Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-06-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1448-264/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
2S-1448-264/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
E. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1448-264/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 3-6), kuriuo prašo: santuoką nutraukti dėl atsakovo R. B. kaltės; sūnaus E. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt iki vaiko pilnametystės; vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną E. B.; padalinti santuokoje įgytą turtą; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo sūnaus E. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki bylos išnagrinėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies; įpareigojo atsakovą R. B. mokėti laikiną išlaikymą sūnui E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė E. B.. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, jog šalių vaikui yra reikalingas 1315 Lt išlaikymas kas mėnesį, be to, į prašomą priteisti išlaikymo sumą įtraukė ir savo prievoles (mokesčius už būsto komunalines paslaugas). Sutinkamai su CK 3.203 str. vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais, todėl į išlaikymą negali būti įskaičiuoti būsto komunalinių paslaugų mokesčiai. Kadangi vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA), teismas priteisė laikiną išlaikymą vaikui po 400 Lt per mėnesį iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Šalies argumentai

Atsakovas R. B. atskiruoju skundu (b. l. 21-23) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-15 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad ji yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantas su ieškove kartu gyveno iki 2011 metų vasario mėnesio pabaigos. Šeimos bendras biudžetas nesudarė 1050 Lt, todėl gaudavo socialinę pašalpą (pažyma ieškovės pridėta). Todėl ieškovės nurodyta suma nepilnamečio vaiko išlaikymui neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, nepilnamečio vaiko išlaikymui buvo skiriama viso 466,00 Lt. Apeliantas 3 metus buvo tėvystės atostogose, ieškovė mokėsi dieniniame skyriuje, neturėjo jokių pajamų, o apelianto darbo patirtis netobulėjo, todėl esant dabartinei ekonominei krizei Lietuvoje jis negali rasti normaliai apmokamo darbo. Apeliantas vykdo individualią veiklą - variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas bei kelias valandas dirba UAB Pollogistik, jo mėnesinis atlygis yra mažas, nes tai pereinamasis laikotarpis. Nepilnamečio vaiko išlaikymui teikia po 200 Lt kas mėnesį.

Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

LR CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 4 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, padalinti santuokoje įgytą turtą. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti laikiną išlaikymą sūnui po 500 Lt per mėnesį. Sprendžiant ginčus tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, privalu atsižvelgti į vieną iš pagrindinių šeimos santykių reglamentavimo principų – prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Civilinės bylos nagrinėjimas dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir kt. gali užtrukti gana ilgą laiką, o išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus, turėjo pagrindą priteisti šalių sūnui E. B. laikiną išlaikymą iki sprendimo byloje priėmimo.

CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teisėjų kolegijos nuomone, atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas sūnui po 400 Lt per mėnesį yra per didelis bei neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Apeliantas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis negali teikti sūnui priteisto laikino išlaikymo (sunki finansinė padėtis, mažas atlyginimas, liga ir kt.). Byloje apelianto pateiktas Gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalas (b. l. 26-27) vertintinas kritiškai, kadangi nėra pasirašytas paties apelianto bei nepatvirtintas įstatymų nustatyta tvarka. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Apeliantas yra darbingas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, privalo teikti sūnui pirmosios instancijos teismo priteistą laikiną išlaikymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes reikalavimų pagrįstumą, taip pat galutinio išlaikymo formos bei dydžio klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą CPK nustatyta tvarka.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjai: Virginija GudynienėArvydas Žibas