Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija: 42.6; 42.8; 42.10; 52.3; 99.5; 114.11; 121.21

N UTARTIS

2009 m. balandžio 20 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G.J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3461-638/2008 pagal ieškovų L.D., M.B. patikslintą ieškinį atsakovui G.J., trečiajam asmeniui UAB „Kerida“ dėl prievolės įvykdymui reikalingų sumų, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeistinas. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas, o tai ir sąlygojo iš dalies nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl nurodytų pažeidimų (netinkamas CPK 185str. aiškinimas ir taikymas) sprendimas pakeistinas (CPK 329str. 1d., 326str. 1d. 3p.).

Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl sutartinių prievolių apimties ir šių prievolių neįvykdymo pasekmių šalinimo išlaidų dydžio pagrįstumo. Vadovaujantis CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertinant konkrečia sutartimi šalių prisiimtus įsipareigojimus turi būti remiamasi ne tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, bet ir tikraisiais šalių ketinimais, sutarties esme, tikslais, sudarymo aplinkybėmis. Nesant galimybės įvertinti sutarties sudarymo aplinkybių, turi būti remiamasi protingo žmogaus elgesio analogiškoje situacijoje kriterijumi. Iš bylos medžiagos matyti, jog Preliminarioji įsipareigojimų sutartis (b.l. 8, t. 1), dėl kurios vykdymo ir kilo ginčas, buvo sudaryta tarp rangovo, stačiusio gyvenamąjį namą ir šio namo pirkimo- pardavimo sutartį (b.l. 5a-7, t. 1) sudariusių asmenų. Net ir pačioje Preliminariojoje įsipareigojimų sutartyje šalys įvardijamos kaip rangovas, pardavėjas, savininkai. Ši aplinkybė leidžia spręsti, jog po pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo parduoto turto trūkumai, dėl kurių ištaisymo šalys ir susitarė sudarydamos Preliminariąją įsipareigojimų sutartį. Tokią išvadą šalys patvirtino civilinio proceso metu. Todėl aptariama sutartis vertintina kaip joje numatytų darbų trūkumų pašalinimas bei darbų, kurie turėjo būti, tačiau nebuvo atlikti, įvykdymas, orientuojantis į rezultatą- tokios apimties ir kokybės turto, dėl kurio buvo susitarta sudarant pirkimo- pardavimo sutartį, sukūrimą. Atsižvelgiant į tai Preliminariosios įsipareigojimų sutarties sąlyga, jog pardavėjas su rangovu įsipareigoja iškloti trinkeles nuo kelio iki garažo ir paradinių durų, vertintina kaip apimanti šių asmenų pareigą ne tik įvykdyti nurodytus darbus, bet ir savo sąskaita nupirkti visas šiems darbams būtinas medžiagas, nes tik tokiu būdu bus pašalinti ieškovų įsigyto turto trūkumai. Šią išvadą patvirtina ir CK 6.647 str. 1 d., 6.686 str. 1 d. aptartas reglamentavimas, pagal kurį, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, statybos darbai atliekami naudojant rangovo sąskaita įgytas medžiagas. Todėl net ir vertinant pagal protingo žmogaus elgesio analogiškoje situacijoje kriterijų, kuriuo savo poziciją grindžia atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad sutartį pasirašė ir įsipareigojimus prisiėmė statybos versle veikiantis juridinis asmuo bei fizinis asmuo, kuris yra statybų bendrovės akcininkas bei darbuotojas, aptartoji sutarties nuostata turi būti vertinama kaip apimanti statybos darbus įsipareigojusių atlikti asmenų pareigą šiems darbams atlikti būtinas medžiagas įsigyti savo sąskaita. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovų patirtas išlaidas trinkelėms įsigyti, atmestinas.

Konstatavus sutartinę atsakovo pareigą savo sąskaita ir naudojant savo medžiagas atlikti trinkelių klojimo darbus bei šalims teismo proceso metu pripažinus, jog atsakovas šios pareigos neįvykdė, vertintinas ieškovų nurodytų išlaidų šiems darbams atlikti pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl išlaidų trinkelių klojimui atlyginimo tenkino remdamasis UAB „Erletas“ atliktų darbų aktu (b.l. 114, t. 1) ir UAB „Kauno gelžbetonis“ PVM sąskaitomis- faktūromis (b.l. 146-147, t. 1). Vertindamas sumą, priteistiną už ieškovų įsigytas trinkeles, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog trinkelių buvo įsigyta daugiau, nei būtina šalių nurodomam 100 m² plotui iškloti, priteistiną sumą atitinkamai sumažindamas. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismui pateiktos PVM sąskaitos- faktūros išrašytos ne ieškovų vardu, todėl nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių, jog išlaidas patyrė būtent ieškovai, be to, atsakovas, būdamas UAB „Heraldijos statyba“ darbuotoju ir akcininku, trinkeles galėjo įsigyti už mažesnę kainą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Vertinant trinkelių įsigijimo klausimą, reikšmingomis laikytinos kelios aplinkybės: pagrindinis ginčas tarp šalių kilo būtent dėl to, kieno sąskaita trinkelės turi būti nupirktos; pats atsakovas pripažino, jog darbų neatliko tik dėl to, jog ieškovai neturėjo trinkelių; iš apeliaciniam teismui pateiktos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos medžiagos (b.l. 21-43, t. 2) bei šalių apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, jog trinkelių klojimo darbams atlikti ieškovai 2008 m. liepos mėnesį pasamdė A.M., kuris PVM sąskaitose- faktūrose ir įvardintas kaip trinkelių pirkėjas; 2008 m. vasarą trinkelės buvo suklotos. Šių aplinkybių visuma, nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovo abejones dėl išklotų trinkelių kilmės, kaip pagrįstą leidžia vertinti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog A.M. byloje pateiktose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos trinkelės buvo nupirktos ieškovams ir suklotos prie jiems priklausančio namo. Vertinant už trinkeles mokėtos kainos pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog paties atsakovo pateiktoje sąmatoje (b.l. 156, t. 1) nurodoma trinkelių kaina- 2908,80 Lt, tėra 17% mažesnė už sumą, kurią ieškovams priteisė teismas. Be to, kainų skirtumą atsakovas grindė ne ta aplinkybe, jog ieškovai už trinkeles sumokėjo didesnę nei rinkos kainą, o tuo, jog pats atsakovas dėl savo ryšių su statybų verslu užsiimančia bendrove galimai turėjo galimybę trinkeles įsigyti pigiau. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas viso proceso metu neigė savo pareigą nupirkti trinkeles, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, jog ieškovų mokėta kaina buvo didesnė už nustatytąją rinkoje, jog ieškovai turėjo galimybę trinkeles įsigyti mažesne nei rinkos kaina. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai spręsti, jog teismo priteista 3500 Lt suma už trinkelių įsigijimą laikytina pagrįsta. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaidų, susijusių su trinkelių klojimo darbais, dydžio vertintina kaip nepagrįsta. Jau minėtuose į bylą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti vienareikšmiški liudytoju byloje kviesto A.M. paaiškinimai, jog jis buvo pasamdytas trinkelėms kloti ir atliko šiuos darbus. Ši aplinkybė leidžia teismui kritiškai vertinti šio asmens teismo posėdyje duotus parodymus, jog darbų jis neatliko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patys ieškovai apeliacinės instancijos teismo posėdyje skirtingai apibudino savo santykius su minėtu liudytoju iki susitarimo dėl trinkelių klojimo sudarymo. Kritiškai vertintinas ir UAB „Erletas“ direktoriaus liudijimas, kad trinkeles klojo jo vadovaujama įmonė, kadangi jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės vadovu, nurodė nežinantis, kokios yra jo vadovaujamos bendrovės darbuotojų pareigybės, kokias konkrečias darbo funkcijas atlieka skirtingi jo vadovaujamoje bendrovėje dirbantys asmenys. Pažymėtina ta aplinkybė, jog jis pripažino, kad trinkeles kloję asmenys įmonėje dirba vairuotojais. Teismui pasiūlius ieškovams pateikti visus aplinkybes, jog darbus atliko būtent UAB „Erletas“, patvirtinančius įrodymus, jokie įrodymai, įskaitant ir vykdant statybos darbus būtinus dokumentus, į bylą nepateikti. Paaiškinime Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (b.l. 39-40, t. 2) A.M. nurodė trinkeles klojęs 2008 m. liepos mėnesį, tuo tarpu statybos rangos sutartis (b.l. 110-113, t. 1) tarp ieškovų ir UAB „Erletas“ sudaryta tik 2008 m. rugpjūčio 15 d. Iš atliktų darbų akto, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, turinio matyti, jog jis buvo parengtas UAB „Baltva“ sudarytos lokalinės sąmatos (b.l. 9, t. 1) pagrindu. Taigi statybos rangos sutartyje nurodyta darbų atlikimo sąmata nebuvo parengta. Visos nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovai neįrodė aplinkybės, kad trinkelių klojimo darbus atliko būtent UAB „Erletas“, o kartu ir prašomos priteisti išlaidų sumos, grindžiamos šios bendrovės parengtu atliktų darbų aktų, pagrįstumo. Priešingai, kaip labiau tikėtina vertintina pozicija, jog trinkelių klojimo darbus atliko ne darbuotojų tokio pobūdžio darbams atlikti neturinti bendrovė, o ieškovų pasamdytas fizinis asmuo – A.M. Iš kitos pusės, šalys neginčija aplinkybės, jog trinkelių klojimo darbai yra atlikti, jog juos atliko ne atsakovas. Pats atsakovas 2008 m. balandžio 1 d. (b.l. 83-85, t. 1) ir 2008 m. lapkričio 19 d. (b.l. 141-145, t. 1) teismo posėdžiuose bei pateikdamas teismui UAB „Heraldikos statyba“ parengtą lokalinę sąmatą (b.l. 156, t. 1) pripažino netinkamo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktą, bei nurodė konkrečią atliktinų darbų kainą - 7828,53Lt. Kaip minėta, dalį šios kainos - 2908,80 Lt, sudaro trinkelių kaina, kuri iš atsakovo priteista atskirai. Likusi suma - 4919,73 Lt, vertintina kaip atsakovo pripažįstama atliktų trinkelių klojimo darbų vertė, todėl net ir ieškovams neįrodžius konkrečios atliktų trinkelių klojimo darbų sumos pagrįstumo, ši suma priteistina iš atsakovo, nes jis pripažino, kad tokia suma yra būtina trinkelių klojimo darbams atlikti. Vertinant atsakovo pateiktoje sąmatoje bei ieškovų pateiktame atliktų darbų akte nurodytų darbų kainų skirtumą, atkreiptinas dėmesys į keletą svarbių aplinkybių: kaip minėta, iš atliktų darbų akto, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, turinio matyti, jog jis buvo parengtas UAB „Baltva“ sudarytos lokalinės sąmatos pagrindu; ši sąmata buvo sudaryta 2007 m., t.y. tuo metu, kai trinkelės dar nebuvo nupirktos; patys ieškovai, kurie viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog pareiga iškloti trinkeles apima ir prievolę tas trinkeles nupirkti, būtent UAB „Baltva“ parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodytą sumą, pridėję prie jos už prievolių nevykdymą priteistiną baudą, įvardijo kaip ieškinio sumą, t.y. pripažino, jog sąmata parengta atsižvelgiant į trinkelių įsigijimo kainą; kaip patvirtino šalys ir liudytojas A.M. teismo posėdžio metu, realiai buvo išklota ne 100 m², bet 150 m² trinkelių, o aplinkybės, jog dalį trinkelių klojo kitas rangovas ir su juo už tai buvo atsiskaityta atskirai, ieškovai neįrodinėjo, todėl, nepriklausomai nuo atliktų darbų akto turinio, darytina išvada, jog šiuo aktu ieškovai bando įrodyti išlaidas, patirtas visiems prie jiems priklausančio namo suklotų trinkelių klojimo darbams atlikti; darbai buvo atlikti jau po teismo posėdyje atsakovo pateikto patvirtinimo, jog jis pasirengęs atlikti trinkelių klojimo darbus, atsakovui pripažįstant šią savo pareigą, ieškovams suvokiant, jog pats atsakovas, būdamas suinteresuotas sutartinės prievolės įvykdymu, darbus atliks mažesnėmis sąnaudomis nei šiam darbui samdomi tretieji asmenys. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta trinkelių klojimo darbų kaina nėra nepagrįstai maža, todėl jos, kaip atlyginimo už neįvykdytą prievolę, priteisimas laikytinas pakankamu ieškovų interesų patenkinimu.

Kaip pagrįstas vertintinas apeliacinio skundo argumentas, jog iš ieškovų atstovės 2007 m. rugsėjo 10 d. pretenzijos (b.l. 48-49, t. 1) turinio bei pačių ieškovų paaiškinimo civilinio proceso metu galima daryti išvadą, kad Preliminariojoje įsipareigojimų sutartyje numatyti terasos lakavimo darbai buvo atlikti, tačiau nekokybiškai. Minėtoje pretenzijoje nenurodyti konkretūs šių darbų trūkumai, tiesiogiai nurodytas ieškovų atsisakymas kreiptis į atsakovą ar UAB „Kerida“ dėl darbų trūkumų ištaisymo. Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir netinkamo (nekokybiško) jų įvykdymo teisinės pasekmės yra skirtingos. Nekokybiškai atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo procedūra reglamentuojama CK 6.665 str., kurio 1 d. 3 p. numatyta užsakovo pareiga reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas tik tuo atveju, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus numatyta rangos sutartyje. Tokios sąlygos šalių pasirašytoje Preliminariojoje įsipareigojimų sutartyje nėra. Todėl ieškinyje reiškiamas reikalavimas priteisti terasos lakavimo darbų atlikimo išlaidas nagrinėjamoje situacijoje vertintinas kaip nepagrįstas.

Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese atsakovas nepateikė jokių argumentų dėl Preliminariojoje įsipareigojimų sutartyje numatytos, ieškovų reikalaujamos baudos ir konkretaus jos dydžio pagrįstumo, todėl apeliacinio skundo reikalavimas atmesti šią ieškinio dalį atmestinas.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog bendra ieškovams iš atsakovo priteistina suma lygi 13419,73 Lt (3500 Lt už trinkeles; 4919,73 Lt už trinkelių suklojimą; 5000 Lt bauda už netinkamą įsipareigojimų vykdymą). Vadovaujantis CPK 274 str. 1d., priimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai, teismas turi nurodyti, kuri sprendimo dalis yra susijusi su kiekvienu iš jų, arba pripažinti išieškojimo teisę solidaria. Atsižvelgdama į patenkinto ieškininio reikalavimo turinį bei ieškinio reikalavimo formuluotę, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovų išieškojimo teisė šioje byloje yra solidari.

Todėl įvertinus aukščiau nurodytą, kolegijai padarius kitokias išvadas ir jas aukščiau aptarus, sprendžiama, kad skundžiamas sprendimas atitinkamai nurodytiems motyvams pakeistinas (CPK 329str.1d., 326str. 1d.3p.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai paskirstytinos ir šalių bei teismo nagrinėjant bylą patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo reiškiamas 49719,85 Lt reikalavimas. Patenkinus reikalavimo dalį dėl 13419,73 Lt, konstatuotina, kad buvo patenkinta 27 % ieškovų reikalavimų dalis. Kadangi ieškovai sumokėjo tik 600 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5, t. 1), nuo likusios jo dalies mokėjimo buvo atleisti (b.l. 27, t. 1), nei ieškovams iš atsakovo, nei valstybei iš ieškovų išlaidos žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti nepriteisiamos. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, mokėtinas už patenkintą ieškinio dalį- 402,60 Lt. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydžiui skirstant pirmosios instancijos teismo patirtas pašto išlaidas, iš atsakovo valstybei priteistina 6,20 Lt, iš ieškovų- po 8,40 Lt. Vertinant apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, konstatuotina, kad iš apeliacinio skundo sumos- 24928,86 Lt- buvo patenkinta 13419,73 Lt , t.y. 54%. Todėl atsakovui iš ieškovų priteistina atitinkama dalis atsakovo sumokėto žyminio mokesčio (po 201,96 Lt), tuo tarpu ieškovės L.D. išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, sudaro 821,10 Lt. Vadovaujantis atitinkama proporcija iš šalių priteistinos ir teismo patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susiję išlaidos- iš atsakovo 3,75 Lt, iš ieškovų- po 1,60 Lt. Bendra valstybei iš atsakovo priteistina suma sudaro 412,55 Lt, iš ieškovų- po 10 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G.J. ieškovams L.D. ir M.B. priteista po 12464,43Lt ir po 113Lt bylinėjimosi išlaidų, ir sprendimo dalį bylinėjimosi išlaidų dalyje ir jas išdėstyti taip:

priteisti iš atsakovo G.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams L.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 13419,73 Lt (trylikos tūkstančių keturių šimtų devyniolikos litų 73 ct) sumą, kurią sudaro išlaidos už neatliktus darbus ir sutartinės netesybos.

Priteisti iš atsakovo G.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 412,55 Lt (keturis šimtus dvylika litų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei L.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini),- 821,10 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt vieną litą 10 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovų L.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir atsakovui G.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini),- po 201,96 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.