Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. N. (G. N.), Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato atstovui Ričardui Patlabai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. N. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl 2010 m. gegužės 17 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) nutarimu G.N. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2010 m. kovo mėn. 18 d. 20:27 val. Kauno r. sav. kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 127.10 km., vairuodamas automobilį Citroen C5, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį 41 km/h, nes važiavo 151 km/h greičiu, kai leistinas važiavimo greitis 110 km/h, tuo pažeidė KET 133 punkto reikalavimus.

Šiais ir teisminio nagrinėjimo metu išsamiau išdėstytais argumentais G.N. prašo teismo :

- panaikinti 2010 m. gegužės 17 d. Institucijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukti.

Institucijos atstovas R.Patlaba prašo skundo netenkinti ir palikti ginčijamą nutarimą nepakeistu, kadangi pats G.N. atvykęs į bylos nagrinėjimą prisipažino vairavęs automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

G.N. 2010 m. gegužės 17 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn G.N. patrauktas už tai, kad 2010 m. kovo 18 d. 20:27 val. Kauno r. sav. kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 127.10 km., vairuodamas automobilį Citroen C5, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį 41 km/h. nes važiavo 151 km/h greičiu, kai leistinas važiavimo greitis 110 km/h, tuo pažeidė KET 133 punkto reikalavimus.

Skunde ir teisminio nagrinėjimo metu G.N. nurodo, kad pažeidimo neįvykdė, o automobilį Citroen C5, valstybinio numerio ženklas(duomenys neskelbtini)vairavo ir pažeidimą įvykdė V. K. Teigia, kad V.K. susitarė su policijos pareigūnu, kad jis atsives asmenį, kuris turi vairuotojo pažymėjimą ir šiam bus surašytas protokolas ir nutarimas.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas surašęs teisės pažeidimo protokolą ir priėmęs ginčijamą nutarimą G.P. nurodė, kad transporto priemonės valdytojas buvo nustatytas gavus atsakymą iš UAB SEB lizingas. Telefonu susisiekus su transporto priemonės valdytoju ir nurodžius, kad šia transporto priemone viršytas leistinas greitis, paprašyta nurodyti jos vairuotoją. Po kiek laiko į policiją atvyko du asmenys, kurių vienas nurodė esąs automobilio valdytojas, o kitas vairavęs šį automobilį, kai buvo užfiksuotas greičio viršijimas. Asmeniui, t.y. G.N. nurodžius, kad jis vairavo automobilį, jam buvo surašytas teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, kurie jam pačiam ir buvo įteikti. Liudytojas neigia asmens patraukto administracinėn atsakomybėn nurodomas aplinkybes, kad bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo žinoma, kad yra nagrinėjama administracinė byla, kurioje jis kaltinamas administracinio teisės pažeidimo įvykdymu.

G.N. neigia jam inkriminuojamą pažeidimą ir nurodo, kad juo buvo pasinaudota V.K. siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Administracinio teisės pažeidimo įvykdymas grindžiamas kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39-090836-10, kuriame fiksuotas automobilio, kurio registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis (b.l.15). Šiame protokole fiksuotas automobilio važiavimo greitis, valstybinis numerio ženklas, automobilio vaizdas ir nufotografuotas vairuotojas. Teismui pateikto protokolo duomenys be papildomų techninių priemonių neleidžia identifikuoti vairuotojo tapatybės, kadangi nekokybiškai fotografijoje užfiksuotas vairuotojo atvaizdas. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu pripažįsta tiek institucijos atstovas, tiek liudytoju apklaustas nutarimą priėmęs pareigūnas, kuris nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu iš esmės nebuvo nustatyta ar būtent G.N. užfiksuotas fotografijoje, pakako jo prisipažinimo, kad fotografijoje yra jo atvaizdas.

Įrodymus, kuriais grindžiama asmens kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą privalo surinkti Institucija ir faktiniai duomenys apie asmens įvykdytą teisės pažeidimą turi atitikti įrodymams keliamus reikalavimus tiek jų formai tiek turiniui. Šiuo atveju administracinės bylos teisena pradėta gavus kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą Nr. 39U-090836-10, tačiau jo duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad būtent G.N. vairavo automobilį pažeidimo įvykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis, išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis akivaizdu, kad Institucijos surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nėra pakankama konstatuoti, kad G.N. įvykdė jam inkriminuojamą pažeidimą, nes jo kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą grindžiama vien tik tariamu jo prisipažinimu. Teisminio nagrinėjimo metu G.N. nurodė, kad tokio prisipažinimo jis neišreiškęs ir jis nevairavo minimo automobilio, o juo pasinaudojo administracinės atsakomybės siekęs išvengti V.K. Nagrinėjant administracinę bylą institucijoje nei teisės pažeidimo protokole, nei kitokia rašytine forma nėra fiksuotas G.N. paaiškinimas dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ir jo prisipažinimas įvykdžius administracinį teisės pažeidimą grindžiamas tik tariamu jo žodiniu teiginiu. G.N. neigiant kaltę dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo ir byloje nesant jokių faktinių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes, konstatuojama, kad nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog būtent jis įvykdė inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329). Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nustatytų esminių trūkumų teismas neturi galimybės ištaisyti, kadangi būtina atlikti išsamų aplinkybių tyrimą, kurio pasekoje gali kilti būtinybė spręsti klausimą ir dėl kitų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn. Teismas nėra subjektas pradedantis administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina nagrinėti institucijai iš naujo.

Kaip jau minėta šia nutartimi, pažeidimas yra fiksuotas techninėmis priemonėmis, tačiau išsamiai nebuvo vertinami šio protokolo duomenys siekiant nustatyti asmens, vairavusio transporto priemonę, tapatybę. Kilus pagrįstos abejonėms ar šį pažeidimą įvykdė G.N., būtina spręsti klausimą ar yra galimybė pagal užfiksuotą atvaizdą nustatyti asmens tapatybę. Nesant tokių galimybių be specialių žinių įvertinti asmens tapatumą, tikslinga spręsti klausimą dėl portretų ekspertizės skyrimo galimybės. Portretų ekspertizė nustato asmenis pagal veido požymius, užfiksuotus nuotraukose, skaitmeninėse laikmenose, vaizdajuostėse, kino juostose ir kituose informacijos šaltiniuose (2007 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-327 patvirtintų „Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų“ 3.8 p.).

Nesant galimybės ekspertinio tyrimo metu nustatyti asmens, įvykdžiusio administracinį teisės pažeidimą tapatybės ir nenustačius šio asmens kitais leistinais įrodymais, būtina įvertinti transporto priemonės valdytojo administracinės atsakomybės klausimą. 2010 m. liepos 15 d. teismas pateikė užklausimą UAB „Autolagūna“ (b.l.21), prašant nurodyti, kam ir kokiu teisiniu pagrindu 2010 m. kovo 18 d. buvo perduota vairuoti transporto priemonė Citroen C5, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) UAB „Autolagūna“ atsakydama į teismo užklausimą pateikė 2010 m. vasario 24 d. automobilio nuomos sutartį (b.l.34-37), kurios 1.2 punkte nurodoma, kad automobilis nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2010 m. kovo 24 d. buvo išnuomotas V. K.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 61 dalis apibrėžia transporto priemonės valdytojo sąvoką: transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Taigi teisės pažeidimo įvykdymo metu V.K. buvo šios transporto priemonės valdytojas. Įstatymo 20 straipsnio nuostatos numato bendrus reikalavimus transporto priemonių savininkams ir valdytojams – policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią (20 straipsnio 2 dalis). Šių pareigų įtvirtinimo automobilių savininkams (valdytojams) tikslas yra padarytų teisės pažeidimų išaiškinimas.

Neginčijamai yra nustatyta, kad 2010 m. kovo 18 d. 20:27 val. automobilio Citroen C5, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė KET 133 punkto reikalavimus. Šios bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytas asmuo įvykdęs šį pažeidimą, todėl pakartotinai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina surinkti duomenis, kurie pagrįstų konkretaus asmens kaltę dėl įvykdyto teisės pažeidimo. Transporto priemonės valdytojui pačiam neigiant vairavus transporto priemonę ir nesurinkus duomenų leidžiančių pagrįstai paneigti šią versiją, jam kyla pareiga pateikti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemone. Todėl transporto priemonės valdytojui vengiant nurodyti ar sąmoningai nurodžius ne tą asmenį, kuris vairavo transporto priemonę pažeidimo įvykdymo metu, kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Ši norma numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimą.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai, nes administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu Institucija turi surinkti įrodymus ir pagrįsti kokiais duomenimis yra grindžiama asmens kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą veiką. Pažymėtina, kad surinkti duomenys, kuriais grindžiama inkriminuojama veika turi atitikti įrodymų leistinumo taisykles (surinkti laikantis teisės aktų reikalavimų). Tik nustačius visas reikšmingas aplinkybes teismas gali spręsti ar pagrįstai asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl teismas nenutraukia administracinės bylos, o dėl aukščiau nurodytų aplinkybių grąžina nagrinėti iš naujo.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo.

Iš teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas fiksuotas 2010 m. kovo 18 d. 20:27 val. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-090836-10 (b.l.15). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos; jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigiasi 2010 m. rugsėjo 18 d. ir teismas konstatuoja, kad byla grąžintina nagrinėti institucijai iš naujo, tikslinga spręsti klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo.

ATPK 35 straipsnis numato galimybę terminą skirti administracinę nuobaudą pratęsti. Teismų praktikoje yra suformuotos taisyklės aiškinant paminėtą teisės normą: „terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti pratęstas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą arba organo, nagrinėjančio administracinę bylą iš esmės atitinkamu procesiniu sprendimu, kuriame turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo (ATPK 35 str. 3 d.) siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo turi priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį“. Iš to seka, kad turi būti priimtas motyvuotas sprendimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-08-23 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1601-07, 2008-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. N146-247/08). Administracinę bylą apygardos administracinis teismas iš esmės nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismas ir pagal ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje apibrėžtą kompetenciją turi teisę išspręsti bylą iš esmės, todėl sistemiškai aiškinant ABTĮ 35 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą gali pratęsti ir apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1875-06).

2001 m. spalio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultacijoje Nr. 122 „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo“ vienas iš teisinių pagrindų suteikiantis teisę spręsti, ar yra pagrindas patęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus yra tada, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia panaikinti institucijos (pareigūno) priimtą nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo svarbioms bylai aplinkybėms ištirti. Taigi esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 3 dalimi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas administracinėje byloje, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už administracinį teisės pažeidimą, įvykdytą 2010 m. kovo 18 d. 20:27 val. Kauno r. sav. kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešine puse), 127.10 km., vairuojant automobilį Citroen C5, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), viršijus leistiną greitį 41 km/h., pratęstinas iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 18 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

G. N. skundą patenkinti dalinai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-194246-10, kuriuo G. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį, panaikinti ir administracinę bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, įpareigojant nagrinėti iš naujo.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą administracinėje byloje dėl 2010 m. kovo 18 d. įvykdyto teisės pažeidimo pratęsti iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 18 d.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.