Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-327-2013

Teisėjas Ramunė Kuzmienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01347-10-7

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininko), Reginos Cemnolonskienės ir Algirdo Jaliniausko, se­kre­to­riau­jant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, nukentėjusiosios N. S. atstovei advokatei Violetai Naujokienei, išteisintiesiems K. B., D. L., R. J., M. P., jų gynėjams advokatams Onai Klina­vi­čie­nei, Vytautui Tučkui, Gintarui Putvinskiui, Ramūnui Mikulskui, viešame teismo posėdyje apelia­ci­ne tvarka išna­gri­nė­jo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios N. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 str. 2 d. (dėl N. S. seksualinio prievartavimo automobilyje), 150 str. 2 d. (dėl N. S. sek­su­alinio prievartavimo sodo namelyje) ir 149 str. 2 d. išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nu­si­kaltimo požymių. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas pe­riodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panai­kintos.

D. L. pagal BK 150 str. 2 d. ir 149 str. 2 d. išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintos.

R. J. pagal BK 150 str. 2 d. (dėl N. S. seksualinio prie­var­ta­vi­mo automobilyje), 150 str. 2 d. (dėl N. S. seksualinio prievartavimo sodo namelyje), 149 str. 2 d., 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Kar­domosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintos.

M. P. pagal BK 150 str. 2 d. (dėl N. S. seksualinio prievar­ta­vi­mo automobilyje), 150 str. 2 d. (dėl N. S. seksualinio prievartavimo sodo namelyje) ir 149 str. 2 d. išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Kardomosios priemonės – ra­šytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuos­pren­džiui įsiteisėjus panaikintos.

Nukentėjusiosios N. S. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

K. B., D. L., M. P. ir R. J. išteisinti dėl kal­ti­nimo tuo, kad 2010 m. gruodžio 26 d., apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų gru­pėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 10-ojo aukšto bendrose patalpose K. B., D. L. ir M. P. grasinant tuoj pat pa­nau­do­ti bei panaudojant fizinį smurtą, o būtent: pa­sa­kius: „ne­no­rėjai su dviem, tai dabar reikės su ke­turiais“, K. B. nukentėjusiąją N. S. bendrųjų patalpų koridoriuje pastūmė, nuo ko ji galva atsitrenkė į sieną, aikštelėje prie liftų ran­ka jai sudavė per galvą, jėga įsitempė į liftą bei jame ranka prismaugė, tuo nukentėjusiajai padarė nežy­mų svei­ka­tos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų kaklo dešinėje pusėje, tokiu būdu atėmė jos ga­limybę prie­šin­tis, nusivedė nukentėjusiąją prie automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur K. B. jėga pastūmė ir įsodino į automobilį, M. P. laikant ją už šlaunies ir neleidžiant iš­lipti, atėmė nukentėjusiosios galimybę priešintis, automobiliui važiuojant, grasindami tuoj pat pa­nau­doti fizinį smurtą – kad ji „plauks ant lyčių Nemune“, K. B. panaudojant fizinę prie­var­tą – palenkiant nukentėjusiosios galvą, K. B., M. P. ir R. J. prieš nu­ken­tė­ju­siosios valią vertė čiulpti jų lytinius organus, taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, tai yra ją seksualiai prievartavo.

Taip pat K. B., D. L., M. P. ir R. J. išteisinti dėl kal­ti­ni­mo tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tęsdami nusikalstamą vei­ką, 2010 m. gruodžio 26 d., apie 16.20 val., esant palaužtai nukentėjusiosios N. S. va­liai priešintis dėl seksualinio prievartavimo metu prieš ją grasinimo tuoj pat panaudoti bei pa­nau­doto fizinio smurto, prieš jos valią nuvežė į J. B. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), kur namo kambaryje iki 19 val., grasindami, kad „bus blogiau“, pri­ver­tė N. S. nusirengti rūbus ir šokti striptizą, ir panaudodami fizinį į smurtą - pastumiant pa­sta­tydami į norimą vietą ir padėtį, lenkdami galvą bei panaudodami psichologinį smurtą, o būtent: matant kitiems bendrininkams, visi, įvesdami savo varpas į nukentėjusiosios makštį, lytiškai santykiavo ne mažiau kaip po du kartus su N. S. prieš jos valią, taip pat versdami nu­kentėjusiąją čiulpti jų lytinius organus tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja N. S. prieš jos valią oraliniu būdu ne mažiau kaip po tris kartus, o K. B., D. L. ir R. J. – taip pat ir analiniu būdu ne mažiau kaip po du kartus, be to, D. L. vertė nukentėjusiąją atlikti jo lytinio organo frikcinius judesius rankomis, tai yra ten­kino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra ją išžagino ir sek­su­a­liai prie­var­tavo.

R. J. taip pat išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. gruodžio 26 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant palaužtai nu­kentėjusiosios N. S. valiai priešintis dėl seksualinio prievartavimo metu prieš ją grasinimo tuoj pat panaudoti bei panaudoto fizinio smurto, prieš jos valią nusivežė ją į (duomenys neskelbtini), esan­čią (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančio sodo namelyje (duomenys neskelbtini), iki 23 val. privertė N. S. prieš jos valią čiulpti jo lytinį organą ir taip tenkinti jo lytinę aistrą ora­liniu būdu ne mažiau kaip tris kartus, įvesdamas savo lytinį organą jai į analinę angą, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, bei įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, lytiškai san­tykiavo su N. S. ne mažiau kaip du kartus, tokiu būdu ją seksualiai prievartavo ir išžagino.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­prendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas netinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai ignoravo nukentėjusiosios parodymus ir pervertino kaltinamųjų parodymus, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl K. B., D. L., R. J. ir M. P. kaltės pada­rius jiems inkriminuotas nusi­kals­tamas veikas.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos įrodymus bei įvertinusi jų visumą, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas visos bylos duomenų kontekste nepagrįstai svaresniais įrodomąja prasme laikė kaltinamųjų parodymus, ir sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, be pagrindo nukentėjusiosios parodymus įvardijo kaip nenuoseklius ir prieštaringus, nepatvirtinamus jokiais kitais bylos įrodymais ir keliančiais daug abejonių, kurių nepavyko paneigti.

Akivaizdu, kad nedidelėje laiptų aikštelėje (žr. t. 3, b. l. 34, apie 2,5x3,5 m plote) esant nemažai žmonių (trys kaltinamieji, nukentėjusioji ir du liudytojai), vykstant konfliktui ir kilus triukšmui ir sumaiščiai, liudytojai J. L. ir J. L., kurie dėl įvykio buvo susijaudinę, galėjo šiek tiek skirtingai matyti įvykio aplinkybes, šiek tiek skirtingai jas vertinti. Taip pat ir dėl aplinkybių, kurias šie ir kiti liudytojai matė iš dešimto aukšto balkono. Įvykio laikas buvo netoli saulės laidos, liudytojai stebėjo einančius iš dešimto aukšto, tai yra iš nemažo atstumo, todėl ir dėl šių priežasčių galėjo skirtingai pamatyti ir vertinti pamatytą. Be to, liudytojai teisme buvo apklau­siami daugiau kaip po metų nuo įvykio dienos, kas taip pat galėjo sąlygoti parodymų skirtumus. Todėl apylinkės teismo konstatuotus parodymų skirtumus teisėjų kolegija pripažįsta natūraliais, nesuteikiančiais pagrindo atmesti šiuos liudytojų parodymus, netikėti jais.

Iš nukentėjusiosios ir liudytojų nupasakoto veiksmo laiptų aikštelėje situacijos, jo inten­sy­vu­mo ir emocingumo teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti nukentėjusiosios elgesio tikrumu ir atmeta išvadą apie tariamą N. S. vaidybą.

Nukentėjusioji N. S. ikiteisminio tyrimo metu skirtingų tyrėjų ir ikiteisminio tyrimo teisėjos buvo apklausta šešis kartus. Dar kartą, jau praėjus daugiau kaip metams po įvykio, buvo apklausta bylos teisminio nagrinėjimo metu. Visuose jos parodymuose esminės įvykio aplinkybės nurodytos vienodai. Tam tikros įvykio detalės galėjo būti šiek tiek skirtingai interpretuotos tiek nukentėjusiosios, tiek apklausas fiksavusių asmenų. Tai galėjo įvykti ir dėl klaidos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios parodymuose kaltinamųjų veiksmų esmė yra atskleista teisingai, o kai kurių detalių skirtumai yra pateisinamai natūralūs ir negali būti pagrindu jais netikėti ir esmingai įtakoti teismo sprendimo.

Savo „atvirame prisipažinime“ (t. 4, b. l. 1) bei 2010-12-30 pirminėje įtariamojo apklausoje (t. 4, b. l. 6-13) M. P. parodė, kad laiptinėje jis su D.užstojo praėjimą kai­my­nams, kad jie nepraeitų iki merginos. K. B. ranka įsikibo merginai į ranką ir įsivedė į liftą. Kol leidosi liftu, mergina prašė, kad jos nemuštų. Be to, jis nurodė ir tai, kad leidžiantis liftui K. B. ranka buvo uždengęs nukentėjusiajai burną, kad ši nerėktų. Apylinkės teismas sprendė, kad prieš rašant „atvirąjį prisipažinimą“ buvo pažeistos įtariamojo teisės, nes nebuvo užtikrinta teisė į gynybą bei neišaiškinta, kokias teises procese turi įtariamasis, todėl šiais parodymais nesirėmė. Liudytojas R. A., policijos tyrėjas, nurodė, kad M. P. pri­si­pažinimą rašė be prievartos ir pamokymų. Tačiau pirmos įtariamojo apklausos metu jau dalyvavo jo gy­nė­ja, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiame proceso veiksme įtariamojo teisės buvo pakankamai užtikrintos. Po apklausos nei įtariamasis, nei jo gynėja jokių pastabų nepareiškė. Tiek prisi­pa­ži­ni­me, tiek apklausos protokole esminės aplinkybės išdėstytos vienodai. Svarbios įvykių detalės ati­tinka nukentėjusiosios bei liudytojų J. L. ir J. L. parodymuose išdėstytas aplin­ky­bes, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo ignoravo šiuos kal­ti­na­mo­jo M. P. parodymus.

Apylinkės teismas neteisingai įvertino ir specialisto išvadą dėl su­ža­lojimo ant nukentėju­sio­sios kaklo, kurioje nurodoma, kad kaklo srityje buvo užfiksuotas nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas 2-3 dienos iki nukentėjusiosios apžiūros. Teismas sprendė, kad nukentėjusioji apžiūrėta gruodžio 27 d., todėl sužalojimai kaklo srityje galėjo būti padaryti jau ir gruodžio 24 d. Tačiau ap­klaus­tas teismo medicinos ekspertas S. J. paaiškino savo išvadą ir nurodė, kad 2010-12-27 17.35 val. N. S. apžiūros metu konstatuotų odos nubrozdinimų kaklo dešinėje pusėje mor­fo­loginės savybės nurodė į ne daugiau dviejų-trijų parų sužalojimų senumą. Ekspertas neatmetė ga­limybės, jog N. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir einant antrajai parai prieš apžiūrą, taip pat neatmetė ir šių sužalojimų padarymo galimybės veikiant kaklo dešinę pusę rankų pirštais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad specialisto išvada visiškai atitinka nukentėjusiosios paaiškinimus apie šio sužalojimo padarymo mechanizmą, tai yra, kad nubrozdinimą jai padarė K. B. spausdamas kaklą ranka.

Nukentėjusioji N. S. nurodė, kad tiek automobilyje, tiek K. B. sodyboje, o vėliau ir R. J. sodo namelyje, jai buvo liepiama tenkinti kaltinamųjų lytiną aistrą. Ji visa tai darė jų bijodama, kad nesumuštų, nenužudytų. Nukentėjusioji parodė, kad įsėdus į automobilį bei važiuojant į K. B. tėvui priklausantį sodo namelį, sankryžoje ji norėjo atidaryti dureles, bet M. P. ją stipriai laikė už kojos. Bevažiuojant K. B. jai sakė, kad dabar tai ji tikrai negrįš. Sakė – „nenorėjai su dviem, tai dabar teks su keturiais". Ji tai suprato kaip grasinimą. K. B. liepė jai daryti oralinį M. P., o paskui ir kitiems. K. B. prievartą lenkė jos galvą prie M. P. klyno ir liepė čiulpti. M. P. pats atsisegė kelnes. Bevažiuojant jie apsikeitė vietomis, vietoje M. P. atsisėdo R. J.. K. B. liepė tą patį daryti ir jam, sakė, kad ji tai turės daryti visą naktį. Tada K. B. atsisegė kelnes ir liepė daryti oralinį jam. Ji nesipriešino, nes jie buvo penkiese. Šie nukentėjusiosios parodymai iš dalies patvirtinami R. J. ir M. P. „atviruosiuose prisipažinimuose“ (t. 3, b. l. 111, t. 4, b. l. 1). Kaip minėta, pirmos instancijos teismas šiais prisipažinimais nesirėmė, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad prieš rašant R. J. ir M. P. prisipažinimus buvo pažeistos įtaria­mųjų teisės, nebuvo užtikrinta jų teisė į gynybą. Tačiau tos pačios aplinkybės, iš dalies atitinkančios nukentėjusiosios parodymus, nurodytos ir M. P. 2010-12-30 pirminėje įtariamojo ap­klau­soje (t. 4, b. l. 6-13), kurioje dalyvavo jo gynėja, kur jis nurodė, kad įsėdus į automobilį nu­kentėjusiąją ramino, kad jai niekas nieko nedarys, kad R. J. pasakė, kad ji padarytų kam nors oralinį, po ko ji jam darė oralinį. Šias aplinkybės patvirtintos R. J. pirminiuose įtaria­mojo parodymuose (t. 3, b. l. 115-116), kur jis nurodė, kad jau išvažiavus iš miesto, K. B. liepė nukentėjusiajai čiulpti M. P. lytinį organą.

Šioms aplinkybėms prieštarauja liudytojo V. Ž., vežusio kaltinamuosius ir nukentėju­siąją, parodymai, kuriais savo išvadas grindė pirmosios instancijos teismas. Liudytojas V. Ž. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad automobilyje, kur buvo tylu, jis viską gerai gir­dėjo, N. S. sėdėjo per vidurį, ją matė gerai, ji neverkė. Oralinio sekso nebuvo, jo nepas­te­bė­ti negalėjo. Jo daryti niekas neliepė ir nevertė. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. buvo parodęs, kad K. B., M. P., R. J. ir N. S. ant galinės sėdynės kaž­ką kalbėjosi tarpusavyje, tačiau jis nesiklausė ir jų veiksmų nestebėjo. Be to, automobilyje grojo magnetola ir dėl to jų pokalbio negirdėjo. Todėl pagrįstai konstatuotina, kad liudytojo V. Ž. pa­ro­dymai yra prieštaringi. Šis liudytojas yra kaltinamųjų artimas pažįstamas. Paskesni jo paro­dy­mai labiau atitinka kaltinamųjų parodymus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojas yra ša­liškas ir siekė išdėstyti kaltinamiesiems labiau priimtiną poziciją ir išvengti galimos savo atsa­ko­mybės dėl bendrininkavimo.

Nukentėjusioji taip pat parodė, kad sodo namelyje K. B. jai liepė tenkinti kitus ir jį patį oraliniu būdu. Ji darė kaip liepiama, nes jų bijojo. K. B. jai sakė, kad ji niekur nesidės ir turės visiems tai daryti. Ji tai suprato kaip grasinimą. Sakė, jei nedarys, tai jie apskritai neparveš namo, pasiliks savo poreikiams tenkinti. Oraliniu būdu visus tenkino po kelis kartus. Tai liepė daryti ir K. B., ir jo draugai. Po to K. B. ją vertė šokti striptizą. Pradėjo šokti ir nusirengė iki apatinių. Užsinorėjo į tualetą, kur ją palydėjo M. P.. Jo prašė leisti pabėgti, prašė, kad neleistų jos žudyti. Jis atsakė, kad jos niekas nežudys. Po striptizo K. B. ją pastūmė ant lovos, pastatė į norimą padėtį, t. y. „šuniuku" ir vertė santykiauti vaginaliniu būdu. Ji bandė nusistumti, tačiau nepavyko, nes K. B. buvo už ją stipresnis. Tada K. B. vertė atlikti grupinį su M. P., D. L. ir juo. Taip ją išžagino visi vaikinai iš eilės mažiausiai po du kartus. Po to K. B. ją vertė įsidėti į burną jų trijų lytinius organus. Tada visi žagino analiniu būdu. Tada atvažiavo V.. V. taip pat pasiūlė turėti santykius su ja, tačiau šis atsi­sa­kė. Važiuojant iš sodo namelio atgal į (duomenys neskelbtini), R. J. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) sodą. Nors ji nesutiko, bet jie sakė, kad viskas jau sutarta ir kitaip nebus. K. B. sakė: "jei mane apgausi, tai kitą kartą bus dar blogiau nei dabar". Nuvažiavo į sodus. Namelyje R. J. pareikalavo lytinių santykių, grasino fiziniu smurtu. Suprato, kad jis ją muš. Jis santykiavo oraliniu, analiniu ir vaginaliniu būdu, kol kartu užmigo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visų kal­ti­namųjų parodymai tar­pu­savyje iki detalių sutampa. Pažymėtina, kad kaltinamieji parodymus sutiko duoti tik apklausus nuken­tėjusiąją bei visus liudytojus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jų paro­dy­mai prieštaravo vieni kitiems. Kaip minėta, M. P. pirminiuose parodymuose patvirtino tam tikrą prievartą prieš N. S. – kad jis su D. L. užstojo laiptinėje praėjimą kai­my­nams, kad jie nepraeitų iki merginos, kad leidžiantis liftui K. B. ranka buvo uždengęs nu­ken­tėjusiajai burną, kad ši nerėktų, kad prie automobilio K. B. buvo ranka apglėbęs merginą, o įsė­dus į automobilį nukentėjusiąją ramino, kad jai niekas nieko nedarys, kad R. J. nurodė jai kam nors padaryti oralinį, po ko ji jam tai darė. R. J. pirminėje įtariamojo apklausoje taip pat parodė, kad automobilyje nukentėjusioji verkė ir pergyveno, todėl gal kažkiek jie ją rami­no, kad iš­važiavus iš miesto K. B. liepė nukentėjusiajai čiulpti M. P. lytinį organą. Tuo tarpu K. B. neigė naudojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, neigė liepęs daryti oralinį auto­mo­bi­lyje ir nurodė, kad automobilyje oralinio apskritai nebuvo. D. L. irgi tvirtino nematęs jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, nurodė, kad oralinio automobilyje nebuvo ir nie­kas to daryti neliepė. Šio aplinkybės teikia pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamieji koregavo savo parodymus sau naudinga linkme siekdami išvengti atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusioji kaltinamųjų nebi­jojo, turėjo realią galimybę nuo jų pabėgti, nes ne kartą buvo išėjusi į tualetą lauke, matė pas kai­my­nus šviesą. Teismas laikė neįrodytu ir psichologinio smurto buvimo ar grasinimo tuoj pat panaudoti fi­zinį smurtą. Tačiau šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nukentėjusioji iš viso buvo apklausta šešis kartus ir visose įrodymų tyrimo stadijose tvirtino apie prieš ją vartotą fi­zi­nę prievartą ir grasinimus, kuo nukentėjusiosios pasipriešinimas buvo palaužtas, ir jos mintis apie galimą pasišalinimą neutralizuota. Nukentėjusioji nurodė, kad sodo namelyje į tualetą ją lydėjo M. P., kuris neleido pabėgti. Kartą į tualetą ėjo tik su striuke. Jai ne kartą buvo grasinta tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jis buvo panaudotas, grasinta, kad „plauks ant ledo lyčių“. Į R. J. sodo namelį nukentėjusioji buvo atgabenta visos kompanijos ir prigrasinus palikta R. J.. Akivaizdu, kad jos pasipriešinimas liko palaužtas, ji taip pat bijojo kaltinamojo. R. J. liepė nusirengti, grasino pa­nau­doti smurtą. Nors sodo namelio durys galimai ir nebuvo užrakintos, atsižvelgtina į tai, kad įvykis buvo gruodžio 26 d., apie 19 val., soduose, toli nuo miesto, tam­siu paros metas. Nukentėjusioji lifte buvo pametusi telefoną, kelio į miestą neži­nojo, buvo apsi­ren­gusi plona striuke. Todėl ir iš čia pasišalinti jos galimybė nereali.

Teisėjų kolegija, vertindamas agresyvų kaltinamųjų elgesį nuo pat bendravimo su nuken­tėjusiąja pradžios laiptų aikštelėje prie lifto, ką patvirtino liudytojai J. L. ir J. L., nemato pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais ir apie analogišką tolesnį kaltinamųjų elgesį su ja.

Nukentėjusiosios tėvas K. S. parodė, kad N. buto durų neatidarė apie pus­va­lan­dį. Dukrai ant kaklo iš abiejų pusių buvo du dideli šašai. N. nenorėjo kreiptis į policiją, nes bijojo. Nukentėjusiosios motina R. S. taip pat patvirtino, kad dukra N. namuose duris atidarė ne iškarto. Ji buvo išsigandusi ir verkė. Pa­klau­sus kas atsitiko, nešnekėjo, tik vėliau papa­sa­ko­jo, kad buvo pagrobta. Liudytojos S. S. ir A. M. parodė, kad nukentėjusioji S. S. po įvykio iš tikrųjų buvo labai pri­slėg­ta, su­gniuždyta, gulėjo lovoje ir nebendravo. Jos manančios, kad prieš nukentėjusiąją tikrai buvo naudota prievarta, neabejojančios, kad N. S. sako tiesą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji K. B., D. L., R. J. ir M. P. suvokė, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiosios N. S. valią. Aukštes­ny­sis teismas esminių nukentėjusiosios parodymų prieštaravimų nenustatė ir nemato jokio pagrindo jais netikėti. Nors nukentėjusiosios parodymai ir nebuvo visiškai nenuoseklūs, tačiau prieštaringais jie nelaikytini. Iš nukentėjusiosios parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagri­nė­jimo metu akivaizdu, kad nukentėjusioji kaltinamųjų bijojo, todėl suprantama, kodėl ji dėl išža­gi­ni­mo ir seksualinio prievartavimo į policijos pareigūnus nesikreipė nedelsiant. Tiek ši aplinkybė, tiek faktas, kad apklausiama nukentėjusioji neigė kaltinamųjų nurodytą aplinkybę, kad už pinigus atlik­da­vo seksualines paslaugas, ir ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų šia tema, apie tai vengė kal­bėti teisiamajame posėdyje, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ji kaltinamųjų lytinę aistrą ten­ki­no savo noru. Aplinkybė, kad pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo nuro­džiu­si, kad, jeigu ne tėvas, ji nebūtų kreipusis su pareiškimu, byloje nėra pagrįsta įro­dymais, to nepa­tvirtino ir teisme apklausti pareigūnai. Be to nukentėjusiosios nenoras viešinti seksualinio po­bū­džio kaltinamųjų veiksmus pats savaime nereiškia, kad šie veiksmai buvo atliekami su jos sutikimu.

Apylinkės teismas nuosprendyje vertindamas visų kaltinamųjų parodymus akcentavo, kad jie nuo pat pirmų paaiškinimų nurodė, kad N. S. pasamdė kaip laisvo elgesio merginą sek­sualinėms paslaugoms teikti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog kaltinamieji, prievarta atsigabenę nukentėjusiąją į K. B. sodybą, galimai sumokėjo jai už neva perkamas seksualines paslaugas, nesuteikia jiems teisių elgtis su ja kaip tinkamiems. Kolegija sprendžia, kad kaltinamųjų įsivaizduojamas seksualinių paslaugų pirkimas iš N. S. nepašalina atsakomybės už veiks­mus, kurie sudaro jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai vertino by­lo­je surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pri­taikė baudžiamąjį įsta­ty­mą (BK 2 str. 3 d.), tuo esmingai pažeidė BPK 301 str. nuostatas, kas su­kliu­dė priimti teisingą sprendimą, todėl sprendžia, kad prokuratūros ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai pagrįsti, Alytaus rajono apy­lin­kės teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas, priima­mas naujas nuos­prendis (LR BPK 329 str. 2 p.), kuriuo išteisintieji pripažįstami kaltais.

Visi kaltinamieji veikė vieningai – K. B., D. L. ir M. P. prievarta atsivedė nukentėjusiąją į automobilį, čia pradėjo seksualinio prievartavimo veiksmus, kurie toliau, kartu su prievartiniais lytiniais santykiais jų visų buvo tęsiami K. B. sodyboje ir R. J. sodo namely­je. Jeigu kuris iš kaltinamųjų tiesiogiai ir nenaudojo fizinio smurto ir grasinimų, tai bū­da­mas kartu matė, kaip tokiu būdu buvo palaužtas nukentėjusiosios pasipriešinimas, ir pasi­nau­do­da­mas tuo tenkino savo lytinę aistrą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad visi kaltinamieji veikė ben­drininkų grupėje.

Teisėjų kolegija, teismo posėdyje ištyrusi ir įvertinusi įrodymus, nustatė, kad K. B., D. L., M. P. ir R. J., veikdami bendrininkų gru­pėje, pa­naudodami fizinį smurtą, grasindami jį tuoj pat panaudoti, išžagino ir seksualiai prievartavo nuken­tė­jusiąją N. S., tai yra 2010 m. gruodžio 26 d., apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), 10-ojo aukšto bendrose patalpose K. B., D. L. ir M. P. grasinant tuoj pat pa­nau­do­ti bei panaudojant fizinį smurtą, o būtent: pa­sa­kius: „ne­no­rėjai su dviem, tai dabar reikės su ke­tu­riais“, K. B. nukentėjusiąją N. S. koridoriuje pastūmė, nuo ko ji galva atsitrenkė į sieną, ran­ka jai sudavė per galvą, jėga įsitempė į liftą bei jame ranka prismaugė, tuo nukentėjusiajai padarė nežy­mų svei­ka­tos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų kaklo dešinėje pusėje, taip atėmė jos ga­limybę prie­šin­tis, nusivedė nukentėjusiąją prie automobilio „Mitsubishi Pajero“, kur K. B. jėga įsodino į automobilį, M. P. laikant ją ir neleidžiant iš­lipti, atėmė nukentėjusiosios galimybę priešintis, automobiliui važiuojant, grasindami tuoj pat pa­nau­doti fizinį smurtą – kad ji „plauks ant lyčių Nemune“, K. B. panaudojant fizinę prie­var­tą – palenkiant nukentėjusiosios galvą, K. B., M. P. ir R. J. prieš nu­ken­tė­ju­siosios valią vertė čiulpti jų ly­tinius organus, taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, apie 16.20 val., esant palaužtai nukentėjusiosios N. S. va­liai priešintis, prieš jos valią nu­ve­žė į J. B. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), kur namo kam­baryje iki 19 val., grasindami, kad „bus blogiau“, pri­ver­tė N. S. nusirengti rūbus ir šokti striptizą, ir panaudodami fizinį į smurtą - pastumiant pa­sta­tydami į norimą vietą ir padėtį, lenkdami galvą bei panaudodami psichologinį smurtą, o būtent: matant kitiems bendrininkams, visi, įvesdami savo var­pas į nukentėjusiosios makštį, lytiškai santykiavo ne mažiau kaip po du kartus su N. S. prieš jos valią, taip pat versdami nu­kentėjusiąją čiulpti jų lytinius organus tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja N. S. prieš jos valią oraliniu būdu ne mažiau kaip po tris kartus, o K. B., D. L. ir R. J. – taip pat ir analiniu būdu ne mažiau kaip po du kartus, be to, D. L. vertė nukentėjusiąją atlikti jo lytinio organo frikcinius judesius rankomis, tai yra ten­kino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu. R. J. tęsdamas savo nu­si­kalstamą veiką, apie 20 val., esant palaužtai nu­kentėjusiosios N. S. valiai prie­šin­tis, prieš jos valią nusivežė ją į (duomenys neskelbtini), esan­čią (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančio sodo namelyje (duomenys neskelbtini), iki 23 val. privertė N. S. prieš jos valią čiulpti jo lytinį organą ir taip tenkinti jo lytinę aistrą ora­liniu būdu ne mažiau kaip tris kartus, įves­damas savo lytinį organą jai į analinę angą, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, bei įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, lytiškai san­tykiavo su N. S. ne mažiau kaip du kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu K. B., D. L., R. J. ir M. P. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai – seksualinis prievartavimas au­to­mobilyje (BK 150 str. 2 d.), po to išžaginimas ir seksualinis prievartavimas J. B. priklau­san­čioje sodyboje (BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d.), o R. J. – dar ir seksualinis prievartavimas ir išžaginimas jam priklausančiame sodo namelyje (149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos aplinkybių ir kaltinamųjų vėlesnių veiksmų, jie turėjo tikslą patenkinti savo ly­tinę aistrą su nukentėjusiąja. K. B., D. L. ir M. P. prievarta atsivedė N. S. į au­to­mobilį, kuriuo važiuojant K. B., M. P. ir R. J. pradėjo sek­sua­linį prie­var­tavimą, o vėliau K. B. sodyboje visi tęsė prievartinius lytinius santykius ir seksualinį prie­vartavimą, taip tenkino savo lytinę aistrą visą vakarą įvairiais būdais po keletą kartų. O R. J. savo nu­sikalstamus veiksmus tęsė ir savo sodo namelyje. Seksualinio prievartavimo ir išža­gi­ni­mo veiksmai buvo vykdomi nuosekliai, be pertraukos, tos pačios asmenų grupės, toje pačioje vie­to­je, išskyrus neilgą laiko tar­pą, kol N. S. buvo nugabenta į R. J. sodo namelį. Šiomis aplinkybėmis teisėjų ko­legija spren­džia, kad kaltinamųjų veika yra tęstinė, visus jų veiks­mus vienija vieninga tyčia, todėl nėra pa­grindo išskirti nusikalstamus veiksmus automobilyje, K. B. sody­bo­je ir vėliau R. J. sodo namelyje kaip savarankiškas nusikalstamas veikas, šios veikos kva­lifikuojamos kaip vie­nas sek­sualinis prievartavimas ir išžaginimas.

R. J., atlikdamas seksualinio prievartavimo ir prievartinių lytinių santykių veiks­mus savo sodo namelyje, pasinaudojo nukentėjusiosios būkle po patirto bendrininkų grupės seksua­linio prievartavimo ir išžaginimo, todėl jo veiksmai taip vertinami kaip tęstinė nusikalstama veika ir atskirai nekvalifikuojama.

Visi kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai san­ty­kiavo su ja, taip pat tenkino lytinę aistrą analiniu (K. B., D. L. ir R. J.), oraliniu (visi) ir kitokio fizinio sąlyčio būdu (D. L.), todėl visų jų nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę K. B., D. L., R. J. ir M. P., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininkų asmenybes ir bylos aplinkybes. Kaltinamieji padarė po du sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.), už kuriuos įstatymas nu­mato tik laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimai tęsėsi visą vakarą, buvo naudojamas ne tik psi­chi­nis, bet ir fizinis smurtas, naudojant fizinį smurtą padarytas nesunkus kūno sužalojimas, tačiau sun­kesnių fizinių pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių nėra. Kaltinamajame akte buvo nurodyta jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas vei­kas padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kals­tamos veikos padarymui. Prokuroro apeliaciniame skunde konstatuota, kad kaltinamųjų atsakomybę sun­ki­nančių aplinkybių nėra, todėl teisėjų kolegija šių sunkinančių aplinkybių nesvarsto, kadangi ištei­sin­tųjų padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4 d.). Aplinkybės, kad veiką padarė bendrininkų grupė, tei­sė­jų kolegija nevertina kaip sunkinančios kal­tinamųjų atsakomybę ir dėl tos priežasties, kad ši aplinkybė yra kva­li­fi­kuojanti jų nusikalstamą vei­ką. Skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, kad K. B. praeityje teistas du kartus, tačiau teis­tu­mas išnykęs (t. 3, b. l. 53-54). Jis nevedęs, 50 procentų nedarbingas, ne kartą baustas administracine tvar­ka (t. 3, b. l. 55-58), cha­rak­terizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 84). D. L. neteistas (t. 3, b. l. 103), nevedęs, nedirbantis. R. J. neteistas (t. 3, b. l. 156), vedęs (t. 3, b. l. 158), nedir­bantis. M. P. neteistas (t. 4, b. l. 46), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavėju (t. 5, b. l. 131-132), charak­ter­i­zuo­ja­mas teigiamai (t. 5, b. l. 133, 146).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo prin­cipo įgyvendinimo, K. B., D. L., R. J. ir M. P. skirtinos bau­džia­mojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, o jų dydis nustatytinas mažes­nis, nei įstatymo sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai. K. B. nusikalstamoje vei­koje rodė didžiausią iniciatyvą, todėl jam skiriama griežtesnė bausmė.

Kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai, todėl teismas su­ben­drina skiriamas bausmes apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Kaltinamieji K. B., D. L. ir R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikyti dvi dienas (t. 3, b. l. 2, 3, 65, 66, 109, 110). Šis laikas įskaitomas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Nukentėjusioji N. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 53-56). BPK 109 str. nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar netur­ti­nę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieš­kinį. Sutinkamai su Lie­tuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pa­žeminimas, bendravimo gali­mybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įsta­ty­mas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nuken­tė­ju­siojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompen­sa­ci­ją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas netur­ti­nės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, dėl nusi­kals­ta­mos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat są­ži­ningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Vertindamas N. S. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamųjų tyčiniai nusikalstami veiksmai su nukentėjusiąja truko visą vakarą, ji patyrė didelį pa­že­mini­mą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamas psichologines pasekmes, jos gyvenimo si­tu­acijos išviešinimą, nesuprantančių žmo­nių pasmerkimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki­teis­mi­nis tyrimas ir bylos teisminis nagri­nė­jimas tęsėsi ilgą laiką, tai taip pat sukėlė neigiamas emocijas. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta. Tačiau atsi­žvelg­tina į tai, kad kaltininkų nusikalstami veiksmai sunkesnių fizinių pasekmių nukentėjusiajai nesu­kė­lė. Byloje nėra duomenų apie kalti­na­mųjų pasiturinčią turtinę padėtį arba ženklias pajamas, todėl teismas mažina nukentėjusiosios pra­šomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nukentėjusiosios atstovas Alytaus rajono apylinkės teisme prašė priteisti iš kaltinamųjų pro­ceso išlaidas. Nukentėjusiosios apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti iš kaltinamųjų vals­ty­bei pro­ceso išlaidas. Teismui pateiktas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos spren­dimas dėl šios pagalbos teikimo N. S. ir pažyma dėk antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 6, b. l. 118, 119). Šios išlaidos sudaro 4196,55 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų valstybei lygiomis dalimis (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Nukentėjusiosios N. S. atstovė advokatė V. N. pateikė teismui 1000 Lt sąskaitą už atstovavimą Kauno apygardos teisme. Sąskaita išrašyta Lietuvos Caritas. Duomenų apie nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismui nepateikta, todėl šios iš­laidos iš kaltinamųjų neišieškomos (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios N. S. megztinis, puspaltis, džinsai, marškinėliai ir kelnaitės, K. B. lovatiesė, saugomi Aly­taus apskrities VPK (t. 1, b. l. 99), grąžintini savininkams N. S. ir K. B. (BPK 95 str. 1 d. 5 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – balto audinio atkarpa ir už­tiesalas, trys buteliai nuo degtinės, dvi čiužinio iškarpos, daktiloskopinė plokštelė su mikro­da­lelėmis, N. S. veido nuoplovų tamponas ir abiejų rankų nagų nuokarpos, tepinėlis, N. S., K. B., D. L., R. J., M. P. seilių ėminiai ir nuoplovų tamponai, saugomi Alytaus apskrities VPK (t. 4, b. l. 113), yra menkaverčiai arba neturi turtinės vertės, todėl sunaikintini (BPK 95 str. 1 d. 3 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 328 str. 1 p. ir 3 p., 329 str. 2 p., 331 str. 1 d. ir 2 d.,

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. ir nuteisti:

- pagal BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – nuo sulaikymo dienos.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti K. B. sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas – 2010 m. gruodžio mėn. nuo 29 d. iki 31 d.

Kardomąsias priemones K. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą perio­diškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. ir nuteisti:

- pagal BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – nuo sulaikymo dienos.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti D. L. sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas – 2010 m. gruodžio mėn. nuo 29 d. iki 31 d.

Kardomąsias priemones D. L. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įparei­gojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. ir nuteisti:

- pagal BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – nuo sulaikymo dienos.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti R. J. sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas – 2010 m. gruodžio mėn. nuo 29 d. iki 31 d.

Kardomąsias priemones R. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpa­rei­gojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. ir nuteisti:

- pagal BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – nuo sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones M. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įparei­go­jimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Nukentėjusiosios N. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti N. S. iš K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., as­mens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai dvidešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti valstybei iš K. B., D. L., R. J., M. P. po vieną tūkstantį keturiasdešimt devynis litus proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- nukentėjusiosios N. S. megztinį, puspaltį, džinsus, marškinėlius ir kelnaites grąžinti N. S.;

- lovatiesę grąžinti K. B.;

- balto audinio atkarpą ir užtiesalą, tris butelius nuo degtinės, dvi čiužinio iškarpas, 1 dak­tiloskopinę plokštelę su mikrodalelėmis, N. S. veido nuoplovų tamponą ir abiejų rankų nagų nuokarpas, tepinėlį, N. S., K. B., D. L., R. J., M. P. seilių ėminius ir nuoplovų tamponus sunaikinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.