Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr.1A-53-135/2011

2. 4. 7.; 1.2.14.5.2.; 2.1.15.1.2.

2011 m. kovo 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo E. A. G. atžvilgiu) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, taip pat pripažintas kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo J. L. atžvilgiu) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dviems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. P., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2009-09-12 apie 10 val. 26 min. (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas organizuotoje grupėje, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui organizavus kitus asmenis daryti nusikaltimus, t. y. sukčiavimus, nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai E. A. G. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei melagingai pranešus apie E. A. G. sūnaus padarytą avariją, kurios metu nukentėjo mergaitė, ir pasakius, kad reikalingi 8000 Lt nuostoliams padengti, sutarus, kad nukentėjusioji E. A. G. perduos 5000 Lt atėjusiam vyriškiui, kuris bus policijos pareigūnas D. Š., M. P. atvykus pas nukentėjusiąją E. A. G. ir paėmus iš jos 5000 Lt, iš kurių vėliau M. P. 200 Lt pasilikus sau, o 4800 Lt perdavus V. L., ir taip apgaule įgijus svetimą turtą – nukentėjusiajai E. A. G. priklausančius 5000 Lt bei padarius nukentėjusiajai E. A. G. 5000 Lt turtinę žalą, apgaule įgijo svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje,

be to, V. L. nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 9 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas organizuotoje grupėje, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui organizavus kitus asmenis daryti nusikaltimus, t. y. sukčiavimus, nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajam J. L. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius J. L. sūnumi bei melagingai pranešus apie padarytą avariją, kurios metu nukentėjo mergaitė, po to perdavus telefono ragelį kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir pasakiusiam, kad reikalingi pinigai nuostoliams padengti, V. L. atvykus pas nukentėjusįjį J. L., prisistačius, kad atvyko J. L. sūnaus įgaliotas asmuo ir paėmus iš jo 1500 Lt ir taip apgaule įgijus svetimą turtą – nukentėjusiajam J. L. priklausančius 1500 Lt, bei padarius nukentėjusiajam J. L. 1500 Lt turtinę žalą, apgaule įgijo svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Teismo posėdyje nuteistasis prašė jo skundą tenkinti ir jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę atidedant jos vykdymą, jo gynėjas advokatas prašė bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba V. L. išteisinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.

Iš apeliacinio nuteistojo V. L. skundo turinio galima daryti išvadą, kad V. L. savo kaltės nepripažįsta tik dėl sukčiavimo iš E. A. G., o savo kaltės dėl sukčiavimo iš J. L. neneigia. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas V. L. veiką dėl sukčiavimo organizuotoje grupėje iš E. A. G. kvalifikavo teisingai. BK 182 straipsnyje numatytas sukčiavimas yra savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog M. P., apklausiamas 2009-10-13 įtariamuoju, parodė, kad 2009-09-12 paėmė pinigus iš E. A. G., o paskambinus jam (M. P.) į mobiliojo ryšio telefoną nepažįstamam vyriškiui, gavo nurodymą paimtus pinigus iš nukentėjusiosios, nunešti vaikinui pravarde ,,p.“, kurio vardas V., ką jis (M. P.) ir padarė. Už tai iš V. gavo 200 Lt, o kur V. L. jo atneštus pinigus dėjo, M. P. nurodė nežinantis (1 t., 138, 146 b. l.). Apklausiamas teismo posėdyje, M. P. keitė savo parodymus, neigdamas, kad V. L. atidavė visus iš nukentėjusiosios E. A. G. gautus pinigus, tvirtino, kad V. L. jis (M. P.) prašė pervesti 800 Lt į sąskaitą ir pats V. L. atidavė skolą 200 Lt, o iš V. L. jokių pinigų negavo, negalėjo paaiškinti, kodėl būtent V. L. prašė pinigus išsiųsti (3 t., 3 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. P. duotus parodymus dėl V. L., pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti jais, kadangi iš jų matyti, kad M. P. V. L. pinigus nešė gavęs nenustatyto vyriškio nurodymą, o tai, kad V. L. nesidomėjo, iš kur tie pinigai ir dėl ko juos reikia išsiųsti (1 t. 105 b. l., 3 t. 2 b. l.), tik patvirtina, kad V. L. pinigų atnešimo jam ir jų išsiuntimo aplinkybės buvo žinomos.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nusikaltimo įgyvendinimo mechanizmas buvo organizuotas, M. P. ir V. L. jame atliko jiems skirtus vaidmenis, iš to daroma išvada, jog bendrininkavimas šiuo atveju buvo, ir jis buvo iš anksto sutartas. Teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė nuteistųjų dalyvavimą sukčiavimo iš E. A. G. padaryme patvirtinančius įrodymus, jais remdamasis tinkamai atskleidė visą nusikaltimo darymo mechanizmą, tinkamai nustatė jame kiekvieno organizuotos grupės nario atliekamas funkcijas. Iš įrodymų visumos analizės nuosprendyje logiškai seka nuteistųjų kaltę patvirtinančios išvados, kad M. P., V. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo veikė organizuota grupe siekdami bendro tikslo, visus jų veiksmus jungė bendra tyčia apgaule užvaldyti E. A. G. pinigus, jie siekė realizuoti savo bendrą nusikalstamą sumanymą kiekvienas atlikdamas savo vaidmenį – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai E. A. G. ir melagingai pranešus apie jos sūnaus padarytą avariją ir pasakius, kad nuostoliams padengti reikalingi pinigai, kurių atvyks pasiimti policijos pareigūnas, M. P. atvykus ir paėmus iš nukentėjusiosios pinigus, po to juos perdavus V. L., o V. L. juos paėmus ir persiuntus į nurodytą sąskaitą, apgaule buvo įgytas svetimas turtas. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad visi minėti asmenys tiesiogiai dalyvavo vykdydami bendro nusikaltimo objektyviąją pusę, todėl nuteistieji laikomi nusikaltimo bendrininkais ir jų veika teisingai kvalifikuota pagal tą patį BK straipsnį. Atsižvelgiant į tai, atmetamas apeliacinio skundo argumentus, kad V. L. nedalyvavo sukčiavime iš E. A. G. ir negali būti teisiamas dėl nusikalstamos veikos padarymo, kadangi tik persiuntė pinigus M. P. prašymu.

Nuteistasis ir jo apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė skirti švelnesnę bausmę arba bausmės vykdymą atidėti, nurodė, kad V. L. teisiamas pirmą kartą. BK 182 straipsnio 2 dalis, pagal kurią V. L. nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu, numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, todėl net ir pirmą kartą teisiamam asmeniui gali būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis. BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. V. L. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už sunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 str. 5 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo.

BK 62 straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę bausmę negu įstatymo numatyta bausmė, tačiau turi būti nustatoma šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių visuma. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš būtinų alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šiuo atveju kolegija nemano, jog V. L. būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, kadangi V. L. atsakomybę lengvinanti viena aplinkybė buvo nustatyta tik dėl sukčiavimo iš J. L. ir tik šiam nukentėjusiajam buvo atlyginta padaryta turtinė žala, o epizode dėl sukčiavimo iš E. A. G. V. L. atsakomybės lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, žala nebuvo atlyginta, taip pat švelnesnės bausmės skyrimui nenustatyta nors viena būtina aplinkybė, numatyta BK 62 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios leistų V. L. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, V. L. apeliaciniame skunde taip pat nenurodė. Nesant pagrindo skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmė, V. L. pagrįstai skirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Skirdamas V. L. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, teismas nustatė jas žymiai mažesnes nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis, ir tai rodo, kad apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėčiai lengvinti bylos aplinkybes. Teismas, bendrindamas paskirtas bausmes iš dalies jas sudėdamas, taikė nuteistajam palankesnį bendrinimo būdą, todėl laikyti skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti šiuo atveju nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas prieš tai išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.