- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- e2YT-947-922/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00982-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- V. K., V. A., P. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Laimius Platūkis, Nijolė Raulušaitienė
dalyvaujant pareiškėjams V. K., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, V. A., jo atstovui advokatui Laimiui Platūkiui, P. R., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K., V. A. ir P. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po jų motinos J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Nurodoma, kad pareiškėjai, V. K. ir V. A. gimė J. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) šeimoje. V. K. ir V. A. tėvai susituokę nebuvo, tačiau jie ilgą laiką gyveno faktinėje šeimoje (duomenys neskelbtini)., tėvui J. A. priklausiusioje sodyboje. Pareiškėjas P. R. gimė ankstesnėje J. R. šeimoje. Iš ankstesnės santuokos J. R. turėjo dar tris sūnus, kurie mirę. J. A. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties, jo valdytą nekilnojamąjį turtą (statinius), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1990-06-06 paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo jo vaikai - pareiškėjai V. K. ir V. A.. Po tėvo mirties faktiškai niekas nepasikeitė, nes jų šeima ir toliau gyveno (duomenys neskelbtini). Motina, J. R. iki pat mirties daugiausia gyveno (duomenys neskelbtini). Su motina sodyboje ilgą laiką gyveno ir jie, padėjo jai, rūpinosi ūkiu, motina. Dažnai į sodybą atvykdavo ir pareiškėjas P. R.. J. R. mirė (duomenys neskelbtini).Jai mirus visi kartu pasirūpino jos laidotuvėmis, apmokėjo visas laidojimo išlaidas, sutvarkė kitus formalumus. Ji testamento nebuvo sudariusi, todėl palikėjos vaikai - V. K., V. A., sūnus iš pirmos santuokos P. R., J. R. mirties dienai, buvo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Paveldėjimo byla po J. R. mirties nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimai palikėjos vaikams kaip įstatyminiams įpėdiniams į palikėjos turtą nebuvo išduoti. Po motinos mirties pareiškėjai ir toliau rūpinosi motinos turtu. Prižiūrėjo sodybą, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką, šienavo ir atlikdavo kitus ūkio darbus, perėmė motinai priklausiusius baldus, namų apyvokos reikmenis, rakandus ir kitus jos asmeninius daiktus. Pareiškėjai kartu naudojosi ir iki šiol naudojasi sodybai priskirtais žemės sklypais: aria žemę, sodina daržoves, bulves, šienauja. Nors pareiškėjai savo veiksmais ir priėmė motinos palikimą, tačiau dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą nesikreipė. Jie nežinojo, kad motinos vardu yra likusi teisė išsipirkti asmeninio ūkio žemės sklypus. Apie tai buvo sužinota tik 2017 m. pabaigoje. Kadangi pareiškėjai praleidę įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, prašoma pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Ginčų dėl palikimo nėra.
Teismo posėdyje pareiškėjai, jų atstovai palaikė pareiškimo reikalavimą, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimais prašo pareiškėjų pateiktą pareiškimą nagrinėti ir priimti sprendimą teismo nuožiūra, atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjai V. K., V. A. ir P. R. yra J. R. vaikai. J. A. mirė (duomenys neskelbtini), motina J. R. mirė (duomenys neskelbtini). J. R. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjų motinos J. R. mirties liko teisė pirkti suformuotus žemės sklypus: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4900 kv. m. ploto, projektinis sklypo Nr. 714, esantis (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 21300 kv. m., projektinis sklypo Nr. 715, esantis (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3800 kv. m., projektinis sklypo Nr. 716, esantis (duomenys neskelbtini); taip pat baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio rakandai, rūbai ir kiti jos asmeniniai daiktai.
Iš Varėnos r. sav. 2-ojo notaro biuro notarės L. Muzikevičiūtės 2017-12-18 rašto Nr. 682-S matyti, jog po J. R. mirties įpėdiniai dėl jos turto paveldėjimo nesikreipė, t. y., notarų biure paveldėjimo byla pradėta nebuvo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie, būdami vieninteliai J. R. pirmos eilės įpėdiniai, atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjai nurodo, kad po motinos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl praleido terminą palikimui priimti. Nepaisant to, pareiškėjai priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėdami jį faktiškai valdyti. Byloje yra įrodytos aplinkybės, kad po motinos mirties, pareiškėjai rūpinosi žeme kartu, ją prižiūrėjo ir tvarkė bendru sutarimu, ir tokiu būdu faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą. Šie faktinio palikimo priėmimo veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų faktinį turto valdymą. Teiginį, kad palikimas buvo priimtas, pradėjus jį faktiškai valdyti, taip pat patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie neprieštarauja esamai bylos medžiagai. Pareiškėjai nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savo turtu, t. y., aktyviais veiksmais priėmė palikimą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Byloje nėra duomenų apie kitus tos pačios eilės įpėdinius, kurie galėjo ir turėjo būti įtraukti suinteresuotais asmenimis.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas), jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. R., gimęs (duomenys neskelbtini), po motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.