- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-454-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01930-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus Dainava“
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „GCW“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilniaus Dainava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5347-101/2011 pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus Dainava“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – BUAB „GCW“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas AB „Lesto“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus Dainava“ 45 045,93 Lt skolos, 2 632,30 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir UAB „GCW“ sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti elektros energiją UAB „GCW“ naudojamoms (nuomojamoms) administracinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), o UAB „GCW“ įsipareigojo sumokėti už pateiktą elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą. Ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. pateikė UAB „GCW“ elektros energijos už 45 045,93 Lt, tačiau UAB „GCW“ už prekę nesumokėjo. 2007 m. liepos 25 d. tarp AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Čilija“ (patalpų nuomininko) ir atsakovo UAB „Vilniaus Dainava“ (patalpų savininko ir nuomotojo) pasirašytas trišalis susitarimas, kuriuo atsakovas UAB „Vilniaus Dainava“ įsipareigojo subsidiariai atsakyti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ už UAB „Čilija“ prievolių pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą. UAB „Čilija“ teises ir pareigas, susijusias su nuomojamu objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), perėmė UAB „GCW“. UAB „GCW“ nustatytais terminais neapmokėjus už elektros energiją, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kreipėsi į atsakovą UAB „Vilniaus Dainava“ su reikalavimu apmokėti skolą, tačiau atsakovas UAB „Vilniaus Dainava“ atsisakė apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo AB „Lesto“ ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Vilniaus Dainava“ 47 678,13 Lt skolos su delspinigiais, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2011 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 430 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad 2007 m. liepos 25 d. trišalio susitarimo 4 p. atsakovas UAB „Vilniaus Dainava“ įsipareigojo subsidiariai atsakyti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ už UAB „Čilija“ prievolių pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą, todėl UAB „GCW“ (kuris perėmė UAB „Čilija“ teises ir pareigas) neįvykdžius ieškovui prievolės sumokėti už elektros energiją, subsidiariai atsakingu elektros energijos tiekėjui tapo atsakovas UAB „Vilniaus Dainava“. Atsakovo, kaip patalpų savininko, subsidiarią atsakomybę numato ir LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 97 punktas, kuriuo remiantis, tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Vilniaus Dainava“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97 punktas, nustatantis patalpų savininko subsidiarią atsakomybę, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio bei CK 1.2 ir 6.383 straipsnių nuostatoms ta apimtimi, kuria nustato, kad už kainos sumokėjimą yra atsakingas ne tik elektros energijos vartotojas (abonentas), sudaręs sutartį, bet ir patalpų savininkas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. 2007 m. liepos 25 d. atsakovo, UAB „Čilija“ ir ieškovo trišalis susitarimas, kuriuo atsakovas buvo įsipareigojęs atsakyti už UAB „Čilija“ prievoles, baigėsi, kai UAB „Čilija“ savo teises ir pareigas pagal nuomos sutartį perdavė UAB „GCW“.
2. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta savininko subsidiari atsakomybė yra galima tik esant savininko sutikimui, kad sutartį su elektros tiekėju sudarytų nuomininkas (Taisyklių 18 p.). Atsakovas nebuvo davęs sutikimo, kad UAB „GCW“ tiesiogiai sudarytų sutartį su ieškovu. Ieškovas sutartį su UAB „GCW“ sudarė savo rizika, nes atsakovas buvo aiškiai išreiškęs savo nesutikimą prisiimti subsidiarią atsakomybę už UAB „GCW“.
3. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatos, nustatančios subsidiarią patalpų savininko atsakomybę už nuomininkui pateiktą elektros energiją prieštarauja LR civilinio kodekso 1.2 ir 6.383 straipsniams bei LR Konstitucijos 29 straipsniui, todėl negali būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Vilniaus Dainava“ apeliacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. 2007 m. liepos 25 d. trišalis susitarimas (toliau – susitarimas) negali būti traktuojamas kaip vien tik leidimas UAB „Čilija“ sudaryti apeliantui priklausančių patalpų tiesioginę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Lesto“, nes tokia teisė apeliantui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkui buvo suteikta tarp apelianto ir nuomininko pasirašytoje nuomos sutartyje. UAB „GCW“ perėmė visas UAB „Čilija“ teises ir pareigas, susijusias su nuomojamomis patalpomis nuo 2008 m. spalio 1 d., tame tarpe ir įsipareigojimus tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekimo įmone. Akivaizdu, jog po UAB „Čilija“ reorganizacijos sutartiniai santykiai buvo tęsiami tiek nuomos sutarties, tiek susitarimo apimtyje. 2009 m. rugsėjo 1 d. siekiant įtvirtinti jau egzistuojančius elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius, su UAB „GCW“ buvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo valios išraišką dėl susitarimo tolesnio negaliojimo.
2. Susitarimas nėra ir negali būti laikomas laidavimo sutartimi. Susitarimas – tai kitas, CK 6.70 straipsnyje nenustatytas, susitarimo šalių pasirinktas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB „GCW“ neperėmė UAB „Čilija“ teisių ir pareigų susitarimo apimtyje. Šiuo atveju prievolė sumokėti už elektros energiją nesibaigė ir neišnyko, todėl nesibaigė ir laidavimas.
3. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai – UAB „Čilija“ balanso išrašo nuorašas ir pelno-nuostolio ataskaitos išrašo nuorašas, neturėtų būti priimti (CPK 306 str. 3 d., 314 str.).
4. UAB „GCW“ nebuvo laikoma nauja sutarties, sudarytos su ieškovu, šalimi, o buvo laikoma UAB „Čilija“ teisių ir pareigų perėmėja, ir sutartis su UAB „GCW“ buvo sudaryta siekiant atnaujinti sutarties šalies rekvizitus bei pakartotinai informuoti sutarties šalį apie jai kylančias sutartines teises ir pareigas. Apeliantas, norėdamas išreikšti valią dėl sutikimo tiesiogiai sudaryti sutartį su ieškovu nutraukimo, privalėjo tą padaryti tinkamai, t. y. raštu informuoti ieškovą apie nuomos sutarties ir/ar susitarimo galiojimo pasibaigimą. Ieškovas, nebūdamas informuotas apie nuomos sutarties, o kartu ir susitarimo, galiojimo pasibaigimą, negalėjo atsisakyti sudaryti sutartį su faktiniu elektros energijos vartotoju UAB „GCW“ (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 19 p.).
5. Faktinio elektros energijos vartotojo bei objekto savininko subsidiari atsakomybė Taisyklėse yra numatyta siekiant užtikrinti, jog ieškovas galėtų netrukdomas ir neatlikdamas papildomų, su tiesiogine veikla nesusijusių funkcijų, įgyvendinti pagrindinę teisės aktuose apibrėžtą viešąjį interesą atitinkančią veiklą – elektros energijos skirstymą ir tiekimą. Lygiateisiškumo, sutarties laisvės, šalių valios autonomijos principai nėra laikomi absoliučiais, ir siekiant tinkamo visuomenės interesų užtikrinimo, įstatymais bei poįstatyminiais teisės aktais (Taisyklėmis) gali būti apriboti.
6. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas nekėlė Taisyklių 97 punkto teisėtumo ir atitikimo Konstitucijai bei CK klausimo, todėl toks reikalavimas, išdėstytas apeliaciniame skunde, yra nepagrįstas, prieštarauja CPK nuostatoms ir neturėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Bylos šalys prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu toks prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir bylos šalys. Dėl šių priežasčių šalių prašymai nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinami.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas UAB „Vilniaus Dainava“ ir UAB „Grand Casino International“ sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis). 2007 m. birželio 30 d. UAB „Grand Casino International“ buvo prijungta prie UAB „Čilija“, kuri perėmė visas teises ir pareigas pagal nuomos sutartį. 2007 m. liepos 25 d. atsakovas, UAB „Čilija“ ir ieškovas pasirašė trišalį susitarimą (toliau – susitarimas), kuriuo atsakovas suteikė UAB „Čilija“ teisę tiesiogiai sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo su ieškovu bei įsipareigojo subsidiariai atsakyti už UAB „Čilija“ prievoles pagal elektros energijos tiekimo sutartį. 2008 m. spalio 1 d. visos teisės ir pareigos, kylančios iš nuomos sutarties, perėjo UAB „GCW“, kuri buvo atskirta nuo UAB „Čilija“.
Apelianto nuomone, susitarimas, kuriuo jis buvo įsipareigojęs atsakyti už UAB „Čilija“ prievoles, baigėsi, kai UAB „Čilija“ savo teises ir pareigas pagal nuomos sutartį perdavė UAB „GCW“. Apeliantas tvirtina, kad jo įsipareigojimai buvo susiję su konkrečiu nuomininku – UAB „Čilija“, apelianto valiai dėl subsidiarios atsakomybės prisiėmimo esminę reikšmę turėjo asmuo, už kurio įsipareigojimus atsakovas prisiėmė atsakomybę, jo turtinė padėtis ir galimybės įvykdyti prievoles. Teisėjų kolegijos vertinimu, teigdamas, kad esminę reikšmę dėl subsidiarios atsakomybės prisiėmimo apeliantui turėjo UAB „Čilija“ asmuo iki UAB „GCW“ atskyrimo procedūros, apeliantas yra nenuoseklus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo UAB „Čilija“ atskyrus UAB „GCW“ ir šiai perėmus visas teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, apeliantas nuomos santykių nenutraukė, nors nuomininko asmuo, jo turtinė padėtis ir galimybės įvykdyti prisiimtas prievoles nuomotojui taip pat turi esminę reikšmę.
LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės) 97 punkte yra nustatyta, kad tuo atveju, jei taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Apeliantas tvirtina, kad ši nuostata yra taikoma tik tuo atveju, jeigu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su nuomininku yra sudaryta turint raštišką savininko sutikimą (taisyklių 18 p.). Kaip jau buvo minėta, 2007 m. liepos 25 d. susitarimu atsakovas sutiko, kad tuometinis patalpų nuomininkas UAB „Čilija“ savo vardu sudarytų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu. UAB „GCW“ perėmus UAB „Čilija“ teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, nuomos sutartis buvo vykdoma toliau, faktiniu elektros energijos vartotoju tapo UAB „GCW“ kaip UAB „Čilija“ teisių ir pareigų perėmėjas. Atsižvelgdama į šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis neturėtų būti vertinama kaip kokybiškai nauja sutartis, bet ankstesnės sutarties, kuriai atsakovas buvo davęs sutikimą, tęsinys. Priešingu atveju, nuomos santykių tęsimas, atsakovui nesutinkant sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį savo vardu ir kartu neduodant sutikimo UAB „GCW“ tokią sutartį sudaryti pačiam, taptų objektyviai neįmanomas, tačiau kaip minėta, nuomos sutartis buvo tęsiama. Taigi apelianto faktinis elgesys, kuriuo jis tęsė nuomos teisinius santykius, paneigia jo išdėstytą poziciją, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis turėtų būti laikoma sutartimi, sudaryta be apelianto sutikimo.
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Taisyklių 97 punkto, nustatančio patalpų savininko subsidiarią atsakomybę, teisėtumą. Pažymėtina, kad pagal CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, toks byloje dalyvaujančio asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja – teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į administracinį teismą. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl nurodytos nuostatos atitikimo Konstitucijai ir Civiliniam kodeksui. Teismas atkreipia dėmesį, kad tinkamas atsiskaitymas už suteiktą elektros energiją yra tiesiogiai susijęs su elektros energijos tarifais visiems jos vartotojams, taigi yra visuomeninės reikšmės. Kadangi tiek sudarydamas nuosavybės teise priklausančio daikto nuomos sutartį, tiek duodamas sutikimą nuomininkui sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, nuomotojas veikia laisva valia, be to, jam išlieka atgręžtinio reikalavimo teisė į nuomininką, teismas sprendžia, kad ginčijama taisyklių nuostata yra proporcinga siekiamam tikslui – sumažinant elektros energijos tiekėjo nuostolius nedidinti elektros energijos tarifų jos vartotojams.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.