Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-49-581/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
1S-49-581/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Advokatai
Jovitas Elzbergas
Kategorijos
Nr. 1S-49-581/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. vasario 10 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi įtariamosios D. Š. gynėjo advokato Jovito Elzbergo skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria D. Š. skirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų keturiems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas nutarė įtariamąją D. Š. laikinai (keturiems mėnesiams) nušalinti nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsniu, t. y. pagrįstai manant, jog, eidama pareigas, ji gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir trukdyti, kad būtų greičiau ir nešališkai ištirtos nusikalstamos veikos.

Šalies argumentai

Skundu D. Š. gynėjas J. Elzbergas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir jo ginamajai paskirtą procesinė prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų. Nurodo, kad pagrindai ir sąlygos, kuriems esant galima taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų apylinkės teismo nutartyje nėra atskleisti ir konkretizuoti, taip pat jie nėra pagrįsti ikiteisminio tyrimo duomenimis. Akcentuoja, kad šios procesinės prievartos taikymas D. Š. nėra susijęs su konkretaus baudžiamojo proceso tikslais, todėl šiuo atveju buvo pažeistas proporcingumo principas. Skundą pateikęs gynėjas tvirtina, kad dėl nušalinimo nuo pareigų buvo kreiptasi praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kas kelia abejonių dėl tokio kreipimosi ir tuo pačiu nutarties, pagrįstumo bei teisėtumo. Prašo atsižvelgti į tai, kad panaikinęs kardomąją priemonę – suėmimą D. Š., apygardos teismas pasisakė, kad apylinkės teismo išvada, jog įtariamoji gali trukdyti procesui nėra argumentuota ir šią nutartį panaikino. Gynėjo nuomone, tokia išvada suponuoja, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje jokių duomenų apie galimą D. Š. trukdymą procesui nėra. Apylinkės teismas aptariamoje nutartyje taip pat nepateikia tokius motyvus patvirtinančių duomenų. Pažymi, kad D. Š. anksčiau nebuvo teista ar įtarta kokios nors nusikalstamos veikos padarymu, ji charakterizuojama išimtinai teigiamai. Jokių duomenų apie jos siekius daryti naujas nusikalstamas veikas nebuvo nei 2014 m. rugsėjo 24 d., kai prokurorė kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės - suėmimo - jai skyrimo, tokių duomenų nebuvo surinkta ir po 2014 m. spalio 2 d., kai ji buvo paleista iš suėmimo. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismo teisėjas daromas išvadas dėl procesinės prievartos priemonės skyrimo pagrįstumo grindė kito ikiteisminio tyrimo duomenis, nors kitas tyrimas nėra prijungtas prie ikiteisminio tyrimo, kurį atliekant, buvo skirta skundžiama procesinė prievartos priemonė. Nutartyje konstatuota aplinkybė, kad D. Š. darbas (duomenys neskelbtini) pareigose, yra nesuderinamas, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl ji nuo šių pareigų nušalinta. Skunde teigiama, jog apylinkės teismo priimto sprendimo tikrieji motyvai yra ne faktiniai duomenys apsprendžiantys būtinybę D. Š. nušalinti nuo pareigų, o jos užimamos pareigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį D. Š. įtariama tuo, kad būdama valstybės tarnautoja - (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2014-03-31 (duomenys neskelbtini) mieste, būdama atskaitinga Tarybai ir miesto bendruomenei už Savivaldybės veiklą, atsakinga už Savivaldybės institucijų savivaldos teisių bei funkcijų įgyvendinimo bendruomenės interesais užtikrinimą, turėdama teisę jiems priskirtais klausimais patarti Savivaldybės administracijos direktoriui ir tik per jį vadovauti savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams bei kontroliuoti jų veiklą, tačiau pagal savo tarnybinius įgalinimus neturėdama teisės tiesiogiai organizuoti ir kontroliuoti vykdomosios valdžios - Savivaldybės administracijos institucijų valstybės tarnautojų veiklos, siekdama asmeninės turtinės naudos sau ir kitiems asmenims - motinai L. Š., R. M., siekdama nesamdyti darbininkų ūkio, statybos ir remonto darbams atlikti, transporto priemonių statybinėms medžiagoms bei kitiems daiktams pervežti ir tokiu būdu neteisėtai išvengti mokėjimų už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas, tyčia, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pasinaudodama savo, kaip (duomenys neskelbtini) tarnybine padėtimi, davė neteisėtus nurodymus jai netiesiogiai pavaldiems Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams - veikdama priešingai tarnybos interesams, neteisėtai nurodė (duomenys neskelbtini) vedėjai R. V., (duomenys neskelbtini) vedėjui A. G., (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotojai A. G., kad pastarieji pažeidžiant teisės aktų reikalavimus neteisėtai, piktnaudžiaudami savo tarnybinėmis pareigomis pavestų jiems pavaldiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo metu ir po darbo atlikti įvairius darbus:

1) D. Š. priklausančioje sodyboje, esančioje adr. (duomenys neskelbtini),2) D. Š. gyvenamose patalpose adr. (duomenys neskelbtini),3) D. Š. naudojamose patalpose adr. (duomenys neskelbtini),4) D. Š. motinos L. Š. ūkyje adr. (duomenys neskelbtini),5) D. Š. motinos L. Š. gyvenamose patalpose adr. (duomenys neskelbtini),

6) R. M. ūkyje adr. (duomenys neskelbtini).

R. V., A. G., A. G. pavedus (duomenys neskelbtini) darbuotojams ir Savivaldybėje viešuosius darbus dirbantiems asmenims atlikti darbus pagal D. Š. nurodymus ir šiems darbininkams darbus atliekant pastoviai, taip buvo sutrikdytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbas - neatlikti savivaldybei būtini darbai.

Be to, ji 2010 metais pasinaudojusi individualios T. G. įmonės svečių namų „(duomenys neskelbtini)“, teikiamomis ne mažiau kaip 660 Lt vertės paslaugomis, už jas neatsiskaitė, o 2013 m. sausio mėn. T. G. paprašius suteikti jos kalbų mokyklai savivaldybės patalpas, ji būdama skolinga už anksčiau jai suteiktas asmeninio pobūdžio paslaugas, žinodama, kad savivaldybei priklausančio turto nuomos klausimai yra sprendžiami (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryboje, pasiūlė T. G. naudotis savivaldybės patalpomis neribojant laiko, o sutartyje įforminti 5 valandų nuomą per mėnesį, ir pasinaudodama savo, kaip (duomenys neskelbtini) tarnybine padėtimi, viršydama įgaliojimus, davė neteisėtus nurodymus jai netiesiogiai pavaldžiai (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojai - (duomenys neskelbtini) D. M., kad pastaroji sudarytų (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių adr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nuomos sutartyje nurodydama, kad patalpos nuomojamos 5 val. per mėnesį, už 100 Lt mokestį. D. M. įvykdžius D. Š. nurodymus ir 2013-03-28 sudarius patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o T. G. kalbų mokyklai šias patalpas naudojant ilgesnį laiką, nei numatyta sutartyje, tokiu būdu buvo padaryta ne mažiau kaip 1 MGL dydžio padaryta turtinė žala (duomenys neskelbtini) savivaldybei.

Be to, ji 2013 metais, siekdama pigiau įsigyti greta jos buto esantį butą adr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyčia, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pasinaudodama savo, kaip (duomenys neskelbtini) tarnybine padėtimi, reikalavo iš netiesiogiai jai pavaldžių asmenų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų atstovams S. S. ir G. D., dirbančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurios akcininkas yra (duomenys neskelbtini) savivaldybė, kad pastarieji parduotų 50 proc. pigiau nei yra reali buto vertė (kuri yra apie 65 000 Lt) minėtą butą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams vengiant parduoti butą ir pasiūlius jį D. Š. nuomotis bei 2013 m. rugpjūčio mėn. šį butą perdavus naudotis D. Š. ir pateikus pasirašyti nuomos sutartį, šios sutarties D. Š. nepasirašė, butu naudojosi nemokėdama komunalinių ir nuomos mokesčių, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 3657,01 Lt žala.

Be to, ji laikotarpyje nuo 2014-04-06 iki 2014-03-04 piktnaudžiaudama tarnyba asmeniniams tikslams skirtoms kelionėms naudojosi Savivaldybei priklausančiu automobiliu Mercedes Benz Viano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Savivaldybės darbuotojai S. G. ir P. P., kurių metu nuvažiavus ne mažiau kaip 5980 km ir sunaudojus ne mažiau kaip 801,32 litro dyzelinio kuro, kurio vertė nemažiau kaip 3 205,28 Lt (801,32 x 4 Lt), D. Š. neapmokėjus už suteiktas paslaugas Savivaldybei, buvo padaryta ne mažiau kaip 3 205,28 Lt turtinė žala (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei.

Tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė:

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, kuriuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 91-2832) 4 str. - savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir dėl šių neteisėtų D. Š. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nes tokiais susijusiais su valstybės tarnautojo pareigų atlikimu tyčiniais ir sistemingais savo veiksmais diskreditavo (duomenys neskelbtini) vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sutrikdė (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbą ir sumenkino Savivaldybės prestižą jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo nebaudžiamumo sistemą, bei neatlygintinai pasinaudojant paslaugomis buvo padaryta ne mažiau kaip 3 205,28 Lt turtinė žala (duomenys neskelbtini) savivaldybei bei 3 657,01 Lt turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, D. Š. įtariama ir tuo, kad 2014-09-04 Vilniaus mieste, būdama (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos reikalų direktoriaus G. V. tiesiogiai pareikalavo kyšio už poveikio darymą jai tiesiogiai vykdant tarnybinius įgaliojimus nepavaldiems, tačiau deklaruojamiems kaip jos nurodymus vykdantiems savivaldybės darbuotojams bei kitiems asmenims už tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų komisija neapsunkintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimo viešųjų pirkimų konkurse ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus 2014-09-08 pasiūlymą (pasiūlymo kaina 314 000 Lt), 2014-09-10 buvo pakviesti deryboms dėl (duomenys neskelbtini) ežero priekrantės prie (duomenys neskelbtini) paplūdimio sutvarkymo darbų atlikimo.

G. V., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, vykdydamas D. Š. nurodymus dėl kyšio perdavimo, D. Š. reikalautus pinigus – 4 800 Lt pervedė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į R. M. priklausančią banko sąskaitą Šiaulių banke, ir tokiu būdu D. Š. 2014-09-05 netiesiogiai priėmė 4800 Lt kyšį.

Patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą D. Š. dalyvavimą padarant jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas byloje yra pakankamai ir duomenys yra šie - atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės A. G., J. S., R. V. parodymai, liudytojų A. G., I. G., N. N., S. G., V. B., V. J., B. B., P. P., S. G., V. G., V. S., G. D., D. M., parodymai, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir kiti tyrimo veiksmų protokolai.

BPK 157 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų <...>, šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – baudžiamajame procese taikoma: 1) siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) siekiant užkirsti galimybę įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skundžiama nutartis priimta esant nurodytiems nušalinimo nuo pareigų pagrindams.

D. Š. įtariama padariusi kelias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, galimai duodama neteisėtus nurodymus jai netiesiogiai pavaldiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir nepavaldiems savivaldybės darbuotojams bei kitiems asmenims. Šių duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvimas yra pakankamas konstatuoti, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų skyrimas D. Š. yra pagrįstas, o skunde keliami reikalavimai dėl laikino nušalinimo nuo pareigų panaikinimo dėl užimamų pareigų įtariamajai suteiktų galimybę įtakoti kitus su byla susijusius asmenis.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad įtariamoji yra neteista, naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nėra padariusi, nepaneigia teismo išvadų, kad užimamos pareigos sudaro įtariamajai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, šiuo metu yra atliekami įvairūs tyrimo veiksmai, siekiant užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis, o procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą bei užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą.

Nors skunde akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teisme panaikinus paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, teismas pasisakė, kad nėra pagrindo išvadai, jog įtariamoji trukdys procesui bei, kad būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti ar, kad įtariamosios užimamos pareigos, o ne faktiniai bylos duomenys, apsprendė tokios procesinės prievartos priemonės taikymą, tačiau tokie argumentai aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamos procesinės prievartos skyrimo pagrįstumo D. Š. nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad D. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra galimai padarytos pasinaudojant užimamomis pareigomis, vykdant jai pavestas funkcijas ir būtent šioms pareigoms priskirtais įgaliojimais atitinamose veiklos srityse, deklaruojant turimą, tarnybiniais ryšiais susiklosčiusią įtaką kitiems asmenims. Bylos duomenys leidžia manyti, jog D. Š., pasinaudodama jai suteiktais (duomenys neskelbtini) įgaliojimais, gali priiminėti neteisėtus sprendimus bei duoti neteisėtus nurodymus savo pavaldiniams, gali daryti įtaką apklaustiems savivaldybės ar su ja susijusių įstaigų ir įmonių darbuotojams bei taip pat daryti kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad veikos, kurių padarymu įtariama D. Š. tiesiogiai susijusios su jos, kaip (duomenys neskelbtini) pareiginiu statusu. Vadovaujantis teismų praktika, tokiais atvejais pagrįstu laikomas pagrindas, kad toliau eidamas šias pareigas vadovaujamoje įstaigoje ir turėdamas teisę bei įgaliojimus daryti įtaką sprendimų priėmimui, asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju svarbu tai, kad einamos pareigos sudaro sąlygas ir galimybes daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Apie tai galima spręsti iš įtarimuose nurodytų inkriminuojamų veikų aprašymo bei kitų asmenų parodymų. Tai suponuoja išvadą, kad šį pagrindą nutartį priėmęs teismas nurodė pagrįstai. Kartu pabrėžtina, jog šiuo atveju taikomas nušalinimas ne nuo kokio nors darbo apskritai, o tik nuo vadovaujamų pareigų – (duomenys neskelbtini), todėl šis apribojimas įtariamosios darbinei veiklai nėra absoliutus. Be to, kaip ir kiekviena kita procesinė prievartos priemonė, taip ir D. Š. paskirtas laikinas nušalinimas nuo pareigų sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau juos nusveria BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyti baudžiamojo proceso tikslai ir negali būti vertinamas kaip neproporcinga procesinė prievartos priemonė.

Skunde ginčijamas ir skundžiamos nutarties priėmimo pagrįstumas argumentuojant tuo, kad ši procesinė prievartos priemonė skirta praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir D. Š. sulaikymo. Įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su tuo, jog prokurorė be pagrindo ar nesavalaikiai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, o skundžiamos nutarties priėmimas buvo nepakankamai apsvarstytas. Pažymėtina, kad prokuroro statusas nulemia tai, jog jis procesinius sprendimus priima savo nuožiūra, vadovaudamasis įstatymais ir ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį ir kada procesinį sprendimą byloje priimti ar veiksmą atlikti – būtent prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo krypties bei apimties ir būtent prokuroras vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui sprendžia, kokie konkrečiai tyrimo veiksmai turi būti atlikti ar dėl kokių procesinių prievartos priemonių nustatymo savo kompetencijos ribose jis gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 170 straipsnio 5 dalis), ikiteisminio tyrimo teisėjas savo iniciatyva jokių veiksmų neatlieka (BPK 173 straipsnio 4 dalis).

Kaip minėta, D. Š. pareikšti įtarimai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį. Už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą sankcija iki 7 metų laisvės atėmimo, BK 226 straipsnio 2 dalyje – iki 5 metų laisvės atėmimo. Šios veikos yra sunkus ir apysunkis korupcinio pobūdžio nusikaltimai. D. Š. pranešime apie įtarimą inkriminuojami keli epizodai nusikalstamų veikų, be to, jos atžvilgiu atliekamas ir kitas ikiteisminis tyrimas (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, 225 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad skirtingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas duomenų iš kitų ikiteisminių tyrimų, pradėtų galimai dėl įtariamosios D. Š. veiksmų nevertino, o tik nurodė dėl kokių galimai nusikalstamų veikų yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl skundo argumentų susijusių su kitais D. Š. atžvilgiu pradėtais ikiteisminiais tyrimais, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. Š. įtariama padariusi nusikalstamas veikas vykdydamas savo darbinę veiklą – eidama (duomenys neskelbtini) pareigas - ir šių galimai įvykdytų nusikalstamų veikų padarymas buvo tiesiogiai susijęs su jos pareigų vykdymu. Pagal suformuotą teismų praktiką užimamos pareigos pripažįstamos kaip galimybė daryti įtaką kitiems proceso dalyviams bei daryti nusikalstamas veikas. Taigi visos paminėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog įtariamoji, toliau eidamas savo pareigas, gali daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas bei kliudyti greitam ir nešališkam bylos tyrimui, siekiant pakreipti procesą sau palankia linkme, darant poveikį liudytojams, kitiems proceso dalyviams. Iš esmės konstatavęs paminėtų aplinkybių buvimą, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai įtariamajai paskyrė tokią procesinės prievartos priemonę.

Skirtingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir argumentuotai išdėstė savo motyvus, pagrindžiančius teismo poziciją dėl procesinės prievartos priemonės D. Š. taikymo, o tuo pačiu ir paneigiančius jos gynėjo argumentus dėl šios priemonės taikymo reikalingumo.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, prokurorė šioje baudžiamojoje byloje pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. Š. toliau taikant aptartą procesinę prievartos priemonę, ši byla būtų išnagrinėta greičiau ir nešališkai, o taip pat būtų užkirsta galimybė įtariamajai daryti naujas nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė laikino įtariamosios nušalinimo nuo jo eitų pareigų terminą 4 mėnesiams, ši nutartis pakankamai motyvuota, taikant minėtą priemonę teisės aktų normų reikalavimai nepažeisti, todėl pripažįstama, jog keisti ar naikinti Panevėžio miesto 2015 m. sausio 13 d. nutartį skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog prie apeliacinio skundo pateikti įtariamosios gynėjo papildomi paaiškinimai dėl rinkimų į savivaldybių tarybas (merus), nėra baudžiamojo proceso įstatymo nagrinėjimo dalykas, ir jų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja. Kaip jau minėta šios nutarties priėmimo momentu, padaryta išvada, kad be šios procesinės prievartos taikymo negalima pasiekti proceso tikslų, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o BPK 157 straipsnio 5 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Įtariamosios D. Š. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė