- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- A5.-1307-949/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01206-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rima Gudienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. R.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama J. R., gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.
Siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio 1 dalies straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina nustatyti: 1) kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Nors J. R. nepripažino padariusi pažeidimus, tačiau išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad J. R. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), 2020 m. rugsėjo 11 d. objektyvaus patikrinimo pažyma Nr. (27.13) FR1042-3154 (b. l. 4-5), J. R. paaiškinimu (b. l. 6), D. S. paaiškinimu (b. l. 7), 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. rugsėjo 11 d. mokesčių administratoriaus nurodymais (b.l.8,9) ir kita rašytine bylos medžiaga. Būdama darbdavė, J. R. privalėjo būti susipažinusi su darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir turėjo užtikrinti, kad visi darbuotojai dirbtų legaliai. Teismo posėdžio metu J. R. nurodė, kad D. S. parašė prašymą dėl darbo ir pasirašė sutartį liepos 21 d. ir ji tą pačią dieną pranešė buhalterei, kuri turėjo perduoti duomenis Sodrai apie asmens įdarbinimą, tačiau buhalterė laiku nepranešė dėl to, kad buvo sutrikusi sistema. Pateikdama tokį paaiškinimą, J. R. iš esmės patvirtina, kad darbo sutartis su D. S. buvo sudaryta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Aukščiau aptartuose teisės aktuose imperatyviai nurodyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. J. R. neginčija aplinkybės, kad D. S. 2020 m. liepos 21 d. atliko jos pavestas darbines funkcijas, nors apie šio asmens įdarbinimą tuo metu dar nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tokiu būdu leisdama darbuotojui dirbti nelegaliai ir už tai jai taikytina ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė.
Be to, J. R. teigė, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikusi prašomus dokumentus, nes pavedė buhalterei tai padaryti ir mano, kad buhalterė viską įvykdė. Tačiau teismas su tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiais negali sutikti. Pažymėtina, jog Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio nuostatose mokesčių administratoriui numatyta teisė gauti iš mokesčių mokėtojų buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus. Todėl, šiuo konkrečiu atveju, mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai nurodė J. R. pateikti nurodytus dokumentus, o J. R., būdama juridinio asmens vadove, turėjo pareigą reikalaujamus dokumentus pateikti, tačiau to nepadarė. Nors ir nurodė, kad pavedė tai padaryti buhalterei, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad mokesčių administratoriaus nurodymai buvo laiku ir tinkamai įvykdyti. J. R. teiginiai, jog ji pavedė buhalterei pateikti dokumentus ir mano, kad buhalterė tai padarė, patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmuo nesiėmė pakankamų kontrolės priemonių ir nepatikrino, ar jos pavedimas pateikti reikalaujamus dokumentus mokesčių administratoriui buvo tinkamai įvykdytas. Neatlikusi šių veiksmų, J. R., kaip atsakingas asmuo, turi prisiimti dėl šių veiksmų neatlikimo kilusias neigiamas pasekmes, užtraukiančias jai administracinę atsakomybę.
Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, J. R. tinkamai nepranešdama apie D. S. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui bei kliudydama įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė šių pareigūnų reikalavimo – pateikti prašomus dokumentus, šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje bei ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. R. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, anksčiau nebuvo bausta už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, dirba, nurodė, kad viena augina nepilnamečius vaikus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti J. R. skiriant minimalias baudas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalies ir ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijose. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, J. R. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – ANK 95 straipsnio 1 dalies – ribose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 95 straipsnio 1 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
J. R. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje ir ją nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio bauda;
- pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį – 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. R. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto ROIK Nr. 20123334086 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.