- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-1327-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- V. V., I. V.
- Advokatai
- Paulius Čerka, Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovės atstovams A. D. ir advokatui Pauliui Čerkai, atsakovų atstovei advokatei Ingai Blaževičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. D. ir atsakovų V. V., I. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-574-615/2009 pagal ieškovės V. D. patikslintą ieškinį atsakovams V. V., I. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovų V. V. ir I. V. patikslintą priešieškinį ieškovei V. D. dėl gyvenamojo namo, ūkio pastatų, žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. D. patikslintu ieškiniu prašė leisti atsidalinti natūra gyvenamąjį namą pagal arch. R. P. pateiktą projektą iš bendrosios dalinės nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): ieškovei nuosavybės teise priskiriant projekte numatytas patalpas iš viso plotas 67.66 kv. m., atsakovams V. V. ir I. V. nuosavybės teise priskiriant projekte numatytas patalpas, iš viso plotas 62.46 kv. m.; atidalinti natūra pagal pateiktą projektą iš bendrosios dalinės nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą: ieškovei V. D. nuosavybės teise priskiriant performuojamą sklypo dalį pagal projektą (pažymėta taškais 9, 8, 7, 6, 5, 10, 11) (plotas 199 kv. m.), atsakovams V. V. ir I. V. nuosavybės teise priskiriant performuojamą sklypo dalį pagal pateiktą projektą (pažymėta taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9) (plotas 401 kv. m.); reikalavimą dalinti žemės sklypą išskirti į atskirą bylą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnį yra nustatyta, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. Šiuo atveju nėra padaryti pakeitimai dėl priklausinio, todėl ginču dalinamas pastatas nelaikomas žemės sklypo priklausiniu. Be to, teisiškai galima dalinti priklausinį atskirai nuo pagrindinio daikto. Pagal CK 4.19 straipsnio nuostatas priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Taigi, įstatymas pagrindinį daiktą ir jo priklausinį sieja ne su jų fizinėmis savybėmis (buvimą greta vienas kito ir pan.), o su jų bendra ūkine paskirtimi, tarnavimu vienas kitam, t.y. įstatymas kalba apie šių daiktų funkcinį ryšį. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. CK 4 knyga nustato, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas tik jei šalys nesusitarė ko kitą, t.y. nėra imperatyvaus reikalavimo, jog visuomet priklausinį turi ištiki pagrindinio daikto likimas. Būtent priklausinio apibrėžime naudojamas savarankiškumo kriterijus ir reiškia, kad juo kaip savarankišku daiktu galima disponuoti ir valdyti atskirai nuo pagrindinio, jei to siekia jo savininkas. Todėl ieškovės nuomone, yra įmanoma dalinti dalų namą nebūtinai kartu su žemės sklypu. Namą dalinti kartu su žemės sklypu yra daugeliu atveju tikslingiau (nors įstatymas būtinai to nereikalauja), tačiau mano, kad sklypas gali būti dalinamas tik tuomet, jei ant jo esantis namas turi sublokuoto, o ne dvibučio namo teisinį statusą. Priešieškiniu siūlomas žemės dalinimas ženkliai ir neproporcingai pakenktų esamo sklypo vertei ir naudojimui - pagal atsakovų pateiktą pasiūlymą, ieškovei siūlomas suformuoti žemės sklypas būtų netaisyklingos formos ir esminiai nebefunkcionalus. Pateiktame teismui turto vertinime matyti, kad atsakovų siūlomas sklypo padalinimo būdas sumažintų žemės vertę, t.y. išlaikytų esamo turto vertę tik 79 procentais. Taigi, atsakovų prašomas padalinimo būdas padaro CK nurodytą neleistiną ir neproporcingą esamam daiktui žalą. Ieškovės pateiktuose žemės sklypo verčių skaičiavimuose matyti kaip skiriasi žemės sklypo vertė, kai sklypas dalinamas neatsižvelgiant į funkcionalumą. Ieškovė prašo padalinti žemės sklypą tokiu būdu, kuris leistų išlaikyti vieno aro vertę praktiškai nepakitusią, t.y. nepadarytų neproporcingos žalos esamam daiktui. Jei būtų dalinamas žemės sklypas ir padalinti kiemo statiniai ir ūkiniai pastatai, mano, kad turėtų būti nustatyta papildoma kompensacija už atsakovams tenkantį didesnį ūkinių pastatų plotą ir vertę. Pagalbiniai įrenginiai (šuliniai) yra nedalintini, nes yra nedalūs kaip daiktai dėl savo funkcijų. Taip pat ieškovė nurodė, kad žemės sklypas gali būti padalintas natūra tik tuo atveju, jei jame jau būtų sublokuotas dvibutis namas. Esminė dalinimo sąlyga yra reikalavimas, kad sklypo riba negali būti po pastatu, išskyrus vienintelį atvejį - kai tai sutampa su sublokuoto pastato susijungimo riba. Šiai dienai faktiškai ginčo pastatas yra dvibutis namas, tačiau jis nelaikytinas sublokuotu namu, todėl esamas sklypas po namu natūra dalinamas būti negali. Todėl tik išsprendus ginčą dėl namo padalinimo į sublokuotą dvibutį namą ir šį sprendimą įgyvendinus būtų galima spręsti žemės sklypo po namu dalinimo klausimą.
Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal architektės R. B. parengtą planą, nustatyti V. V. ir I. V. nuosavybės teisę į tokias gyvenamojo namo patalpas: 2-1 (4,28 kv. m.), 2-2 (17,48 kv. m.), 2-7 (17,36 kv. m.), 2-8 (17,70 kv. m.), 2-9 (1,09 kv. m.), 2-10 (4,16 kv .m.), viso 62,07 kv. m., ieškovei V. D. nustatyti nuosavybės teisę į tokias gyvenamojo namo patalpas: 5-1 (9.35 kv. m.), 5-2 (14,08 kv. m.), 5-3 (8,19 kv. m.), 5-4 (12,30 kv. m.), 5-5 (2,48 kv.m.), 5-6 (1,96 kv. m.), 5-7 (18,75 kv .m.), viso 67,11 kv .m., bei įpareigoti ieškovę V. D., pusiau, bendromis lėšomis kartu su atsakovais pagal minėtą planą, įrengti lengvos konstrukcijos daugiasluoksnę mūrinę 270 mm atitvarą patalpose, pažymėtose 2-3 ir 2-4; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliekant V. V. ir I. V. nuosavybės teises į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtą plane 2I1p ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 3I1p, ieškovei V. D. paliekant nuosavybės teises į ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5I1p; „atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal pateiktą 2007-05-10 UAB „Žemėtvarkos darbai“ dalį pagal architektės R. B. paruoštą žemės sklypo planą, paliekant ieškovei V. D. nuosavybės teises į žemės sklypą pažymėtą plane „A“, viso 199 kv.m.“, atsakovams V. V. ir I. V. palikti nuosavybės teises į žemės sklypą pažymėtą plane „B“, viso 401 kv.m.; nustatyti servitutą, suteikiantį teisę ieškovei V. D. naudotis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėtu raide „B“, kai prižiūrimi ir remontuojami kanalizacijos šuliniai, esantys minėtame žemės sklype; nustatyti, kad kiemo statiniai-kiemo aikštelė, tvora, esantys (duomenys neskelbtini), V. V. ir I. V. ir V. D. nuosavybės teisės atitenka tokia tvarka: tam, kurio sklypo dalyje jie yra.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodė, kad 1993-08-16 pirkimo pardavimo sutartimi jie įsigijo 48/100 dalis gyvenamojo namo, esančias (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniu-kiemo statiniais (kiemo aikštelė, tvora, 3 vnt. kanalizacijos šuliniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 48/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane pažymėtas 2I1m, 48/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane pažymėtas 3I1m, 48/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane pažymėtas 5I1m, sutarties reg. Nr. (duomenys neskelbtini). 1969-04-15 sutartimi, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , tarp buvusių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkų buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu. Nusipirkus dalį namų valdos, pagal ankščiau nustatytą naudojimosi tvarką ir naudojosi gyvenamuoju namu. 1998-03-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P-19/98-0233 nusipirko 401/600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendras žemės sklypo plotas: 0,0600 ha. Atsakovai ir ieškovė yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Atsakovų nuomone, jų pateiktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo planas parengtas taip, kad po atidalinimo šalys galėtų laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti joms atitekusia pastato dalimi, nepaliekant šalims patalpų, kuriomis jie turėtų naudotis bendrai. Šis planas parengtas atsižvelgiant į bendrasavininkų dalis, atitvara suprojektuota taip, kad kuo mažiau sumažintu abiejų butų naudingą plotą. Atsakovų patektame plane siūloma 27 cm storio mūrinė daugiasluoksnė atitvara, įrengta per visą namo aukštį pilnai atitinka STR 2.01.04:2004 normatyvinius reikalavimus ir yra 1 tipo ugniasienė, todėl netikslinga mūryti ieškovės plane nurodytą 38 cm pilnavidurę sieną, kurios garso izoliavimo savybės žemesnės klasės. Be to, ieškovės pateiktame plane siena suprojektuota kampais, ne vienoje linijoje, kas ne tik apsunkina jos įvykdymą, bet ir komplikuoja konstrukcijų sprendinius ateityje, norint rekonstruoti pastatus. Taip pat neaiški žemės riba po pastatu, po minėta siena. Ieškovės dabar naudojamas plotas yra 48,36 kv.m., tai yra 37 % bendro namo ploto. Pagal pateiktą projektą numatoma išplėsti ieškovei plotą iki 52 % namo ploto, formuojant ieškovei priklausančius 67,11 kv.m., prijungiant 18,75 kv.m. ploto kambarį, pažymėtą pridedame „namo plane po patalpų atidalinimo“, eksplikacijoje Nr. 7. Šis kambarys suformuojamas atskiriant iš atsakovų naudojamų patalpų, gretimų ieškovės butui, pažymėtų pridedame „esamo gyvenamojo namo plane“ Nr. 3 ( 2-3/10,39 kv.m.) ir 4 (2-4/10,43 kv.m.) įrengiant lengvos konstrukcijos daugiasluoksnę karkasinę 270 mm storio atitvarą ir suformuojant vieną erdvų 18,75 kv.m. (Nr. 7) ploto kambarį. Šie remonto darbai turėtų būti atlikti bendromis šalių lėšomis, kadangi namo atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės sukuriant atskirus turtinius vienetus, vertintinas kaip nekilnojamojo turto pagerinimas. Taip pat atsakovai nurodė, kad šioje byloje taip pat tikslinga išspręsti ūkinių pastatų atidalinimo klausimą. Pagal dabartiniu metu nusistovėjusią tvarką, atsakovai naudojasi ūkiniais pastatais, esančiais jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, pažymėtais plane 311 m ir 211 m. Atsakovė naudojasi ūkiniu pastatu, esančiu jos naudojamojoje sklypo dalyje, pažymėtu plane 511 m. Pagal tokią nusistovėjusią naudojimosi tvarką ūkiniais pastatais atsakovai ir siūlo atidalinti ūkinius pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, atsakovams prašomi palikti ūkiniai pastatai yra panašios vertės kaip ir ieškovei skirtino ūkinio pastato, todėl atsakovai mano, kad toks atidalinimo būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų. Atidalinus gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslinga išspręsti ir žemės sklypo atidalinimo klausimą. Pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo atidalinimo projektą, ieškovei atitenka žemės sklypas, plane pažymėtas raide „A“ - 199 kv.m., atsakovams atitenka žemės sklypas, pažymėtas raide „B“ - 401 kv.m. Atsakovų nuomone, plane nurodyti žemės sklypai po atidalinimo atitinka šalių turimas žemės sklypo nuosavybės dalis, nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių bei teisėtų interesų. Iš pateikto žemės sklypo atidalinimo projekto matyti, kad kanalizacijos šuliniai, kuriais naudojasi ir ieškovė, patenka į atsakovams skiriamą žemės sklypą, todėl tikslinga nustatyti servitutą, suteikiantį teisę ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta raide „B“, kai prižiūrimi ir remontuojami kanalizacijos šuliniai, esantys minėtame žemės sklype.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. D. 23,20 Lt, o iš atsakovų V. V. ir I. V. po 11,60 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra pareikštas darant visą eilę elementarių lietuvių kalbos gramatikos ir logikos klaidų, todėl negali būti tenkinamas vien dėl tokios reikalavimo formuluotės (tokio reikalavimo tenkinimo atveju teismo sprendimo nebūtų įmanoma vykdyti). Tačiau pasisakydamas tiek dėl ieškinio ir tiek dėl priešieškinio reikalavimų esmės teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovai nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, parengtų ir patvirtintų Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Atsakovų ir ieškovės pateikti planai -projektai yra paruošti kadastrinių matavimų, o ne žemės sklypo pertvarkymo projektų pagrindu. Todėl negali būti atidalintos atsakovų ir ieškovės dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, remiantis ieškovės ir atsakovų pateiktais planais - pasiūlymais, kurie buvo parengti neturint įstatymų nustatyta tvarka apskrities viršininko išduotų statinio pertvarkymo planavimo sąlygų. Be to, ieškovės ir atsakovų pateikti projektai akivaizdžiai neatitinka teisės aktų reikalavimų - siūlomas naujai suformuoti ieškovei priskirtinas turtinis vienetas (žemės sklypas) neatitinka teisės aktuose nurodyto minimalaus 0,04 ha ploto dydžio. Be to, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimus, žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas (ieškovei ir atsakovams priklausantis namas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas), išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Taip pat teismas pažymėjo, kad ir ieškovę atstovaujantis advokatas teismo posėdžio metu pripažino, kad reikalavimo atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, pagal ieškovės pateiktą projektą - pasiūlymą, šiuo metu nebūtų galima realizuoti, kadangi toks atidalinimas būtų galimas tiktai ieškovei ir atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą įstatymų nustatyta tvarka įregistravus kaip du blokuotus namus.
Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atidalinti šalims gyvenamąjį namą, teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovų pateikti namo dalies atidalinimo projektai - pasiūlymai, iš esmės yra sąlyginiai, kadangi juos būtų galima įgyventi tiktai ateityje atsiradus visai eilei papildomų sąlygų. Ieškovė ir atsakovai visų pirma turėtų surasti piniginių lėšų ugniasienės statybai. Šiai sąlygai ateityje įvykus, ieškovė ir atsakovai privalėtų įstatymų nustatyta tvarka gauti leidimą ugniasienės statybai. Šiai sąlygai ateityje įvykus, ugniasienė turėtų būti pastatyta. Ir tiktai ateityje atsiradus visoms šioms sąlygoms, būtų galima įvykdyti teismo sprendimą dėl namo atidalinimo. Be to, teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovų pateikti nuosavybės teise jiems priklausančios namo dalies atidalinimo projektai - pasiūlymai, taip pat neatitinka įstatymų ir visos eilės poįstatyminių aktų reikalavimų. Statinio atidalinimo projekto rengimą organizuoti privalo statinio savininkas (savininkai). Jis (jie) visų pirma privalo paduoti atitinkamai savivaldybei prašymą leisti rengti statinio pertvarkymo projektą ir gauti planavimo sąlygas. Tačiau ieškovė ir atsakovai teismui nepateikė statinio formavimo ir pertvarkymo projektų, parengtų ir patvirtintų įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės ir atsakovų pateikti planai -projektai, yra paruošti kadastrinių matavimų, o ne statinio pertvarkymo projekto pagrindu. Projekto rengėjas statinius privalo pertvarkyti pagal planavimo organizatoriaus reikalavimus, jeigu jie neprieštarauja savivaldybės leidime nurodytoms planavimo sąlygoms. Todėl tik įstatymuose nustatyta tvarka savivaldybei išdavus statinio pertvarkymo planavimo sąlygas, galima įvertinti, ar yra teisės aktuose nurodytos sąlygos atidalinti pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o teismas negali atidalinti ieškovės ir atsakovų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato, remdamasis ieškovės ir atsakovų pateiktais planais - pasiūlymais, kurie buvo parengti neturint įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės išduotų statinio pertvarkymo planavimo sąlygų. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovę atstovaujantis advokatas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad ieškovės teismui pateiktame gyvenamojo namo atidalinimo plane - pasiūlyme nurodyta tiktai būsima kokybinė prašomų atidalinti patalpų būklė, plotų paskaičiavimai nėra visiškai tikslūs - pateiktame plane nėra paskaičiuoti ir nurodyti sieninių pertvarų pločiai, nėra paskaičiuoti ir nurodyti patalpų plotų, iki ieškovės siūlomos ugniasienės įrengimo ir po to, skirtumai (184 b.l.). Todėl teismas nurodė, kad negali būti atidalinta ieškovės ir atsakovų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato, remiantis ieškovės pateiktu planu - pasiūlymu, kuris nėra visiškai tikslus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinio reikalavimus patenkinti. Nurodo, kad su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškinys, nesutinka dėl šių motyvų:
1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad pateiktas projektas parengtas be projektavimų sąlygų. Apeliantės nuomone, tokių sąlygų išdavimas yra neįmanomas, nes jas išduoda savivaldos įstaiga tik po to, kai abu bendraturčiai kreipiasi dėl statinio rekonstrukcijos, o šiuo atveju dėl to vyksta ginčas tarp šalių. Taigi, iš teismų praktikos (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis, 2009 m. kovo 20 d. nutartis) matyti, kad šioje stadijoje bendraturčiui yra pateikiamas priešprojektinis pasiūlymas – eskizinis projektas, kuriame yra tokie duomenys, kaip pločiai, aukščiai, darbų pobūdis. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad jos pateiktas projektas yra netikslus, kadangi jis pilnai atitinka eskizinio projekto reikalavimus, nors ir nėra techninis statybos projektas. Be to, tik apeliantės projekte yra numatyta būtinoji ugniasienė, kas atitinka STR 2.02.09:2005 29 punkto reikalavimus.
2. Net ir nustatęs, kad sklypo dalinimas nėra įmanomas esamoje stadijoje, teismas galėjo išspręsti namo padalinimo klausimą. Pirma, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnį yra nustatyta, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. Šiuo atveju nėra padaryti pakeitimai dėl priklausinio, todėl ginču dalinamas pastatas nelaikomas žemės sklypo priklausiniu. Be to, teisiškai galima dalinti priklausinį atskirai nuo pagrindinio daikto. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal Civilinio kodekso 4.19 straipsnio nuostatas priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Taigi, įstatymas pagrindinį daiktą ir jo priklausinį sieja ne su jų fizinėmis savybėmis (buvimą greta vienas kito ir pan.), o su jų bendra ūkine paskirtimi, tarnavimu vienas kitam, t.y. įstatymas kalba apie šių daiktų funkcinį ryšį. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. CK 4 knyga nustato, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas tik jei šalys nesusitarė ko kitą, t.y. nėra imperatyvaus reikalavimo, jog visuomet priklausinį turi ištiki pagrindinio daikto likimas. Būtent priklausinio apibrėžime naudojamas savarankiškumo kriterijus ir reiškia, kad juo kaip savarankišku daiktu galima disponuoti ir valdyti atskirai nuo pagrindinio, jei to siekia jo savininkas. Negalima priklausinio sumaišyti su antraeiliu daiktu - pagrindinio daikto esmine dalimi, kuris negali būti perleistas atskirai nuo paties daikto. Todėl ieškovės nuomone, yra įmanoma dalinti dalų namą nebūtinai kartu su žemės sklypu, tačiau mano, kad sklypas gali būti dalinamas tik tuomet, jei ant jo esantis namas turi sublokuoto, o ne dvibučio namo, teisinį statusą.
3. Atsakovų siūlomas turto atidalinimo projektas yra atmestinas, nes siūlomas žemės dalinimas ženkliai ir neproporcingai pakenktų esamo sklypo vertei ir naudojimui, ieškovei siūlomas suformuoti žemės sklypas būtų netaisyklingos formos ir esminiai nebefunkcionalus. Siūlomas projektas prieštarauja vienam iš bendro turto dalinimo principų, kad nauji daiktai, atsiradę po atidalinimo, būtų kiek įmanoma funkcionalūs ir išlaikytų savo vertę. Atsakovų siūlomas sklypo padalinimo būdas sumažintų žemės vertę, t.y. išlaikytų esamo turto vertę tik 79 procentais. Taigi, atsakovų prašomas padalinimo būdas padaro CK nurodytą neleistiną ir neproporcingą esamam daiktui žalą. Ieškovės pateiktuose žemės sklypo verčių skaičiavimuose matyti kaip skiriasi žemės sklypo vertė, kai sklypas dalinamas neatsižvelgiant į funkcionalumą. Ieškovė prašo padalinti žemės sklypą tokiu būdu, kuris leistų išlaikyti vieno aro vertę praktiškai nepakitusią, t. y. nepadarytų neproporcingos žalos esamam daiktui. Jei būtų dalinamas žemės sklypas ir padalinti kiemo statiniai ir ūkiniai pastatai, mano, kad turėtų būti nustatyta papildoma kompensacija už atsakovams tenkantį didesnį ūkinių pastatų plotą ir vertę. Pagalbiniai įrenginiai (šuliniai) yra nedalintini, nes yra nedalūs kaip daiktai dėl savo funkcijų.
4. Teismas turėjo reikalavimą padalinti žemės sklypą išskirti į atskirą bylą, o ne atmesti kaip neturint į jį teisės, tuo užkertant kelią pakartotiniam kreipimuisi. Išsiaiškinus ginčo žemės sklypo dalinimo galimumo reikalavimus, matyti, kad žemės sklypas gali būti padalintas natūra tik tuo atveju, jei jame jau būtų sublokuotas dvibutis namas. Esminė dalinimo sąlyga yra reikalavimas, kad sklypo riba negali būti po pastatu, išskyrus vienintelį atvejį- kai tai sutampa su sublokuoto pastato susijungimo riba. Šis reikalavimas seka iš to, jog pastatas negali būti pastatytas ant žemės sklypo ribos, t.y. statinys statomas/kuriamas tik viename atskirame žemės sklype. Šiai dienai faktiškai ginčo pastatas yra dvibutis namas, tačiau jis nelaikytinas sublokuotu namu, todėl esamas sklypas po namu natūra dalinamas būti negali. Tik išsprendus ginčą dėl namo padalinimo į blokuotą dvibutį namą ir šį sprendimą įgyvendinus būtų galima spręsti žemės sklypo po namu dalinimo klausimą. Kitu atveju galėtų būti sukurta neleistina situacija, jog egzistuotų žemės sklypo riba po vienu nesublokuotu gyvenamuoju namu. Todėl tikslinga šią bylą išskirti į dvi civilines bylas, t.y. dėl žemės sklypo dalinimo ir dėl namo dalinimo, ir atitinkamai bylą dėl ginčo dalinant žemės sklypą sustabdyti iki bus išspręsta byla dėl gyvenamojo namo dalinimo.
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį patenkinti pilnai, kitoje dalyje dėl ieškinio atmetimo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su teismo sprendimu dalyje dėl priešieškinio atmetimo nesutinka dėl šių motyvų:
1. Teismo argumentas, kad negalėjo būti tenkinamas priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dėl taip suformuluoto reikalavimo, yra nepagrįstas, kadangi iš priešieškinio turinio ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų aišku, kad prašoma atidalinti pagal architektės R. B. paruoštą žemės sklypo planą, o reikalavime padaryta techninė klaida netrukdo teismui spręsti šio reikalavimo.
2. LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 10, 10.3, 10.5 punktai numato, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės merui prašymą bei kitus dokumentus, tarp jų ir statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą bei projektinius pasiūlymus. Tik pateikus minėtus dokumentus yra svarstomas projektavimo sąlygų išdavimo klausimas. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl atsakovai negalėjo kreiptis į savivaldybės merą dėl projektavimo sąlygų sąvado gavimo. Tik išsprendus ginčą tarp namo bendraturčių ir teismui priėmus sprendimą, pastarieji galėtų kreiptis į savivaldybės merą dėl projektavimo sąlygų sąvado ruošimo pagal vieną ar kitą projektinį pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovų reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turėjo būti patenkintas.
3. Teismo argumentas, kad atsakovai nepateikė žemės sklypo pertvarkymo projekto ir planavimų sąlygų yra nepagrįstas. Atsakovai ir ieškovė yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, todėl norint kreiptis dėl leidimo rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą ir gauti planavimo sąlygas reikia, kad atsakovų pateiktam projektui pritartų ieškovė. Nagrinėjamu atveju bendraturčiai nesutaria dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl tik teismui išsprendus šį ginčą ir priėmus sprendimą atidalinti žemės sklypą pagal vieną iš teikiamų planų, galima būtų kreiptis į apskrities viršininką leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti planavimo sąlygas. Be to, teismo sprendime nurodytas minimalus žemės sklypo plotas taikomas naujai formuojamiems žemės sklypams.
4. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl atmetė priešieškinio reikalavimą dėl ūkinių pastatų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei nepasisakė dėl kitų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų apeliacinio skundo netenkinti ir toje dalyje palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą ir šalių skundžiamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 straipsniai).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys yra gyvenamojo namo, ūkinių pastatų su kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės ir nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos.
Ieškovė V. D. savąją aukščiau nurodyto gyvenamojo namo dalį, o būtent 52/100 dalis, kurių bendras plotas sudaro 130,12 kv.m. (plane pažymėta indeksu 1A1m ), bei 3 – jų ūkinių pastatų (plane pažymėti indeksais 2I1m, 3I1m, 5I1m) su kiemo statiniais, paveldėjo pagal 2006 m. spalio 30 d. Paveldėjimo pagal testamentą liudijimą (t. 1, b. l. 7-8), įskaitant ir kartu paminėtos paveldėtos namų valdos dalies žemės sklypo (t.1, b. l. 9-10).
Atsakovams V. V. ir I. V. jų valdomos nuosavybės teise 48/100 gyvenamojo namo, žemės sklypo su ūkiniais pastatais bei kiemo įrenginiais atiteko 1993-08-16 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties bei 1998-03-15 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P19/98 – 0233 pagrindu (t.1, b. l. 97-98, 99).
Visi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai, kolegijos vertinimu, atitinka CK 4.75 straipsnyje įtvirtintus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principus ir teismų praktikos nuostatas, todėl šalys nepagrįstai teigia, jog teismas, atmesdamas jų pasiūlymus, neatsižvelgė į priešingos šalies daromus nuosavybės teisių apribojimus, siekiant sau maksimalios naudos ir kartu ribojančios kitos šalies galimybes apginti savo teises, nepadarant žalos jos valdomo turto paskirčiai. Taigi, aiškinant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų taikymą, ginčo atveju neabejotinai svarbu, jog CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, reiškia kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.
Kadangi atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia. Šiuo atveju būtina pažymėti, jog atidalijimas iš bendrosios nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra (ką siekiama padaryti ginčo atveju), parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt.
Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtinais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Taigi, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, darytina išvada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimo natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima tik tuo atveju (kaip ir įpareigoti pakeisti bendraturčio dalį turimą bendroje dalinėje nuosavybėje), jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija pažymi, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą tarp šalių dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir nustatydamas naudojimosi tvarką bendrais nekilnojamaisiais daiktais, pagrįstai vadovavosi CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju būtų nustatoma tik tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, bet neišsprendžiamas bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas, t. y. nesuformuojami atskiri nuosavybės objektai ir tokiu būdu nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pateiktus projektus, visų pirma vertino galimybes nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgė į tai, jog esanti situacija ir nusistovėjusi tarp šalių naudojimosi gyvenamojo namo, žemės sklypo bei kiemo įrenginiais, esančiais Nasturtų g. 19, Kaune, tvarka aiškiai neatitinka ne tik teismui šalių pateiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei žemės sklypo ir ūkio pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo projektuose nurodytai tvarkai, bet ir nuosavybės dokumentuose užfiksuotai padėčiai (b. l. 52-56; 97-100). Kad šis prieštaravimas buvo, ir išliko visoje bylos nagrinėjimo eigoje, iš esmės neneigė nei ieškovės atstovas, nei atsakovų atstovė, pripažindami, jog tiek teismui tenkinant ieškovės siūlomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi žemės sklypu su kitais namų valdos statiniais ir kiemo įrenginiais pateiktą projektą, tiek atsakovų pateikto projekto pagrindu išsprendus ginčą tarp šalių, teismui savo iniciatyva tektų nustatyti tam tikras sąlygas, nepaisant statybos techninių reglamentų, bet ir įteisinti statinio pakeitimus (dėl ko pasikeistų nuosavybės teise šalių valdomų gyvenamojo namo dalių dydžiai ir kt.) nesant tam įgaliotos institucijos ar pareigūno išduotų techninių sąlygų, leidimų, t. y. pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką bei neatsižvelgiant į šalių pateiktų projektų pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pirmiau nurodytų aplinkybių viseto reikšmės sprendžiant šios bylos bendraturčių ginčą dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir laiko. Taip pat teismo padarytos išvados dėl ginčo atveju taikytinų konkretiems atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nuostatų atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytoms bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo sąlygoms, o tuo pačiu ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, nes tiek naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, tiek atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės šaliai priklausančios dalies atskyrimas natūra yra įmanomi tik tuo atveju, kai tai nepadarys žalos turto paskirčiai.
Teisėjų kolegija, atmesdama šalių apeliacinius skundus, be kita ko pažymi, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata ir ginčo tarp šalių faktinės aplinkybės bei šalių reikalavimai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, o nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, bet aktyviai siekti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo. Kadangi apeliantai šiuo aspektu patikimų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos išvadas, nepateikė, o teismas tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje nurodytas aplinkybes įvertino nepažeisdamas CPK 178 ir 185 straipsnių reikalavimų, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o šalių apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-325 straipsniais,326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.