sąlygomis, maitindavo kartą per dieną, durys buvo rakinamos, išeiti negalima. Darbo metu išeiti iš baro taip pat negalėjo. Kartą buvo atvažiavęs V. M., visas po vieną kvietėsi į kavinę pasikalbėti. Ji turėjo tuo metu užsidirbusi 150 eurų. Sakė jam, kad nori namo, nenori dirbti to darbo. Jis liepė atiduoti turimus pinigus nematant kavinės darbuotojams, parašyti šeimos telefonų numerius, laišką, kad viskas gerai, sakė, kad perduos jiems pinigus ir greitai galės parvežti namo, nes dabar ji dar skolinga jam 400 eurų už vežimą dirbti, kuriuos turi atidirbti. Pinigų namiškiams jis neperdavė ir namo jos neparvežė. Vėliau jam skambino iš kitos merginos telefono, sakė, kad nenori čia būti, o jis liepė sėdėti ir dirbti. Pagrasinus policija, jis sakė, kad ją pakas, duris susprogdins, susidoros su šeima, jo bijojo, todėl dirbo. V. M. jos artimiesiems susisiekimui buvo palikęs jos telefono numerį, tačiau skambinant telefono numeriai buvo nenaudojami. Būnant I. pasą visada turėjo su savimi, į policiją nesikreipė, nes nemokėjo kalbos, nežinojo kur eiti, be to išėjimai buvo kontroliuojami. Praėjus mėnesiui laiko, namo vis niekas nevežė, todėl su D. P. nusprendė pabėgti. V. A. nespėjo paimti iš jos uždirbtų 150 eurų, 100 eurų paskolino D. P.. klubo darbuotojas jas išleido. Maršrutiniu autobusu nuvažiavo iki V., kur gyveno pas D. P. draugą.

Girdėjo I. F. parodymus. Ji sako netiesą. Važiuojant į I. merginos gėrė, tačiau visiškai girtų nebuvo. Iš V. A. buto merginų už prastą darbą niekas neišmetė, o išvežė dirbti ir gyventi į kitus klubus. Bute gyvenant merginos rūkė, bet alkoholio nevartojo. Kad vartotų narkotikus, nematė, tik girdėjo kalbas, kad A. G. vartojo narkotikus.

Jaučiasi nukentėjusi, pažeminta, padaryta žala sveikatai, nes pasidarė jautri, streikuoja širdis, pažemintas orumas, nukentėjo šeima, mama. Buvo išvežta apgaule. Reiškia civilinį ieškinį 7 000 lt sumai, kurį prašo priteisti iš R. G., V. A. ir V. M..

Iš pažymos apie asmenis kirtusius valstybės sieną matyti, kad 2002-11-29 D. S. automobiliu „VW Transporter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. B., kirto K. tarptautinį PKP. ( 12 t. b. l. 76)

Iš A. rajono savivaldybės V. seniūnijos rašto matyti, kad D. S. šeima augina tris vaikus, svarbus šeimos pragyvenimo šaltinis- pašalpos. ( 12 t. b. l. 81)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. P. atpažino D. S. kaip merginą, vardu D., su kuria 2002-2003m. važiavo kartu į I., o vėliau kartu su ja pabėgo nuo V.. ( 12 t. b. l. 162-164)

Nukentėjusi J. P. (A.) parodė pažįstanti R. G., V. M., V. A. ir L. B.. R. G. pažįsta nuo vaikystės. R. G. žinojo, kad jos materialinė padėtis tuo metu buvo sunki. Jis buvo siūlęs važiuoti dirbti į užsienį prie daržovių. Gal 2002 metais jis ją supažindino su V. A., pristatė kaip kolegą, nors vėliau išsiaiškino, kad jie partneriai merginų gabenimui į užsienį. V. A. pasiūlė važiuoti į I. dirbti prie daržovių, žadėjo apgyvendinti, padėjo pasidaryti naują pasą, nes seną buvo pametusi. Apie uždarbį nekalbėjo. Sutiko važiuoti trims mėnesiams. Jei būtų žinojusi, ką reikės dirbti, būtų nesutikusi. Praėjus mėnesiui po pasiūlymo V. A. paėmė ją iš namų, nuvežė į profilaktoriumą R.. Ten buvo gal 5 panelės, F., kita vardu D., taip pat R. G. ir V. M.. Ryte išvažiavo į I.. Ji ir dar viena mergina važiavo su V. A. BMW. Kitos merginos ir važiavo autobusiuku, jį vairavo kažkoks vyras, ar važiavo R. G., nepamena. Kelionėje maistu rūpinosi V. A.. Prie sienos jis duodavo pinigų, kad tikrinant pareigūnams jų turėtų, o pravažiavus sieną juos vėl surinkdavo. Savo pinigų ji neturėjusi. Nuvykus visas apgyvendino viename bute, nupirko rūbus. Ką reikės dirbti, sužinojo važiuojant. Ji išsigando, viena mergina vardu D. verkė, prašė paleisti. Bute V. A. pasakė, kad ji jam skolinga už pasą, vežimą, kelionę, rūbus, bet sumos nenurodė. Jis pats nuveždavo į darbą - klubus. Po darbo visos būdavo bute, išeiti nebuvo galima. Su V. A. eidavo tik apsipirkti. Visus baruose uždirbtus pinigus iš klientų paimdavo atsakingas vyras. Į rankas pinigų iš karto negaudavo, tik po darbo atiduodavo dalį, o iš jų atskaitydavo už maistą, išlaidas. Atskirai už maistą mokėti nereikėjo. Ar būnat I. buvo atvykęs V. M. ir R. G., nepamena. Po dviejų savaičių darbo bare, ją ir dar vieną merginą vardu lyg ir D., apgyvendino klube, kur ir dirbdavo, į butą negrįždavo. Klubo pavadinimo nepamena. Kiek uždirbo iš viso, nepamena, bet V. A. sakydavo, kad uždirba mažai. Kartą ji ir kitos dvi merginos nenorėjo atiduoti dviejų savaičių uždarbio, todėl jis pradėjo grasinti pistoletu. Jos pasislėpė, pinigų nedavė. Vėliau vienas barmenas jai ir merginai vardu A. padėjo pabėgti. Ją nuvežė į savo butą, nupirko bilietą į L.. Klube pradirbo apie mėnesį laiko, o pinigus V. A. atidavė tik už dvi savaites. Pinigų į L. neparsivežė. Buvo sutikusi R. G., kalbėjosi, vėliau jis buvo atvažiavęs į namus, vėl kalbino ją bei N. P. važiuoti į užsienį dirbti, girdėjo, kaip R. G. sakė N. P., kad reikės dirbti prostitute. Būnant prie ežero jis supažindino su L. B.. Ji buvo su vaikinu, tuo metu prisistatė „A.“. Tuo metu ji (J. P.) vaikščiojo su N. P. ir priėjo pakviestos R. G.. Kadangi ji važiuoti dirbti atsisakė, jie įkalbinėjo N. P.. Girdėjo, kaip jai žadėjo uždirbti gerus pinigus. L. B. jas nuvežė į V. klubą, namo nevežė, nakvojo viešbutyje, kur N. P. ir prikalbino važiuoti. Jai darė manikiūrą, pedikiūrą. Sakė N. važiuoja trims mėnesiams, o ar minėjo į kokią šalį, nepamena. Kur ji šiuo metu nežino, ryšių nepalaiko.

Dar po kurio laiko ją susiradęs R. G. sakė, kad neigti policijoje, jei klaus ar jie pažįstami. Sutiko taip sakyti, nes supratusi, kad kitaip bus blogai. Žino, kad jis kerštingas, nes girdėjo jį grasinant telefonu kitai panelei. Su V. M. nėra bendravusi, matė jį tik R. prieš išvažiuojant ir einantį su G. miestelyje.

Nukentėjusi D. P. parodė, kad pažįsta R. G., V. M. ir V. A.. V. M. yra mačiusi du kartus. Su R. G. yra važiavusi į V. užsidirbti. Jis nuveždavo ją ir kitas merginas į V., parduodavo, gaudavo pinigus, o jos pabėgdavo. Tada visi pasidalindavo pinigus ir grįždavo namo, prostitutėmis nedirbo. Su G. susipažino per K. S.. Su juo irgi fiktyviai parduodavo merginas. K. S. sakė, kad taip pat bus ir Ispanijoje. Nuvežė ją prie profilaktoriumo, kur laukė baltas mikroautobusiukas. Jame sėdėjo merginos, buvo ir R. G.. Viena mergina buvo vardu I., su ja yra važiavusi į V.. Kitų panelių iki tol nepažinojo. Maistą, gėrimus ir pinigus, ji buvo pasiėmusi iš namų savo. K. S. sakė, kad kartu važiuos R. G.. Šalia važiavo V. A. automobilis. Jį tuomet pamatė pirmą kartą. Viso važiavo apie 10-11 žmonių, tame tarpe V. A., R. G., mikroautobuso vairuotojas E.. Nuvažiavo į I., V. A. 4 kambarių butą. Kas mokėjo vairuotojui už atvežimą, nežino, nes pati pinigų nemokėjo niekam. Kad reikės mokėti už buto nuomą irgi nesitarė. Kelionės metu su susipažino su kitomis kartu važiavusiomis -A. G., D. S.. Visas apgyvendino viename bute. I. ji nemokėjo. Laukė kol įvyks fiktyvus pardavimas, klausė R. G., kada važiuos namo, jis atsakė, kad jų niekas neperka, todėl galės važiuoti į L. namo. Tačiau R. G. su vairuotoju E. išvažiavo namo vieni, nes mirė jo tėvas. Jas visas paliko. G. dar iš jos tašės paėmė kelis eurus, apie tai jai vėliau pasakė V. A.. po R. G. išvykimo, jas vakarais veždavo į barus dirbti prostitutėmis, paimdavo ryte. Veždavo tuo pačiu baltu mikroautobusu. Mano, kad dėl darbo iš anksto buvo susitaręs V. A., nes tik jis vienas mokėjo ispaniškai. Bare joms kalbėti irgi nereikėjo, nes baro šeimininkai jau žinodavo apie tai, kad jos ateis ir atėjus parodydavo kur stovėti. Klientai patys prieidavo. Darbas jai nesisekė, dirbti nenorėjo. V. A. pasakė, kad jai, J. ir D. S. reikės išvažiuoti, kodėl, nepasakė. Mano, kad dėl jų girtavimo ar blogo elgesio, nes ji su kitomis merginomis girtaudavo, jam pelno nenešė. Atvažiavo I. ir jas išsivežė į kitą barą, gal už 200 – 300 km. Apgyvendino virš baro, duodavo maisto, cigarečių. Pinigų už darbą neduodavo, nes reikėjo mokėti už nuomą ir maistą. Mano, kad V. A. jas tam ispanui pardavė. Po 2 – 3 savaičių atvažiavo V. M. ir R. G., klausė kaip sekasi. Ji ir D. S. prašė jų parvežti namo. Jie liepė atnešti pinigų, tada žadėjo parvežti. Ji ir D. S. sumokėjo pinigus, tačiau kokią sumą, nepamena, tačiau jie vis tiek neparvežė, jas apgavo. Tai supratusi, nusprendė pabėgti. Taupėsi iš pinigų, duodamų bare gėrimui, kuriuos uždirbdavo geriant su klientu. Su D. susitaupė po 150 eurų ir abi pabėgo į V., pas draugą, po to į L.. J. liko bare, gal ji bijojo bėgti. Pati smurto nėra patyrusi, maisto gaudavo. Dirbo jiems prostitutėmis, pinigų už tai negaudavo. Pasą visada turėjo su savimi. Lietuvoje pas ją buvo atvykę V. M. ir R. G., klausė, kur D. S.. Jie manė, kad V. ją pardavė, užsidirbo pinigų, prašė dalintis, tačiau atsakė, kad su D. S. kartu grįžo į L.. Iki važiavimo į I. prostitucija neužsiiminėjo. Važiavo tik prikalbino S., kuris ją apgavo sakydamas, kad prostitute dirbti nereikės, bus tik fiktyviai parduota kaip anksčiau. Jei būtų žinojusi ką reikės dirbti, būtų nevažiavusi. Savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu nekeičia, jie teisingi, šiuo metu tik gali maišyti vardus, kas su kuo ir apie ką kalbėjo. Pretenzijų neturi niekam.

Nukentėjusi D. P. parodė, kad jos pirminiai parodymai teisiamajame posėdyje dėl K. S. ir V. A. melagingi. Į pirmus teismus nevažiavo, nes nežinojo koks jos procesinis statusas byloje. Dėl to susisiekė su K. S., klausė, kada bus teismo posėdis, apie susitikimą nekalbėjo. Vėliau K. S. irgi yra skambinęs, sakė, kad vienas žmogus nori susitikti, pasikalbėti. Klausė ar nepyksta ant V. A.. Atsakiusi, kad nepyksta. Nuvežė ją susitikti su V. A.. bare buvo trise, visi dalyvavo pokalbyje. K. S. dar surinko visų telefonus, kad nebūtų įrašinėjamas pokalbis. V. A. ėmė sakyti, kad jis sakys, kad ji geria, vartoja narkotikus. Išsigandusi, kad viskas bus paviešinta, atims vaikus, todėl parodymus V. A. atžvilgiu pakeitė. Jis už tai pinigų nežadėjo ir jai negrasino. Jie liepė sakyti, kad I. nevežė į barus, o važiavo pačios, pasienyje nedavė pinigų, ką ji pradžioje ir buvo sakiusi. Teisme visą tikrą situaciją nupasakojo švelniau nei buvo iš tikrųjų. Kas liečia V. A., parodymus pakeitė. K. S. liepė jo visai neįvardinti, sakyti, kad į profilaktoriumą važiavo per R. G., nesakyti, kad iki profilaktoriumo ją nuvežė jis, tačiau dėl to sakiusi tiesą. Apklausiant teisme, buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. D. S. sakiusi taip, kaip buvo iš tikrųjų. I. iš pradžių į barus dirbti vežė R. G., o kai jis išvažiavo į L., V. A.. Važiuojant į barą, autobusiuką vairuodavo vairuotojas, o R. G. sėdėdavo šalia jo. Pirmą kartą į barą V. A. vežė penkias ar šešias merginas: ją, I., D., J., J.. Visas išlaipino viename bare, nuvedė į vidų. Po darbo, 5 ryte, ateidavo visų paimti iš baro. Jis buvo surašęs ispaniškus žodžius, kuriuos jos turėjo išmokti. Važiuojant per sieną jai V. A. pinigų nedavė, o ar davė kitoms nežino. Bare kuriame dirbo, bei prieš V. A. butą, buvo taksofonai, todėl S. panorėjusi galėjo paskambinti į namus. Laisvai vaikščioti joms niekas nedraudė. Vėliau V. A. ją ir kitas dvi merginas išvežė į kitą barą, nors jokio konflikto nebuvo. Greičiausiai pervežė dėl to, kad joms tas darbas nesisekė, pelno nebuvo. V. A. prašė sakyti, kad į paskutinį barą vežė I., o ne jis. Iš tiesų į antrą barą vežė V. A.. Dirbti ten nesisekė, todėl V. A. jas nuvežė į trečią barą, kur ir paliko. Visos dirbo prostitutėm, niekas jų nedaužė, prievarta dirbti neliepė, tik nuveždavo ir palikdavo. V. A. už nuomą nemokėjo, mokėti jis neprašė. Šaudant bare V. A. nematė, tada bare nebuvo. Važiuojant į I. buvo girtaujama, tačiau ji kiekvieną dieną negeria, narkotikų visai nevartoja.

Į I. ji važiavusi per K. S., R. G. pažinojo iš anksčiau, kartu važiuodavo į V.. R. G. neprisidėjo prie važiavimo į I.. Apie tai, kad dirbs prostitute, sužinojo I.. Prieš tai K. S. yra sakęs, kad dirbti nereikės, tik nuvažiuos, ją parduos, ji pabėgs ir grįš į L.. Vėliau V. A. pasakė, kad reikės dirbti. Pinigų už darbą negavusi. Tada skambino K. S., klausė, kodėl apgavo. Jis sakė, kad grįžtant ją namo parveš R. G.. Ar dėl to kalbėjo su R. G., nepamena. R. G. po teismo neskambino, su juo nekalbėjo. Būnant I. nepamena, ar davusi V. M. pinigų. Tik pamena, kad jis jų prašė. Ar davė pinigus D. S., nežino.

Iš pažymos apie asmenis kirtusius valstybės sieną matyti, kad 2002-11-29 D. P. automobiliu „ VW Transporter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. B., kirto K. tarptautinį PKP. ( 12 t. b. l. 188)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. P. atpažino D. S., kuri važiavo kartu į I., o vėliau kartu pabėgo nuo V.. ( 12 t. b. l. 162-164)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. P. atpažino I. F., su kuria 2002-2003 m. kartu vyko į I.. ( 12 t. b. l. 168-170)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. P. atpažino A. G., kuri važiavo kartu į I. ( 12 t. b. l. 177-179)

Nukentėjusi R. G., parodė, kad V. M. ir R. L. pažįsta, negiminės. Su V. M. susipažino K.autobusų stotyje, maždaug 2003 metais. Jis paskambino jai ir prisistatė E. ar E.. Iš kur jis gavo telefono numerį, nežino. Sakė mato ją vaikštant stotyje ir norėtų susipažinti, pakalbėti. Susitiko sutartoje vietoje, pasisiūlė parvežti į namus, klausė kaip gyvena. Pasikalbėjus jis išvažiavo, vėliau dažnai atvažiuodavo, buvo kaip bičiulis. Taip jis važinėjo apie mėnesį laiko, buvo susitikę gal 4 kartus. Minėjo, kad ruošiasi važiuoti pas draugą į L., kuris turi kavinę, ar restoraną, siūlė važiuoti kartu padirbėti. Atsakė, kad pagalvos, nes tuo metu gyveno su mama ir mažamečiu sūnumi. Kitą kartą jam atvažiavus pasakė, kad sutinka važiuoti, tik jis pasakė, kad kartu važiuoti negali, atvažiuos kiek vėliau, nupirko jai bilietą į L. autobusu, su turistų grupe iš K.. Sakė, kad L. ją pasitiks ir nurodė niekam neatiduoti paso. L., V. stotyje pasitiko ne M. draugas, o dvi merginos, viena jų buvo R., kuri pasakė, kad reikės dirbti prostitute. Suprato ko ir kur atvažiavo. R. draugas buvo užsienietis. Nuvežė į butą pas R., kur gyveno kitos merginos, kurių vardų nežino. R. paklausė ar žino kur atvažiavo ir ko. Papasakojus atvykimo istorija, R. pasakė, kad jos pažinoto E. vardas V., kaip dabar žino M.. Sakė, kad jis vedęs, nors jai sakė atvirkščiai. Taip pat minėjo, kad per jį yra ir daugiau merginų atvykusių dirbti prostitutėmis. Suprato, kad ji su V. M. bendradarbiauja pardavinėjant merginas iš L.. V. M. suranda, suvilioja merginą ir nusiunčia pas R., o ji pristato merginas dirbti į viešnamį. Ji pradėjo rėkti, verkti, isterikuoti, sakyti, kad to darbo nedirbs, eis į policiją, arba nusižudys. Tada R. (kaip sužinojo L.) kažkam skambinosi, vėliau davė ir jai paskambinti M., sakė jam, kad to ramiai nepaliks, praneš policijai. Į tai jai M. atsakė, kad jei nori likti gyva, to nedaryti. Pernakvojo pas R., ji nupirko bilietą, palydėjo į stotį, įsodino ir taip grįžo namo į L.. Su R. kalbėjo draugiškai, kodėl ją paleido nežino. Pasą visada turėjo pas save, nors R. L. sakė, kad iš visų merginų pasus paima. Tuo momentu merginų bute nebuvo, jos grįžo naktį, jų neprisimena. L. B. ir L. M. nepažįsta. Ar už ją M. gavo atlygį, nežino. Po to V. M. nebuvo susitikusi, iš jos pinigų niekas neprašė.

V. M. buvo siūlęs važiuoti ir į V., tačiau nepamena ar minėjo kokį darbą dirbti. Į V. išvažiavusi nebuvo. Tuomet jos materialinė padėtis buvo sunki, išlaikė sūnų, mamą. Pasitikėjo M., todėl ir važiavo. Grįžus į policiją nesikreipė. Jaučiasi nukentėjusi, bijo V. M. grasinimo susidoroti su jos šeima.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. G. atpažino V. M. kaip asmenį, pasivadinusį E., kuris apgaule ją išvežė į A., kur ji turėjo dirbti prostitute. ( 15 t. b. l. 5-8)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. G. atpažino R. L., kaip R., pasitikusią ją L. V. stotyje, bei parsivežusią ją į namus. ( 15 t. b. l. 9-12)

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad pažįsta L. ir L., ne giminės. Šiuo metu gyvena L.. Važiuoti į L. pasiūlė L.. Ji buvo pakvietusi kavos, bendraujant sakė, kad R. vyras turi daug barų, kavinių ir ten galėsianti dirbti. Pati galimybės išvažiuoti neieškojo, nes nebuvo būtinybės. Manė, kad dirbs padavėja. Prieš tai apie gyvenimą L. su R. nekalbėjo. Ji daugiau siūlė važiuoti nei įkalbinėjo. Išvažiavo, nes buvo apgauta, nežinojo ką reikės dirbti. Jei būtų žinojusi, nebūtų važiavusi. Kuo užsiima R. L., nežinojo. Jos kelionę į L. suorganizavo R. L. su L.. Už nuvažiavimą mokėjo R., jokio bilieto net rankose nėra turėjusi. Kažkoks vyras atvežė iki Š.. Iš ten su nepažįstamais žmonėmis važiavo į L.. Jie prie lėktuvo padavė bilietus pasų kontrolėj. L. sutiko M., tiems žmonėm perdavė pinigus. Pati su M. susitiko pirmą kartą, kaip jis ją atpažino, nežino. Telefonu su juo irgi nekalbėjo, nes pati angliškai nemoka, o M. lietuviškai nekalba. Nusivežė į butą, kuriame gyveno ir R.. Jie su M. buvo pora. Bute buvo ir daugiau merginų, nematė, kad būtų vartotas fizinis smurtas, pati to irgi nepatyrė. L. apie darbą viską sakydavo R., nes M. lietuviškai nekalbėjo. Ji buvo kaip šeimininkė, vadovavo kuom rengtis, sakydavo, kad parduos ar perparduos jei nesutiks dirbti, ar dirbs blogai, ji pati irgi dirbo prostitute. Nežino, ar R. su M. buvo to biznio bendrasavininkiai. Atvykimo dieną L.e R. pasakė, kad už atvažiavimą reikės atidirbti 1000 svarų. Nuvykusi į darbo vietą, ant sienos rado kainoraštį. Žinojo, kiek turi mokėti klientas. Klientas tuos pinigus mokėdavo į rankas, paskui reikėdavo atiduoti ten esančiai moteriai. Surinko 1000 svarų per 4-5 savaites. Tas darbas jai buvo visiškai nepriimtinas. Iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) prostitucija nesivertė. Tada R. pasakė, kad jei gerai elgsis, po šešių mėnesių galės grįžti namo. Buvo moralinis, psichologinis spaudimas. Bijojo kalbėti, bandyti bėgti, nes iš pasakojimų žinojo, kad jeigu mergina bando pabėgti ir pagauna, ją uždaro, muša. Todėl dirbo iš baimės. Nežinojo, kur galima kreiptis. Kuo dirba savo motinai nesakė. Iš uždirbamų pinigų išlaikė tėvus, vaiką. Telefoną su savimi turėjo, į namus iš darbo vietos neskambino, tik iš gyvenamos vietos ir skambinant visada šalia buvo M. arba R.. Sakyti tiesą apie tai, kuom dirba bijojo dėl susidorojimo su šeima. Po šešių mėnesių ją išleido į L., įsipareigojimų nebebuvo, jai nupirko bilietą. Tačiau bilietai buvo į abi puses. Prieš išvažiuojant į L., R. buvo grįžusi į L. atostogom, todėl bilietus pirko M.. Nepamena, ar išvykimo laikui iš L., R. buvo L., ar jau nebebuvo. Grįžusi buvo užėjusi pas B. L., R. prašymu nunešė šampano. Nusipirko padėvėtą „(duomenys neskelbtini) “. Į policiją nesikreipė, bijojo, buvo psichologiškai paveikta, artimiesiems taip pat tiesos nesakė. Grįžo atgal į L., nes bijojo būti šantažuojama ir norėjo atsiimti visus uždirbtus pinigus. Grįžusi pabuvo dvi savaites ir nusprendė bėgti. Žino, kad po pabėgimo B. L. visam kaimui apskelbė, kad ji (E. B.) narkomanė, pabėgo su narkomanu rusu. Iki pabėgimo visą laiką gyveno R. bute. Nebuvo nuomininkė ir draugė. Už butą, maistą ir komunalinius patarnavimus nemokėjo. Jie paimdavo ir atskaičiuodavo iš uždirbtų pinigų. Per išeigines važiuodavo su M. apsipirkti, buvo perkami darbiniai drabužiai, galėjo ką nors ir sau nusipirkti. Materialiai pas R. gyvenimas buvo geras. Maisto visada būdavo pilna, rūbus pirkdavo, turėjo lovą. Trūko tik šeimos ir laisvės. Už pirkinius mokėdavo M., nes pinigų jos negaudavo į rankas. Po darbo juos reikėdavo iš karto atiduoti M.. Sakė, kad iš uždarbio jai tenka 25 %. Tačiau tik dalį pinigų iš tų procentų siųsdavo į sąskaitą L.. M. parodydavo „(duomenys neskelbtini) “ lapukus. Pretenzijų dėl nevisų priklausančių pinigų nereikšdavo, bijojo. Visur buvo psichologinis spaudimas. Jei parnešdavo 100 svarų, pykdavo, jei 400, būdavo patenkinti, nors nuo jos nepriklausė, kiek tą dieną uždirbs. Iš klientų surinko apie 70 000 svarų. Pabėgusi iš R. pati prostitute dirbo dar apie 1.5 metų, norėjos susitaupyti pinigų ir išsivežti sūnų. Grąsinimų nesulaukė, nes pasikeitė telefono numerį, jos nerado. Kol dirbo pas R., B. L. į L. nebuvo atvykusi, atvyko tik po jos pabėgimo. Tai sužinojo iš A. G., su kuria palaikė ryšį. R. yra sakiusi, kad jos mama gauna procentus už kiekvieną parduotą ir išvežtą iš L. merginą, kurią ji pati rasdavo. Tikrai žino, kad B. L. su R. rengė dar vienos merginos išvežimą, bendravo su M. planuojant išvežti N. N.. Ji buvo laikoma B. L. namuose, mokoma angliškai meniu kainų, jai perdažė plaukus ir išvežė į A.. Pabuvus kurį laiką N. N. buvo perparduota. Šnekėjo su A. G., ir su kitomis merginomis, kad reikia duoti parodymus prieš žmones, kurie prekiavo merginomis, susisiekė su policija. Savo pareikštą 20 000 litų civilinį ieškinį palaiko.

Iš pažymos apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimus matyti, kad 2004-01-24 E. B. išvyko automobiliu „Audi 80“ vairuojamu S. P.. ( 114 t. b. l. 170-180)

Iš AB bankas“ (duomenys neskelbtini) “ pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad E. B., I. S. ir J. S. vardu gautos piniginės perlaidos iš (duomenys neskelbtini) , kurių siuntėjas buvo A. K.. ( 2 t. b. l. 84-89, 92, 115-119)

Nukentėjusi N. N. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta R. L.. Gyveno viename D. kaime. Dažnai nueidavo pas juos į namus. Baiginėjant 10 klasę, R. buvo išvykusi į L., skambindama siūlė atvykti dirbti į L.. Tuo metu buvo 16 – 17 metų. Maždaug po metų R. grįžo iš L., vėl siūlė važiuoti, sakė lauks geras gyvenimas, galėsianti užsidirbti daug pinigų. Sakė, kad galėsianti gyventi pas ją, manė, kad jos bus draugės. Sutiko važiuoti, pabėgo iš namų, nes patėvis važiuoti neleido. Tuo metu buvo dar nepilnametė, važiavo mamos sutikimu. R. žadėjo darbą restorane, arba prižiūrėti vaikus. Jei būtų žinojusi, kad reikės dirbti prostitute, būtų nevažiavusi. R. nupirko bilietą ir kartu išskrido. Apie pinigų grąžinimą jokios kalbos nebuvo. Oro uoste jas pasitiko R. vyras M., atvažiavo automobiliu tamsintais langais. Bute R. įsakmiai liepė autis aukštakulnius, pradėjo rengti prostitutės rūbais, sudavė per veidą. Pasakė, kad ji pati grįžta į L., o bute gyvenančios lietuvaitės pasakys ką daryti. Bute buvo 5-6 lietuvės, vardą pamena tik vienos – E.. Bute buvo apie 10 dienų, tos merginos mokė vaikščioti, anglų kalbos. M. sakė, kad reikės atidirbti skolą - už gyvenimą, maistą, rūbus, vežimą į darbą, viso – 15 000 svarų. Po to M. nuvežė į viešbutį, pradėjo eiti klientai. M. merginas nuveždavo ir parveždavo iš darbo, išeiti niekur neišleisdavo. Darbe prižiūrėjo kitos lietuvės. Jos viską nupirkdavo. Laiškų į namus nerašė, telefono neturėjo, paskambinti niekas neleido, namiškiams nieko pranešti negalėjo. Klausiant R. apie namiškius ji atsakydavo, kad jie apie ją nesidomi. Ją saugojančios lietuvės vienos eiti niekur neleisdavo, vienos nepalikdavo. Bijojo bėgti, nes buvo pasakyta, kad tokiu atveju lauks problemos. Pinigus gautus iš klientų atiduodavo atsakingam asmeniui. Baigiantis darbo dienai tas žmogus grąžindavo pusę pinigų, kuriuos reikėdavo atiduoti M.. Per dieną uždirbdavo nuo 300 iki 600 svarų. R. skambindavo, liepdavo saugoti figūrą, nesustorėti, nes kitaip grasino užmušti. Vėliau ji pasakė, kad reikės važiuoti dirbti pas kitus asmenis, sakė ten bus geriau gyventi. Į butą atvažiavo albanas vardu D. su lietuve ir ją išsivežė. Išvažiuojant M. pinigų nesumokėjo, tik padavė pasą albanui. Albanas atvežė į vieno kambario butą, veždavo dirbti prostitute į sauną. Visus uždirbtus pinigus atiduodavo jam. Sužinojo, kad R. ją pardavė albanui už 4000-5000 svarų, tai sužinojo iš kitų lietuvių. Vėliau iš jo pabėgo su kita lietuve, kuri sakėsi dirbanti tik pati sau. Su savimi paso neturėjo. Jis liko pas albaną. Nuvažiavo pas tą lietuvę į jos namus L., kur paaiškėjo, kad ji gyvena su kitu albanu, todėl teko bėgti ir iš tų namų. Pabėgo į gatvę, susirado turką, jis nusivedė pas save į namus, sakė padės išsiimti dokumentus. Gyvendama pas jį sužinojo kur yra L. ambasada, pasidarė pasą, po mėnesio grįžo į L.. Skambinant namiškiams iš ambasados jos klausė, kodėl ji parašiusi pareiškimą R. atžvilgiu, liepė neduoti parodymų, R. mama už tai žadėjusi pinigų, padėti gyventi. Nei ji, nei jos motina L. nėra skolingos. Šiuo metu turi vaiką, gyvena užsienyje. Pareikštą 60000 Lt civilinį ieškinį palaiko, prašo jį pilnai priteisti iš R. L..

Iš pažymos apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną matyti, kad 2004-09-04 N. N. kartu su R. L. išvyko iš V. oro uosto Į S.. ( 14 t. b. l. 108-111)

Iš P. miesto apylinkės teismo nutarčių bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų, pokalbių suvestinių Nr. 70, 420, 964, 962, 1106, 1108, 140, 259, 67, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, teismui sankcionavus, buvo klausomasi B. L. ir R. L. telefoninių pokalbių ir daromi jų įrašai. Iš pokalbių turinio matyti, kad R. L. ir B. L. buvo nuvykusios pas N. N. motiną bei seserį, darė joms įtaką, nurodė kokius parodymus jos turi duoti. ( 9 t. b. l. 78, 79-108, 10 t. b. l. 36-107, 8 t. b. l. 101-191, 10 t. b. l. 1-4-107)

Nukentėjusioji I. B. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad į Lo. išvyko per asmenį, vardu M.. L. ją sutiko R., kurią vėliau atpažino kaip R. L.. Ji parsivežė į savo namus. Dirbo prostitute, uždirbo ne daug pinigų, todėl R. ją sumušė, suspardė, sulaužė nosį, dešinės rankos pirštą. Pradžioje dirbo L. pas M., po kiek laiko M. ją supažindino su R.. Pas M. ji dirbo prostitute ir jos pasas buvo pas jį. Po dviejų mėnesių M. pasakė, kad ji gyvens kitur, pas R.. Ten buvo dar trys merginos, kurios taip pat dirbo prostitutėmis. R. neatrodė kaip mergina besiverčianti prostitucija, ji buvo sutenerė. R. nurodydavo visoms merginoms kur turi dirbti, kur važiuoti ir ką turi dirbti. Uždirbtų pinigų dalį ji atiduodavo už darbo vietą, o likusius pinigus ji atiduodavo R.. Sau nelikdavo nieko. Į lauką merginų niekas neišleido, asmens dokumentas buvo M. ankose, o dirbant R., pas R.. R. namuose ji gyveno ir dirbo apie 6 mėnesius. Per tą laiką negavo jokių pinigų, viską atiduodavo R.. R. ją buvo sumušusi 3-4 kartus, nes neuždirbo tiek pinigų, kiek reikėjo. Bijojo R., nes girdėjo jos pokalbį su albanais, kad jei ras pabėgusią merginą „S.“ iš L. – nužudys. R. labai agresyvi. Yra sakiusi, kad „jeigu tu norėsi važiuoti į L., mes tau ką nors padarysime, nuskriausime, nužudysime“. Sakydavo, kad reikia daug dirbti, daug uždirbti, o jei ne - tai grasino kad nužudys. Kaip ji buvo mušama, matė L.. ( 20 t. b. l. 12-18)

Nukentėjusioji I. J. ikiteismio tyrimo metu parodė, kad 2004 m. ji išvažiavo į L. pas draugą. L. per balių susipažino su M., kuris pasiūlė jai viešūjų paslaugų teikėjos darbą. Ji suprato, kad tai darbas su klientais, nes M. pasakė, kad reikės miegoti su vyrais. Ji sutiko. M. jai žadėjo atlyginimą 25 % ir gyventi pas jį. Ji parnešdavo visus pinigus M., o jis atiduodavo procentus. M. dirbo ji apie 3 metus. Viskam vadovavo M., jis nuveždavo į darbą, parveždavo iš darbo, apipirkdavo. Pasai būdavo pas M., vienai išeiti nebuvo galima, visur eidavo su juo. Pabėgus M., kai kurios merginos atgavo savo pinigus, tačiau ji pinigų neatgavo. Pabėgus M., vadovauti pradėjo L. M., kuri veždavo jas į darbą, rinkdavo ir siųsdavo pinigus. M. buvo bosas, turėjo merginas kurios jam dirbo. Merginas jis gaudavo iš L. B.. ( 15 t. b. l. 39-47)

Iš pažymos apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus matyti, kad 2004-12-10 I. J. autobusu „(duomenys neskelbtini) “ išvyko per L. tarptautinį PKP. Kartu su I. J. vyko ir B. L., gim. 1955-09-11. ( 15 t. b. l. 55-56)

Iš AB „ (duomenys neskelbtini) “ pateiktų dokumentų ir duomenų matyti, kad 2005-06-07 B. L. vardu buvo gauta piniginė perlaida 3504,79 USD, kurios siuntėja I. J. ( 1 t. b. l. 87-107)

Nukentėjusi L. M. parodė pažįstanti R. L. ir L. B.. Su L.susipažino 2003 m. draugų kompanijoje, ji kvietė atvažiuoti pas ją, pasikalbėti dėl darbo, paliko telefoną. Vėliau susiskambinus L. B. atvažiavo jos pasiimti, nusivežė pas save, siūlė darbą užsienyje, bare, su kuo ji sutiko. Dėl uždarbio nieko nesakė. Kad reikės teikti seksualines paslaugas, nemanė. Iki tol dirbo pas ūkininkus, nesimokė, gyveno su tėvais, buvo nepilnametė, turėjo penkis jaunesnius brolius ir seseris. Su L. važiavo į migraciją tvarkėsi pasą, sumokėjo L.. L. B. jai nupirko rūbų, išlaikė materialiai, pas tėvus nebegrįžo, jie nežinojo kur ji yra. Gyveno pas L. B.. Bute buvo dar dvi merginos. Viena vardu V. iš buto pabėgo, kita- V. išvažiavo dirbti. Vėliau L. B. nupirko lėktuvo bilietą į L.. Prieš skrendant ją L. B. vyras fotografavo, sakė dėl darbo, tačiau ar siuntė kur nuotraukas, nežino. Skrido iš V. su vyru ir moterimi, L. juos pasitiko 2 nelietuviai vyrai, kurie ją nusivežė į savo namus, kur gyveno R. L., vienas iš į namą ją atsivežusių vyrų vardu M. ir ji. R.iki to laiko nepažinojo. Bute jai pasakė, kad nuo sekančios dienos reikės dirbti prostitute. Už atvežimą atidirbti pinigus – 2 ar 2.5 tūkstančio svarų. Buvo kalba, kad M. L. B. už ją sumokėjo 2500. Anglų kalbos ji nemokėjo, vėliau šiek tiek pramoko. Dirbdavo nuosavame name su R. ir jas prižiūrinčia moterimi, kuriai atiduodavo uždirbtus pinigus. Įkainiai buvo surašyti ant popieriaus lapo. L. pas R. L. buvo 1 metus ir 4 mėnesius, tiek laiko ir dirbo. Reikėdavo susimokėti už darbo vietos nuomą, kitus pinigus parveždavo M., kuris paėmęs pinigus įrašydavo į knygutę. Algos ir taupymui pinigų negaudavo. Pinigų duodavo tik pietums ir apsipirkti. Sakė, kad pinigus atiduos važiuojant namo. Per dieną uždirbdavo 100-300 svarų, dirbo 10-12 valandų. Už buto nuomą mokėjo vyras. Bute ją maitino, rengė. Būdavo per savaitę 2 ar 1 išeiginės dienos. Kartu gyvendavo ir daugiau merginų, kurios dirbo prostitutėmis. Viena iš jų panaši į salėje esančią (I. U.). Būnant L. norėjo namo, tačiau grįžti negalėjo, iš jos buvo paimtas pasas. Dėl to važiavo į L. ambasadą, darėsi laikiną pasą. Apie tai pasakė R., žinojo ir kartu gyvenęs vyras. Jie neprieštaravo dėl išvykimo. Gavus pasą reikėjo išvykti per 10 dienų. Važiuojant namo R. davė 1000 svarų, sakė, kad už atvažiavimą ji pinigus jau atidirbusi ir tai uždarbis per išbūtą laiką. Už šiuos pinigus pirkosi bilietą. Kiek pinigų parsivežė namo, nepamena. Grįžusi buvo sutikusi L. B.. Ji siūlė važiuoti dar kartą. Iš pradžių važiuoti sutiko, tačiau vėliau atsisakė. Išvykstant iš L., nežinojo, kad reikės dirbti prostitute. Jei būtų gerai gyvenusi, būtų turėjusi pinigų maistui ir apsirengimui, ir būtų žinojusi, kad reikės dirbti prostitute, būtų nevažiavusi. L . R. L. prieš ją kelis kartus būdama išgėrusi vartojo smurtą už tai, kad gerai sutardavo su jos vyru M.. Per du kartus išmušė 4 priekinius dantis, kuriuos susitvarkė L. . Mokėjo 2000 svarų, pinigų davė M.. Iš namų neišeidavo, nes neturėjo paso. Be jos bute buvo daugiau merginų – A., E., N., kurios dirbo R.. Pažįsta R. motiną, ji buvo kelis kartus atvykusi į L.. Kartą ji atvežė merginą ir paliko dirbti prostitute. Reiškia ieškinį 10 000 litų sumai, kurį prašo priteisti iš R. L. ir L. B., nes buvo apgauta, patyrė smurtą.

Iš pažymos apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus matyti, kad L. M. 2003-10-25 lėktuvu išvyko iš V. oro uosto. ( 13 t. b. l. 66-67)

Nukentėjusioji R. R. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2003 m. pavasarį, draugė V. P. ją supažindino su L. B., kuri organizavo jų kelionę dirbti prostitutėmis. Važiavo dėl sunkios materialinės padėties. Dėl važiavimo L. bendravo su V. ir R. (kuriuos apklausos teisme metu atpažino kaip V. M. ir R. G.). Jie vežė jas į J., apgyvendino pas kažkokį vaikiną ir liepė kažkiek pabūti. Iš L. V. P. išskrido lėktuvu, ji važiavo autobusus iš K.. L. ją pasitiko lietuvė R. ir pristatė ją į kinų kvartale esantį viešnamį. Ji nesutiko ten dirbti, todėl R. ją pardavė albanui A., kuris ją nuvežė į B., skambino lietuviui V. ir sakė, kad ji nesutinka dirbti. V. jai grasino, liepė atidirbti už save ir V. P.. Ji išsigandusi sutiko. Už tai, kad atgautų paimtą pasą, atidirbo 2000 svarų. A. išsiaiškino, kad ji atvyko per lietuvę L., ėmė su ja bendrauti, vėliau jai liepdavo pasitikti merginas, kurias atsiųsdavo L.. Grįžusi į L., buvo sutikusi L., klausė, ko taip ilgai užsibuvo A.. Suprato, kad apie ją klausinėjo R. su V.. ( 13 t. b. l. 82-88)

Nukentėjusioji R. R. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2003 m. pavasarį, draugė V. P. ją supažindino su L. B., kuri organizavo jų kelionę dirbti prostitutėmis. Važiavo dėl sunkios materialinės padėties. Dėl važiavimo L. bendravo su V. ir R.. Jie vežė jas į J., apgyvendino pas kažkokį vaikiną ir liepė kažkiek pabūti. Iš L. V. P. išskrido lėktuvu, ji važiavo autobusus iš K.. L. ją pasitiko lietuvė R. ir pristatė ją į kinų kvartale esantį viešnamį. Ji nesutiko ten dirbti, todėl R. ją pardavė albanui A., kuris ją nuvežė į B., skambino lietuviui V. ir sakė, kad ji nesutinka dirbti. V. jai grasino, liepė atidirbti už save ir V. P.. Ji išsigandusi sutiko. Už tai, kad atgautų paimtą pasą, atidirbo 2000 svarų. A. išsiaiškino, kad ji atvyko per lietuvę L., ėmė su ja bendrauti, vėliau jai liepdavo pasitikti merginas, kurias atsiųsdavo L.. Grįžusi į L., buvo sutikusi L., klausė, ko taip ilgai užsibuvo A.. Suprato, kad apie ją klausinėjo R. su V.. ( 13 t. b. l. 82-88)

Analogiškus parodymus R. R. davė ir ikiteisminio tyrimo apklausų metu (13 t. b. l. 68-70), bei (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnams, bei apklausiama teisme, kuomet buvo teisiami A. K. ir E. J.. ( 3 t. b. l. 147-148, 149-169, 170-197, 198-199).

Iš medžiagos gautos pagal teisinės pagalbos pavedimą iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo atliktas tyrimas ir A. K. ir E. J. buvo nuteisti už prostitucijos kontroliavimą pasipelnymo tikslais. Nuteisti už tai, kad sąmoningai kontroliavo R. R. veiksmus, susijusius su jos prostitucija, ketindamas arba tikėdamasis gauti pelno sau. ( 5 t. b. l. 102-120)

Nukentėjusi L. L., parodė, kad pažįsta L. B. ir R. L.. Su L. susipažino per geriausią draugę V. E.. V. E. adresas yra (duomenys neskelbtini) . Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) . L. prikalbėjo savaitei važiuoti į A.. Sakė, kad reikės gyventi pas vyrą ir pastebėti kur jis laiko pinigus, sakė už tai atsilygins. Vyro duomenų nepamena, suprato, kad jis L. pažįstamas. Važiuoti kalbino ir V.. Tuo metu buvo pilnametė, ištekėjusi, vyras dirbo L., išlaikė ją ir du vaikus, materialinė padėtis nebuvo sunki. Sutikimą važiuoti nulėmė V. prašymas. Ji įkalbėjo ir apie sutikimą pranešė L.. L. nupirko bilietą. Išvyko iš K. autobusų stoties. L., V. stotyje pasitiko du albanai, nusivežė į savo namus. Vienas iš jų mokėjo lietuviškai. Ją atpažino, žinojo jos vardą, L. buvo jiems pasakojusi kaip ji atrodo. L. jos niekas nefotografavo. Bute gyveno ir lietuvių merginų. Jos pasakė, kad reikės dirbti prostitute. Ji pradėjo verkti, dirbti nenorėjo. Po poros dienų albanai nuvežė į namą, kur nuomojo 3-jų kambarių butą, pasakė, kuo reikės dirbti. Ji prašėsi išleisti pas tuo metu A. dirbusį vyrą, davė jo telefoną, visą laiką nuo atvykimo verkė, sakėsi nedirbsianti prostitute. Albanai skambino vyrui, po to ją išleido, davė pinigų nuvykti pas vyrą. Kad liko skolinga, nesakė. Gyveno pas vyrą su didele baime, vėliau grįžo namo į L.. Buvo gal 2004 metų sausis. Žino, kad V. E. dirbusi prostitute, nors pati sakėsi dirbusi aukle. Nežino, ar V. žinojo, kuo jai reikės dirbti. Galbūt jos su L. apie tai kalbėjosi. Asmens pasą visada turėjo su savimi, jo niekas nebuvo paėmęs. Merginos L.jai pasakojo, kad reikės dirbti prostitute puse metų, kol atidirbs pinigus, kuriuos už ją gavo L.. Kokią sumą, ir kokiu būdu buvo sumokėta L., nežino. Tai sakė dvi merginos ir albanai. Bendravo su albanu vardu T.. Jis sakė, kad L. melagė, ja pasitikėti negalima, suprato, kad jie pažįstami. Nepamena, bet gali būti, kad yra sakiusi, jog T. L. už ją sumokėjo 4 000 svarų.

L. B. prašymu ir apgaule L. buvo du kartus. Praėjus pusei metų po pirmojo išvykimo, V. E. pasiūlė važiuoti dirbti aukle, ar bare. Sutiko, nes reikėjo pinigų, grėsė skyrybos su vyru. V. E. minėjo, kad gali tekti dirbti prostitutėmis. Į tai ji atsakė, kad nenorėtų, nors kategoriškai prieš nebuvo. L. B. K. jai ir V. E. nupirko autobuso bilietus. Nuvyko į L., V. autobusų stotį, kur jas pasitiko R. L.. Nuvažiavo iki R. namų. Ji liko ten, o V. kažkur išvežė. Namie buvo dar 3 ar 4 merginos (vardu I., I.). Vakare atvažiavo albanas, sakė reikės dirbti prostitute. Į tai ji nesureagavo, norėjo atrodyti stipri. R. buvo girta, smarkiai sumušė vieną iš merginų, vardu I.. Ji buvo neišvaizdi, neturėjo klientų. Suprato, kad R. jų sutenerė, ar ji pati dirbo prostitute, nežino. Buvo pasakyta, kad iš namų niekur eiti negalima, nebent su R. arba su kuria nors iš ten dirbusių merginų. Kitą rytą važiavo dirbti prostitute į 2-3 aukštų pastatą, kur buvo viešnamis. Sutenerė buvo anglė moteris, kuriai reikėdavo atiduoti gautus pinigus. Įkainiai už paslaugas buvo ant popieriaus lapo. Pati sau pinigų neuždirbo. Vakare R. ją pasiėmė. Kur liko pinigai nepamena. Kitą rytą merginos nuvežė dirbti į kitą vietą. Sutenerė vakare jai atidavė 300 svarų. Grįžusi namo R. pinigų neatidavė. Nurodymus kur dirbti duodavo R.. Kitą dieną R. pasiūlė eiti pasivaikščioti. Nuėjus į kavinę atėjo jos draugas albanas. Suprato, kad ją nori parduoti. Albanas norėjo ją pasiimti, pinigus žadėjo sumokėti kitą dieną, tačiau R. nesutiko. Grįžus namo ten buvusiai merginai – I. pasiūlė pabėgti ir ji sutiko. Turėjo pasą, laidiniu telefonu paskambino buvusiam vyrui susitarė, kad jis lauks. Iš R. kambario pasiėmė pinigų. Iššoko iš antro aukšto pro langą, į kito namo kiemą. Namo savininko prašė padėti pabėgti, jai padėjo nusipirkti traukinio bilietą iki vietos, kur gyveno jos buvęs vyras. Kadangi I. neturėjo paso, ją palydėjo iki policijos ir ten paliko. Po savaitės grįžo į L.. Buvo sutikus V. E.. Ji apgaule ją nuvežė prie užtvankos, kur laukė L. su draugu T. Jie grasino dėl pabėgimo ir dėl to, kad kartu pabėgo I.. Liepė važiuoti vėl dirbti, arba surasti dvi merginas, kitaip žadėjo susidoroti su šeima, po to parvežė namo. Po kelių dienų L. atvažiavo, liepė rašyti pasižadėjimą, kad ji L. skolinga 18 000 Lt. Dar vėliau atvyko vaikinas prisistatęs E. (kurį dabar žino kaip M.), atvežė I. U.. Ji sakėsi, kad „E.“ jos draugas, ji prabuvo svečiuose apie savaitę. I. U. į butą buvo atvežta perpardavimui dirbti užsienyje prostitute, bet ji pati to nežinojo. Ji maniusi kad dirbs aukle, ar bare. Jai tai sake L. su V., melavo ir ji, nes bijojo L.. I. prašėsi namo, ją žadėjo parvežti, bet kada, nesakė. I. buvo apgaule suviliota ir prievarta laikoma jos bute adresu (duomenys neskelbtini) . apie merginą policijai nepranešė, nes buvo įbauginta. Jai niekur neleido išeiti, nebent su V. E., kai L. joms duodavo pinigų apsipirkimui. Iš I. L. iš karto paėmė mobilaus ryšio telefoną. L. ir V. I. tvarkė plaukus, kirpo, dažė. Ji, V. ir L. I. prisistatė ne savo vardais. Praėjus savaitei, I. U. kažkur išvežė, kur neklausė. Kiek gavo už I. pinigų, nežino. V. E. sakiusi, kad gautus pinigus L. turėjo atiduoti kažkokiems lietuviams, bet neatidavė, o išleido. Vėliau sužinojo, kad I. U. pabėgo. Po jos pabėgimo L. automobilį vėl rašė skolos raštelį. Jo turinio iš baimės nebepamena. Raštelyje pasirašė V. E., gal L. draugas T.. Rašteliai liko pas L.. Mano, kad juos visus siejo darbas, užsidirbti parduodant merginas užsienyje, dirbti prostitutėmis. Priviliot merginas ir iš to pasipelnyti. Gal tai buvo jų pragyvenimo šaltinis.

Buvo išvažiavusi į A. trečią kartą. Dirbo legaliai. Vyko slėpdamasi nuo pareigūnų, dėl to, kad jos namuose buvo laikoma I. U.. grįžusi buvo apklausiama. Pradžioje viską neigė, vėliau papasakojusi tiesą.

Po įvykio nebegali ramiai gyventi, visko bijo. Dėl antro išvažiavimo į užsienį pretenzijų neturi, reiškia pretenzijas dėl grasinimų grįžus. Palaiko pareikštą 1 000 Lt ieškinį, kurį prašo priteisti teismo nuožiūra.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad L. L. atpažino L. B., kuri įkalbėjo ją važiuoti į A.. ( 13 t. b. l. 137-139)

Iš asmesns parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. L. atpažino R. L., kuri ją pasitiko A., kai važiavo įkalbėta dirbti prostitutės darbo. R. ją buvo nuvežusi į barą ir norėjo ją parduoti kitiems asmenims.( 13 t. b. l. 140-142)

Nukentėjusioji A. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2004 m. susipažino su asmenimis, kurių vardai R. ir V. tuo tikslu, kad jie padės jai išvykti į A. dirbti prostitute. Ji taip pat žinojo, kad jie esant reikalui padeda susitvarkyti asmens dokumentus. Norėjo išvykti, nes neturėjo i ko pragyventi, turėjo 8 metų dukrą. Su R. ir V. ji susitiko pokalbiui 2004m. birželio mėn. R.. Sakė jiems, kad neturi paso. V. su R. sutiko jį padaryti skubos tvarka. Ji tuo metu buvo stipriai sumušta, todėl R. ir V. vežė ją į grožio saloną, kuriame ją grimavo, kad nesimatytų mėlynių ir ji galėtų važiuoti fotografuotis paso nuotraukai. Su nuotraukomis ją vežė į J. migracijos poskyrį, kur V. per pažįstamą darbuotoją sutvarkė pasą skubos tvarka, per tris dienas. Už pasą mokėjo V.. Kol tvarkė pasą, ją apgyvendino pas L. B., V.. V. jai L. pristatė kaip gerą draugę. Ten ji buvo nufotografuota, nuotraukas siuntė į A. asmeniui, vardu G.. Po kelių dienų L. vardu atėjo piniginė perlaida 4500 svarų sterlingų, per „ (duomenys neskelbtini) “. Žino, kad tie pinigai buvo už ją. L. V. ir R. juos pasidalijo trise. Po to L. užsakė jai bilietą autobusu į L., apipirko. Savo dukrą paliko pas L. B.. Į L. vyko 2004 m. liepos mėn., su L. ir V. E.. V. stotyje jas sutiko G., nusivežė į savo namus. Ten buvo albanai – M., G., trečio vardo nežino. Ją išsivežė M. į savo namus. Ten mergina vardu L. paaiškino apie darbą, davė sąrašą su kainomis. Vakare į namus grįžo R. L., save vadinanti I.. Ji buvo ištekėjusi už M.. Ji iškėlė sąlygą, kad reikės dirbti 7 dienas per savaitę, kol neatidirbs 4500 svarų sterlingų ir iš viso dirbti ne mažiau 6 mėn. Pinigus ji atidirbo per savaitę. Po trijų mėnesių buvo nuvežta pas gydytojus, pasakė, kad dirba albanams. Gydytojas parašė pažymą, kad ji negali turėti lytinių santykių, reikalinga skubi operacija. Dėl to M. nupirko bilietą į L., bei atgalinį bilietą į L.. Liepė grįžti po mėnesio. L. ją sutiko L., parsivežė į namus. Sužinoję apie jos grįžimą R. su V. pareikalavo susitikti. Ją į susitikimą vežė L. su T.. V. liepė skubiai ruoštis vykti dirbti prostitute į kitą šalį. Jai atsakius, R. su V. ėmė mušti. L. bandė ją ginti, todėl taip pat gavo smūgių. Ją jėga įsodino į automobilį, nuvežė pas L. persirengti, pasiimti dukrą. Po to nuvežė pas seserį L., ją taip pat įkalbinėti važiuoti dirbti prostitute į A.. L. atsisakė. Žino, kad dėl to vėliau L. buvo grasinama susidorojimu su šeima, jei ji atsisako važiuoti. Po to R. su V. ją vežė į foto ateljė dėl nuotraukų darymo naujiems suteneriams. 2004 m. spalio- lapkričio mėn. ji išskrido į A., dukrą paliko pas L.. L. jos pasas buvo perduotas M.. R. visom sakydavo ,, kad yra bosas“ liepdavo elgtis su ja kaip su bose. Visos bijojo R., ji buvo agresyvi su tomis, kurios jai nepatikdavo. Merginų vienų niekur neleisdavo, į darbą ir atgal jos buvo vežamos. Jos su savimi neturėjo nei pasų, nei pinigų, bėgti nebuvo galimybės. ( 14 t. b. l. 29-40)

Iš pažymos apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną matyti, kad 2004-07-14 A. G. per L. tarptautinį PKP išvyko iš L.. Kartu su ja vyko L. B. ir V. E.. ( 14 t. b. l. 41-44)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. G. atpažino L. B., pas kurią ją apgyvendino prieš kelionę į L. 2004 metais ir kuri globojo jos dukrą. ( 14 t. b. l. 51-53)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. G. atpažino V. M., vyrą vardu V., kuris kartu su R. įkalbėjo ją dirbti L. prostitute, ir jai iš ten grįžus kartu su R. ją mušė, reikalavo vėl važiuoti dirbti prostitute. ( 14 t. b. l. 54-56)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. G. atpažino R. G., vardu R., kuris kartu su V.įkalbėjo ją dirbi prostitute L. bei vėliau jai grįžus kartu su V. ją mušė ir reikalavo vėl važiuoti dirbti prostitute. ( 14 t. b. l. 57-59)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. G. atpažino R. L., pas kurią ji dirbo prostitute L.. ( 14 t. b. l. 48-50)

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji A. G. parodė fotoateljė, kur buvo nuvežta darytis nuotraukų pasui, vietą, kur automobilyje jos laukė V. M. ir R. G., banką K., iš kurio L. B. paėmė už ją pervestus pinigus ir vietą, kurioje L. B. susitiko su R. G. ir V. M. bei perdavė jiems banke paimtus pinigus. ( 14 t. b. l. 60-64)

Iš Kauno rajono V. vidurinės mokyklos pažymos apie G. G. matyti, kad mergaitė susitarimo būdu neribotam laikui palikta globoti V. gyvenančiai L. B..( 14 t. b. l. 66-67)

Iš teismo nutarties bei poėmio protokolo matyti, kad iš J. rajono PK Migracijos poskyrio buvo paimti dokumentai susiję su A. G. išduotu asmens dokumentu. ( 14 t. b. l. 69, 70)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad poėmio metu buvo paimtas prašymas išduoti A. G. asmens tapatybės kortelę, pasą, paieškos kortelė A. G. vardu ( 14 t. b. l. 71, 72-76)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. M. atpažino A. G., kuri su L. B. buvo atvažiavusi prie kapinių J. susitikti su juo. ( 24 t. b. l. 89-92)

Nukentėjusi V. E., parodė pažįstanti L. B., R. G., R. L., V. M.. Teigė draugavusi su N. R.. Su ja užėjo pas jos pažįstamą L. B.. Taip su ja susipažino ir pradėjo bendrauti, užeidavo į svečius. N. R. jos yra klaususi, ar nenorinti važiuoti į A. dirbti prostitute, į ką jai atsakiusi, kad sutiktų važiuoti kartu, viena nenorėtų. Vėliau N. vis tiek įkalbėjo važiuoti, sakė, kad išvažiuoti padės L. B.. Tuo metu buvo devyniolikmetė, lankė J. mokyklą, gyveno sunkiai – bendrabutyje, kartais neturėjo ką valgyti, motina girtaudavo, dėl to persikėlė gyventi pas L. B., kur nieko netrūko, prižiūrėjo jos vaiką. Motina apie jos gyvenamą vietą žinojo. L. B. ją ir N. R. išlaikė, pirko rūbus, maistą. Taip gyveno apie mėnesį, kol N. R. išvažiavo dirbti prostitute. L. B. ir ją kalbino važiuoti dirbti, nes ji vis abejojo. Tada L. B. pasakojo, kad pamatęs ją (V. E.) nuotraukose, šefas G. įsimylėjo ir jos laukia, todėl ji sutiko važiuoti. Kiek uždirbs, važiuojant kalbos nebuvo, tik sakė gausianti procentus nuo uždarbio. Į A. vyko autobusu kartu su L. B. bei merginomis vardu A. ir L.. A.a lyg ir sakėsi, kad ją važiavimui surado V. M.. Ji turėjo vaiką, kurį L. B. pasiliko prižiūrėti kol A. dirbs. Bilietą pirko L. B.. A. jas pasitiko albanas G., kurio tikrasis vardas N.. Nuvyko į jo namus, buvo apgyvendinta su jo draugu ar giminaičiu. L. B. po trijų dienų ją palikusi grįžo į L.. Tame bute gyveno savaitę, jai buvo nupirkta rūbų, nuvežta parodyti kur dirbs. Grįžus po darbo jai liepdavo mylėtis, tačiau ji atsisakė, dėl ko buvo stumdoma, tampoma už plaukų. Dėl tokio elgesio ji susisiekė su G., sakė, kad čia daugiau negyvens, dėl ko G. ją paėmė atgal. Tuomet ji dirbo miesto centre. Uždirbtus pinigus atiduodavo sekretorei, kuri atskaičiuosi nuomą likusius pinigus atiduodavo. Likusius pinigus po darbo atiduodavo albanui, kuriam reikėjo mokėti už maistą, rūbus, gyvenimą. Pinigų likdavo tik tada, jei nebuvo skolų. Be to, už tai, kad ją nupirko, albanui reikėjo sumokėti 4 000 svarų, nes mano, kad ją už tiek pardavė L. B.. Visą tą laiką jos pasas buvo pas G.. Po mėnesio laiko grįžo namo, nes skolą atidavė ir L. B. jai leido grįžti. G. pasą atidavė. Į Lietuvą parsivežė dar apie 1000 svarų.

Praėjus kuriam laikui, L. B. vėl įkalbinėjo važiuoti dirbti į A. prostitute, tačiau pas lietuvius. Nepamena, ar tuokart važiavo viena ar su drauge, nes iš viso buvo išvykusi dirbti keturis kartus. A. išbūdavo 3 – 4 mėnesius ir vėl grįždavo į L.. Kaskart pasižadėdavo nebevažiuoti, tačiau psichologiškai įteigdavo, kad bus geriau, dirbti reikės tik dėl savęs, todėl patikėdavo. Ten kur gyveno, buvo lietuvių iš L. B. kaimo- M., R., T., A. ir D.. Jai žadėjo mokėti 30 procentų nuo uždarbio, L. B. turėjo siųsti į Lietuvą 25 procentą, bet L. pinigų nesiuntė. Užsidirbusi į L. grįžo po kelių mėnesių. Visų pinigų jai neatidavė, davė tik 1 000 svarų, 3 000 svarų pasiliko, nes kartu A. gyvenę asmenys nedirbo, gyveno iš jos procentų. Manė, kad tie lietuviai atsiskaito su L. B..

Trečią kartą išvažiavusi prostitute tris savaites dirbo pas R. L.. Su ja susipažino A., abi anksčiau dirbo prostitutėmis toje pat vietoje. Kai pradėjo dirbti pas R. L., ji pati prostitute jau nebedirbo, jai dirbo lietuvės, o ji reguliuodavo darbą. Išvažiavo dirbti su L. L.. Bilietą nupirko L. B., pasitiko R. L.. L. B. buvo sakiusi, kad atiduos savo procentą pinigų, bet pinigų negaudavo, viską reikėdavo atiduoti R. L., todėl išvažiavo namo. Išvažiuojant iš R. L. gavo 20 svarų. Žino, kad L. L. padirbusi kelias dienas pabėgo su kita mergina, vardu I.. Matydavo, kad R. smurtauja merginų atžvilgiu, daužė panelę, kuriai padėjo pabėgti L. L.. Tai merginai R. liepdavo tvarkyti namus, gaminti, nes jai nesisekė dirbti prostitute. Atsimena, kad L. L. turėjo parašyti laišką L. B., kad ji už pabėgimą skolinga 18000 Lt. Buvo nurodytas skolos atidavimo terminas, koks, nepamena. Merginą vardu I. pamena iš anksčiau. Su ja susipažino, važiuojant su L. B., jos draugu T. ir minima I. prie užtvankos. L. B. sakė, kad I. važiuoja į A., prašė rasti kur jai pagyventi iki išvykimo. Ji (V. E.) paprašiusi draugės L. priimti I. kol išvažiuos ir L. sutiko. Manė, kad I. sutinkanti važiuoti, nes ji ėjo gyventi pas L.. Pasakojo I. apie darbą A., tačiau važiuoti neįkalbinėjo. Pas L. I. gyveno savaitę, ar pusantros. Teko važiuoti su L. B. ir I. iki jos namų, ar paimti dokumentų, nepamena. Bilietą jai pirko L.. Praėjus kuriam laikui, L. B. jai liepė paimti pasą ir važiuoti kartu. Sužinojo, kad pasas reikalingas perlaidai paimti, nes perlaida buvo siunčiama jos vardu. Siuntėjas buvo lyg ir R. L.. Suprato, kad pinigai siunčiami už I.. Kokia suma, nepamena. Pinigus nuėmus pasiėmė L. B., davė 100 ar 50 Lt. Už ką, nežino, gal už I. gyvenimą pas ją ir L., nes rūbus ir maistą pirko L.. Kol I. gyveno pas ją L., jokių asmenų užėjusių nematė, tik L. sakiusi, kad buvo užėjęs V. M., pakalbėti su I.. Vėliau sužinojo apie I. pabėgimą ir kreipimąsi į policiją. L. B. siūlė išvažiuoti į A., apsivesti su albanais, kad nekiltų problemų su policija, tačiau ji nesutikusi.

Kažkuriuo metu L. B. vėl siūlė važiuoti, užsakė viešbutį, kur šventė daug asmenų – G., E., L., L. draugas T.. Buvo ir mergina vardu I.. Jos klausė, ar ji nenori važiuoti dirbti, ji atsisakė. Visi ją kalbino važiuoti. Įkalbėjo G.. Sakė, kad reikia ją paruošti. Su ta mergina ji vaikščiojo po miestą, buvo tvarkomi jos dokumentai. L. B. davė pinigų ją apipirkti, pradėjo tvarkyti pasą. Su I. grįžo pagyventi į bendrabutį, tačiau merginos vaikinas kreipėsi į policiją dėl jos dingimo, ji ten buvo rasta policijos pareigūnų, todėl neišvažiavo. Merginos prievarta niekas nelaikė, apie norėjimą namo ji nesakė.

Žino, kad į A. buvo išvažiavusios ir kitos merginos. Jų galėjo būti ir 10. Iki išvykimo jos gyvendavo pas L. B.. L. M. gyveno pas L. B., kol buvo sutvarkyti jos dokumentai apie mėnesį, kitos pabūdavo kelias paras, kol jas išmaudydavo ir sutvarkydavo ir susikrovę daiktus išvažiuodavo dirbti. Matė L. bendraujant telefonu su G., V. M. ir R. G., jie kalbėdavosi, susitikdavo susiskambinę. V. M. ir R. G. atvažiuodavo kartu, suprato, kad jie kartu dirba, padeda surasti paneles ir L. B. pagalba tos panelės išvažiuoja į A.. L. buvo prašiusi jos (V. E.) vardu leisti persiųsti pinigines perlaidas. Nuvažiuodavo kartu paimti pinigus ir atiduodavo L.. Sumų nepamena. Pinigai buvo siunčiami už išvažiavusias dirbti paneles. Iš nuimtų pinigų L. kaskart duodavo 50, 20 Lt. R. L. pažinojo L. B.. R. priimdavo atvažiavusias paneles, o L. jas išsiųsdavo iš L.. Žino, kad gautus pinigus L. dalindavosi su R. G. ir V. M., kurie ieškojo panelių išvežimui, ji apie tai pati pasakojusi. Be to girdėjo juos apie tai šnekant. Pretenzijų šiuo metu kaltinamiesiems neturi.

Iš pažymos apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną matyti, kad V. E. 2004-07-14 išvyko per L. tarptautinį PKP, kartu su ja vyko L. B. ir A. G.. ( 13 t. b. l. 191-196)

Nukentėjusioji A. B., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jai būnant pas V. Š. atvažiavo V., R. ir L.. Jie paklausė, ar ji nori važiuoti į A. dirbti tarnaite. Ji sutiko, todėl ją nuvežė pas draugę, kur ji prausėsi, persirengė jai duotais rūbais. Po to ją išvežė į K.. Prieš tai nuvežė pas tėvus pasiimti paso, tėvams liepė pasakyti kad tuokiasi, nesakyti kur išvažiuoja. Į K. ją vežė R., V. ir R., o K. buvo L. ir E., ją apgyvendino pas L. tėvus. Ten ji gyveno apie tris savaites, kol sutvarkė pasą, po to ji išvažiavo į A.. Paso darymą organizavo V. ir R.. Jie sakė, kad pasą reikia daryti J., nes K. daug pažįstamų. Visus dokumentus pildė L., ji tik pasirašė. Už paso padarymą sumokėjo R. ir V.. Paso atsiimti ją taip pat vežė jie, paėmę pasą jai nedavė. Iki išvažiavimo jai buvo sakoma, kad ji dirbs tarnaite ir apie jokį kitą darbą nekalbėjo. Jai buvo nupirktas bilietas autobusu, išvažiuojant palydėjo R., V. ir L.. V. su R. jai pasakė, kad L.ją pasitiks vienas vyras ir moteris lietuvė. L. ją pasitiko vyras albanas, moteris, vardu R.. Nuvežė į kažkokį namą. Ten sutiko K. R.. Ryte R. paaiškino, kad reikės dirbti prostitute, aiškino ką daryti. Ji sutiko, nes nemokėjo kalbos, neturėjo dokumentų. Uždirbtų pinigų ji negaudavo. Už tai, kad blogai dirbo, buvo sumušta šeimininko. Vieną dieną ją vežė į kliniką pasitikrinti. Klinikoje dirbusi albanė davė jai ambasados telefoną. Ji skambino duotu numeriu, atvyko policija ir juos išsivežė. ( 17 t. b. l. 29-36)

Analogiškai A. B. parodė ikiteisminio tyrimo apklausų metu. (17 t. b. l. 1-4, b. l. 26-27)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. B. atpažino R. G. kaip asmenį, vardu R., kuris su kitais buvo atvažiavęs pas ją į namus, vežė tvarkyti paso ir dalyvavo organizuojant jos išvežimą į L. (17 t. b.l. 6-8).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad A. B. atpažino V. M. kaip asmenį vardu V., kuris buvo atvažiavęs pas ją į namus, kartu su R. tvarkė paso dokumentus, dalyvavo organizuojant jos išvežimą į L.. ( 17 t. b. l. 9-11)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. B. atpažino V. M., kaip asmenį suorganizavusį jos išvežimą į L., dirbti viešnamyje.( 17 t. b. l. 13-16)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. B. atpažino R. G. kaip asmenį vardu R., kuris kartu su V., R. ir dar viena mergina išvežę į K. miestą, paliko pas E.. Taip pat jis su V. ir L. buvo K. m. stotyje, laukė kol ji išvažiavo į užsienį. ( 17 t. b. l. 18-20)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. B. atpažino R. L., kuri jai nuvykus į A. pasitiko stotyje, prisistatė R. ir nuvežė į namą kuriame gyveno merginos dirbančios prostitutėmis. ( 17 t. b. l. 48-50)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. B. atpažino L. B. kaip moterį vardu L., kuri jai padėjo tvarkytis dokumentus ir organizavo jos išvažiavimą į A.. ( 17 t. b. l. 163-165)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. B. atpažino L. B., kaip merginą vardu L., kuri buvo atvežusi ją gyventi į savo tėvų namus K. rajone. Vėliau L. jai nupirko bilietą į A., kur ji važiavo dirbti prostitute. ( 17 t. b. l. 167-169)

Akistatos su R. G. metu, nukentėjusioji A. B. patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu. ( 17 t. b. l. 22-23)

Akistatos su R. L. metu, nukentėjusioji A. B. neatpažino R. L.. ( 17 t. b. l. 52-53)

Iš A. B. charakteristikos matyti, kad finansinė šeimos padėtis yra sunki. Gyvena iš A. invalidumo pašalpos. ( 17 t. b. l. 71)

Iš A. B. charakteristikos matyti, kad A. B. yra 2 grupės invalidė, turi dukrą, kurią augina jos motina, nes ji dėl sveikatos sutrikimų nesugeba prižiūrėti savo vaiko. ( 17 t. b. l. 87)

Iš teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės akto matyti, kad A. B. nesirgo ir neserga psichine liga, tačiau atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę. Negalėjo aktyviai priešintis prieš neteisėtus veiksmus atlikusius asmenis ar išreikšti nesutikimą atlikti su ja kokius nors veiksmus, kurių atlikti ji nenorėjo, tame tarpe išvykti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, teikti lytines paslaugas, kitus neteisėtus veiksmus. Pas A. B. yra padidinto įtaigumo požymių. A. B. neturi polinkio meluoti, fantazuoti. ( 17 t. b. l. 81-82)

Nukentėjusioji I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklausta parodė, kad 2004 m. buvo davusi skelbimą, kad ieško darbo, tik neintymaus. Po kelių dienų jai paskambino mergina, prisistatė L. B., siūlė indų plovėjos darbą užsienyje. Ji sutiko. L. nurodė atvykti į K. autobusų stotį, turėti pasą. Ji nupirko bilietą, palydėjo. L. ją sutiko vaikinas vardu M. ir mergina, vardu A., parsivežė į namus. M. paėmė pasą, pasakė, kad reikės dirbti prostitute. Ji atsisakė dirbti, sakydama, kad atvyko dirbti kavinėje. Tuomet M. pasakė, kad už ją sumokėjo 4000 svarų L. B., todėl reikės tą sumą atidirbti. Ji suprato, kad buvo parduota. Kitą rytą sutiko R. L., kuri liepė bėgti iš tų namų, nes bus įkalinta. Po to M. buvo nuvežama į darbą ir parvežama. ( 15 t. b. l. 81-90)

Nukentėjusioji N. P. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad su L. B. susipažino per J. A. vakarėlyje. L. pasiūlė važiuoti į L. dirbti bare, plauti indus, šluostyti stalus, valyti grindis. Sakė, kad per pusė metų galima užsidirbti 20 000 svarų ar litų. Tuo kartu važiuoti atsisakė. Susitikus sekantį kartą, vėl siūlė važiuoti, tuomet sutiko. L. B. jai liepė pasiimti pasą, asmeninius daiktus, tą patį vakarą atvykusi išsivežė. Minėjo, kad V. stotyje sutiks dvi panelės. 2005-08-01 ji iš K. išvyko į L.. Stotyje prie jos priėjo I. Ž. ir R. L., parsivežė į namus, ten sutiko I. J.. Ji klausė I. Ž. apie darbą, į ką I. atsakė, kad jos visos dirba laisvų paslaugų tiekėjomis. Suprato apie ką kalba, ėmė verkti, skambino L.. L. liepė atidirbti 2500 Lt už kelionę. Ji nesutiko grąžinti, pinigų, tuomet L. liepė geriau negrįžt visai, nes susidoros. Neturėjo kur eiti, todėl sutiko dirbti prostitute. L. B. reikalaujamą atiduoti sumą uždirbo per savaitę. R. L. pagalba persiuntė pinigus. ( 20 t. b. l. 39-47)

Iš pokalbių turinio matyti, kad N. P. dirbo R. L.. R. L. jai nurodo, kokius parodymus ji turi duoti. ( 9 t. b. l. 78,79-109, 10 t. b. l. 22, 23-35, 36-107, 8 t. b. l. 103-183)

Iš AB bankas „ (duomenys neskelbtini) “ bei AB „ (duomenys neskelbtini) “ pateiktų duomenų matyti, kad 2005-08-04 L. B. vardu buvo atėjusi piniginė perlaida 8984,04 Lt. kurios siuntėja N. P.. ( 2 t. b. l. 67-71, 77)

Nukentėjusi I. U. parodė pažįstanti V. M., R. L. ir L. B., negiminės. V. M. buvo atvykęs į namus Ž., klausinėjo tėvų, ar nežino pardavimui naudotų plytų. Dar klausė ar neturi dukrų susipažinti, draugauti. Ją pakvietė. Pakalbėjus V. M. prisistatė „E.“, apsikeitė telefonais. Vėliau buvo kelis kartus susitikę. Kvietė susipažinti ir jos seserį, bet sesuo atsisakė. Trečią kartą susitikus buvo ir L. B. su draugu. Susipažino ir su ja, pasikeitė telefonais. M. sakė turintis brolį užsienyje, kvietė ją važiuoti ten dirbti bet kokį darbą. Kitą dieną L. B. paskambinusi pasiūlė dirbti prostitute L.. Sakė kiek užsidirbsianti, tiek ir turėsianti. Atsakė pagalvosianti, nes darbas nelabai sudomino. Tuo metu gyveno su tėvais, nesimokė, viso baigusi 8 klases, namuose pinigų buvo pakankamai. Kartą ją V. M. vežė iš giminaičio namo, važiuojant užsuko į degalinę, kur buvo ir L. su draugu ir ji įkalbinėjo važiuoti dirbti. Sutiko. M. į L. pas ją žadėjo atvažiuoti vėliau, juo pasitikėjo. Tada ją nuvežė į V., į (duomenys neskelbtini) į butą, paėmė telefoną, sakė atveš kitą. Bute buvo dar trys merginos –J., K., trečios vardo nepamena. K. ją apkirpo. Paso su savimi neturėjo, valgyti atveždavo. Taip prabuvo apie puse mėnesio, po to parvežė į namus pasiimti pasą, kurį pasiėmus vėl išvažiavo. Po savaitės įsodino į autobusą K.. L. B. nupirko bilietą į L., pasakė, kad ten pasitiks. Važiavo viena. L. ją sutiko R. L. su nelietuviu vaikinu, nusivežė į butą, kur gyveno dar 4 merginos - N. P., I., kitų vardų nepamena ir paėmė pasą . Ryte išvežė į darbą – nuomojamą kambarį, davė rūbus persirengti, liepė eiti dirbti ir paliko. Kainos būdavo surašytos už paslaugas, ant popieriaus lapo. Ją prižiūrėjo moteris. Atėjo du ar trys klientai, pinigus už paslaugas paimdavo prižiūrinti moteris. Pirmą dieną uždirbo 40 ar 60 svarų. Tame name kituose kambariuose dirbo ir kitos merginos. Vakare vėl parvežė namo metro. Pinigų jai niekas neduodavo. Būnant pas R., bandė žudytis, susipjaustė venas. Jai sakė, kad vis tiek reikės atidirbti 1200 svarų, nors kalbinant dirbti tokios kalbos nebuvo. Dirbti atsisakė, tada R. draugas ją išžagino, R. grasino dar sumušti jei nedirbs. Kita mergina taip pat trenkė per veidą, už tai, jog atsisakė dirbti. Po dviejų dienų nusprendė pabėgti. Nuėjo į policiją ir viską papasakojo. Laukė, kol gaus naują pasą ir grįžo namo. Grįžusi dėl sveikatos būsenos į medikus nesikreipė. Reiškia ieškinį 20 050 Lt sumai, prašo priteisti ją iš R. L.. L. B. iš jos paėmusi 50 Lt vertės telefoną.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. U. atpažino V. E., kaip K., kuri įkalbinėjo ją važiuoti į L. dirbti prostitute. ( 16 t. b. l. 28-30)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. U. atpažino L. B., kaip merginą vardu A., kuri įkalbinėjo ją važiuoti dirbti prostitute, nupirko bilietus į A., nupirko jai rūbus, maisto ir išlydėjo į A.. (16 t. b. l. 40-42)

Nukentėjusioji I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2005 m. rudenį išvyko į L. dirbti prostitute per draugą, pravarde „Vabalas“. L. ją pasitiko trys albanai. Ji turėjo problemų su veido oda, buvo išberta, todėl tie vyrai ją nuvežė pas R. L.. Namuose dar buvo L., merginos vardu I., N., I.. R. pasakė, kad reikės grįžti į L., kur ją sutiks mergina, nuveš pas gydytoją, po gydymo reikės grįžti į L.. L. ją pasitiko L. B., vežė pas odos gydytoją, mokėjo už vaistus. Vėliau nupirko bilietą į L.. V. stotyje ją pasitiko R. su mama, nusivežė į savo namus. R. pasakė, kad už darbą jai mokės 25 procentus, sakė, kad likusius pinigus perduos vykstant namo. Asmens dokumentą iš jos paėmė R. mama L.. Rytojas dieną ji pradėjo dirbti. R. pasakydavo, kada ir kiek dirbti, kada ilsėtis. Su ja dirbo I., N., I.. Pradžioje dirbo ir R., vėliau ji nebedirbo. Visos uždirbtus pinigus dėdavo į stalčių R. kambaryje. Maistą ir drabužius pirkdavo R.. Merginos vienos išeiti niekur negalėjo, R. gyveno iš jų uždirbtų pinigų, buvo viršininkė. Pas R. gyveno apie 2 metus. Kartą gavo diržu oper veidą už tai, kad pasisakė, kad bandė bėgti, ji buvo agresyvi. R. mama L. pas atvažiuodavo 3-4 kartus per metus ir prižiūrėdavo merginas, kol R. vykdavo į L.. Bijojo R. ir kad nebūtų išmesta į gatvę. Kalbėjosi su r. telefonu, ji sakė, kad reikia už ją paliudyti teisme, padėti jai. Jai grąžino pasą, nes R. ir jos mama pasakė, kad gali atvažiuoti tikrinti pareigūnai. R. prašymu rašė laiškus prokuratūrai apie tai, kaip atvyko į L., ką čia veikė, R. liepė nurodyti, kad ji mokėjo, siuntė 2500 svarų L. B. už skolą, kad atvažiavo, nors realiai tų pinigų ji nesiuntė. Rašė laiškus visos merginos, juos tikrino R. bei jos motina. Dirbant pas R. buvo pastojusi, R. mama nuvežė ją pas gydytoją, kur jai buvo padarytas abortas. Praėjus dviems metams nieko neužsidirbo, todėl nutarė pabėgti. Po pabėgimo skambino R., jos motina, gaudavo daug grasinančių SMS žinučių su liepimu grįžti. Iš motinos žino, kad į namus L. buvo atėjusi moteris, kaip suprato L.. Sakė, kad ją reikia rasti dėl liudijimo teisme, prašė telefono, tačiau motina jos telefono nedavė.( 15 t. b. l. 114-119)

Nukentėjusi I. E. parodė, kad pažįsta T. G. ir L. B.. R. G. ir V. M. nepažįsta, jų nėra mačiusi. Su L. B. susipažino 2006 m. sausio mėnesį per vaikystės draugę V. E., tuo metu L. B. prisistačiusi K.. Tą dieną buvo vakarėlyje viešbutyje, kur susipažino ir su T. G. bei E. P.. T. G. pasiūlė važiuoti į A. užsidirbti. Suprato, kad siūlo prostitutės darbą. Atsisakė. V. pradėjo įkalbinėti, sakė jau vieta užsakyta, susiskambinta, negali atsisakyti. Kuo verčiasi V. E., nežino, bet iš užuominų supratusi, kad ji dirbusi prostitute. Ėmė įkalbinėti ir T. G.. Jie žinojo, kad ji sunkiai gyveno, mama sirgo, patėvis gerdavo, turėjo du mažamečius brolius, gyveno iš stipendijos. Psichologiškai įkalbinėjo, gal 2-3 valandas, todėl sutiko. Atėjo L. B., V. davė pinigų, sakė dokumentų tvarkymui, kirpyklai ir pan. Iš viešbučio jos nebeišleido, kad nepersigalvotų, nors prašė verkdama. Sutvarkė jos pasą, važiavo į mokyklą pažymos, nes tuo laiku dar mokėsi, buvo 18-metė. Visą laiką kas nors greta būdavo, psichologiškai buvo paveikta, todėl pagalbos prašytis bijojo. Už sutvarkytą pasą mokėjo L. B., ar T. G., kiek, nežino, kad reikės grąžinti pinigus nesakė. Po to gyveno kažkokiame bute, ją fotografavo. Namo neleido, laikė per prievartą, smurto jos atžvilgiu nevartojo, pabėgti bijojo, todėl nebandė. Jos pasą turėjo L. B., be to ji V. E. davė pinigų bilietams sekančiai dienai į A., atvežė rūbų pasikeitimui. Tuo metu draugavo su M., kuris jos ėmė visur ieškoti, nes ji namuose nebegyveno, į mokyklą nėjo. Jis klausinėjo brolių, draugių, kurie nurodė ieškoti per V. E., kuri tuo metu gyveno Š. g., kur ją ir rado policija. T. G. ruošdavo merginas išvežti į užsienį. Jis tvarkė dokumentus, su L. B. buvo organizatoriai. Važiuoti ją įkalbinėjo V. E. ir T. G., viską finansavo L. B.. Jaučiasi nukentėjusi psichologiškai, iki šiol negali ramiai miegoti, lankėsi pas psichologus. Reiškia pretenzijas T. G. ir L. B. dėl padarytos materialinės žalos ir psichologinio poveikio. Prašo priteisti 2135 litus, nes patyrė stresą, psichologinę žalą, pirko vaistus. 2000 litų vertina psichologinę žalą, o 135 lt dėl daiktų likusių bute, kur gyveno.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. E. atpažino L. B. kaip asmenį, vardu K., kuri ją kalbino važiuoti į užsienį ir padėjo tvarkyti jai paso dokumentus. ( 18 t. b. l. 23-25, 26-28)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ir asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad I. E. atpažino T. G. kaip asmenį, kuris laikė ją prieš jos valią saugojo, neleido išeiti jai iš viešbučio kambario bei buto M. gatvėje, vežė darytis pasą. ( 18 t. b. l. 32-34, 35-37)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. E. atpažino T. A. kaip asmenį, kuri atvažiuodavo kartu su K.. ( 18 t. b. l. 38-40)

Liudytojas E. B. parodė kaltinamuosius vyrus pažįstantis kaip J. gyventojus, moterų nepažįsta. Turėjo autobusiuką WOLKSAGEN, važiavo į I. ieškotis darbo, planavo susirasti darbą kivi plantacijoje. Tuo pačiu nuvežė į I. žmones, nors būtų vykęs ir vienas. Kažkuris iš vaikinų sakė, kad yra grupė žmonių, norinčių važiuoti į I.. Pasakė jam nuvežimo kainą, vaikinas sutiko. Dar žadėjo padėti I. susirasti darbą, apsigyventi. Važiavo su R. G., vairavo pasikeisdami. Kartu važiavo 4-5 merginos. Jos sakėsi taip pat važiuoja ieškotis darbo. Iš kur jas paėmė, nebepamena, tik žino, kad surinko iš skirtingų vietų. Jokių verkimų ar isterijų iš jų pusės važiuojant nebuvo. Kelionės metu merginos išgėrinėjo. Priekyje savo automobiliu važiavo V. A.. kažkas iš važiuojančių norėjo išlipti V., vėliau persigalvojo. V. M. pažįsta iš matymo, jis tada kartu nevažiavo. Kelionė truko 4 paras. Maistą turėjo kiekvienas savo, gal kas ką pirko pakeliui. I. gyveno pas V. A. 3-4 dienas. Tuo metu mirė R. G. motina, jis prašė parvežti į L., todėl grįžo. Kartu parvežė pakeleivį vyrą. Grįžus gavo darbą J., todėl į I. nebegrįžo. Pelno iš nuvežimo neturėjo, buvo apmokėta tik kelionės pirmyn ir atgal. Galėjo likti daugiausia 100 Lt. Nematė, kad prieš kertant sieną merginoms būtų duodami pinigai. Apie tai nieko nežino. Ką jos turėjo dirbti ir kas joms turėjo padėti rasti darbą I., jo nedomino. I. merginų prašomas vežė prie jūros, po to į jų parodytą barą, kur ir paliko. Merginos taip pat gyveno V. A. bute. Iš baro jos grįžo jiems jau miegant. Girdėjo jas juokiantis, kad „toks patiko, toks ne“.

Liudytojas K. S., parodė pažįstantis R. G., V. M.. V. A. žino iš matymo, negiminės. R. G. dirbo su jo seserimi, per ją ir susipažino. Bendrų reikalų su kaltinamaisiais neturėjo, apie kelionių organizavimą į I. nieko nežino. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu savo parodymų neskaitė, tik pasirašė. Parodymus perskaitydavo tyrėja. Gal kas jam ir yra pasakojęs apie vežimą į I., tačiau neigia žinojęs, kad merginų vežimą organizuoja V. M. ir R. G., tokio sakinio apklausoje nesakęs. Apklausos metu jis buvo pagiringas. Yra vežęs merginas į V., kur jos būdavo parduodamos ir iš ten pabėgdavo. Tų asmenų, su kuriais vežė parduoti merginas į V., tarp kaltinamųjų nėra. Yra važiavęs ir su R. G. į V.. Nepamena, su keliomis merginomis jis važiavo. Pažįsta D. iš B. km J. rajone, jos pavardės nežino. Yra važiavęs su ja į V., pardavęs rusams, turkams. Yra buvęs profilaktoriume R.. Vežė ten D. P. jos pačios prašymu. Ji turėjo važiuoti į I., o iš ten į V.. Dėl šios kelionės su niekuo nesitarė, tik nuvežė ir paliko.

Papildomai teisiamojo posėdžio metu apklaustas Liudytojas K. S., parodė, kad pažįsta D. P., jie buvę meilužiai. Su V. A. ir D. P. buvo susitikę R. bare. Buvo dar du jo draugai. Visi išgėrinėjo. Kaip bare atsirado V. A., nepamena dėl girtumo. Iki buvimo bare, tą pačią dieną J. buvo susitikęs su V., jis sakė, kad nori susitikti su D. P.. Būnant bare paskambino V. A., klausė, ar tuo metu ne su D. kalbasi. Atsakius teigiamai, V. turbūt dėl to ir atvažiavo. D. P. į barą kvietė ne dėl V. A., pačiam taip pat reikėjo pakalbėti. V. A. atvažiavus į barą, jo ir D. pokalbio negirdėjo. Klausė D., ar tarp jų yra piktumai. Gali būti, kad tą dieną su ja kalbėjosi dėl susitikimo su V. A..

Liudytojas S. S., parodė pažįstantis V. M., negiminės. Nukentėjusi D. S. jo žmona. V. M. buvo atvykęs pas juos į namus su A. G., kuri yra iš jų miestelio ir siūlė D. S. važiuoti į užsienį dirbti indų plovėja. Sakė, kad žmona uždirbs 1 000 ar 2 000 per mėnesį, gyvens bute, A. G. sakėsi ten jau buvusi. Jie buvo atvažiavę ir kalbino gal du ar tris kartus. Sutiko, nes tuo metu su žmona nedirbo, augino tris vaikus, gyveno iš pašalpų, turėjo skolų už butą, jų materialinė padėtis buvo sunki. Žadėjo žmonai darbą V.. Sakė, kad padirbs pora savaičių, po ras darbą ir jam. V. M. nupirko vaikams maisto ir išvežė žmoną. Liko su trimis vaikais. Paliko kontaktinį telefoną, tačiau vėliau skambinant tokio numerio nebuvo. Negavęs iš žmonos jokios žinios, praėjus mėnesiui kreipėsi į policiją. Jam pasakė, kad žmona kirtusi sieną ir išvažiavo į I.. Žinią iš žmonos gavo tik po trijų mėnesių. Iki jos grįžimo apie ją nieko nežinojo. Kol jos nebuvo, pinigų jam niekas nesiuntė. Grįžusi žmona jautėsi blogai, dar ir dabar vartoja vaistus nuo depresijos. Sakė kur buvo, dirbo klubuose prostitute, kur tiksliai ir kas vežiojo į darbą, nepamena. Detaliai visko nepasakojo. Sakėsi pinigų negavusi, neuždirbusi. Jai grįžus niekas negrasino ir daugiau važiuoti nekvietė.

Liudytoja L. P. parodė kaltinamųjų nepažįstanti. Skrido į L. kartu su viena mergina, kuri tikriausiai yra pirkusi bilietą iš kelionių agentūros, kurioje ji dirba. Agentūroje užsakant bilietą jos klausė, ar kas artimiausiu metu neskrenda į L., ji atsakė, kad skrenda pati. Tąsyk ruošėsi skristi su vyru ir mergina prašėsi skristi kartu, nes viena nenori. Kažkoks asmuo užsakant bilietą skambino ir prašė palydėti tą merginą, sakė L. merginą pasitiks, kas tas asmuo nežino, nepamena. Sutiko palydėti, padėjo pereiti migraciją. Kartais sutinka lydėti asmenį, jei iš agentūros perka bilietus. Tą merginą paėmė Š., tikriausiai geležinkelio stotyje. L. pasienyje sužinojo, kad ji nepilnametė. Ji turėjo įgaliojimą išduotą keliauti. Kad dar kas važiuotų kartu nepamena, dar galėjo būti vienas vyrukas, važiavęs pas žmoną, bet jis keliavo ne kartu su minėta mergina, kad tuo metu būtų daugiau keliavusių merginų nepamena. L. oro uoste jai paskambino kažkoks rusiškai kalbantis vyriškis, pasakius kur esą, atėjo pasitikti merginos. Mano, kad telefoną jis gavo iš asmenų, prašiusių merginai padėti nuskristi, nes dažnai duoda vizitinę kortelę klientams. Vyriškis pasitikęs merginą neatsiskaitė, nes nebuvo už ką. Be šios merginos dar teko lydėti vyriškį skrendantį į M., daugiau panašių atvejų nepamena.

Liudytojas S. P., parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Skrido su žmona į L.. Ji paminėjo, kad kartu skirs kažkoks vaikinas. Nepamena, ar skrido iš V. ar R. oro uosto, iki kurio važiavo savo automobiliu. Kartu, važiavo vaikinas ir mergina, kuriuos paėmė iš Š.. Jų pavardės buvo skirtingos. Daugiau asmenų nebuvo. E. B. nepažįsta. Galbūt tai galėjo būti kartu važiavusi mergina, bet jos pavardės nežino. 2004 – 2005 metais dažnai vyko į užsienį. Kelis kartus teko pavežti ir pakeleivius. Kas juos pasitiko L., nežino, nepamena.

Liudytojas J. Z., parodė, kad pažįsta B. L. ir R. L., negiminės. B. L. yra kaimynė, tarpusavio santykiai normalūs, draugiški. Yra tekę kartu ilsėtis. Pažįsta S. ir jos dukrą, su jomis bendrauja mažai. S. motina yra prašiusi nuvežti jos dukrą E. į Š.. Sakė, kad dukra važiuoja dirbti į L.. Kad būtų linksmiau grįžti, važiuoti pasikvietė ir B. L.. Nuvežė E. B. (S. dukrą) į Š. stotį, atvažiavo kažkoks vyras ir išsivežė. Už nuvežimą gavo 50-70 litų. E. iš L. grįžo po pusės metų. Buvo atėjusi pas B. L., atsinešė šampano, dėkojo už kelionę, sakė užsidirbo. Ką ji dirbo nežino, tik girdėjo žmonių kalbas kad ji bare vaikščiojusi nuoga, dirbo prostitute. Apie tai, kad dirbo pas R. L. neminėjo. Ką daugiau jos kalbėjosi neklausė. Jis tuo metu buvo atėjęs į svečius kavos. Pažįsta N. N. žino ir jos tėvus. Girdėjo, kad N. N. laisvo elgesio, yra buvusi užsienyje. Iš jos išvaizdos matyti, kad ji turi problemų su sveikata.

Liudytoja I. B. – B., parodė, kad pažįsta B. L. ir R. L., buvo kaimynai. N. N. – sesuo, ji gyveno kartu su tėvais. Sesuo buvo išvykusi į L., iš ko gyveno nežino, paklausus atsakydavo tai jos reikalas. Vėliau sakė, kad gyvena su turku, turi dukrą, ir jis jos neatiduoda. Šiuo metu laukiasi antro vaiko, grįžta į L. gimdyti, kad ir jo neatimtų. Gyvena iš valstybės lėšų, žada duoti butą ir iš to gyvena. Pirmą kartą į L. seserį lydėjo R. L.. Sesuo jos prašė padėti išvažiuoti, nes nepažinojo kitų asmenų, išvažiuojančių į užsienį. Ji buvo pabėgusi iš namų, nes ją sumušė patėvis, namo grįžti ji nenorėjo. Ką L. veikia R. L., nežino. R. žadėjo seseriai L. surasti darbą, kokį, nežino, sakė bare plaus indus. Palaikė ryšius su sese, ji sakėsi kad viskas gerai, dirba bare. Nežinojusi, kad sesuo buvo priversta bare dirbti prostitute. Vėliau iš B. L. sužinojo, kad N. ruošiasi apkaltinti R., jog buvo išvežta per prievartą, nors taip nebuvo, ji pati norėjo važiuoti. Sesuo buvo neįgali, mokėsi ne pagrindinėje mokykloje, buvo laisvo elgesio. Kelionei pinigų ji skolinosi iš B. L.. Dalį skolos – 300 lt už seserį atidavė ji, kitą dalį atidirbo tėvai B. L.. Jokios kalbos apie prostitutės darbą nebuvo. Pareiškimą prokuratūroje ji rašė savo iniciatyva, rašyti B. L. jos neprašiusi. Sesuo neteisingai apkaltino R. L., todėl rašė pareiškimą, kad būtų nustatyta teisybė. Klausė sesers, kodėl kaltina R., ji sakiusi, kad dvi merginos iš L. liepia taip daryti. Kas jos tokios, nežino.

Liudytojas T. P. parodė, kad pažįsta V. M. kaip J. tik iš matymo. Yra tekę vežti žmones į užsienį mikroautobusiuku FORD TRANZIT. Dėl vežimų dėdavo skelbimus J. laikraštyje ir televizijoje. Vežė žmones į A., V., Š. ir kitas užsienio šalis. Veždavo kas paprašydavo. V. M. prašymų žmonių nevežė. I. F. nepažįsta, ta pavardė negirdėta.

Liudytoja E. S., parodė kaltinamųjų nepažįstanti. Girdėta L. pavardė. Iš jos vadovaujamos K. ligoninės jai buvo išduota medicininė pažyma. Tuo kartu pažymos nebuvo galima išduoti, nes L. neregistruota neįregistruota pacientų registracijos žurnale, ar ambulatoriniame žurnale, išduodant pažymą kažkas piktnaudžiavo. L. dėl pažymos galėjo kreiptis netiesiogiai, pas pažįstamą gydytoją. Gydytojas, oficialiai neįregistravęs kreipimosi išrašyti pažymą, kuri buvo išrašyta negalėjo. Galėjo išrašyti tik formą 027 A apie buvimą, nurodant diagnozę, gydymą. Šis dokumentas nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, bet galioja tik su spaudu, gydytojo parašu ir spaudu. Šiuo atveju nėra oficialiai įregistruotas R. L. kreipimasis, pažyma neatitinka išrašymo tvarkai. Pažyma – išrašas yra daromas remiantis medicininiais duomenimis, esančiais dokumentuose. surašant tokią pažymą, turi būti įrašai dokumentuose – ambulatorinėje kortelėje. R. yra traumatologinio poskyrio vedėjas, ligoninėje. Darbo metu gydytojas iš poliklinikos gali pasiimti ligonio ambulatorinę kortelę ir daryti atžymas, o jeigu kreipiamasi po darbo, turi būti užregistruojama pacientų kreipimosi žurnale. Šiuo atveju taip padaryta nebuvo. Kalbėjo apie šį faktą su R., ką jis aiškino, nepamena. Vėliau netikrino, ar ambulatorinėje kortelėje atsirado įrašai, apie minėtos pažymos išdavimą. Gydytojas neminėjo kuo remiantis padarė išrašą, kuris yra byloje. 2007 m. sausio 15 dieną 14 val. buvo darbo diena, darbo laikas ir tai turėjo būti forminama per konsultacijų polikliniką, arba priėmimo skyrių, o tokių įrašų nėra. Tai buvo gydytojo nepilnas dokumentų sutvarkymas, buvo pažeidimas. Išrašas iš medicininių dokumentų yra daromas tuo pagrindu, kas yra medicininiuose dokumentuose, nurodyta ambulatorinėje kortelėje arba pacientas atsinešė tokią pažymą, kur tie duomenys yra nurodyti, bet epikrizė dėl tų duomenų turi likti ambulatorinėje kortelėje. Nesant ambulatorinėje kortelėje tų duomenų, tokio išrašo daryti negalima. Tokią pažymą 2007 m. sausio 15 d., kad bus atlikta išvaržos operacija, nes gresia sienų gangrena, galima rašyti jeigu jau yra numatyta ta operacija, arba turint kitos įstaigos išrašą, kur numatyta atlikti operaciją. Ta operacija yra chirurginė ir jų traumatologas R. neatlieka.

Liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, A. B. yra jos dukra, gimusi 1983 m. nuo vaikystės 2 gr. invalidė. Šiuo metu paskelbta jos paieška. Dukra dingo iš namų, išėjo nieko nesakiusi, kur dingo, nežino. Dukra ne kartą buvusi užsienyje. Kreipdavosi į policiją ir jai pasakydavo, kad dukra užsienyje, lyg tai V.. Ką ji ten veikdavo, nežino.

Kažkur 2004 metais, tikslesnio laiko nepamena, dukra grįžo pasipuošusi, ne savo rūbais, sutvarkytais plaukais. Su ja atėjo vyras ir mergina, kurių teisme nėra. Jie pasiėmė dukros pasą, vyras sakėsi nori vesti dukrą. Mergina davusi A. pinigų, už ką, nežino. Vėliau R. L. sakiusi, kad buvo atvažiavęs V. M. ir žmona. Ji taip ją įvardino. Kas yra V. M. nesakė. Kodėl ji dukrai atvežė pinigų nesakė. Dukra turi vaiką, kas jos tėvas, gal ir pati dukra nežino. Norėjo pasiimti vaiką, bet ji jo dukrai nedavė. Vaiko išlaikymui pinigų niekas neduodavo. Žino Š., kas jį sieja su dukra nežino. Dukra pas jį nueidavo. A. baigusi 8 klases. Grįždavusi sakydavo, kur norinti ten ir einanti, ne tavo reikalas. Kas ją išveždavo į užsienį ir kas parveždavo nežino. Kartą grįžusi parsivežė pinigų, daugiau parsiveždavo rūbų.

Liudytoja J. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. A. B. yra sesuo, kuri šiuo metu dingusi. Mama sakiusi, kad A. sėdo į taksi ir išvažiavo. Sesuo ne kartą buvusi užsienyje. Buvo grįžusi pasiimti pasą. Atvyko su mergina ir vaikinu, kuris sakėsi jaunikis, o mergina sakėsi yra jo sesuo. Jų teisme šiuo metu nėra. Atvažiavo su vaišėmis. Vėliau sesuo išėjo su jais, po to grįžo gražiai apsirengusi, norėjo pasiimti savo dukrą, bet mama jos nedavė ir ji išvažiavo. Po kurio laiko grįžo, sakėsi buvusi A., dirbo valytoja, ar indus plovė. Pinigų su savimi nedaug atsivežė. Vėliau sakėsi dirbusi prostitute. Kaip su ja elgėsi užsienyje nesakė. Sakėsi gaudavo pavalgyti, pasakojosi, buvo patenkinta darbu ir jai tai atrodė normalu. Ji neverkė ir nesigailėjo, kad važiavo Dar prieš tai buvo grįžusi namo, buvo sulysusi, išsekusi, sakėsi gyvena L. su kažkokiu vaikinu. Tąsyk sakėsi niekur nebevyks, bet vėliau vis tiek išėjo. Kas jai padėdavo išvažiuoti ir pas ką gyveno, nesisakė. Ji kartais pabėgdavo pas Š. , pagyvenusi ten savaitę ar kelias dienas grįždavo. I. J. nepažįsta.

Liudytojas B. A., parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nėra matęs. A. B. jo sesuo. Apie jos važiavimą į užsienį nieko nežino. Jai grįžus klausė, su kuo buvo išvažiavus, bet ji nesakė. Nežino, kokioje šalyje buvo ir kuom ten dirbo. Nepamena, kad prieš jai išvykstant kas nors buvo atvažiavę į namus. Pats yra neįgalus. Apklausiant policijoje to niekas neklausė.

Liudytojas V. Š., parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nėra matęs. A. B. pažįsta. Ji ateidavo, padėdavo nudirbti darbus, už tai jai mokėjo. Ji mėgo išgerti, kartais pernakvodavo. Kažkada jos pas jį ieškojo jauni vyrai iš Jonavos. Paskutinį kartą ją matė prieš tris metus. Ji buvo išvežta į užsienį. Grįžusi pasakojosi, kad buvo išvežta. Kas išvežė nesakė. Suprato, kad ji dirbo prostitute, ji pati apie tai pasakojo. Ji nesakė apie pinigų gavimą. Ji turėjo vaiką, kurį augino jos motina. I. J. buvo kaimynė. Ar ji bendravo su A., nežino. A. yra truputį neįgali.

V. M. jos buvęs vyras, jų santuoka nutraukta prieš 2000 metus. Gyvena kartu, bet nėra šeima, jis tik vaiko tėvas, vaiko išlaikymui moka minimaliai, bendro ūkio neveda. Apie bylą žino tik iš bylos duomenų. Yra kartą gavusi pinigų perlaidą savo vardu, nors realiai pinigai buvo skirti V. M.. Jis prašė pasinaudoti jos duomenimis, kažkas turėjo atsiųsti pinigus. Sumos ir siuntėjo nepamena, tik žino, kad tai buvo nedidelė suma. Pinigus atsiuntė paštu. Ji nuvažiavo į paštą ir juos nuėmusi atidavė V. M.. Siuntė per (duomenys neskelbtini) . Vėliau sužinojo, kad V. M. taip pinigus gavo N., Ž. bei jos sesers vardu. Kiek buvo tokių perlaidų, nesidomėjo Kuo užsiima V. M., nežino. Tik žino, kad padeda motinai, kuri augina daržoves.

Liudytoja V. M. parodė, kad jai yra tekę būti pas A. B. namuose. Norėjo išsiaiškinti, kas atsitiko, girdėjo, kad ji buvo išvežta dirbti prostitute ir prie to prisidėjęs buvęs vyras. Tą sužinojo iš advokato. Norėjo ją pamatyti, pakalbėti, išsiaiškinti ar tai tiesa. Kitų merginų duomenų nežinojo. Ką kalbėjo su A. B., nepamena, bet ji pasirodė nestabilios psichikos, nesuprato apie ką kalbama. Pinigų jai nedavė, apie buvusį vyrą nekalbėjo.

Liudytojas V. J., parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Turi sesę I. J., kuri šiuo metu gyvena ir dirba A.. Ji buvo grįžusi namo, parsiveždavo pinigų. A. jos aplankyti pats nebuvo, bet buvo nuvykusi mama. Sesuo užsidirbti buvo išvykusi kelis kartus. Pirmą kartą važiuojant ji buvo nepilnametė, važiavo su tėvų leidimu. Leidimas seseriai važiuoti buvo išduotas klasiokės motinai, jos pavardės nepamena. Kur ji gyveno, nežinojo, tik sakė, kad dirbs bare. Visų aplinkybių tiksliai nepamena. Kiek žino, prostitute ji nedirbo, bent jau sesuo tą neigia. Kada ji planuoja grįžti į L., nežino, jai apie teismo posėdžius nesakė.

Liudytoja I. J., parodė kaltinamųjų nepažįstanti. T. G. jai yra siūlęs važiuoti dirbti į užsienį. Tuo metu ji buvo aštuoniolikmetė, gyveno su tėvais, mokėsi, materialinė padėtis buvo normali. Būnat pas draugę S. L. į svečius atvažiavo vaikinas – E., jo pavardės nežino. Kartu su juo buvo ir T. G.. Jie pasisiūlė parvežti namo. Po kurio laiko jie atvažiavo į namus, siūlė važiuoti į parduotuvę, bet ji prašė nuvežti iki draugės. Jie sutiko pavežti, bet pas draugę nevežė. E. ją su T. G. nuvežė į kažkokį butą K. ir paliko, sakė greit atvažiuos ir tada nuveš pas draugę. Bute buvo kažkoks vaikinas, vėliau atėjo E., su kuria mokėsi mokykloje ir jos draugė V., kurios anksčiau nebuvo mačiusi. Tuokart V. su T. G. ir siūlė važiuoti į A. dirbti prostitute, žadėjo didelius pinigus, sakė bet kada galėsianti grįžti. Ilgai įkalbinėjo, bet ji nesutiko, prašė išleisti namo. Tuo metu E. buvo virtuvėje, ką ji iš viso veikė bute nežino. Mokykloje su ja draugavo, neatrodydavo, kad ji laisvo elgesio, tik girdėjo kalbas, kad ji ruošiasi vykti dirbti į užsienį. V. su T. sakė veža tik merginas, kurios pačios nori važiuoti. Kiti bute buvę asmenys tokio darbo nesiūlė. Nesutikus važiuoti T. G. trenkė vieną smūgį į galvą. Tai buvo virtuvėje. Nuo to momento beveik nieko neatsiminė. Tai matė E., galėjo matyti ir V.. Jis turėjo ir pistoletą, sakė nebandyti bėgti, nes ginklas užtaisytas, grasino nušauti jei bėgs. Buto durys buvo užrakintos, todėl išeiti negalėjo. E. parvežti namo atvažiavo tik ryte ir tik po to, kai jam T. parašė žinutę. Važiavo namo tik dviese, nieko nekalbėjo.

Liudytoja K. V. parodė esanti C. socialinė darbuotoja, bendravusi su merginomis, kurios prievarta buvo išvežtos į užsienį dirbti. Visus merginų pasakojimus rašydavo ir išsaugodavo kompiuteryje, duomenų bazėje. Merginos pasakojo savo išgyvenimus, kas joms skaudu, galėjo nesakyti. Rašydavo laisvos formos pasakojimą. Po surašyta apklausa jos nepasirašydavo, tik persiskaitydavo kas surašyta kompiuteryje. Apie merginų grįžimą informuoja V. migracijos biuras, o dėl pagalbos reikalingumo informuoja regionai. Žino I. U., A. B., jos buvo projekto klientės. Buvo pas merginas namuose, teikė joms reikiamą paramą. I. U. gyveno labai skurdžiai, pajamų neturėjo. Tėvai turi alkoholio problemų. Bendravo tik jai grįžus iš A.. I. U. pasakojo, kad susipažino su vaikinu. Jis važinėjo po kaimą ieškodamas pirkti koklių, užsuko ir į pas ją. Jis I. pasiūlė draugauti, vėliau supažindino su savo draugais. Po to ją prievarta laikė bute prieš jos valią iš kur ji išvyko į A., kur supratusi, jog reikės dirbti prostitute. Iš ten pabėgusi, policijos pagalba grįžo į L.. Minėjo, kad bute buvo sutikusi merginą – N. P., kuri buvo iš to paties kaimo, bet su ja nebendravo. Kai buvo uždaryta bute, sakėsi ji negalėjo iš buto išeiti, nes jos neišleisdavo, ar buvo smurtaujama, nepamena. Grįžusi iš A. ji buvo sutrikusi, sunkiai bendravo, buvo stiprus savisaugos instinktas, niekuo nepasitikėjo, norėjo grįžti namo. Buvo patyrusi stiprius išgyvenimus, šoką. A. B. namų aplinka taip pat skurdi. Ji gyveno su mama, seserimi ir dviem broliais, turi mažą vaiką, gyveno iš pašalpos. Ji komunikabili, bet turi nežymų protinį atsilikimą. A. B. į užsienį išvežta buvo 5 kartus, kur konkrečiai, nežino.

Liudytojas T. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrimo skyriaus, prekyba žmonėmis vyriausiuoju tyrėju. Buvo nagrinėjamos bylos tyrimo grupės narys, dalyvavo I. F. apklausoje. Ji buvo apklausiama tarnybiniame automobilyje prie jos namų apie išvežimo prievarta dirbti prostitute aplinkybes. Pagal sienos kirtimo pažymas, ji buvo ne viena mergina tuo pačiu metu išvežta į užsienį. Darant sienos kirtimo analizę, ji jos buvo kirsta du kartus ir su kitais nustatytais asmenimis, todėl važiavo pasitikslinti pas I. F., kaip galimą nukentėjusią. Vykstant nežinojo, ar ji nukentėjusi, važiavo patikslinti ir išsiaiškinti aplinkybių. Apklausiant ji papasakojo ko ir kaip vyko į V., bendravo be problemų, parodymai buvo užrašyti, galbūt užduoti keli patikslinantys klausimai, tačiau niekas nepadėjo visko prisiminti, visas aplinkybes nurodė pati. Ji buvo įspėta dėl žinomai melagingų parodymų davimo. Surašius protokolą jį perskaitė, apie tai pažymėjo protokole ir pasirašė, pastabų neišreiškė. Daugiau su ja nebendravo. Automobilyje apklausė todėl, kad I. F. prie artimųjų kalbėti nenorėjo. Dauguma merginų nenori, kad apie tai, jog jos dirbo prostitutėmis sužinotų artimieji. N. N. pavardė nėra girdėta. Niekam nėra siūlęs pinigų už parodymų davimą. Nukentėjusiems asmenims, jei jiems būdavo padaroma žala visada išaiškina, kad pareiškus ieškinį teismas jį gali priteisti iš žalą padariusių kaltų asmenų.

atliko tyrimą nagrinėjamoje byloje. Patikrinus valstybinės sienos kirtimo duomenis ir atlikus analizę buvo nustatyta, kad I. F. kelis kartus kirto sieną, vyko į užsienį. Vyko į jos namus išsiaiškinti išvykimų priežastis. I. F. nenorėjo įsileisti pareigūnų į namus ir bendrauti prie artimųjų. Kadangi buvo šalta, su ja bendravo tarnybiniame automobilyje ir ją apklausė. Jai buvo paaiškintos jos teisės, įspėta dėl melagingų parodymų davimo. I. F. paaiškino, kad į užsienį važiavo įkalbėta V. M.. Užrašė viską, ką ji pasakojo, visas aplinkybes nurodė ji pati, M. pavardę taip pat nurodė, niekas nepadėjo prisiminti bylos aplinkybių. Po to ji perskaitė protokolą ir pasirašė. Vėliau su ja buvo daromas parodymų patikrinimas. Jokių pastabų nukentėjusioji protokoluose neišreiškė, nors tokią galimybę turėjo. Jeigu ji būtų pasakiusi, kad nenori bendrauti, niekas nebūtų vertęs duoti parodymus. Nepamena, ar aiškino civilinio ieškinio pareiškimo galimybes. Apklausdama I. F. ant jos nešaukė, balso nekėlė. Kitiems apklausiamiems proceso dalyviams taip pat negrasino. Taip pat

Liudytoja B. J. parodė, kad atliko K. S. apklausą. Jis į apklausą atvyko pagal šaukimą. Jo savijauta buvo gera, jis juokavo, elgėsi adekvačiai, alkoholio kvapo nuo jo nesijautė, akys buvo normalios. Jam buvo paaiškinta ko jis iškviestas ir apklaustas. Buvo užrašyti jo asmens duomenys, pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės ir apklaustas. Po apklausos, protokolą pats perskaitęs pasirašė, pastabų neišreiškė. Užrašė viską pagal liudytojo pasakojimą. Liudytojas nepaaiškino, iš kur jis žino, kad merginas renka R. G. ir V. M..

Liudytoja L. B. parodė, kad pažįsta V. M., R. G., B. L., R. L.. V. M. ir R. G. pamatė dukrai L. B. grįžus pas ją gyventi. Tai buvo apie 2004 metus. Dukros vaiko tėvas E. tuo metu sumuštas gulėjo ligoninėje, ji važiuodavo jį lankyti, vėliau abu atsikraustė gyventi pas ją. Klausė jo, kas sumušė. E. sakė, kad sumušė V. M. ir R. G., nes jis liepė jiems pasitraukti nuo L.. Dar E. būnant ligoninėje, V. M. ir R. G. buvo atvykę į namus , L. išėjo į lauką su jais kalbėtis, grįžo verkdama. Kartais jie skambindavo dukrai, jei ji nekeldavo ragelio, atvažiuodavo į namus ieškoti. Dukra nieko nesipasakodavo, vengdavo kalbėti. Dukra į namus buvo atsivežusi merginą A. G. su septynmete dukra G., bei dar vieną merginą vardu lygtai L... A. buvo sumušta, su mėlynėmis. Merginos pernakvojo jos namuose, po to mergina vardu L. išvažiavo, o A. G. su dukra pasiliko. Vėliau A. išvažiavo dirbti A., ją darbui buvo suradęs V. M.. Dukrą ji paliko. Į jos namus taip pat atvažiuodavo mergina vardu V.. Jai dukra L. nupirkdavo rūbų. V. ir A. išvažiavo dirbti į A.. Tai buvo prieš mokslo metų pradžią. Rugsėjo mėnesį A. grįžo ir slapstėsi, nes V. M. jos ieškojo. Vieną vakarą grįžo su V. M.. Jos švarkelis buvo suplėšytas, ji pasiėmė mergaitę ir su V. M. išvažiavo. Po to ją naktį vėl namo parvežė V. M., ji buvo sumušta. Sakė V. M. iš jos reikalavo pinigų, liepė važiuoti dirbti. Po to ji išvažiavo, o jos mergaitė vėl liko. V. M. iš Klaipėdos buvo atvežęs merginą, vardu M., ji išvažiavo dirbti į A., po kurio laiko grįžo ir vėl išvažiavo. Vėliau ji buvo atbėgusi purvina, su bateliais rankose, sakė pabėgusi nuo V. M., L. ją kažkur išvežė. Dar buvo atvežta kažkokia nervinga mergina. Ji sakė važiuoja dirbti ir V. M. turės atiduoti 10 000 lt. už išvežimą dirbti. L. sakiusi bėgti nuo jų, tačiau ji atsakė, kad jau vėlu. Norėjo pranešti apie tai teisėsaugai, tačiau nedrįso. V. M. ir R. G. rasdavo merginas, atveždavo L., o ji turėjo jas išvežti dirbti į A. prostitutėmis. A. buvo R., kuri merginas parduodavo albanams, tai sake L.. Jos (B.) vardu gaudavo piniginių perlaidų, kurios atitekdavo M. ir G.. Pinigus siuntė per (duomenys neskelbtini) . Perlaidos būdavo 10 000 – 9 000 Lt. Buvo gal šešios tokios perlaidos. Kas buvo perlaidų siuntėjai, nepamena. Suprato, kad pinigai už išvežtas merginas. L. veždavosi ją paimti pinigų, vėliau pinigų atvažiuodavo paimti V. M. vienas arba su R. G.. Iš V. M. L. gaudavo pinigų merginų aprengimui. L. V. M. labai bijojo, sakė arba ji sės arba jie ją nužudys, nes ji viską žino, žino visus išvežimus. Per L. jie organizavo išvežimus.

Kai V. M. buvo suimtas, dukra dirbo K., N. parduotuvėje vyr. kasininke. Ji paskambino ir prašė atvežti 3 000 lt. Nuvežė, nes manė kad atsirado kokie trūkumai, tačiau dukra pasakė, kad pinigai reikalingi V. M. išsipirkimui. Dukra buvo išvažiavusi į A. pas ten išvykusį E., norėjo pasitraukti. Išsivežė vaikus, nes V. M. juos pasak L. buvo pagrobęs, grasino vaikais. Ji siuntė maisto ir pinigų pragyvenimui. Vėliau grįžo. Sakė, kad jei ji būtų sulaikyta, pinigų advokatams paimti iš V. M., nes ji jam davusi pinigų. Vėliau, po dukros suėmimo ji rado V. M., prašė pinigų, tačiau jis atsakė, kad pinigai jo, jis už juos nusipirko automobilį. Vėliau V. M. rado dukrai advokatą, tačiau ji vėliau rado kitą. L. būnant suimtai, važiavo pas L., norėjo per ją rasti jos dukrą R., kuri išvežtas merginas parduodavo albanams, tačiau nuvažiavus pas L. rado ir jos dukrą R., nuo to jas ir pažįsta. Pasakė apie dukros suėmimą, bet R. atsakė, kad ji su nieko nebesusijusi, turi du barus ir dirba A.. Tuomet ji pasakė R., kad viską žino ir viską pasakys, liepė išpirkti L. taip pat, kaip buvo išpirktas V. M.. pas jas buvo du kartus.

Dukra iki suėmimo buvo nurodžiusi rasti merginą vardu I., pasakojo kur ją rasti. Sakė, kad saugoti ją, kalbėjo apie išplikytas akis. Tą merginą rado, ji buvo nėščia, parsivežė ją į namus, vėliau grįžo pas save.

Liudytoja N. Š., parodė pažįstanti V. M. iš matymo. Ji dirba J. migracijos poskyryje viršininke. V. M. prašė padėti merginai greičiau susitvarkyti pasą, gauti jį skubos tvarka, sakė, kad ateis jo draugas su ta mergina, jų duomenų neįvardino. Gal buvo atėjęs ir daugiau kartų, savo dokumentų tvarkyti, ar dėl giminaičių, tačiau sveikinosi su juo kaip su jonaviečiu. Minima mergina atėjo tą pačią, ar kitą dieną, nepamena. Ji sakė, kad nori ištekėti, todėl skubiai reikia paso. Jai nebuvo išspręsta Lietuvos Respublikos pilietybė. Ji turėjo tik gimimo liudijimą, laiku nebuvo susitvarkiusi dokumentų, suėjus 16 metų neišsiėmusi paso, nedeklaravusi gyvenamos vietos. Tokiu atveju sprendžiamas Lietuvos pilietybės klausimas, tai nėra daroma skubos tvarka. Tokiu atveju turi būti atpažinimo protokolas. Padėjo merginai susitvarkyti pasą, nukreipė juos į kitą kabinetą, nes pati dokumentų netvarko. Gauto paso niekas neatsiėmė. Vėliau jį paėmė poėmio metu iš Kėdainių PK 2006 metais. Nepamena, ar V. M. prašė dar kitiems padėti išsiimti dokumentus skubos tvarka.

Liudytoja N. G., parodė dirbusi J. migracijos poskyryje, kaltinamųjų nežinanti. Vedėjos nurodymu važiavo tvirtinti parašo, ant atpažinimo protokolo. Važiavo į K. klinikas, kur gulėjo mergaitės mama, kad patvirtintų, kad ji yra mergaitės mama, nes laiku nebuvo išimtas pasas. Taip yra tvarkomas asmens tapatybės nustatymas. Ta mergaitė turėjo tik gimimo liudijimą, nebuvo laiku išsiėmusi paso. Mama klinikose pateikė savo pasą, pamena, kad susitikusi dukrą verkė. Į K. važiavo ji, minima mergaitė, berniukas, priekyje sėdėjo vairuotojas ir moteris. Jų veidų neįsidėmėjo. Mergaitės pavardė buvo lyg ir E.. Ta mergina buvo labai nekalbi, buvo kaip užguita. Kam jei reikėjo paso skubos tvarka, nežino. Tai nebuvo kažkoks išskirtinis atvejis, daug tokių atvejų būdavo. Salėje kartu važiavusių asmenų nėra.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. G. atpažino T. G., kaip panašų į vaikiną, kuris 2006 m. vasario pabaigoje važiavo kartu į K. klinikas ir ėjo kartu pas E. motiną. ( 18 t. b. l. 142-144)

Liudytoja V. B. parodė, kad dirba migracijos tarnyboje. M. žino tik iš matymo. Jos darbovietėje - migracijos tarnyboje, E. išsiėmė asmens dokumentus. Dokumentus pasui gauti priėmusi ji. E. į kabinetą atvedė vedėja, pasakė, kad reikės tvarkyti dokumentavimo bylą, nes ji nebuvo laiku išsiėmusi asmens paso. Kartu buvo atvykęs patėvis. Jį trumpai apklausė, surašė protokolą, kurį jis pasirašė. Vėliau viską tvarkė kolegė. Kartu buvo atvažiavęs jos brolis, bet jis buvo nepilnametis ir darant atpažinimą jis negalėjo dalyvauti, bei dar vienas asmuo. Jie atėjo į kabinetą su dokumentais iš vedėjos kabineto, buvo atliekama įprasta eilinė procedūra, jokių įtarimų nekilo. Buvo atlikta tik atpažinimo procedūra, mergaitės pasui gauti V. M. iki tol M. tarnyboje nubuvo mačiusi.

Liudytojas N. P., parodė kaltinamųjų nepažįstantis. Dirbo K. policijoje budėtoju. 2007 ar 2006 metais buvo skambutis į budinčią dalį. Gautas pranešimas iš K. profesinio rengimo centro, kad jų auklėtinės yra bandomos prievarta išvežti į užsienį ir yra laikomos prievarta K. mieste, (duomenys neskelbtini) . Skambinusi prisistatė lygtai socialine darbuotoja, ar socialine pedagoge, pavardės nepamena. Nurodytu adresu vyko darbuotoja K. K. ir ten rado merginą ir atvežė į policijos komisariatą. Su tomis merginomis, atvežtomis dirbo kriminalistai. J. M. pavardė nieko nesako. Su pristatyta mergina ir socialine darbuotoja po pranešimo nebendravo. Pasitvirtinus gautai informacijai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, kad tai buvo 2006-03-02 d.

Liudytoja K. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Galėjo būti 2006 metų kovo 2 dieną, pagal pranešimą į budėtojų dalį vyko į (duomenys neskelbtini) . Buvo nurodyta, kad bute prievarta laikomos (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro merginos, prievarta yra ruošiamos išvežti dirbti į užsienį. Važiavo nurodytu adresu su vairuotoju. Kambarys buvo penktame aukšte. Į kambarį įėjo pasibeldusi, kažkas įleido į kambarį. Bute rado tris merginas ir vėliau ten atėjo gyvenusios merginos mama. Dvi merginos buvo (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro moksleivės. Jų pavardžių nepamena. Klausė, ką jos ten veikia, aiškinosi. Merginoms liepė važiuoti kartu. Vienos merginos mama pastojo kelią, nenorėjo išleisti. Jos nelankė mokyklos, dėl to jas išsivežė. Važiuojant automobilyje merginos pasakojo, kad jos ruošiamos išvežti dirbti į užsienį, bijojo. Sakė joms siūlė geresnį gyvenimą, buvo vežamos ir į (duomenys neskelbtini) .. Viena galėjo būti vardu I.. Atvežė dvi merginas, kurias perdavė kriminalinės policijos pareigūnams.

Perskaičius ikiteisminio tyrime metu duotus parodymus patikslino, kad vieną merginą atvežė iš (duomenys neskelbtini) , o kitą merginą kriminalistai atsivežė patys iš (duomenys neskelbtini) g. mergina iš (duomenys neskelbtini) g. sakė, kad bute prievarta buvo laikoma vaikino vardu T..

Liudytoja V. N. parodė, kad V. M. buvęs sesers vyras. Tarpusavio santykiai normalūs, nėra susipykę. Kelis kartus savo vardu gavo pinigus. Jos paso duomenų, pinigų pervedimui prašė V. M.. Jis sakė, kad kažkas jam yra skolingas pinigų ir juos atsiūs jos vardu. Pinigus paimti ėjo kartu su V. M.. Taip buvo du ar tris kartus. Gavus pinigus juos nuimdavo ir atiduodavo V. M.. Galėjo tai būti 2005 metais. Kas kiek laiko buvo gautos perlaidos, nepamena. Juo siuntė galbūt iš A., moteris, bet ne lietuviška pavarde. Pinigus siųsdavo per (duomenys neskelbtini) . Galėjo būti 1 200-1000 Lt. sumos. V. M. neminėjo, kodėl pinigai siunčiami ne jo vardu, tik sakė, kad savo vardu pinigų siųsti nenori. R. A. nieko nesako, tokio asmens nepažįsta. Kuo vertėsi V. M., nežino.

Liudytoja D. Ž., parodė, kad pažįsta V. M., bei jo buvusią žmoną, su ja kartu dirbo. Jis prašęs jos paso duomenų, kad jos vardu jam galėtų atsiųsti pinigus. Ji sutikusi, kodėl pinigų negalima buvo siųsti V. M. vardu, neklausė. Pinigus siuntė lyg ir 2005 metais. Buvo viena perlaida iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) . Pinigų siuntėjas buvo moteris, lietuviška pavarde, kurios dabar nepamena. Suma galėjo būti 1 000 Lt. Nuėmusi pinigus atidavė V. M.. daugiau perlaidų V. M. per ją atsiųsta nebuvo. L. R. pavardė nieko nesako.

Liudytojas T. A. parodė, kad L. B. jo buvusi draugė. Per ją pažįsta R. G., V. M., R. L.. Su jais nekonfliktavo, pykčio jų atžvilgiu bei pagrindo apkalbėti neturi. Gyvenant su L., ji dirbo parduotuvėje N., be to prekiavo automobiliais. L. B. sakiusi, kad ji padeda merginoms išvykti į užsienį, kiti kaltinamieji – V. ir R. jai liepdavo merginas ruošti išvykimui dirbti į A.. L. merginoms pirkdavo rūbus, kartais kelionės bilietus. Iš kieno lėšų, nežino. L. sakė, kad daugiausiai merginų ieškodavo V., R. jam padėdavo. L. išvažiuoti padėjo gal trim merginom.

Jam bendraujant su L., pas juos savaitę gyveno mergina, kuri vėliau išvažiavo dirbti į A.. Jos vardo ir pavardės nežino. Kiek suprato iš L., tame versle dalyvauti vertė V.. Kartą L. ir A. vaikai – K. ir G. savavališkai V. buvo paimti iš kaimo, tai pasakojo L.. Ji buvo labai susinervinusi.

Su R. L. susipažino A.. Važiavo pas ją į svečius su L.. Iš L. žino, kad ji merginas įdarbindavo. Daugiau R. nėra matęs.

Jo vardu taip pat buvo siunčiamos piniginės perlaidos. To jo prašė L.. Pinigus jis atiduodavo L., o ji V. M., nes kad ir jai tektų pinigų, to nesijautė. Pinigai būdavo atsiunčiami iš A. litais, sumomis iki 10 000 Lt. Kas siųsdavo pinigus nepamena. Buvo 4 – 5 perlaidos. Pinigus siuntė moteris, bet ne lietuviška pavarde.

Žino, kad 2004 m. R. G. iš L. reikalavo 3 000 Lt. Už ką, nežino, bet tuos pinigus L. jam pasiskolinusi perdavė.

Liudytoja A. S. parodė, kad iš matymo žino tik B. L.. I. S. - dukra. Dukra dirbo K. „(duomenys neskelbtini) “, bei mokėsi K. universitete, bet po eismo įvykio buvo akademinėse atostogose. Dukra pasakė, kad išvažiuoja į A. užsidirbti, parodė bilietą. Iki to laiko dukrą išlaikė ji, jokių problemų nebuvo. Išvažiavusi skambino, sakė, kad dirba senelių namuose. Grįžo po savaitės, dėl odos ligos, po to vėl išvažiavo. Dukra L. dirbo oficialiai, teisme rodė dokumentus. Sakė, kad šį darbą padėjo rasti kažkokia mergina, dar būnant L.. Po to pas dukrą atvyko dar dvi merginos iš L., joms dukra irgi padėjo rasti darbą. Sakė, kad viena mergina dirbo bare, kur kita, nežino. Buvo nuvykusi pas ją į svečius A., L.. Tuo metu dukra jau gyveno kitoje vietoje, su kita mergina. 2007 m. rugsėjo mėnesį į namus atvyko L., su kažkokia vyresne moterimi. Sakė, kad žino dukrą, rodė laišką, kad dukra iš kažkokios moters pavogė 1 000 svarų. Sakė, kad jei dukra neatiduos pinigų ir grįž į L., bus blogai, liepė likti jai L.. Sakė, kad dukra dirba prostitute kaip ir visos ten išvažiavę merginos. Sakė, kad ir jos dukra dirba prostitute. L. norėjo sužinoti dukros adresą, tačiau jai nepasakė. Daugiau tos moters nematė. Vėliau skambino dukra, sakėsi gavusi žinutę, kad ji turi grąžinti kažkokius pinigus, kitaip ir jai ir motinai bus blogai. Dukra sakė jokių pinigų iš nieko neėmė ir niekam pinigų negrąžino. Vėliau sakė, kad jai rašė kartu gyvenanti mergina, kas tokia, nepamena. Be to dukra sakė, kad ją privertė parašyti kažkokį laišką, apie areštuotą merginą, kad jai reikia padėti. Pati liudytoja to laiško nėra mačiusi. Kad dukra dirbo prostitute, nežino. Visų aplinkybių liudytoja nepamena dėl praėjusio laiko tarpo.

Liudytoja E. B. P. parodė, kad pažįsta R. G.. Abu kilę iš vieno krašto, negiminės. J. J. - sesuo, ji R. G. taip pat pažįsta. Yra gavusi savo vardu piniginių perlaidų. Sesuo dirbo A., rėmė finansiškai, siųsdavo pinigus. Grįžusi vasarą sesuo naudojosi jos bankine kortele, galėjo nusiimti pinigus, kiek, nežino. Nežino, ar pasinaudojant jos banko kortele, buvo atsiųsti pinigai R. G., tai gali tik spėti. R. yra sesers draugė. G. C., nežino. Su V. L. sesuo susipažino A., kartu gyveno, abu buvo atvykę į L.. Ar jis pažinojo R. G., nežino.

Liudytoja V. L. parodė, kad pažįsta R. G. ir V. M.. V. M. yra pažįstamas, o R. G. yra vaiko tėvas, su juo kartu gyvena 8 metus, nesusituokę. R. G. užsiiminėja automobilių prekyba, pinigų skolinimu pažįstamiems asmenims. Jis važiuodavo į užsienį ieškoti automobilių pardavimui, ieškojo ir darbo. Jai yra tekę paimti rankpinigius už parduodamus automobilius, kai namie R. G. nebūdavo. Iš pinigus davusių asmenų nieko nepažįsta. Jie pažįstami su V. M.. Kokie juos siejo reikalai, nežino. Jis sakydavo, kad kitiems paskolina pinigus, o skolą turi būti pervedama į jos sąskaitą. Tuo metu jis neturėjo savo banko kortelės, todėl pinigai eidavo į jos sąskaitą. Kortele naudojosi abu. Kokios pinigų sumos atsiunčiamos ir kas juos siuntė, nesidomėjo. Gaudavo pinigų iš (duomenys neskelbtini) . J. J. ir (duomenys neskelbtini) pavardės nieko nesako. R. G. yra dirbęs A. apie pusę metų. Ar legaliai ir kokius darbus, nepamena. Gal R. G. paskolintus pinigus grąžindavo perlaidomis. Matė persiųstų pinigų išklotines. Atsiųstais pinigais naudojosi kaip šeimos pinigais. Taip pat buvo persiunčiami pinigai ir iš N.. Kas siuntė nepamena. R. G. dirbo N. fabrike, todėl iš ten buvo siunčiamas oficialus atlyginimas. Pati N. nieko nepažįsta. Pati yra kalbėjusi tik su R. G. darbdaviu, kad atsiųstų iš N. jo darbo sutartis, policijos leidimus. Kad atsiųstų dokumentus nurodant, kad uždirbta daugiau, nei realiai uždirbo, niekieno neprašė. R. G. buvo išvykęs į I. ieškoti darbo. Pabuvus ten savaitę laiko, mirė jo mama, todėl grįžo namo, darbo nerado. Iš A, R. G. pinigus siųsdavo laiškuose, ne į sąskaitą. Iš I., V. pinigų nesiuntė.

Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tik yra mačiusi L.. 2006 m. vasario 13 dieną su R. R. ir V. B. skrido į L.. Turėjo dirbti fabrike. Po kelių dienų išvyko į B., pas V. B. pažįstamą, išsinuomojo butą, gyveno ten tris savaites. Pati trumpai nešiojo reklaminius lankstinukus, B. B. plovė automobilius, R. R. niekur nedirbo. Vieną dieną pas juos į butą ir buvo atvykusi L., pernakvoti. Pati taip pat buvo kartą pas L., pernakvojo jos nuomojamame bute. Tuomet L. gyveno ten su T., kurio teismo salėje nėra. Kuo užsiima L., nežinojo. Iš B. su R. R. išvažiavo į K. pas R. R. pažįstamą albaną T.. Kiek suprato jie su R. R. buvo meilužiai, pažįstami trejus metus. Ten gyvenant pati tvarkė kambarius, o R. R. eidavo kažkur dirbti. Be jų su R. R. gyveno ir mergina vardu V.. Norėjo užsidirbti pinigų, kad galėtų grįžti į L.. Balandžio 2 dieną į namus pas T. atvažiavo policija, tuomet sužinojo, kad T. savadautojas, buvo vykdoma prekyba žmonėmis. Apie, tai, kad R. R. buvo persekiojama, nežino, kiek suprato pas T. ji važiavo savo noru. Negirdėjo, kad R. R. su L. kalbėtų apie T.. Vėliau iš R. R. sužinojo, kad ji pas T. dirbo prostitute. Žino, kad policiją pas T. K. iškvietė V. B. dėl R. R., norėdamas jas apsaugoti. Minėjo, kad T. prekiauja žmonėmis ir yra pavojingas.

Liudytoja S. M. parodė kaltinamųjų nepažįstanti. Pati dirbo svečių namuose – viešbutyje, esančiame V., (duomenys neskelbtini) , pirmame namo aukšte. Namas gyvenamas, penkių aukštų, kituose aukštuose yra butai, gyvena žmonės. Viešbučiui priklauso 12 butų, kambarių yra daugiau ne 12. viešbučio gyventojus pažindavo iš matymo. Viešbutyje nuoma forminama vieno asmens vardu, to kuris moka už nuomą, o kitų žmonių tik skaičius įrašomas, jų pavardės nenurodomos. 2006 metais buvo apklausiama pareigūnų. Buvo tikrinama, ar vienas asmuo buvo įregistruotas kaip viešbučio gyventojas, svečių registracijos žurnale ir klausė kiek jis parų ten gyveno. Kad viešbutyje vyktų baliai, triukšmas, nepamena, salėje sėdinčių asmenų nėra mačiusi.

Liudytojas G. K. parodė, kad pažįsta T. G., negiminės. Jis apie dvi savaites laiko jo dviejų kambarių bute nuomojo kambarį K., (duomenys neskelbtini) g. trečiame aukšte. Tuo metu nuomojamame kambaryje T. G. gyveno su dvejomis panelėmis, kurių vardai I. ir V.. Pats liudytojas gyveno kitame kambaryje su D. L.. Jokios N. bute nebuvo. T. G. tiek vienas, tiek visi trys, tiek vienos merginos, ar visai po vieną išeidavo į miestą. Merginos elgėsi normaliai, tik I. mažai bendraujanti. Buto raktų jiems nėra davęs, nes arba pats, arba draugė būdavo namie. Raktai arba būdavo spynoje, arba pakabinti prie durų. Gyvenant visi bendraudavo, girdėjo kalbas apie užsienį, todėl suprato, kad jie važiuos ten dirbti. V. buvo kalbėjusi, kad jau dirbo užsienyje. Nebuvo įspūdžio, kad merginos yra laikomos per prievartą. Jos ir iš buto išeidavo vienos, važiuodavo pas V. mamą, būdavo bute ir be T.. Tarpusavyje bendravo normaliai, tik kartais apsižodžiuodavo. Nėra girdėjęs, kad T. G. kuriai grasintų. Praėjus porai savaičių T. paskambino ir pasakė, kad bute nebegyvens. Jiems išsikrausčius, merginų daiktų neliko. Šiuo metu žino, kad tos merginos norėjo važiuoti į užsienį dirbti prostitutėmis. I. rado policija pas V. mamą, po to atvažiavo apklausti jo su drauge.

Liudytoja D. L. parodė, kad pažįsta T. G., kuris, jai gyvenant pas G. K., kurį laiką gyveno kitame kambaryje. Tomas ten gyveno su dviem panelėm. Vienos vardas V., kitos nepamena. Juos bute matydavo tik vakare, nes dirbo. Išeidavo ryte 7, grįždavo 18 val., tuomet jie bute būdavo, naktį niekur neidavo. Kartu gyveno tik tris dienas, nes susirgo ir išėjo gyventi pas tėvus. T. su tomis panelėmis bendravo draugiškai. Visi kartu virtuvėje pakalbėdavo. Diena jie iš buto išeidavo visi kartu, eidavo ir į parduotuvę apsipirkti. Abi merginos buvo draugės. Kodėl jie nuomojosi kambarį ir kodėl T. G. gyvena su dviem merginom, nesidomėjo. Kalbos apie užsienį nebuvo. Merginos bute daiktų nepaliko, išsivežė. Po ligos vėl grįžo į butą. Apie tai, kad jas norėjo išvežti į užsienį, sužinojo tik policijoje, kokiomis aplinkybėmis, nežino. Buvo sutikusi T. G., bet apie tai nekalbėjo. Merginos bute nesakė, kad čia gyvena ne savo noru. Joms panorėjus išeiti galėjo, nes raktai buvo duryse, arba pakabinti prie durų. Nėra girdėjusi, kad joms buvo grasinta.

Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Turi sesę J. V.. Žino tokią merginą vardu V. – V.. Ją pažįsta nuo vaikystės. 2006 m. vasario mėn. ji su mergina vardu I., buvo atėjusios pas seserį atsigerti kavos. JI (liudytoja) tuo metu taip pat buvo užėjusi pas seserį. Išėjus namo, merginas paliko. Sesuo pažinojo tik V. E., sakė, kad merginos pabuvo neilgai, atsigėrė kavos ir išėjo, nenakvojo. Buvo atėję tik dviese.

Liudytoja L. A. parodė kaltinamųjų nepažįstanti. S. A. dukra. Viena kitai padeda kiek gali. Dukra draugavo su S. A.. Kartą S. A. buvo atėjusi į namus su kažkokiu draugu. Jie sakė važiuoja į užsienį atostogauti. Po ko dukra prašė leisti su ja mėnesiui važiuoti į V.. Sutiko, rašė sutikimą pas notarą mėnesiui laiko, nes dukra buvo nepilnametė ir jos abi išvažiavo į užsienį. Notarei mokėjo S. A.. Jokių pinigų prieš išvažiuojant jai niekas nedavė ir nevaišino. Dukra paskambino tik po mėnesio, suprato, kad kažkas negerai, nors dukra liepė nesinervuoti, sakė, kad viskas gerai. Grįžo į namus tik po dviejų mėnesių, nieko daug nepasakojo, pinigų neparsivežė. Sakė, kad ten ji buvo sumušta, uždaryta kalėjime. Ką ji veikė V. nesakė, bet po kelionės liko pasikeitusi, nervinga, veide buvo likęs randas. Daugiau užsienyje ji nebuvo.

Liudytoja L. A. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. J. P. - dukra. Apie jos išvažiavimą į užsienį iš karto nieko nežinojo. Tai buvo prieš aštuonis metus. Dukrai tuomet buvo 20 metų. Su kuo ji konkrečiai važiavo, nežino, sakė, kad su draugais į I., kokiais, neminėjo. Bandė atkalbėti važiuoti, bet ji vis tiek išvyko. Važiuodama nesakė kuo dirbs. Išvažiuodama pasiėmė maisto, pinigų. Skambino iš užsienio, sakėsi dirbandi dažytoja, skynusi ir mandarinus. Grįžo po trijų mėnesių. Grįžusi parsivežė šiek tiek pinigų, kiek konkrečiai, nematė. Po grįžimo iš užsienio, yra mačiusi pas dukrą atvažiuojantė R. G., dabar jo nebepažintų. Jis įkalbinėjo ją dar važiuoti, bet ji dukros nebeleidusi. Pavardę žino todėl, kad girdėjo dukrą sakant „atvažiuoja G.“. Kartą girdėjo, kaip R. G. kalbino N. P. važiuoti į užsienį, žadėjo jai didelius pinigus. N. likimo nežino, jos daugiau nematė. Negirdėjo, kad jis siūlė konkrečiai prostitutės darbą. Dukrai išvažiuojant į I. ji buvo pažįstama su G.. A. pavardė nieko nesako. Kas dukrą išvežė į užsienį nematė. Pažįsta ir G. iš Š.. Jis dukters J. pažįstamas. Matė jį prieš septynis metus. Buvo atvažiavęs su S.. Po N. P. išvykimo į užsienį, jis nebesilankė.

Liudytojas V. A. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jo sesuo prieš penkerius metus buvo išvykusi į I.. Su kuo, nežino. Žino, kad į užsienį išvažiavo ir N. P., tačiau kokiomis aplinkybėmis, nežino. Su ja kartu dirbo, bet mažai bendravo. Tokio R. G. nežino. Jo pavardę galėjo sumaišyti su R. G., kurį pažįsta. Su juo kartu atvažiuodavo V. ir S., jų pavardžių nežino. Ar jie siūlė seseriai darbą užsienyje, nežino, nepamena. V. draugauja su sesers drauge. Buvo apklaustas apie bylos aplinkybes, protokolą jam perskaitė pareigūnas, nes pats sunkiai skaito, todėl nežino, kokia protokole buvo pavardė, G. ar G., tokios G. pavardės nežinojo. Gal būt buvo klausinėjamas apie G., o jis pasakojo kaip apie G.. Jam rodė kažkokias nuotraukas, bet jose nieko neatpažino. Kuris merginoms siūlė darbą – G. ar G., nežino. Į namus pas juos atvykę niekas nebuvo ir nenurodė, kokius parodymus duoti byloje.

Liudytoja J. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. E. B. yra vyro sesuo. Gyveno pas juos prieš 6 – 7 metus, kol nusprendė važiuoti į A.. Siūlė jai apsigalvoti, nes turėjo mažą vaiką. Ji sakiusi, kad gavo gerą pasiūlymą. Siūlė kažkokia gyventoja iš D. km. Išvažiavo per dvi dienas nuo pasakymo. Nežino, ar ji turėjo pinigų kelionei, nes tuo metu E. B. niekur nedirbo. Iš A. E. B. du ar tris kartus siuntė pinigus, nes buvo skolinga. Pinigus siuntė A. K. vardu. Apie perlaidą prieš tai pranešdavo žinute. Šiuo metu su ja nebendrauja, bet anyta yra sakiusi, kad E. B. A.. Dar minėjo, kad E. B. A. turi draugę, vardu R., ji žadėjo apgyvendinti ir rasti darbą kavinėje. Ji grįždavo į metus kartą savaitei paatostogauti pas motiną, kartais susitikdavo, tačiau apie jos darbą nekalbėdavo. Vėliau išsivežė ir sūnų. Mano, kad E. B. išvyko dėl materialinės padėties, nes neturėjo išsilavinimo, darbo, turėjo skolų, buvo išsituokusi. Nežino, ar ji L. užsiiminėjo prostitucija, nes su vyru gyveno tvarkingai. B. L. nepažįsta, ši pavardė nieko nesako. Klausė anytos apie A.K. ir kaip suprato, tai yra R. vyras.

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, E. B. yra jaunesnė sesuo. Žino tik tiek, kad ji išvažiavo į užsienį. Jos išvykimo aplinkybių neatsimena, išvykstant neklausė kur ir pas ką ji važiuoja ir kokiu būdu. Buvo grįžusi daug kartų, sakė dirba parduotuvėje, dirbo oro uoste. Į žmonos sąskaitą E. iš A. siuntė pinigus. Ji taip jai grąžino skolą. Sesers materialinė padėtis niekada nebuvo gera. Ji kaip broliui padėdavo prekiauti turguje žemės ūkio technika. Ji niekada nesivertė prostitucija. Tėvai gyvena D. kaime.

Liudytoja J. J. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, dirba Lietuvos (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Tris metus dirbo pagal programą su moterimis, nukentėjusiomis nuo prostitucijos. Merginos kurios važiuoja savo noru, į (duomenys neskelbtini) pagalbos nesikreipia. Teko pasitikti merginas grįžusias iš A.. Galėjo pasitikti ir A. B.. Mergina buvo riboto intelekto, sunku buvo suprasti ką ji pasakoja. Kalba jos buvo padrika. Kokius minėjo vardus, nepamena, sakė buvo laikoma prievarta, sakė, kad ištrūko, tačiau kokiu būdu, nebepamena. Minėjo, kad išvažiavo su kažkuo iš L., buvo nuvežta pas albanus, ar turkus. Jos namų aplinka buvo skurdi, bet tvarkinga. Jos mergaitė buvo prižiūrėta, švariai aprengta. Teko su ja dar vieną, ar du kartus bendrauti, vežti maisto. Tėvai jai nepriekaištavo. Kad ji dar buvo išvažiavusi, nežinojo.

Liudytojas V. U. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. I. U. yra dukra. Ji šiuo metu gyvena Š.. Dukra mokėsi proftechninėje mokykloje ir tuo metu išvažiavo į užsienį. Kuriam laikui, nepamena. Manė, kad tuo metu ji gyvena ten kur mokosi. Žmona irgi nežinojo kur yra dukra. Apie išvykimą sužinojo tik jai grįžus. I. sakė, kad buvo išvežta į A., smulkiau nieko nepasakojo, vardų ir pavardžių neminėjo. Materialinė padėtis tuo metu buvo bloga. I. buvo išlaikoma tėvų. Darbo nebuvo, užsidirbdavo tik dirbant atsitiktinius darbus ir iš to gyveno. Kelionei pinigų jai nedavė. Pas dukrą atvažiuodavo draugai, draugės ir išsiveždavo. Nepamena, ar prieš išvykimą ji buvo grįžusi namo pasiimti dokumentų.

Liudytoja R. Z. parodė, kad pažįsta B. L. ir R. L., gyvena D. kaime, negiminės. Turi penkias dukras: I. B. – N., V. N., D. N., N. N. ir J. Z.. N. buvo išvykusi į užsienį. Dėl važiavimo ji kalbėjosi su R. L., bet R. jos neįkalbinėjo važiuoti. Pati bandė dukrą atkalbėti, bet ji pirkosi rūbus, sakė vistiek važiuos, mokytis neis, pabėgs. Taip ir padarė. Dukra į užsienį važiavo savo noru, niekieno neverčiama. Ilgą laiką apie dukrą nieko nežinojo. Vėliau rado ją pas B. L., tačiau dukra namo grįžti nenorėjo, pasiliko pas B. L.. Kaip sakė dukra, į užsienį ji važiavo už skolintus iš B. L. ar R. pinigus. Apie skolos grąžinimą nieko nežino. Pati nei R. L., nei B. L. dukrai darbo ieškoti neprašė. Ką dirbo užsienyje R. L., nežino. Dukra sakė, kad šiuo metu gyvena gerai, susitiko su kažkokiu turku ir su juo gyvena, prižiūri invalidę moterį. Ką ji pradžioje dirbo ir kur gyveno, nesakė, apie prostitutės darbą neminėjo. Nežino, kad dukrą važiuoti įkalbėjo R., prie jos dukra įkalbinėjama nebuvo. Girdėjo, kad N. iš L. reikalauja pinigų. Apie tai ji sakė ir jai ir B.. Už ką tie pinigai ir kokia suma, nežino. Mano, kad to ją primokė draugai. Dukra grįžusi iš teismo sakėsi, kad teisme užsiprašė pinigų, o tą daryti ją pamokė kažkoks T.. Ji yra su negalia ir pati to nesugalvotų. Yra važiavusi su dukra pas notarę tvirtinti pareiškimo dėl prokurorės vykdytos apklausos, bet notarė sake, kad tokių raštų tvirtinti nereikia. Už pareiškimo rašymą B. L. jai nemokėjo, tik nuvežė iki notarės, nes pati kelionei neturėjo pinigų. Ką rašyti pareiškime, sutarė su dukra. Rašė apie tai, kad prokurorė apklausos metu ant jos šaukė. Skundą padavė R. L., nes ji žinojo, kam jį reikia atiduoti. Ką rašyti pareiškime, R. L. nenurodė, už liudijimą teisme pinigų taip pat nežadėjo.

Liudytojas Ž. O. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, gyvena R.. L. G. - buvusi žmona. Ji buvo pabėgusi iš namų. Sužinojo, kad ji V., 60-70 km, nuo R., kaip sakė, saugojo kažkieno vaiką. Ji pati parašė žinutę kur yra, todėl parsivežė namo. Ji buvo pabėgusi iš namų, nes nepatiko, kad kartu gyvena liudytojo motina, su kuria ji nesutarė. Išvažiuojant ji pasiėmė savo daiktus. L. turi seserį, vardu A.. Ji šiuo metu gyvena A.. Ji buvo grįžusi iš užsienio, apsistojo V., tame name, kur L. saugojo vaiką. A. sakiusi, kad L. parvežė dovanų paltą, važiavo pasiimti jo į V.. Važiavo su L., A., A. dukra ir dar dviem vyrais. Vieno vardas galėjo būti T., nors mano, kad prisitatė netikrais vardais. Vienas vyras išlipo pakeliui J.. Vyriškių neįsidėmėjo, nes jie sėdėjo priekyje, nugaromis į jį. Buvo sustoję K., daryti A. nuotraukų. Kodėl, neklausė. Į ateljė ji ėjo su vairuotoju. Nuvažiavus į V., sustojo prie kažkokio namo, merginos nuėjo į vidų, jis liko su vairuotoju. Vairuotojas paklausė, ar jis žino, ką daro su tokias vytais kaip jis (liudytojas). Sakė, kad nuveža į mišką, nupjauna galvas, užkasa ir pan.. Jis tiesiogiai negrasino, neišgąsdino, į tokias kalbas nekreipė dėmesio. Paklausus kodėl taip sako, vairuotojas atsakė: todėl, kad per prievartą L. išsivežei iš V.. Paaiškinus, kad L.išsivežė gražiuoju, jis apsiramino. Grasinančių skambučių po L. išvažiavimo nebuvo. L. apie grasinimus taip pat neužsiminė. Po to jį su žmona parvežė namo, A. kartu nevažiavo. Daugiau tų vyrų nematė, matė tik tą patį automobilį, jo numerių nepamena. L. pamačiusį tą automobilį labai sunerimo. Sakė, kad automobilyje buvo golfo lazda. Buvusi žmona minėjo, kad būnant tuose namuose, stalčiuje rado merginų nuotraukų, todėl manė, kad ten vyksta prekyba moterimis. Gal ji todėl išsigando ir grįžo namo. L. nėra sakiusi, kad ruošiasi į užsienį. Kuo dirbo A., nežino.

Liudytoja N. T. parodė, kad žino T. G., jis atvažiuodavo pas jos sūnų. Kartą T. buvo atvykęs su keliais vaikinais, sakė, kad nori vesti, prašė leisti jo merginai deklaruoti pas ją gyvenamą vietą. Sakė už tai sumokės pinigus. Sutiko, uždeklaravo gyvenamą vietą, gavo 200 Lt. Merginos vardas buvo A.. Jos pačios nematė, ji sėdėjo automobilyje. Kartu buvo ir kažkokia tamsi moteris, ji nieko nesakė, kalbėjo tik T. G.. Tos moters salėje nemato. Viso pas save yra deklaravusi dviejų merginų gyvenamas vietas. Kita buvo vardu I.. Apie jų vykimą į užsienį kalbos nebuvo. Už deklaravimą pinigus mokėjo ta tamsi moteris. Už antrą merginą irgi sumokėjo 200 Lt. Dėl antros merginos deklaravimo buvo atvykę tuo pačiu automobiliu. Problemų dėl gyvenamos vietos deklaravimo aš neturėjau. Atvykę vaikinai buvo sūnaus draugai. Sūnus dirbo A..

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja N. T. atpažino T. G. kaip asmenį, kuris prašė jos leisti vienai merginai savo bute deklaruoti gyvenamąją vietą. ( 18 t. b. l. 92-95)

Liudytoja K. Š. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta R. L. ir B. L.. R. L. yra šeimos draugė. Lydėjo ją į apklausą Panevėžio miesto apylinkės teisme, laukė koridoriuje. Matė koridoriuje laukiančiais tris merginas, viena iš jų buvo N. N., kuri jos nepažino. Pamačiusi R. ji pasakė: R. nekvaila, viskas gali išaiškėti. Į tai jai kita mergina atsakė: nebijoti, šnekėti kaip susitarė, viskas bus gerai. Iš pokalbio suprato N. meluojant, kad dėl jos išvažiavimo kalta R., kažkas primokė ją taip sakyti. Kas buvo kitos dvi merginos, nežino. Tą dieną teisme R. ir N. N. apklausė, apklausos vyko atskiros. N. N. visi kaime žino, kaip geriančią, valkataujančią, laisvo elgesio. Visi ją veja iš kiemo, nenori bendrauti. N. N. prašė R. surasti prostitutės darbą, nes R. dirbusi tą darbą. Žino, kad R. irgi dirbo tą darbą, buvo skriaudžiama, vyro M. mušama, niekuo nesiskyrė nuo kitų. Ji tai pasakojo pati. Mušė, nes norėjo pabėgti. Su R. bendrauja apie 10 metų, nuo jos vaiko gimimo. Žino O. D.. Ji ateidavo pas R. kaip pas draugę. E. B. – S. žino, ji kvietė kartu važiuoti į L., sakėsi turi gerą darbą. Tiesiogiai nesakė, bet suprato, kad siūlė važiuoti dirbti prostitute. Tuomet ji turėjo 15 metų. Pati matė E. B. praėjusiais metais L., sėdint bare su vyru. Visi žino ją kaip laisvo elgesio merginą. B. irgi vežė žmones į užsienį. Ką konkrečiai, nežino. Šiuo metu ji pati su mama gyvena (duomenys neskelbtini) , kur mokosi.

Liudytoja I. M., parodė, kad pažįsta R. L. ir B. L., gyvena viename kaime, negiminės. R. L. sakėsi, kad išvažiavusi į užsienį dirbo tarnaite. Ką ji iš tiesų dirbo, niekas nežinojo. Parsiveždavo didelius pinigus. Vėliau visas kaimas ėmė kalbėti, kad ji dirbo prostitute, apsivedė už darbdavio. Apie tai, ką dirbo R., pradžioje nežinojo ir B. L.. Vėliau pasakojo, kad R. dirbant prostitute, ji buvo mušama, tačiau niekam dėl to nesiskundė, bijojo dėl savo motinos ir vaiko. S. ir E. B. prašė R. surasti joms darbą, vėliau irgi išvažiavo į užsienį. E. B. visada dirbo prostitute, gyrėsi tuo. Jos brolis buvo suteneris, teistas už tai. Iš užsienio E. B. grįžo gal po pusmečio. Nusipirko automobilį, grąžino skolas. Nešina šampanu ir gėlėmis buvo atėjusi pas B. L., dėkojo jai. Pati girdėjo tą jų pokalbį. N. N. irgi žino, ji buvo neklusnus vaikas, nenorėjo mokytis, gerdavo. Ji sakėsi nenorinti čia gyventi, prašė R. išvežti ją dirbti tą darbą. Vėliau N. N. matė kaime, gėdino ją melagingai liudijant. Ji į tai atsakiusi, kad už ją eina prokurorai, policija, sakė, kad L. sumokės už parodymus jos naudai. Iš tiesų niekas N. N. prievarta niekur nevežė, ji pati buvo išvažiavusi. K. Š. anūkė. Kartą ji grįžusi iš Panevėžio pasakojo, kad girdėjo N. N. šnekant su dviem moterim iš (duomenys neskelbtini) , apie tai, kad ji bijo R.. Tos dvi moterys liepusios nebijoti, kalbėti kaip esą susitarę, vis tiek R. kaltinamoji, o ji – N. liudytoja. Tuomet ji liepė K. viską surašyti, skundą perdavė B. L. advokatui. Nenorėjo, kad būtų tokia neteisybė kaltinant R..

Jos vardu merginos iš A. B. L. rašydavo laiškus. Laiškų neskaitė, nežino ir kas rašė, tik žinojo, kad laiškai skirti B. L.. B. L. iš pašto dėžutės išimdavo laiškus, todėl laiškai B. L. buvo siunčiami per ją. Yra tekę su B. L. kartu važiuoti į J. pas merginą, kuri vardu lyg ir I.. Tos merginos namie nerado, pašnekėjo tik su jos mama. Ji sakė, kad dukros nėra, uždarė duris ir jos išėjo. Jokio pinigų siūlymo nebuvo, tik kalbėjo, kad ta mergina apvogė kitas. Kartą yra važiavusi su B. L. į A..

Liudytoja B. J. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaususi K. S.. Surašė protokole jo asmens duomenis, išaiškino dėl melagingų parodymų davimo, jis pasirašė. Tada surašė tai, ką jis pasakojo. Parodymus jis davė savo noru. Jo parodymai nebuvo interpretuojami, arba iškraipomi. Ką pasakojo tą ir rašė. Surašius protokolą jis perskaitė ir pasirašė. Apklausiant jis nebuvo pagiringas, kvapo nesijautė. Jis jautėsi gerai, mandagiai elgėsi. Nurodė asmenų pavardes. Supratusi, kad tuos asmenis jis pažįsta asmeniškai.

Teko apklausti liudytoją I. S.. Ji yra E. B. motina. Ji buvo apklausiama savo namuose. Pamena, kad ji sunkiai vaikščiojo. Kad ji negali būti apklausta 79 str., tvarka, jokių duomenų nebuvo. Apklausiant ji pateikė asmens dokumentus, duomenis surašė protokole, išaiškino dėl melagingų parodymų davimo, ji pasirašė, po to surašė jos parodymus. Kaip supratusi, I. S. pasakojusi viską, ką sužinojo iš savo dukros E. B.. Liudytoja duodama parodymus elgėsi normaliai, jaudinosi, neverkė. Po apklausos ji užsidėjo akinius, perskaitė parodymus, pasirašė protokole. Vėliau I. S. yra skambinusi į darbo telefoną, sakė, kad buvo sutikusi B. L., ji jai liepė keisti ankščiau duotus parodymus. Patarė I. S. dėl to kreiptis į teritorinį policijos komisariatą. Ar teko apklausti E. B., nepamena.

Važiavo į Š. tardymo izoliatorių apklausti E. P.. Jis buvo pareiškęs norą duoti parodymus ir būti apklaustu. Apklausė liudytoją G. M.. Ją rado, po to, kai jos gyvenamą vietą apibūdino A. G.. G. M. viską pasakojo geranoriškai. Jai taip pat buvo paaiškinta dėl melagingų parodymų davimo. Ką ji pasakojo, viską užrašė. Protokolą ji pati perskaitė ir pasirašė, pastabų nepareiškė. Ar dalyvavo apklausiant V. A. ir L. A., nepamena. Jei tai nepažymėta protokole, reiškia ir nedalyvavo. Visas pavardes, kurias minėjo apklausiant L. A., užrašė apklausos protokole. Jei pavardė nebuvo minima, tai ir neparašydavo. Neoficialaus atpažinimo su L. A. nedarė.

Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. D. S. jos dukra. Apie jos išvykimą į užsienį sužinojo telefonu. Dukros išvykimo laikui, mažajam jos vaikui buvo 3 ar 5 mėnesiai. Ji sakė, kad susirado darbą P.. Lyg tai siuvėjos, ar bare. Klausė, ar galinti padėti prižiūrėti vaiką. Kad važiuoja į užsienį nesakė, nes būtų neleidusi ir nesutikusi žiūrėti vaikų. Atvažiavusi jos neberado. Savaitę laiko jos vyras melavo kur ji yra, tik nesulaukus jokių žinių pasakė, kad išvažiavo į užsienį. Susisiekimui buvo palikti telefonai, tačiau skambinant numeriai buvo nenaudojami. Rašė žinutes, atsakymų nesulaukė. Ieškojo dukros per Interpolą, tada sužinojo, kad ji kirto L. – L. sieną, L. jos nebuvo. Augino vaikus iki dukra atsirado. Grįžusi dukra buvo psichiškai sutrikusi, prašė nieko neklausti. Namuose jos nebuvo 3 – 4 mėnesius. Sakėsi, kad išvažiavo įkalbėta draugės. Draugė jai sakiusi, kad ji jau buvo užsienyje, gerai uždirbo, grįžusi nusipirko butą P., todėl dukra irgi sutiko išvažiuoti. Išvažiuodama pasiėmė tik šlepetes ir chalatą. Kelionei pinigų neturėjo. Po teismų jos savijauta pablogėjo, susirgo depresija, du kartus į savaitę važiuoja pas gydytojus, gydosi. Iki išvažiavimo ji i su visais bendravo normaliai, o grįžusi pasidarė uždara. Po teismų gaudavo po septyniais beprasmes žinutes, jai buvo stresas, todėl kreipėsi dėl gydymo. Vyras bijojo jos savižudybės, nes ji buvo pasakiusi, kad ją gyvenime laiko tik vaikai. Iki išvykimo dukros socialinė padėtis buvo labai sunki. Nei ji, nei vyras nedirbo, pragyvenimui padėdavo ji su vyru. Dukra alkoholį vartojo kaip ir visi, per šventes, kad girtautų nepastebėjo. Kol dukra buvo išvykusi, pinigų vaikams niekas neatvežė.

Liudytoja J. B., parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Turi dukrą I. B.. Ji mokėsi K.. Vieną dieną ji grįžo iš mokyklos labai sumušta. Veidas buvo mėlynas, plaukai trumpai nukirpti, iškarpyti. Klausė kas nutiko, bet ji nesakė. Sakė pati susitvarkys. Kiek jai tada buvo metų, nepamena. Dukra gimusi 1986 metais. 2005 metais jai buvo 18 metų . Kaip dukra išvažiavo į užsienį, nežino. Kad ruošiasi išvažiuoti, nesisakė. Manė, kad ji mokosi ir gyvena kapliuose. Dukra paskambino jau būdama L.. Pinigų kelionei ji neturėjo. Už bendrabutį atskaičiuodavo iš gaunamos menkos stipendijos. Maistą pragyvenimui ji veždavosi iš namų. Duodavo šiek tiek pinigų, 50 – 100 Lt per mėnesį. Namo iš mokslų ji grįždavo kokį kartą per mėnesį. Paskambinusi iš L. sakė, kad gyvena su drauge, dirba padavėja, ar masažuotoja. Su dukra tarpusavio santykiai nebuvo labai artimi. Ji viską slėpdavo. Grįžusi iš L. dukra toliau mokėsi, bet po to vėl išvažiavo į užsienį. Ką ji veikė L. nepasakojo. Šiuo metu dukra gyvena L. su vaikinu, dirba restorane padavėja. Dažnai neskambina. Sakėsi, kad teko nuo kažko bėgti, slapstėsi, buvo kažkokie nemalonumai. Namo buvo grįžusi be paso. Dėl to buvo kreipėsi į ambasadą ir ją grąžino namo. Kad L. prieš ją vartojo smurtą, nepasakojo. Grįžus sužalojimų ar randų nebuvo. Klausinėjo, bet ji nenorėjo pasakotis. Pinigų grįžusi neparsivežė.

Liudytoja J. J. parodė iš kaltinamųjų pažįstanti R. G.. Kartu užaugo viename kaime, negiminės. Gali būti, kad darė pinigines perlaidas R. G. prašymu. Pinigus siuntė per „(duomenys neskelbtini) “. Su R. G. artimų santykių nepalaiko, teko jį susitikti (duomenys neskelbtini) , kartu su juo tuo metu buvo ir V. M.. Tiksliai kada, nepamena, galėjo būti 2002 metais. R. G. buvo atvykęs į A., prašė pagalbos, sakė, kad jam nesumokėjo už darbą. Padėjo rasti jam darbą. Supažindino su tuometiniu draugu V. L.. Jis turėjo medienos verslą, vėliau buvo nuteistas už pinigų plovimą, žmonių pervežimus ir pan., šiuo metu turi būti laisvėje. V. M. pažįsta tik iš matymo. Su juo jokių santykių nepalaiko, nebendrauja. V. L. ir G. J. nepažįsta, tokios pavardės nieko nesako. Negali pasakyti, ar jų vardu darė pinigines perlaidas. Kažkada į L. siuntė pinigines perlaidas V. L. prašymu, tačiau kam ir kokią pinigų sumą, nepamena dėl praėjusio laiko tarpo. Kam pervesti, vardą ir pavardę nurodė V. L.. Nepamena, ar buvo tokia perlaida R. G. vardu. Jeigu pagal pašto duomenis yra užfiksuota, kad siuntė R. G., tai siuntė V. L. prašymu. Už ką buvo pinigai, nežino, kokie piniginiai santykiai juos siejo, nesidomėjo ir tuo klausimu nediskutuodavo. Negali teigti, kad pinigai buvo už merginų prekybą, nes to nežino.

Pervedė pinigus ir sesers E. B. vardu. Pinigus jai siuntė mokslams aukštojoje mokykloje. Tai galėjo būti 2001 metais. Kai turėdavo atliekamų pinigų, visada jai siuntė įvairiomis sumomis. Pinigai galėjo būti skirti ne tik jai. Grįžus į L. su V. L., jis neturėjo banko sąskaitos, todėl sesuo pasiūlė pasinaudoti jos banko sąskaita, tada pinigai V. L. ėjo į sesers sąskaitą, kad galėtų jais naudotis L.. Girdėjo, kad R. M. skolinosi pinigų iš V. L.. Kokią sumą, nežino. Nepamena, ar L. turėjo sąskaitą savo mergautine pavarde. Svetimomis pavardėmis per „(duomenys neskelbtini) “ pinigų nėra pervedusi. Su R. G. piniginių reikalų neturėjo, tik paskolino 500 svarų, kai jam nesumokėjo už darbą. Pinigus jis grąžino. L. K. yra V. L. pusseserė. Apie tai, kad jos vardu buvo pervesti pinigai seseriai, nieko nežino.

Liudytoja J. M., parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2006 m. pavasarį dirbo K., med. punkte. Sužinojo, kad dingo kelios mokinės, kad jas ruošiamasi išvežti. Sužinojo, kur jos laikomos, perdavė policijai. Būdavo ir anksčiau, kad atvyksta vaikinai, išsiveža mergaites, jos ateidavo pasikalbėti ir tuokart atėjo prašyti pagalbos. Vienintelė, kurią žino dingusią, yra E.. Ji tuo metu buvo pradėjusi draugauti su jos sūnumi. Kur ji laikoma sužinojo iš kitų mergaičių pasakojimų, sūnus apie E. dingimą dar nieko nežinojo. E. nemėgo kompanijų, buvo rami, patyrusi traumą, „pilka pelytė“, niekur nevaikščiojo. Alkoholio nevartojo ir nesigirdėjo, kad būtų vartojusi. Ji buvo užguita mergaitė, pasyvi, neturėjo tėvo, motina stipriai gėrė, vaikystėje buvo išžaginta, neturėdavo iš ko net į pamokas atvykti. Po jos perdavimo policijai ir apklausos parsivežė į namus, nes ji neturėjo kur eiti, gyveno asocialioj šeimoj. Ji pasakojo, kad buvo uždaryta, vienos jos niekur nepaleido, keitė butus. Jos apranga ir šukuosena buvo pakeista. Kitų tokio likimo merginų nežino. Kitos, su ja kartu buvusios merginos pavardės neprisimena, ji pagalbos nebesikreipė. Kas norėjo išvežti E., nežino. Ji minėjo vardus, tačiau dabar jų nepamena, sakė, kad būtų vežę lyg ir į A.. Žino, kad E. siūlė ir davė pinigų kirpyklai, rūbams ir pan., kad susiruoštų važiavimui, po to liepė arba važiuoji, arba atiduodi pinigus. Jos pasą tvarkė J., o kadangi ji neturėjo iš ko atiduoti pinigų, būtų išvažiavusi dirbti prostitute. Kai E. dingo, bandė jai paskambinti, bet negalėjo. Jos telefonas galėjo būti atimtas. Parsivežus ją į namus ji buvo pasimetusi, mažai kalbėjo, netgi neverkė, buvo pasyvi, atrodė nenatūraliai, net kilo mintis, ar nebuvo naudojami narkotikai. Ji pasakojo, kaip su ja buvo elgiamasi, bet dabar nebepamena. Sakė, kad fizinis smurtas nebuvo vartotas, nes ji buvo baili mergaitė. Smurtą naudojo tik prieš jos draugę, bet jos buvo prigąsdintos ir, būdamos iš tokių šeimų, neturėjo kam pasiskųsti. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tada viską prisiminė tiksliau.

Nuteistasis L. R. parodė, kad pagal specialybę yra gydytojas traumatologas, pagal diplomą - chirurgas. Šioje byloje yra nuteistas baudžiamuoju įsakymu už dokumentų klastojimą. Sprendimo neskundė. Pas jį į kabinetą buvo atėjusi moteris (B. L.), kuri verkdama sakė, kad jos dukrai K. numatyta operacija dėl bambos išvaržos. Sakė, kad reikalinga skubi konsultacinė pažyma. Minėjo, kad dukros sveikata pašlijusi, šiuo metu ji sulaikyta, atvykti pati negali. Nurodė tai moteriai važiuoti į K., bet ji sakė, kad nesuspės, nes pažymos reikia nedelsiant. Buvo iškelta ambulatorinė kortelė, tačiau ten nebuvo jokių įrašų susijusių su operacijos reikalingumu. Surašė prašomą pažymą iš motinos žodžių, nematęs ligonės. Patikėjo ta moterimi, kad kalba tiesą. Turi patikėti pacientų žodžiais. Negalvojo, kad pažyma bus tokia reikšminga. Manė, kad ligonis bus nukreipiamas diagnozei patvirtinti, o pažyma tik rekomendacinio pobūdžio. Atėjusi moteris rodė kažkokias pažymas, tačiau kokias, nebepamena. Pažymą ir surašė iš moters žodžių ir jos pateiktų duomenų. Nesuprato, kad daro kažką neteisėto. Jokių įrašų į ligonio ambulatorinę kortelę apie pažymos išdavimą neįrašė. Kodėl B. L. kreipėsi būtent į jį, nežino.

Iš 2007-01-15 d. „Išrašo iš medicininių dokumentų“ ir daikto apžiūros protokolo matyti, kad išrašas siunčiamas Panevėžio kriminalinei tarnybai ir surašytas R. L. vardu. Be kitų įrašų, yra įrašas, kad „2007-01-15. 10 val. atliekama pilvo priekinės sienos išvaržos operacija, nes gresia šonų gangrena“. (10 t. b. l. 125-126, 127)

Iš daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos Viešosios įstaigos „ (duomenys neskelbtini) “ R. L. sveikatos istorija ir Viešosios įstaigos „ (duomenys neskelbtini) “ R. L. sveikatos istorija. Iš apžiūros protokolo matyti R. L. šiose įstaigose paskutinį kartą lankėsi 2002-05-02 ir 2004-09-10. Medicininiuose dokumentuose įrašų, apie 2007-01-15d., 10 val. atliekamą pilvo sienos išvaržos operaciją, nėra. ( 10 t. b. l. 141-142, 143-158)

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarčių bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų, pokalbių suvestinių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, teismui sankcionavus, buvo klausomasi B. L. telefoninių pokalbių ir daromi jų įrašai. Iš pokalbių turinio matyti, kad L. R., pamokytas B. L. advokato, turėjo pakeisti savo ankstesnius parodymus ir pasakyti, kad moteris, kuriai ankstesniuose parodymuose teigė išdavęs pažymą dėl R. L. blogos sveikatos būklės, ir B. L. nėra tas pats asmuo. Taip pat R. melavo akistatos metu teigdamas, kad nepažįsta B. L.. Iš pokalbių matyti, kad L. R., įtakojamas B. L., pakeitė savo ankstesnius parodymus. B. L. mini, kad „Tą daktarą perdirbo“ ir „jis pakeitė visus parodymus“. ( 9 t. b. l. 28, 29,31-34)

2007-12-21d. K. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu L. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. ir paskirta jam 5 MGL dydžio bauda. ( 10 t. b. l. 198-200)

Liudytoja O. D., parodė, kad pažįsta R. L. ir B. L.. Su R. L. kartu dirbo prostitutėmis L. prieš 5-6 metus. Nuvyko viena, dirbo M .ir L. R., per juos susipažino su R.. M. buvo R. suteneris, o L. R. jos. Su R. viename pastate dirbo apie du metus, tarpusavio santykiai buvo draugiški, bendraudavo ir po darbo. M. ir L. pabėgus, apsigyveno su R., gyveno daugiau nei metus. Abi dirbo prostitutėmis, vėliau R. susirado darbą kavinėje, o ji ir toliau dirbo prostitute. Kartu liko gyventi ir merginos vardu I., I., jų pavardžių nebepamena. Per ką jos atvyko į L. dirbti, nežino. Nuomą mokėjo visos bendrai iš tų merginų naudos neturėjo, gyvenimo jom nereguliavo, smurto nevartojo. Merginų, kurios nenorėjo dirbti to darbo, nebuvo. Iki M. ir L. pabėgimo, pas juos iš L. dirbti buvo atvažiavusi mergina vardu E., jos pavardės neprisimena. E. M. surado pati, per R., ji davė jo telefono numerį. Ji žinojo, kokį darbą turės dirbti. Vėliau, ji (O. D.) su R. buvo grįžusios į L., pas R. motiną B. L.. Buvo užėjusi N. N.. Ji prašė padėti įsidarbinti, prašė M. telefono. Jos sakė N., kad dirbti sunku, bet ji sakė vis tiek nori važiuoti dirbti tą darbą. Minėjo, kad ji pabėgo iš namų, nori išvažiuoti. R. padėjo N. nuvykti į L. ir grįžo į L.. Kas mokėjo už kelionę, nežino. Po savaitės ji pati su R. išvyko į L., tačiau N. pas R. ir M. namuose nebebuvo. M. sakė, kad ji rado vaikiną ir išėjo pas jį. Mano, kad M. sakė netiesą, o N. įdarbino kitur. M. yra D. M. I.. Jie kartu su R. gyveno A., buvo vedę. Kai M. pabėgo R. su juo santuoką anuliavo.

Yra siuntusi iš A. pinigų mamai, pati piniginių perlaidų nėra gavusi. L. B. aš pažįsta, ji buvo kartą atvykusi pas R. į A. su savo draugu T., jo pavardės nepamena. Pabuvę dvi dienas vėl išvyko. Buvo atvykę šiaip sau. Kitą kartą L. matė L., buvo atėjusi pas R. pasiskolinti pinigų. R. ir L. buvo draugės, pažįstamos. L. pavardę yra sakiusi R., buvo ją pamiršusi. L. bendravo su M. ir L.. Iš L. ir M. sužinojo, kad jie L. už merginą moka 2 000 – 2 500 svarų. Pas L. buvo atvežtos kelios merginos. Pinigų perdavimo nėra mačiusi. Pinigus galėjo siųsti ir perlaidomis per (duomenys neskelbtini) . Kiek jie yra nupirkę merginų iš L., nežino. Kaip M. ir L. susipažino su R., nežino. Žino, kad L. buvo atvykusi pas tokį sutenerį G., kad perduoti jam merginų. Tai sakė L..

B. L. pažįsta kaip R. mamą. Apie tai, ką ji su R. dirba, B. L. sužinojo tik vėliau. B. L. yra pora kartų atvažiavusi į A. atostogauti. Būdavo po savaitę laiko, ar dvi. Su R. telefonu kalbėjosi apie viską, apie bylos tyrimą taip pat. Mano, kad kitos merginos byloje R. apkalba iš pavydo, kitų priežasčių apkalboms nežino. E. R. pavydėjo M.. Kai M. jau nebebuvo, visos merginos susirinkdavo, švęsdavo. Jokių rimtų konfliktų neįvyko. Vėliau yra mačiusi E. miesto centre dirbant prostitute. Apie kitų merginų likimą nežino. Žino, kad L. M. dirbo M. prostitute. Ji buvo pabėgusi, po to grįžo atgal. Dirbti jos niekas nevertė. L. M. girta buvo nukritusi metro ir išsimušė dantis, niekas jai dantų neišmušė. Gal ir galėjo R. su L. M. sukonfliktuoti, nes gyveno kartu, tačiau jos visos klausė M. ir muštis negalėjo. Pati buvo susižadėjusi su L., tačiau turėjo būti draugiška su kitomis merginomis. Visos merginos turėjo atidirbti suteneriams už jas sumokėtą pinigų sumą. Po to, kai sumokėtą sumą atidirbdavo, gaudavo dalį uždirbamų pinigų. Kiek konkrečiai, nežino. Visos dirbo ne ten kur gyveno. M. merginas veždavo į darbą, pasus iš visų buvo paėmęs. Prievarta jų niekas nelaikė, durys nebuvo rakinamos, nes pro jas ateidavo ir klientai.

Liudytojas E. P., parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta T. G.. Kelis kartus yra matęs L. B.. Pažįsta I. E.. Yra tekę kartu švęsti 2006 m., K., Š. gatvėje esančiame viešbutyje. Galėjo būti V diena, atvyko gavęs pranešimą iš T arba V . Kartu šventė T. G., T. A., V ir E . Buvo penkiese. Iki to laiko E nepažinojo. Kiek pabuvęs išvažiavo iš viešbučio ir grįžo tik ryte 10 val. Nepamena, ar E buvo siūlomas darbas, ar ji buvo apsiverkusi, ji buvo labiau pagiringa, nusiminusi. Klausė, kodėl ji nusiminusi, o ji atsakė – „koks skirtumas, jau viskas“. Ar prašė parvežti namo, nepamena. Kalbos apie prostitutės darbą negirdėjo. Iš viešbučio jie išsikraustė į butą pas V draugę V , nes viešbutis buvo brangu. Kodėl visi neišsiskirstė po namus, nežino. T. G. prašymu, po poros dienų važiavo į M. gatvę pas G. K.. Ten nuvežė T. G., V. ir E.. Kodėl jie ten važiavo, nežino, jis tik pavežė juos. Nuo kovo 1 d. jis buvo suimtas. Per tą laiką, nuo V. dienos iki suėmimo, jis buvo ir viešbutyje, ir pas V. draugę, ir pas K.. Teko vežti I. į kirpyklą, ji sakė, kad neturi ką veikti. Po to V., I. ir T. G. vežė į J. migracijos tarnybą. Ten nuvežti prašė T. G.. Kokiu tikslu, nežino. Vežė juos į parduotuvę, važinėjo po miestą. Su I. važiavo į jos namus paimti kažkokių dokumentų. Į namus ji ėjo viena. Jei būtų norėjusi, galėjo likti namuose. Vežė ją pas mamą į K., į ligoninę. Niekas per prievartą jos nelaikė. Pažįsta I. J. ir jos tėvą. Ji buvo susipykusi su tėvais, todėl vieną naktį nakvojo K., pas G. K.. Pats nakvoti ten neliko, turėjo reikalų, ryte ją parvežė namo. Ką ji veikė bute nežino, tik įlipusi į automobilį sakė, kad ant jo labai pyksta.

Nežino, ar G. turėjo ginklą. Ikiteisminio tyrimo metu melavo. Prigerdavo raminamųjų ir nesuprasdavo ką rašydavo. Parašė, kad grasino E., nes buvo susipykęs su L. ir T.. Melavo, kad girdėjo kalbą apie prostitutės darbą. Kai buvo sulaikytas, ėmė rašyti nesamones. Tai buvo raminamųjų poveikyje ir iš neturėjimo ką veikti. Matyti ir iš rašto. Visą tiesą sako šios apklausos metu. Ant jų nebepyksta, todėl pasakoja teisybę. Tada melavo, nes nebuvo prisiekęs. Su L. B. tik pasisveikindavo, nebendravo. Melavo sakydamas, jog L. B. veža merginas, o G. padeda. Iki sulaikymo vartojo narkotines medžiagas – „žolę“, „ratus“, „extasy“.

Liudytoja I. S. parodė, kad pažįsta L. ir L., negiminės. Su L. bendraudavo, buvusios bendradarbės. Su dukra E. B. buvo sutikę B. L., jinai pasiūlė dukrai gerą darbą restorane ar indų plovėja L.. Sakė, kad jos dukra R. L. ten labai gerai gyvena, žadėjo padėti. Nepamena kur vyko pokalbis. R. L. tuo metu Lietuvoje nebuvo. Dukra telefonu dėl darbo su niekuo nekalbėjo. Dukra svarstė, ar važiuoti, nes turėjo mažametį vaiką. Galų gale nutarė važiuoti, vaiką paliko jai ir išvažiavo. Dar palydėjo ją iki L.. Iki Šiaulių vežė kaimynas Z., kartu važiavo L.. Kaip keliavo toliau, nežino. Pinigų išvykimui neturėjo, B. L. sakė nuveš, o atsiskaitys vėliau. Dukra skambindavo, plačiai apie gyvenimą L. nepasakojo, tik sakė, kad vaiką prižiūri ir indus plauna. Atsiųsdavo pinigų vaikui išlaikyti, per mėnesį po 300-400 Lt.. Pinigus nuimdavo per bankomatą. Po pusės metų dukra parvažiavo, suprato, kad kažkas negerai, nors dukra nieko nepasakojo. Tuomet tarp dukros ir B. L. buvo kažkoks konfliktas, bet dėl ko, nebepamena, po to jos nebebendravo. Ji (I. S.) buvo nuėjusi pas L. su šampanu, jį gėrė su R.. Nupirko jį pati, kodėl, nepamena, gal šiaip, nes gerai sutarė. Nepamena ar tai buvo tą pačią vasarą, kai dukra buvo grįžusi iš A. atostogų. Ar dukra buvo pas L. su šampanu, nežino. Kad dukra užsiima prostitucija, sužinojo tik po jos pabėgimo iš ten. Sužinojo iš dukros telefonu. Buvo šokas. Papasakojo, kad dirbo pas R. prostitute ir kad iš ten pabėgo, slapstėsi, sakė buvo košmaras. Visą tiesą sužinojo daug vėliau. Kalbėjo po to su B. L.. Ji sakė, kad dukrą norėjo net nužudyti, ieškojo jos. Buvo baisu. Buvo pasipiktinusi B. L., kad ji apgavo dukrą, nesakė važiavimo tikslo. Iki tol ją pažinojo kaip gerą moterį, buvusią bendradarbę, puikiai bendravo. Kai viskas išaiškėjo, L. prašė, kad E. neliudytų. Kad jinai nevažiuotų iš L. ir neduotų jokių parodymų, girdėjo ją kalbant su dukra telefonu, bet dukra sakė netylės, nes per daug iškentėjo. Šnekėjo ir su R.. Ji sakė blogai, kad R. liudija, tačiau tiesiogiai jai negrasino.

Nepamena, ar sakiusi apie tai, kaip dukra buvo parduota albanams ir verčiama dirbti prostitute. Praėjo jau daug metų, bet ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Pažįsta N. N.. Apie jos išvykimą absoliučiai nieko nežino. Su jos artimaisiais neteko bendrauti. Girdėjo tik iš kalbų kaime, kad ji buvo ruošiama išvežti, dažoma ir pan., ir tai darė B. L.. Pati L. to tikrai nesakė.

Liudytojas V. L. (L.) parodė, kad V. M. žino iš matymo, pažįsta R. G., su juo turėjo verslo reikalų. R. G. anksčiau vertėsi automobilių prekyba. Su juo susipažino per sugyventinę J. B. L.. Yra skolinęs jam pinigus, dalį pinigų R. G. jo prašymu persiuntė J. B., nes jis pats L. neturėjo sąskaitos. Pinigus siuntė iš A.. J. B. sesuo E. B. buvo nuėmusi pinigus ir perdavusi R. G.. visus pinigus R. G. grąžino. Didžiausia siunčiama suma galėjo būti 20 000, mažiausia 4000 Lt. Pinigus siuntė savo arba sesers J. J. vardu. V. L. pavardė negirdėta, nepamena, kad jos vardu siuntė pinigus. V. M. yra matęs kelis kartus su R. G.. Pats buvo nuteistas JAV už nusikaltimus laisvės atėmimo bausme.

Liudytojas E. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad iš L. pas jį atvykdavo merginos dirbti prostitutėmis. Buvo viena mergina ji buvo pagrindinė ir jos vardas buvo L.. Dar buvo V. ar V., tikslai neprisimena, ir dar buvo vienas R.. Jie turėdavo surasti L.merginas ir tada siųsti į A.. Jie buvo tarpusavyje susiję ir ieškodavo merginų L.. Daug-maž skaičius merginų iš L galėjo būti apie 200, nes jie bendraudavo su labai daug asmenų. Šių asmenų vardus jam sakydavo merginos, kurios atvažiuodavo. L. buvo mergina, kuri siųsdavo merginas ir ji buvo iš K. miesto, tai sakydavo merginos, kurios ją pažinojo. Yra girdęjęs, kad V. M. dirbdavo su L.. Taip pat jam girdėtas ir vardas R.. M. jis pažįsta, jis yra albanas ir užsiimdavo merginomis ir yra vedęs lietuvę. M. merginas gaudavo iš L.. V. ir L. merginas teikdavo M.- A. K., jie visi bendradarbiavo. Iš R., V., L. gautų merginų buvo po 2000-3000 svarų, o paskui jie juos pasidalindavo. Merginos kurios atvažiuodavo, sakydavo, kad atvažiavo iš jų: R., V., L.. Yra labai daug merginų. Buvo merginų, kurios buvo atvežtos į A. ir nežinojo, kad turės dirbti prostitutėmis. ( 20 t. b. l. 127-134)

Pagal teisinės pagalbos prašymą iš (duomenys neskelbtini) gautos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo atliktas tyrimas ir E. J. buvo nuteistas už prostitucijos kontroliavimą pasipelnymo tikslais. ( 5 t. b. l. 102-120)

Iš liudytojos R. R. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad į A. ji išvyko per L., V. ir R.. Dirbo ji pas A.. Grįžus jai iš Lietuvos į B., A. pradėjo jos klausinėti per ką ji atvažiavo. Ji pasakė, kad atvažiavo per L. ir davė jam telefono numerį. A. ir A. (T ) pradėjo per ją derinti merginų vežimą su L., prašydavo vertėjauti. A. jai liepdavo pasitikti merginas, kurias atsiųsdavo L., jų viso buvo apie penkiolika. L. buvo jai buvo minėjusi, kad jai moka V. su R., o po to jie jau perparduoda kitiems. Merginos pas albanus atvažiuodavo per V., R., V., L.. Kai kurios merginos yra sakiusios, kad atvažiavo per L. tais pačiais keliais, kaip ir ji atvažiavo. Albanai klausė per ką ji atvažiavo, nes su L. bendravo Lietuvoje. Albanai norėjo bendrauti su L.. Suprato, kad L. nešneka angliškai, todėl arba ji, arba R. versdavo. Kontaktas vykdavo tarp jos, L. ir albanų. Kalba eidavo apie merginas. L. atsiųsdavo žinutę arba paskambindavo, kad yra merginos, kainos nenurodydavo, jų viena kaina. L. atsiųsdavo internetu nuotraukas arba A. arba T., vakare jai grįžus jie pasakydavo kad tinka. L. prašydavo už merginas 2500 svarų. Jai teko kai kurias pasitikti. Pradėjo važinėti merginų srautai, ten kur ji buvo pas albanus, gal buvo pervežta koks 15 merginų. Ji yra mačiusi, kad T.- A. K. siuntė L. 2500 svarų, bet jis keitė vardus, įrašydavo jos vardą R. R. ir taip buvo daug kartų po 2500 svarų, gal kokius 5-6, gal net 7 kartus. Pinigai būdavo į priekį, o paskui atvažiuodavo mergina. Atsiunčia nuotrauką, nusiunčia pinigus ir po to atvažiuoja mergina. L. pinigus atsiuntė A. K., taip buvo du kartus ir abu kartus pinigus atidavė L.. ( 13 t. b. l. 82-88 )

Analogiškus parodymus liudytoja R. R. buvo davusi ir (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms, bei teismui, kuomet buvo nagrinėjama A. K. ir E. J. byla. ( 3t. b.l. 147-148, 149-199)

Iš (duomenys neskelbtini) “ pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad V. M. vardu buvo atėjusios piniginės perlaidos iš J. karalystės. ( 1 t. b. l. 59-68)

Iš (duomenys neskelbtini) “ pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad V. N. 2006-05-22 ir 2006-06-01 iš B. ((duomenys neskelbtini) ) nuo R. A. yra gavusi dvi pinigines perlaidas ( 2 t. b. l. 79, 93-97)

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad 2005-11-07 D. Ž. vardu buvo atėjusi piniginė perlaida 1016,11 USD, kurios siuntėja buvo L. R.. ( 2 t. b. l. 81, 82-83, 98-107)

Iš (duomenys neskelbtini) “ pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad R. G. vardu buvo atėjusios piniginės perlaidos, kurių siuntėja buvo J. J.. ( 1 t. b. l. 74-77)

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad E. B. vardu nuo 2003-11-11, 2004-01-06 ir 2006-01-30 buvo atėjusios trys piniginės perlaidos, kurių siuntėjai buvo R. K. ir G. J.. ( 1 t. b. l. 102-103)

Iš (duomenys neskelbtini) “ pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad nuo 2004-07-13 iki 2006-06-08 V. E., L. B., L. B., R. G. ir T. A. vardu buvo atėjusių 18 piniginių perlaidų iš (duomenys neskelbtini) , kurių siuntėjau buvo N. P., L. R., B. M., (duomenys neskelbtini) , S. H. ir kiti. ( 2 t. b. l. 67-71, 1 t. b. l. 106-107)

Iš (duomenys neskelbtini) “ pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad J. J. pervedė pinigines perlaidas V. L., R. G. bei E. B. vardais. ( 1 t. b. l. 125- 132)

Iš (duomenys neskelbtini) “ pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad į V. L. sąskaitą buvo pervesti pinigai, kurios pervedė J. J., bei į jos sąskaitą buvo gauti pinigai iš (duomenys neskelbtini) , kaip kad 2006-09-14 d. –13957 Lt., 2002-07-01- 6910 Lt., 2002-07-09 – 11000 lt., 2002-07-09- 4000 lt., 2003-08-20- 12000 lt., 2004-04-22- 10022 lt., 2004-02-11- 10000 lt., 2005-02-07- 5000 lt., 2003-07-26 – 12000 lt., ir t.t. ( 1 t. b. l. 134-161)

Iš (duomenys neskelbtini) “ pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad į E. B. sąskaitą buvo pervesti pinigai iš (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b. l. 163-172)

Iš AB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad V. L. siuntė piniginę perlaidą 877, 05 Lt. (duomenys neskelbtini) iš A., bei E. B. gavo 4 pinigines perlaidas iš A.. ( 1 t. b. l. 189)

Iš AB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad nuo 2004-04-21 iki 2004-12-10 d. L. B. iš (duomenys neskelbtini) gavo 23 pinigines perlaidas per „ (duomenys neskelbtini) “ ( 2 t. b. l. 77)

Iš AB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad J. B. iš (duomenys neskelbtini) siuntė pinigines perlaidas R. G. per „ (duomenys neskelbtini) “. V. M. iš (duomenys neskelbtini) 2004-04-21 nuo R. F. gavo 6052,99 Lt. ( 2 t. b. l. 29)

Pagal teisinės pagalbos prašymą iš (duomenys neskelbtini) gautos medžiagos matyti, kad A. K. nuo 2004-04-30 iki 2004-08-16 yra siuntęs 5 pinigines perlaidas L. B. vardu, kurių sumos: 490, 2500, 2500, 2000 ir 3000 svarų sterlingų. ( 4 t. b. l. 1-2,3-4, 4 t. b. l. 1-200, 5 t. b. l. 1-200, 6 t. b. l. 1-200, 7 t. b. l. 1-144)

Iš P. miesto apylinkės teismo nutarčių bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų, pokalbių suvestinių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, teismui sankcionavus, buvo klausomasi B. L. ir R. L. telefoninių pokalbių ir daromi jų įrašai. Iš pokalbių turinio matyti, kad R. L. darė poveikį liudytojoms ir nurodinėjo joms kokius duoti parodymus bei vadovavo merginoms dirbančioms prostitutėmis Jungtinėje Karalystėje, jas kontroliavo, nurodinėjo kaip elgtis, ( 8 t. b. l. 101-191, 9 t. b. l. 1-183, 10 t. b. l. 4-107)

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

Šioje byloje nagrinėjami nusikaltimai padaryti laikotarpyje nuo 2001 metų vidurio iki 2006 m. kovo 2 d. Per šį laikotarpį baudžiamieji įstatymai, numatantys atsakomybę už prekybą žmonėmis keitėsi tris kartus- iki 2003-05-01 galiojo 1961 m. BK 131³straipsnis, iki 2005-07-01- BK 147 straipsnis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija)ir nuo 2005-07-01 iki šiol galioja BK 147 straipsnio 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija.

Pagal bendrą baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisyklę, įtvirtintą, BK 3 straipsnio 1 dalyje, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos bendrosios taisyklės išimtys, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, o veikos nusikalstamumą nustatantis, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas grįžtamosios galios neturi.

Sprendžiant, kuris iš įstatymų, numatančių atsakomybę už prekybą žmonėmis, taikytinas, jie vertinami pagal visus BK 3 straipsnyje nurodytus kriterijus: veikos nusikalstamumą, asmens baudžiamumą ir veiką padariusio asmens teisinės padėties turinį. Pagal kiekvieną šių kriterijų, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, veiką padariusiam asmeniui taikomas jam palankesnis įstatymas.

Šiuo metu galiojanti BK 147 str. redakcija, lyginant su ankstesnėmis, labiau detalizuoja prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtį. Dėl to padaugėjo įrodinėtinų požymių bei sumažėjo veikos kvalifikavimo pagal šį įstatymą galimybės. Šiuo požiūriu (dėl mažiausio įrodinėtinų aplinkybių kiekio) griežčiausia yra 2000 metų BK 147 straipsnio redakcija, lyginant ir su 1961 m. BK 131³straipsniu. Taigi, pagal veikos nusikalstamumą dabar galiojanti BK 147 straipsnio redakcija, lyginant su ankstesniais įstatymais, galėtų būti laikoma atsakomybę švelninančia, tačiau tik su sąlyga, kad asmens padarytoje veikoje nebūtų visų būtinų šiame įstatyme išvardintų nusikaltimo sudėties požymių.

Šioje byloje minimu požiūriu dabar galiojančios BK 147 straipsnio redakcijos (veikų, padarytų iki šio įstatymo redakcijos įsigaliojimo atžvilgiu) laikyti atsakomybę švelninančia negalima, kadangi ji nagrinėjamų veikų nedekriminalizavo, o kaltinamajame akte kaltinimai dėl šių veikų suformuluoti atsižvelgiant į šioje įstatymo redakcijoje įtrauktus naujus būtinus nusikaltimo- prekybos žmonėmis- požymius.

2000 m. redakcijos BK 147 straipsnis bausmės prasme yra švelnesnis, t.y. nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui palankesnis atsakomybę už prekybą žmonėmis numatantis įstatymas nei 1961 m. BK 131³straipsnis, todėl visos iki 2005-06-23 BK 147 straipsnio redakcijos įsigaliojimo padarytos veikos, atitinkančios prekybos žmonėmis nusikaltimų sudėtis, kvalifikuotinos pagal 2000 m. redakcijos BK 147 straipsnį.

Dėl veikų kvalifikavimo

V. M. neneigia į V. išvežęs ir pardavęs J. M., I. S., S. A., S. A., A. G. ir I. F.. Šią aplinkybę taip pat patvirtina nukentėjusiosios, pažymos apie asmenis kirtusius L. Respublikos sieną.

Tačiau V. M. nurodo, kad jis nežinojo ir net neįtarė, jog nukentėjusiosios ten bus įdirbtos prostitutėmis, kadangi asmenys, su kuriais susitarė, kad atlygins jam kelionės išlaidas ir už kiekvieną merginą sumokės po 700 Vokietijos markių, jam nurodė, kad merginas įdarbins konsumatorėmis, o lytinių paslaugų tekimas į šias pareigas neįeina.

Šie V. M. parodymai yra nelogiški, prieštaraujantys ištirtų įrodymų visetui, todėl atmetami. Visos nukentėjusiosios parodė, kad jos nemokėjo užsienio kalbos, todėl akivaizdu , kad jos V. M. nurodomo darbo dirbti negalėjo ir V. M. tai akivaizdžiai žinojo. Be to, A. G. parodė, kad V. M. jai iš karto siūlė prostitutės darbą. Šiais nukentėjusiosios parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Taip pat, visos nukentėjusiosios parodė, kad jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis.

Visos šios nukentėjusiosios buvo itin pažeidžiamos dėl jų sunkios materialinės padėties, V. M., tai žinodamas, tuo pasinaudojo suvokdamas, kad jo pasiūlymą vykti uždarbiauti į užsienį, juo labiau, kad daugumai nukentėjusiųjų neužsiminė, jog teks dirbti prostitutėmis, nukentėjusiosios įvertins kaip realią galimybę užsidirbti ir pagerinti savo materialinę padėtį. Be to, šiuo atveju itin svarbi ir aplinkybė, kad V. M. nukentėjusiosioms nepasakė apie tai, jog jas kitiems asmenims perduoda už piniginį atlygį, t.y. jas įgiję asmenys patiria išlaidų, kurias turi tikslą kompensuoti bei gauti pelną iš nukentėjusiųjų darbo prostitutėmis, todėl akivaizdu, kad V. M. nukentėjusiąsias ir apgavo, žadėdamas joms gerą uždarbį.

Atsižvelgiant į tai, kad V. M. J. M. su I. S. bei S. A. su S. A. gabeno bei kitiems asmenims perleido vienu metu, laikytina, kad perduodamas J. M. ir I. S. padarė vieną atskirą nusikaltimą, perduodamas S. A. ir S. A. taip pat padarė vieną atskirą nusikaltimą.

I. S. 10 000 litų, S. A. 2500 litų, S. A. 6000 litų ir A. G. 3450 litų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai įrodyti, pagrįsti ir tenkintini, priteisiant juos iš V. M..

Nuosekliais aukščiau aptartais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, taip pat iš dalies V. M. parodymais visiškai paneigti R. G. ir V. A. nelogiški parodymai, kad jie nedalyvavo nusikaltimo-prekybos žmonėmis padaryme 2002 metų rudenį I. F., A. G., J. P., D. P. ir D. S. atžvilgiu.

Šiame epizode V. M., R. G. ir V. A. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 str. visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu jų veika kaip atskiri nusikaltimai buvo kvalifikuoti kiekvienos iš nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji veikė turėdami vieningą tyčią atlikti nusikalstamą veiką visų nukentėjusiųjų atžvilgiu, jų veika šiame epizode kvalifikuotina kaip vienas nusikaltimas.

A. G. 3450 litų ir D. S. 7000 litų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįsti, įrodyti ir tenkinti, priteistini iš V. M., R. G. ir V. A. solidariai.

Nukentėjusiosios R. G. parodymais neginčytinai įrodyta, kad V. M. apgaule, t.y. melagingai pažadėdamas, jog ją jo draugas įdarbins savo restorane L., o vėliau ten atvyks ir pats V. M. ir jie apsigyvens kartu, įkalbėjo R. G. vykti į L.. Šiuos nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtino ir V. M., pripažinęs, kad melavo R. G., tačiau tai daręs ne savo, o kitos kaltinamosios šioje byloje- L. B.- nurodymu žinodamas, kad pastaroji užsiima žmonių įdarbinimu A., tačiau nežinojo kuo ir negalvojo, kad ji merginas ten įdarbina prostitutėmis. R. G. parodymus, jog buvusi apgauta, patvirtino ir R. L., iš kurios parodymų akivaizdu, jog R. G. tik iš jos sužinojo, kad ji į L. turėjo būti įdarbinta prostitute.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad prie R. G. išvežimo į L. kaip nors prisidėjo kiti asmenys, tame tarpe ir V. M. nurodyta L. B.- nors V. M. parodė, kad su R. G. susipažino per jos kaimynę L. B., tačiau tiek R. G., tiek L. B. nurodė, kad jos viena kitos nepažįsta. Be to, R. G. parodė, kad ji, iš R. L. sužinojusi tikrąjį savo atvykimo į L.tikslą ir V. M. telefono numerį, skambino V. M.. Taigi, V. M. parodymai, kad ne jis organizavo R. G. kelionę į L. ir nežinojo, kad ji ten siunčiama dirbti prostitute, prieštarauja įrodymų visetui, todėl atmestini.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad R. L. pirko ar kitaip įgijo R. G.. Nukentėjusiosios R. G. parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, nustatyta, kad nors ją iš stoties į savo namus parsivežė R. L., tačiau po to, kai R. G., sužinojusi tikrąjį savo atvykimo tikslą, aktyviai pradėjo reikšti savo nesitaikstymą su esama padėtimi, R. L. jai padėjo išvykti atgal į L., prieš tai kažkam paskambinusi ir pranešusi apie tokį savo ketinimą. Ši aplinkybė patvirtina R. L. parodymus, kad ji nebuvo asmuo, įgijęs R. G., todėl šiame epizode R. L. išteisintina, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Visos nukentėjusiosios buvo perduotos į jas įgijusių asmenų kontrolę, todėl minimos V. M. padarytos veikos yra baigti nusikaltimai.

Nors kaltinamoji R. L. neigia įkalbėjusi E. B. atvykti į L., tačiau aukščiau išdėstytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad R. L., kalbėdama su nukentėjusiąja telefonu, melagingai žadėdama gerai apmokamą darbą L., įgydama bilietus, įkalbėjo ją vykti į L., kur perleido asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta atskirai, žinodama, kad pastarasis pelnysis iš jos prostitucijos. R. L. parodymai, kad ji telefonu E. B. sakiusi, jog pati dirba prostitute, o E. B. savo atvykimą į L. derino su jos (R. L.) vyru M., atmestini, nes yra nelogiški, kadangi tuo metu E. B. nemokėjo anglų ar kokios nors kitos kalbos, kuria kalbėjo M..

Prekyba žmonėmis pagal BK 147 str., t.y. E. B. verbavimu ir perleidimu asmeniui, turinčiam tikslą pelnytis iš E. B. prostitucijos, taip pat kaltinama ir B. L..

Byloje yra duomenų, kad būtent B. L. pasiūlė E. B. vykti į L. dirbti, pasakiusi, kad ten gyvenančios jos dukros R. L. vyras yra pasiturintis verslininkas. Po šito E. B. telefonu pabendravo su R. L. ir apsisprendė ten vykti.

B. L. neneigia buvus tokio pokalbio su E. B. bei jos motina, tačiau nepripažįsta, jog pokalbio metu žinomai melavo- ji buvo įsitikinusi, kad E. B. apie dukros gyvenimą pasakė tiesą.

Nusikaltimas, numatytas BK 147 str. padaromas tik tiesiogine tyčia. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, paneigiančių B. L. parodymus, jog ji minimo pokalbio su E. B. metu tikrai žinojo, kad asmuo, su kuriuo R. L. tuo metu gyveno nėra pasiturintis verslininkas, kad jis pelnosi iš prostitucijos. Taip pat nėra jokių įrodymų ir kad B. L. minimu laiku žinojo, jog R. L. pati taip pat užsiima prostitucija.

Dėl šių priežasčių, t.y. neįrodžius, kad B. L. veikė tiesiogine tyčia siekdama užsiimti prekyba žmonėmis, ji pagal BK 147 str. išteisintina.

E. B. 20000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas priteisiant jį iš R. L..

Epizode dėl N. N. R. L. kaltinama prekyba žmonėmis pagal BK 147 str. tuo, kad įgijo šią nukentėjusiąją. Byloje ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad R. L. pasinaudodama sunkia nukentėjusiosios materialine padėtimi ir panaudodama apgaulę užverbavo N. N. ir nugabeno ją į L., kur kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, privertė pastarąją užsiimti prostitucija. Šios veikos padarymo metu galiojusi BK 147 str. redakcija prekybą žmonėmis apibrėžė tik kaip asmens pirkimą, pardavimą, įgijimą ar kitokį perleidimą. Šiuo atveju R. L. užverbavo N. N., o tokia veika nebuvo prekybos žmonėmis sudėtinė dalis. Šiame epizode R. L. N. N. perleidimu nekaltinama. Esant šioms aplinkybėms, R. L. šiame epizode pagal BK 147 str. išteisinama, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog R. L. N. N. į L. atgabeno tam, kad pastaroji būtų įtraukta į prostituciją, todėl šiame epizode jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 308 str. 2 d. sudėtį.

Byloje taip pat visiškai įrodyta, kad atgabenusi N. N. į L., R. L. grįžo į L., o kai sekantį kartą nuvyko į L., N. N. jai žinomoje vietoje jau nebebuvo ir byloje nėra jokių įrodymų, kad R. L. gavo kokių nors pajamų iš N. N. prostitucijos, todėl šiame epizode R. L. išteisinama ir pagal BK 307 str. 1 d.

N. N. 60000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas priteisiant jį iš R. L..

Kad R. L. turėdama tikslą pelnytis iš jos prostitucijos, L. buvo įgijusi I. B. ir pelnėsi iš jos prostitucijos, įrodyta nuosekliais šios nukentėjusiosios parodymais, taip pat L. L. bei V. E. parodymais. Fakto, kad I. B., taip pat I. J. gyveno jos namuose, neneigia ir pati R. L., tačiau ji teigia, jog jas ten apgyvendino jos vyras M.. Tačiau byloje esančių įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad R. L. vyras 2004 metų pabaigoje iš (duomenys neskelbtini) išvyko į A., t.y. I. B. ir I. J. atvykimo į L. metu jo ten jau nebebuvo. Dėl to aptarti R. L. parodymai atmetami kaip prieštaraujantys įrodymų visetui. Taip pat atmetami ir analogiški nukentėjusiosios I. J. parodymai, kurie, atsižvelgiant ir į išdėstytus telefoninių pokalbių duomenis, vertinami kaip siekimas padėti R. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiame epizode R. L. veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 147 str. ir 307 str. 1 d. sudėtį.

I. B. 10000 civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas priteisiant jį iš R. L..

Tais pačiais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad R. L. turėjo pajamų ir iš I. J. prostitucijos ir šame epizode jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 307 str. 1 d. sudėtį. Epizode dėl I. J. R. L. kaltinama taip pat ir pagal BK 147 str. Tuo metu, kada I. J. atvyko į L., galiojo minimo straipsnio 2000 09 26 įstatymo redakcija, pagal kurią prekyba žmonėmis buvo laikomi veiksmai: žmogaus pardavimas, pirkimas ar kitoks perleidimas ar įgijimas. Šiame epizode suformuluotame kaltinime R. L. nėra inkriminuotas nė vienas iš minėtame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėties elementas, t.y. neinkriminuotas pirkimas ar kitoks įgijimas iš kokio nors trečio asmens. Esant šioms aplinkybėms, R. L. šiame epizode pagal BK 147 str. išteisinama.

Nukentėjusiosios L. M. parodymais, taip pat iš dalies pačios kaltinamosios L. B. parodymais bei kitais aukščiau išdėstytais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad pastaroji, panaudodama apgaulę ir organizuodama kelionę, šią nukentėjusiąją L. perleido nenustatytiems asmenims žinodama, kad L. M. bus įtraukta į prostituciją ir ši L. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 147 str. sudėtį. Nors pati L. B. neigia melavusi L. M. bei aplamai kaip nors prisidėjusi prie jos išvažiavimo, tačiau, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, jos kaltė visiškai įrodyta.

Šio nusikaltimo L. M. atžvilgiu padarymu organizuotoje grupėje taip pat kaltinami ir V. M., R. G. bei R. L., tačiau šių asmenų kaltė minimo nusikaltimo padarymu nėra įrodyta. L. B. parodymų apie tai, kad su L. M. bendravo liepiama V. M. ir R. G. nepatvirtina visiškai jokie įrodymai, todėl L. B. parodymų laikyti ptikimais nėra jokio pagrindo ir jie atmetami. Taip pat byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad R. L. kokiu nors būdu dalyvavo jos pirkime ar kitokiame įgijime iš L. B.: L. M. parodė, kad ją L. pasitiko M. kartu su asmeniu, vardu N. ir kad jie abu ją nuvežė į M. butą, kuriame gyveno ir R. L., kad ji (L. M.) dirbo M., kad R. L. dirbo tokį patį darbą. Byloje visiškai nėra jokių neginčijamų įrodymų nei apie tai, kad R. L. darė nusikalstamą veiką- prekybą žmonėmis- kartu su asmeniu, vadinamu M., kaltinime įvardijamu kaip A. K., nei apie tai, kad minimu laiku R. L., o ne kokie nors kiti asmenys palaikė kokius nors ryšius su asmenimis, organizavusiais merginų atgabenimą į L., tame tarpe ir su L. B..

Tačiau byloje surinktais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad po to, kai R. L. vyras, kaltinime šioje byloje įvardijamas kaip A. K., išvyko iš L., nuo 2004 m. pabaigos R. L. toliau vadovavo merginoms, gyvenusioms kartu su ja ir dirbusioms prostitutėmis, tame tarpe ir L. M., bei turėjo pajamų iš jos prostitucijos. Tokia R. L. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 307 str. 1 d. sudėtį (BK 5 str.)

L. M. civilinis ieškinys dėl 10 000 litų neturtinės žlos atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir tenkinamas priteisiant jį solidariai iš R. L. ir L. B..

Nuosekliais nukentėjusiosios R. R. parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo ir kuriuos iš dalies patvirtino kaltinamoji L. B., visiškai įrodyta, kad L. B., V. M. ir R. G., veikdami organizuotoje grupėje, išgabeno į L. šią nukentėjusiąją ir perleido ją nenustatytiems asmenims, žinodami, kad pastarieji pelnysis iš R. R. prostitucijos. Ši minėtų kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 147 str. sudėtį. V. M. ir R. G. parodymai, kad jie R. R. nepažįsta ir jokios nusikalstamos veikos jos atžvilgiu nepadarė atmetami kaip prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visetui.

Nukentėjusiosios L. L. parodymais įrodyta, kad L. B. 2003 m. lapkričio mėnesį panaudodama apgaule išsiuntė į L. ir ten perdavė nenustatytiems asmenims, žinodama, kad ji bus įtraukta į prostituciją. Kadangi L. L. buvo perduota asmenų, kuriems buvo siunčiama žinion, ši jos veika, atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 147 str. sudėtį, yra baigta nepriklausomai nuo to, kad L. L. į prostituciją tą kartą realiai įtraukta nebuvo.

Šio nusikaltimo padarymu taip pat kaltinami ir V. M. bei R. G., tačiau jų kaltė neįrodyta- R. G. dalyvavimo įrodymų nėra visiškai, o L. B. parodymų, kad L. L. bilietą pirko V. M., nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl L. B. parodymų laikyti ptikimais nėra jokio pagrindo ir jie atmetami, o V. M. bei R. G. šiame epizode išteisinami.

Aukščiau išdėstytų įrodymų visetu V. M., R. G. ir L. B. kaltė pasinaudojus A. G. pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties išgabenus ją į L. ir perleidus ją nenustatytiems asmenims, žinant, kad pastarieji pelnysis iš A. G. prostitucijos, visiškai įrodyta ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 147 str. sudėtį.

Šio nusikaltimo padarymu, t.y. A. G. įgijimu iš V. M., R. G. ir L. B. taip pat kaltinama ir R. L., tačiau jokių įrodymų, kad ji kokiu nors būdu dalyvavo A. G. pirkime ar kitokiame įgijime, nėra : A. G. parodė, kad ją L. V. stotyje sutiko asmuo, vadinamas G., nusivežė į savo namus, iš kur ten buvęs M. išsivežė ją į savo namus, kur gyveno ir R. L.. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad nei asmuo, vadinamas M. (kaltinime įvardintas kaip A. K.), nei juo labiau R. L. A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neįgijo. Be to, kaip jau minėta, byloje visiškai nėra jokių neginčijamų įrodymų apie tai, kad R. L. darė nusikalstamą veiką- prekybą žmonėmis- kartu su asmeniu, kaltinime įvardijamu kaip A. K. ar M.. Dėl šios priežasties, nėra jokio pagrindo ir išvadai, kad R. L. turėjo pajamų iš A. G. prostitucijos, todėl šiame epizode ji išteisinama ir pagal BK 307 str. 1 d.

A. G. civilinis ieškinys dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir tenkinamas priteisiant jį solidariai iš V. M., R. G. ir L. B..

Nuosekliais nukentėjusiosios V. E. parodymais, taip pat iš dalies kaltinamosios L. B. parodymais įrodyta ir L. B. kaltė 2004 m. liepos mėnesį perdavus šią nukentėjusiąją nenustatytiems asmenims L. žinant, kad V. E. įgiję asmenys pelnysis iš jos prostitucijos, t.y. nusikaltimo, numatyto 147 str. padarymu.

Šios veikos padarymu kaltinami ir V. M. bei R. G., tačiau byloje nėra visiškai jokių įrodymų apie tai, kad šie asmenys kaip nors būtų prie to prisidėję, todėl šiame epizode V. M. bei R. G. išteisintini neįrodžius jų dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Kadangi L. B. A. G. ir V. E. nugabeno bei tretiesiems asmenims perdavė vienu metu, laikytina, kad tokiais savo veiksmais ji padarė vieną veiką.

Nuosekliais nukentėjusiosios A. B. parodymais, kuriuos pastaroji patvirtino parodymo atpažinti asmenis bei akistatų metu ir kuriuos iš esmės patvirtino ir kaltinamoji L. B. neginčijamai įrodyta, kad V. M., R. G. bei L. B. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 147 str. A. B. atžvilgiu.

R. L. taip pat kaltinama tuo, kad įgijo A. B. ir pelnėsi iš jos prostitucijos. Kaltinimas R. L. remiamas išimtinai A. B. parodymais. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. nurodė, kad L. ją įsigijo su albanų tautybės vyru gyvenusi moteris, vardu R., tačiau byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad tokiu vardu kada nors kam nors būtų prisistatinėjusi R. L., taip pat į tai, kad ji (A. B.) akistatos su R. L. metu pastarosios neatpažino, byloje nėra jokių R. L. kaltės įrodymų šiame epizode.

V. M., R. G., L. B. ir R. L. kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš anksto susitarę verbuoti, pirkti ir parduoti merginas darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini) , tai yra daryti sunkius nusikaltimus, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, V. M. ir R. G. koordinuojant kitų grupės narių nusikalstamą veiklą, nurodant kitiems grupės nariams konkrečias nusikaltimo užduotis, parengiant bei organizuojant, padarė nusikalstamą veiką – I. Ž. verbavimą, gabenimą iš L. Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei jos pardavimą žinant, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją, o būtent: 2003 metais, tiksliau nenustatytą datą, V. M. ir R. G. nurodė L. B. ieškoti ir verbuoti merginas darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini) , surasti bei palaikyti ryšius su asmenimis, kurie pirktų merginas darbui prostitutėmis. 2004 m. spalio mėnesį L. B., pasinaudojusi nukentėjusiosios I. Ž. pažeidžiamumu, tai yra sunkia jos materialine padėtimi bei panaudojusi apgaulę - nenurodydama tikrojo kelionės tikslo ir telefonu melagingai pažadėdama indų plovėjos darbą (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu vykdydama V. M. ir R. G. nurodymus, užverbavo I. Ž. vykti į (duomenys neskelbtini) , nupirko nukentėjusiajai kelionės bilietą iš K. į L. bei įsodino į autobusą. Taip V. M., R. G. ir L. B. už tiksliai nenustatytą pinigų sumą, bet ne mažiau kaip už 4000 svarų sterlingų, pardavė I. Ž. R. L. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kurie atsiskaitė su V. M. R. G. ir L. B. išsiųsdami piniginę perlaidą per „ (duomenys neskelbtini) “, I. Ž. pasitiko L., nugabeno ją į savo nuomojamą butą, atėmė iš jos asmens dokumentus, bei panaudodami psichologinį smurtą ir grasinimus jos atžvilgiu, tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, siekdami pasipelnyti iš I. Ž. prostitucijos, laikė nukentėjusiąją nelaisvėje savo nuomojamame bute bei nenustatytose vietose, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2004 m. spalio 8 d. iki 2008 m. pradžios.

Šiame epizode V. M., R. G., L. B. ir R. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 str. neįrodyta- jų kaltė grindžiama tik neišsamiais ir abejotino patikimumo I. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurių teisiamajame posėdyje patikslinti nebuvo galimybės, nes I. Ž. į teismą neatvyko. Tokiu būdu, tiksliai nustatyti I. Ž. atvykimo į L. aplinkybių negalima. Dėl to visi kaltinamieji šiame epizode pagal BK 147 str. išteisinami.

Tačiau byloje ištirtų įrodymų visetu neginčytinai nustatyta tai, kad I. Ž. L. gyveno vienoje vietoje kartu su R. L. ir po to, kai R. L. vyras išvyko iš L., t.y. kai R. L. toliau vadovavo merginoms, gyvenusioms kartu su ja ir dirbusioms prostitutėmis, tame tarpe ir I. Ž., bei turėjo pajamų iš jos prostitucijos. Tokia R. L. veika šiame epizode atitinka nusikaltimo, numatyto BK 307 str. 1 d. sudėtį (BK 5 str.)

V. M., R. G. ir L. B. kaltinami tuo, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje kartu su nenustatytais asmenimis, iš anksto susitarę verbuoti, pirkti ir parduoti merginas darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini) , tai yra daryti sunkius nusikaltimus, V. M. ir R. G. parengus bei organizavus nusikalstamą veiką- nurodžius kitiems grupės nariams konkrečias nusikaltimo užduotis, koordinavus jų veiklą, parengė, organizavo ir vykdė nusikalstamą veiką – V. E. verbavimą, gabenimą iš L. Respublikos į (duomenys neskelbtini) , bei jos pardavimą, žinodami, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją, o būtent: V. M. ir R. G. 2003 metais nurodė L. B. ieškoti ir verbuoti merginas darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini) , surasti ir palaikyti ryšius su asmenimis, kurie pirktų merginas darbui prostitutėmis. Vykdydama V. M. ir R. G. nurodymus L. B. 2004 m. gruodžio mėnesį, nenustatytoje vietoje, L. B. pasinaudojusi V. E. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei apgaule - melagingai žadėdama, kad ji užsidirbs daug pinigų, gaudama 30 procentų nuo uždirbtos sumos, užverbavo V. E. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute, nupirko nukentėjusiajai kelionės bilietą lėktuvu iš V. į L., bei įsodino į lėktuvą. V. M., R. G. ir L. B. už tiksliai nenustatytą pinigų sumą, bet ne mažiau kaip už 2500 svarų sterlingų, pardavė V. E. nenustatytiems asmenims, kurie atsiskaitė su V. M., R. G. ir L. B. pinigine perlaida per „(duomenys neskelbtini) “, pasitiko atvykusią V. E. oro uoste L., bei parsivežę į tyrimu nenustatytą vietą, panaudodama psichologinį smurtą ir grasinimus jos atžvilgiu laikė nukentėjusiąją tyrimo nenustatytoje vietoje, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2004 m. gruodžio mėnesio nenustatytos dienos iki 2005 m. gegužės mėnesio.

Šiame epizode kaltinamųjų kaltė taip pat neįrodyta- nukentėjusioji V. E. parodė, kad šiame kaltinime nurodytu laiku į L. dirbti prostitute išvyko savarankiškai ir kaltinamieji prie to neprisidėjo. Kitokių įrodymų byloje nesant, šiame epizode V. M., R. G. ir L. B. išteisintini.

Byloje surinktų įrodymų visetu taip pat įrodyta, kad 2005 metų pradžioje L. B. nusiųsdama V. E. ir L. L. į L. perdavė jas R. L., žinodama, kad pastaroji pelnysis iš V. E. ir L. L. prostitucijos, ką ši ir darė. Tokiu būdu, ši abiejų kaltinamųjų- L. B. ir R. L. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 147 str. sudėtį.

Kaltinamajame akte kiekvienos iš minimų nukentėjusiųjų atžvilgiu padarytos veikos kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. ir V. E. perduotos ir įgytos buvo vienu metu, laikytina, kad tokiais abiejų kaltinamųjų veiksmais abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo padaryta viena nusikalstama veika.

Šios veikos padarymu taip pat kaltinami ir V. M. bei R. G., tačiau, nesant visiškai jokių įrodymų, kad šie kaltinamieji šiame epizode įvykdė kokius nors nusikalstamus veiksmus, jie išteisintini.

L. L. civilinis ieškinys dėl 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir tenkinamas priteisiant jį solidariai iš L. B. ir R. L..

Kaltinamųjų L. B. ir R. L., taip pat nuosekliais nukentėjusiosios J. P. bei liudytojos L. A. parodymais, iš dalies nukentėjusiosios N. P. parodymais, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais- telefoninių pokalbių įrašais, pažyma apie tai, kad N. P. L. B. motinos vardu siuntė piniginę perlaidą neginčijamai įrodyta, kad L. B. ir R. G. užverbavo N. P. ir nusiųsdami ją į L. perdavė N. P. R. L. žinodamai, kad pastaroji pelnysis iš šios nukentėjusiosios prostitucijos, ką ši ir darė. Nors N. P. duodama parodymus neigė buvusi R. G. užverbuota ir R. L. išnaudojama ir mokėjusi jai pinigus, tačiau, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tai, kad R. L. darė N. P. spaudimą duodant parodymus bei į tai, kad N. P. parodymus dėl R. G. visiškai paneigia L. B., J. P. ir L. A. parodymai, kuriais nėra jokio pagrindo netikėti, ir o R. L. pati nurodė, jog gaudavo iš N. P. pajamų mokesčio už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus forma, ši R. L. veika atitinka nusikaltimų, numatyto BK 147 str., 307 str. 1 d. sudėtis. L. B. ir R. G. veika šiame epizode atitinka nusikaltimo, numatyto BK 147 str. sudėtį.

Šio nusikaltimo N. P. atžvilgiu padarymu taip pat kaltinamas ir V. M., tačiau jo kaltė minimo nusikaltimo padarymu nėra įrodyta. L. B. parodymų apie tai, kad su N. P. bendravo po to, kai jas suvedė V. M., nepatvirtina visiškai jokie įrodymai, todėl L. B. parodymų laikyti ptikimais nėra jokio pagrindo ir jie atmetami.

Aukščiau išdėstytų įrodymų visetu V. M., L. B. ir R. L. kaltė įvykdžius prekybą žmonėmis I. U. atžvilgiu bei R. L. turėjus pajamų iš I. U. prostitucijos visiškai įrodyta ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 147 str. sudėtį. R. L. veika šiame epizode taip pat atitinka ir nusikaltimo, numatyto BK 307 str. 1d. sudėtį. Šiame epizode pagal BK 147 str. taip pat kaltinamas ir R. G., tačiau byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad pastarasis būtų kaip nors prisidėjęs darant šį nusikaltimą, todėl R. G. šiame epizode išteisintinas.

I. U. yra pareiškusi 20050 litų civilinį ieškinį, tame tarpe- 50 litų prašo priteisti už L. B. iš jos pasisavintą telefoną. Kadangi šioje byloje niekas, tame tarpe ir L. B. nėra kaltinamas I. U. telefono neteisėtu užvaldymu, civilinis ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu. Likusioje dalyje ieškinys visiškai pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas 20000 litų neturtinės žalos atlyginimą šiai nukentėjusiajai priteisiant solidariai iš visų jos atžvilgiu nusikalstamą veiką padariusių asmenų V. M., L. B. ir R. L..

Iš nukentėjusiosios I. S. parodymų akivaizdu, jog ji nuvyko į L. apsisprendusi ten dirbti prostitute ir kad prie jos nuvykimo niekas iš šios bylos kaltinamųjų neprisidėjo. Susirgusi nenustatytų asmenų buvo atvežta ir supažindinta su R. L., kuri pasirūpino ją gydymui išsiųsti į L., kur I. S. pasitiko ir jos gydymu rūpinosi L. B.. Gydymosi laikotarpiu gyveno savo namuose. Pasveikusi I. S. grįžo į L. ir, apsigyvenusi pas R. L., dirbo prostitute, uždirbtus pinigus pasiimdavusi R. L..

R. L. parodė, kad pasveikusi I. S. jai paskambino ir paprašė ją stotyje pasitikti.

L. B. parodė, kad ji apie I. S. kelionę į L. po ligos nieko nežino ir prie to niekaip neprisidėjo.

Iš šių parodymų darytina išvada, kad po ligos į L. I. S. išvyko savarankiškai, be niekieno, tame tarpe ir be L. B. pagalbos žinodama, kad vyksta pas R. L. ir kad L. dirbs prostitute. Nors I. S. parodė, kad bilietą į L. jai nupirko L. B., tačiau šie parodymai, atsižvelgiant į įrodymų visetą, taip pat į kategoriškus I. S. parodymus, kad ji L. B. nebuvo skolinga ir jokių pinigų jai nesiuntė, nors R. L. reikalavusi jos duoti būtent tokius parodymus, yra visiškai nepatikimi, todėl jais remtis negalima. Be to, iš aptartų parodymo viseto akivaizdu, kad ši aplinkybė reikšmės nagrinėjamos veikos kvalifikavimui neturi- I. S. parodymai niekaip nepaneigia R. L. parodymų, kad dar prieš I. S. išvykstant gydytis jos susitarė, kad I. S. grįš į L. dirbti prostitute. Vadinasi, šiuo atveju akivaizdžiai nebuvo padaryta veika, turinti prekybos žmonėmis požymių, todėl šiame epizode tiek L. B. ir R. L., tiek ta nusikalstama veika kaltinami V. M. ir R. G., kurių kaltės įrodymų šiame epizode byloje aplamai nėra, pagal BK 147 str. išteisinami.

Tačiau, atsižvelgiant į nuoseklius nukentėjusiosios I. S. parodymus, kuriuos ji davė, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, R. L. darant poveikį ir siekiant sau palankesnių parodymų, nėra pagrindo abejoti, kad R. L. turėjo pajamų iš I. S. prostitucijos, todėl šiame epizode R. L. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 307 str. 1 d. sudėtį. (BK 5 str.)

Aukščiau išvardintų įrodymų visetu taip pat visiškai įrodyta L. B. ir T. G. kaltė verbavus bei laikius nelaisvėje I. E., siekiant, kad ji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jo. L. B. ir T. G. veika šiame epizode atitinka nusikaltimo, numatyto BK 147 str. sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai. Šio nusikaltimo padarymu kaltinamas ir V. M., tačiau, nesant jokių jo kaltės įrodymų, šiame epizode V. M. išteisintinas.

I. E. 2135 litų civilinis ieškinys dėl 2000 litų neturtinės ir 135 litų turtinės (dėl laikymo nelaisvėje metu dingusių daiktų) yra visiškai įrodytas, pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant jį solidariai iš L. B. ir T. G..

R. L. visuose epizoduose, išskyrus R. G. ir, pakeistus teisme kaltinimą, E. B. epizoduose, buvo kaltinama ir pagal BK 308 str. 2 d. tuo, kad nukentėjusiąsias įtraukė į prostituciją. Išskyrus aukščiau aptartą N. N. epizodą, R. L. veikose šio savarankiško nusikaltimo sudėties nėra- aukščiau aptartuose epizoduose, kuriuose R. L. veika kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį, minimi veiksmai- įtraukimas į prostituciją, yra šių nusikaltimų sudedamoji dalis, o epizoduose, kuriose R. L. veika kvalifikuojama pagal BK 307 str. 1 d. nukentėjusiosios į prostituciją buvo įtrauktos iki R. L. pradedant daryti nusikalstamas veikas.

V. M. R. G., R. R., A. G., A. B. ir I. U. epizoduose ir R. G. R. R., A. G., A. B. bei N. P. epizoduose kaltinami pagal BK 24 str. 4 d. ir 147 str. kaip šių nusikaltimų organizatoriai. Kadangi byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, išskyrus vienos iš kaltinamųjų- L. B. parodymus, jog šie asmenys organizavo šiuos nusikaltimus, be to, V. M. ir R. G. buvo šių nusikaltimų vykdytojai, todėl jų veikos kvalifikuotinos be nuorodos į BK 24 str. 4 d.

Byloje yra įrodymų, kad kaltinamųjų V. M., R. G., L. B. bei jų artimųjų vardais iš užsienio buvo gauta daug įvairių dydžių piniginių perlaidų, kurių siuntėjai yra įvairūs asmenys. Remiantis L. B. parodymais darytina išvada, kad tokiu būdu su kaltinamaisiais buvo atsiskaitoma už jų atsiųstas prostitutės darbui merginas. Tačiau byloje nėra visiškai jokių patikimų įrodymų, kokios konkrečiai pinigų sumos buvo kaltinamiesiems sumokėtos už konkrečias šioje byloje nukentėjusiosiomis pripažintas merginas, todėl ši kaltinimų šalinamos visos nuorodos į konkrečias už parduotas merginas jų gautas pinigų sumas.

Nors B. L. teigia, kad ji gydytojo L. R. nesukurstė surašyti žinomai netikrą medicininį dokumentą apie tuo metu suimtos jos dukros R. L. sveikatą, o gydytojas pagal jos žodžius surašė teisingus duomenis, tačiau šie parodymai atmestini, kadangi akivaizdu, jog minimoje pažymoje nurodytu laiku nurodyto pobūdžio operacija R. L. nebuvo suplanuota ir nebuvo atliekama, t.y. pažymoje B. L. iniciatyva buvo padaryti aiškiai tikrovės neatitinkantys įrašai. Šią suklastotą pažymą B. L. perdavė asmenims, kurie vėliau ją pateikė prokuratūros pareigūnams tuo siekiant R. L. paleidimo iš suėmimo, t.y. b. L. šią pažymą panaudojo. Ikiteisminio tyrimo metu ši B. L. veika buvo kvalifikuota pagal BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad suklastoto dokumento panaudojimas yra nusikaltimas, numatytas BK 300 str.1 d., B. L., akivaizdu, yra šio nusikaltimo vykdytoja, todėl nuoroda į BK 24 str. 5 d. šalinama.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. V. A., bei V. M., R. G., L. B. ir R. L. atsakomybę epizoduose pagal BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sunkina tai, kad nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje, be to, šių kaltinamųjų, taip pat T. G. atsakomybę sunkina tai, kad visas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų. R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgiama į jų padarytų nusikaltimų kiekį, nusikalstamos veikos laikotarpį, nusikaltimų pobūdį, sunkumą, vaidmenis nusikaltimų padaryme, kiekvieno iš jų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu pobūdį, apimtį, į nukentėjusiųjų, prieš kuriuos buvo padaryti nusikaltimai, intelektą, taip pat į kaltinamųjų asmenybes- jų charakteristikas, šeimyninę padėtį, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad procesas šioje byloje trunka ilgą laiko tarpą ne dėl kaltinamųjų kaltės. Dėl šios priežasties kaltinamiesiems tiek bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintos bausmės skiriamos ženkliai mažesnės nei būtų paskirtos, jei procesas nebūtų užsitęsęs.

Proceso išlaidos- 592,33 Lt, kurie buvo išmokėti padengiant nukentėjusiųjų ir liudytojų kelionės į teismą išlaidas, išieškotinos iš kaltinamųjų proporcingai jų padarytų nusikalstamų veikų ir nuo jų nukentėjusių asmenų kiekiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 5 d. 2 p.,

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) , 147 str. 2 d. ir nubausti:

pagal BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d.įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija):

J. M. ir I. S. epizode – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

S. A. ir S. A. epizode – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

A. G. epizode- laisvės atėmimu trejiems metams;

I. F. epizode – laisvės atėmimu trejiems metams;

I. F., A. G. ir D. S. epizode – laisvės atėmimu penkeriems metams;

R. G. epizode – laisvės atėmimu ketveriems metams;

R. R. epizode – laisvės atėmimu trejiems metams;

A. G. epizode– laisvės atėmimu trejiems metams;

A. B. epizode – laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 147 str. 2 d.

I. U. epizode – laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. rugpjūčio 23 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei periodinį registravimąsi policijos įstaigoje- iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistas.

V. M. išteisinti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

L. M. epizode;

visuose L. L. epizoduose;

abejuose V. E. epizoduose;

I. Ž. epizode;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 147 str.2 d.

N. P. epizode;

V. E. epizode;

I. S. epizode;

I. E. epizode

neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 147 str. 2 d.

ir nubausti:

pagal BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

I. F., A. G., D. S., J. P. – A., D. P. epizode – laisvės atėmimu trejiems metams;

R. R. epizode – laisvės atėmimu dvejiems metams;

A. G. epizode– laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

A. B. epizode – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 147 str. 2 d.

N. P. epizode – laisvės atėmimu penkeriems metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką- nuo 2006 m. gruodžio 13 d. iki 2007 m. rugsėjo 13 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistas.

R. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

L. M. epizode;

visuose L. L. epizoduose;

abejuose V. E. epizoduose;

I. Ž. epizode;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 147 str.2 d.

I. U. epizode;

V. E. epizode;

I. S. epizode neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.

L. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 147 str. 2 d. ir nubausti:

pagal BK 147 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

L. M. epizode – laisvės atėmimu dvejiems metams;

R. R. epizode - laisvės atėmimu dvejiems metams;

L. L. epizode – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

A. G. ir V. E. epizode – laisvės atėmimu trejiems metams;

A. B. epizode – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

L. L. ir V. E. epizode – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 147 str. 2 d.

N. P. epizode – laisvės atėmimu ketveriems metams;

I. U. epizode – laisvės atėmimu penkeriems metams;

I. E. epizode – laisvės atėmimu ketveriems metams

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą septyneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką- nuo 2006m. spalio 23 d. iki 2006m. gruodžio 11 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

L. B. išteisinti:

pagal BK 147 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

I. Ž. epizode;

V. E. 2004 m. gruodžio mėnesio epizode;

I. S. epizode neįrodžius, kad ji dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.

R. L. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 147 str. 2 d., 307 str. 1 d., 308 str. 2 d. ir nubausti:

E. B. epizode pagal BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams;

N. N. epizode pagal BK 308 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams;

I. J. epizode pagal BK 307str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

L. M. epizode pagal BK 307str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

I. Ž. epizode pagal BK 307str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

L. L. ir V. E. epizode pagal BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 307str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

I. B. epizode pagal BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 307str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

N. P. epizode pagal BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 307str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

I. U. epizode pagal BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 307str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

I. S. epizode pagal BK 307str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., pagal BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 307 str. 1 d. bei pagal BK 147 str. 2 d. ir 307 str. 1 d. paskirtas bausmes L. L. ir V. E. epizode bei N. P. ir I. U. epizoduose subendrinti jas apimant, po to šias subendrintas bausmes bei kituose epizoduose paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą septyneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007 m. sausio 13 d. iki 2007 m. vasario 14 d., bei nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2010 m. sausio 19 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Kardomąsias priemones - 20 000 litų užstatą, namų areštą, dokumentų paėmimą iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistą.

R. L. išteisinti:

pagal BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

R. G. epizode;

L. M. epizode;

A. G. epizode;

A. B. epizode;

N. N. epizode;

I. Ž. epizode;

I. J. epizode;

pagal BK 147 str. 2 d. I. S. epizode;

pagal BK 307 str. 1 d.

A. G. epizode;

A. B. epizode;

N. N. epizode

pagal BK 308 str. 2 d.

L. M. epizode;

A. G. epizode;

A. B. epizode;

I. Ž. epizode;

I. J. epizode;

L. L. ir V. E. epizode;

N. P. epizode;

I. U. epizode;

I. S. epizode

neįrodžius, kad ji dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.

B. L. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir nubausti ją 20 MGL (2600 litų) bauda. Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistą.

B. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr . VIII-1968 redakcija) išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 147 str. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo, Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies ją sudedant su J. rajono apylinkės teismo 2010-05-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2009m. balandžio 08 d. iki 2009m. liepos 8 d. ir bausmę, atliktą pagal 2010-05-10 nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti- iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistą.

T. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę ir bausmes, paskirtas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-06-01 nuosprendžiu subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą penkeriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2006m. balandžio 20 d. iki 2006m. gegužės 1 d. ir pagal 2009-06-01 nuosprendį atliktą bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pagal 2009-06-01 nuosprendį atlikimo pradžios.

Priteisti :

iš V. M. I. S. 10 000 litų, S. A. 2 500 litų, S. A. 6 000 litų neturtinės žalos atlyginimo;

iš V. M., R. G. ir V. A. solidariai A. G. 3450 litų, D. S. 7 000 litų neturtinės žalos atlyginimo;

iš R. L. N. N. 60 000 litų, I. B. 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo;

iš R. L. ir L. B. solidariai L. M. 10 000 litų, L. L. 1 000 litų neturtinės žalos atlyginimo;

iš V. M., R. G. ir L. B. solidariai A. G. 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo;

iš R. L., V. M. ir L. B. solidariai I. U. 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo, I. U. civilinį ieškinį dėl 50 litų turtinės žalos palikti nenagrinėtą;

iš L. B. ir T. G. solidariai I. E. 2135 litų žalos atlyginimo.

Išieškoti iš V. M. 150 litų, L. B. 120 litų, R. G. 120 litų, R. L. 120 litų, V. A. 60 litų ir T. G. 22,33 litus proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus:

I. E., A. B. ir A. G. prašymus išduoti pasą ir prie jų esančius dokumentus, taip pat I. E. pasą grąžinti Jonavos r. PK Migracijos tarnybai;

kompaktinius diskus su informacija perduoti Panevėžio apygardos prokuratūrai;

navigacinę įrangą Navman grąžinti L. B.;

B. L. pasą, V. M. ir R. L. pasus bei asmens tapatybės korteles grąžinti šiems asmenims;

laiškus, pareiškimus, įvairius raštus, nuotraukas, SIM kortelę, L. L. sąsiuvinį sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Algirdas Gaputis