Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-05 · Byla Nr. 2KT-124/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-05
Bylos Nr.
2KT-124/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-124/2013Procesinio sprendimo kategorija 106.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-91-228/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-91-228/2013 pagal ieškovo LR aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Statva“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. D., D. D. ir S. M.. Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovo 13 980 Lt už aplinkai padarytą žalą. Ieškinyje nurodo šias aplinkybes: 2012 m. vasario 27 d. aktu Nr. 6 nustatyta, jog žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2034-5966, atliekamas teritorijos performavimas, keičiamos reljefo formos, į šią teritoriją vežamas gruntas, skleidžiamas, tankinamas, darbai atliekami neturint nei projekto, nei leidimo. Šis 0,476 ha ploto žemės sklypas nuosavybės teise priklauso savininkams D. D. ir R. D., ir jis patenka į Obelies kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Į žemės sklypą UAB „Statva“ viso atvežė 1379 m³ grunto, iš šio kiekio 600 m³ – trečiojo asmens D. D. prašymu, 779 m³ grunto atsakovas UAB „Statva“ atvežė savavališkai. Žala aplinkai už savavališkai atvežto ir paskleisto 779 m³ grunto kiekį sudaro 13 980 Lt, todėl šią padarytos žalos aplinkai dalį turi atlyginti atsakovas UAB „Statva“.

Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-23-736/2013 pagal ieškovo LR aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei D. D. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys – R. D. ir UAB „Statva“. Šios civilinės bylos nagrinėjimas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi sustabdytas iki įsiteisės Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-276-320/2012 ir Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1371-228/2012 (naujas numeris 2-91-228/2013). Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės D. D. 10 698 Lt už aplinkai padarytą žalą. Ieškinyje nurodo šias aplinkybes: 2011 m. lapkričio 15 d. aktu nustatyta, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2034-5966, atliekamas teritorijos performavimas, keičiamos reljefo formos, į šią teritoriją vežamas gruntas, skleidžiamas, tankinamas, darbai atliekami neturint nei projekto, nei leidimo. Šis 0,476 ha ploto žemės sklypas nuosavybės teise priklauso savininkams D. D. ir R. D., ir jis patenka į Obelies kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Į žemės sklypą UAB „Statva“ atvežė 1379 m³ grunto, iš jų 600 m³ grunto atvežta D. D. prašymu. Todėl D. D. savavališkai organizavus 600 m³ grunto atvežimą į žemės sklypą, aplinkai padaryta 10 698 Lt dydžio žala, kurios atsakovė gera valia neatlygino.

Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, Utenos rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad bylos yra susijusios ir jas sujungus į vieną bylą, šalių ginčai kartu būtų išnagrinėti greičiau ir teisingai, todėl, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, perdavė šių bylų sujungimo klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas sujungti bylas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Pagal šią normą apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)). Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į aukštesnės pakopos teismą. Taigi, Utenos rajono apylinkės teismas turėjo teisinę galimybę pats išspręsti šių bylų sujungimo klausimą prie savo nagrinėjamos bylos prijungdamas susijusią bylą. Tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-91-228/2013 ir Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-23-736/2013 tarpusavyje yra susijusios ir vienos bylos rezultatas gali turėti prejudicinę reikšmę kitos bylos rezultatui. Abiejose bylose tas pats ieškovas kelia reikalavimus skirtingiems atsakovams dėl žalos aplinkai atlyginimo. Žalos atsiradimas abiejose bylose kildinamas iš to, kad UAB „Statva“ (civilinėje byloje Nr. 2-91-228/2013) ir D. D. (civilinėje byloje Nr. 2-23-736/2013) neteisėtai į D. D. ir R. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2034-5966, atvežė ir paskleidė iš viso 1379 m³ grunto (iš jų 600 m³ grunto buvo atvežta D. D. prašymu, o 779 m³ grunto – UAB „Statva“ savavališkai). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad abu šias bylas nagrinėjantys teismai turėtų nustatinėti ir vertinti tas pačias faktines aplinkybes, o tai neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 str.). Todėl šias civilines bylas sujungus, tarp šalių kilęs ginčas būtų išnagrinėtas greičiau ir teisingai (CPK 136 str. 4 d.). Be to, kadangi dėl prejudicinių ryšių viena iš sujungtinų bylų yra sustabdyta, jas sujungus išnyks sustabdymo pagrindas ir nereikės laukti kitos bylos nagrinėjimo pabaigos. Tokiu būdu bus užtikrintas ir civilinio proceso operatyvumo principo įgyvendinimas (CPK 2 str.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, abi sujungtinos bylos iškeltos 2012 m. liepos mėnesį, abiejose bylose nėra pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Todėl parenkant teismą, kuriam turi būti perduotos sujungtos bylos, atsižvelgiama į bylose dalyvaujančių asmenų gyvenamąsias ir buveinės vietas. Iš LITEKO matyti, kad bylose dalyvaujantys fiziniai asmenys gyvena Kėdainiuose ir Utenoje, o juridiniai asmenys bei jų atstovai – Kaune ir Utenoje, todėl darytina išvada, kad bylos nagrinėjimas Kėdainių rajono apylinkės teisme labiau atitiktų ekonomiškumo ir racionalumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti, kad Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla turi būti prijungta prie Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinės bylos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 3 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Utenos rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-91-228/2013 ir Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-23-736/2013, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-91-228/2013 prie civilinės bylos Nr. 2-23-736/2013 ir perduoti jas nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas