Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gudyno ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kelmės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimų M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. birželio 7 d. surašė M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 22.10 val. Kelmės rajone, Mockaičių kaime vairavo transporto priemonę (traktorių), neturėdamas teisės jos vairuoti, kadangi teisės vairuoti nėra įgijęs; nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų. Nurodė, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 59 ir 275 punktų reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje.

II.

Kelmės rajono policijos komisariatas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. priimtus nutarimus ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo teisme. Nurodo, kad byloje yra duomenų, jog M. M. vairavo transporto priemonę ne tik neturėdamas tam teisės, tačiau ir neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai yra jis padarė ne tik pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, bet ir pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje. Atskirti šių pažeidimų laike neįmanoma, nes jie buvo daromi vienu metu, be to, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas. Tad šiuo atveju yra teisės pažeidimų, numatytų ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, idealioji sutaptis. Pažymėjo, jog nors ATPK 224 straipsnis, nustatantis apylinkės teismo kompetenciją, nenumato, kad apylinkės teismas nagrinėtų bylas, iškeltas pagal ATPK 123 straipsnį, pagal ATPK 225 straipsnį šios kategorijos bylas nagrinėja policijos institucijos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs galimybę skirti teismui nuobaudą už pažeidimo, nenumatyto ATPK 224 straipsnyje, padarymą.

M. M. atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant kaltinimą M. M. , nurodyta tai, kad jis vairavo transporto priemonę (traktorių), neturėdamas teisės jo vairuoti, nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 59 ir 275 punktų reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. birželio 16 d. nutarimu konstatavo, jog jo kaltė padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalies pažeidimą – tai yra kad jis, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, vairavo traktorių – įrodyta byloje surinktais įrodymais ir už šio pažeidimo padarymą skyrė jam administracinę nuobaudą. Tačiau tos pačios dienos kitu nutarimu administracinę bylą dalyje dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalies pažeidimo – kad M. M. vairavo neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu – perdavė nagrinėti Kelmės rajono policijos komisariatui, padaręs išvadą, jog nurodytą pažeidimą įgaliota nagrinėti policija (ATPK 225 straipsnis).

Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, atskirti nurodytų – ATPK 128 straipsnio 1 dalies ir ATPK 123 straipsnio 5 dalies – pažeidimų laike neįmanoma, nes jie buvo padaryti vienu metu, be to, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas. Taigi šiuo atveju yra ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų idealioji sutaptis.

ATPK 224 straipsnyje, nustatančiame apylinkės teismo kompetenciją, nėra numatyta, kad apylinkės teismai nagrinėtų bylas, iškeltas pagal ATPK 123 straipsnį. Nurodytas bylas pagal ATPK 225 straipsnį yra įgaliota nagrinėti policija. Tačiau kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Lietuvos vyriausiasis administracinis jau yra pripažinęs galimybę apylinkės teismui skirti nuobaudą už pažeidimo, nenumatyto ATPK 224 straipsnyje, padarymą, nurodydamas, jog „tai, kad administracines bylas dėl ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų yra priskirta nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai (ATPK 233 straipsnis), teismui nekliudo šiuo konkrečiu atveju veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, nes tokia teismo teisė numatyta ATPK 284 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismo teisė pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą išplaukia iš teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, vaidmens. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuobaudą, veikia kaip pirmosios instancijos teismas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės tuo, kad jo administracinę bylą nagrinės ne Valstybinė darbo inspekcija, o apylinkės teismas, nėra suvaržomos. Be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucijos“ (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 279-280).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-575-2303-08, idealiąją sutaptį sudarančių pažeidimų, tai yra iš esmės vieno teisei priešingo poelgio, išskaidymas nagrinėjimui atskirose institucijose gali sukelti tokią situaciją, kai dėl to pačio poelgio turėtų spręsti dvi ar daugiau skirtingų institucijų, ir dėl to gali būti priimti priešingi, nesuderinami sprendimai. Antra, tai turėtų neigiamos įtakos pažeidėjo atsakomybei, nes šiuo atveju būtų dirbtinai išskaidytas vienas poelgis (transporto priemonės vairavimas, pažeidžiant nustatytas taisykles) ir už idealiąją sutaptį sudarančius pažeidimus asmuo būtų baudžiamas skirtingų organų nutarimais, tokiu būdu negalint skirti subendrintos nuobaudos pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį. Trečia, nebūtų vienodos apeliacinės procedūros.

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, tai pat ir į tai, kad buvo surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jį surašęs policijos pareigūnas turėjo įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl visų nagrinėjamos bylos protokole nurodytų pažeidimų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimai naikintini, grąžinant M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimą, kuriuo administracinė byla dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo perduota nagrinėti Kelmės rajono policijos komisariatui, ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimą, kuriuo M. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį nubaustas 500 litų bauda, panaikinti ir M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.