- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- 2YT-11269-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03232-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- H. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., V. S., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos H. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., V. S., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja H. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio Č. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 2-4).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis Č. S. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi jis nebuvo surašęs testamento, tai po jo mirties liko 3 įstatyminiai įpėdiniai – jo vaikai: A. S., V. S. ir sutuoktinė (pareiškėja). Kitų įstatyminių įpėdinių, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Nors po palikėjo mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Ji po sutuoktinio mirties liko gyventi santuokoje išsinuomotame savivaldybės būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol. Šio būsto nuomos sutartis 2014-01-31 buvo sudaryta su palikėju, o jam mirus, šią teisę perėmė jo sutuoktinė (pareiškėja), kuri 2019-02-20 įformino nuomos sutartį savo vardu. Po sutuoktinio mirties pareiškėja perėmė jo prievoles mokėti būsto mokesčius. Be to, ji valdo, naudoja ir prižiūri kaip savo po sutuoktinio mirties likusį minėtame bute santuokoje įgytą turtą – baldus, buitinę techniką (televizorių, šaldytuvą, skalbyklę, viryklę), nuotraukas, indus ir kt. turtą. Kiti palikėjo įstatyminiai įpėdiniai – jo vaikai po tėvo mirties palikimo nepriėmė, atsisako jo ir į paveldimą turtą nepretenduoja bei pripažįsta, kad jų motina (pareiškėja) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Kadangi yra praleistas terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškėja priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (b.l. 30-32) nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo Č. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Č. S. paliktojo turto priėmimą valdyti.
3. Teismo posėdyje pareiškėja H. S. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad turi du vaikus. Jie pretenzijų dėl tėvo palikimo nereiškia. Ji po sutuoktinio mirties perėmė jo asmeninius daiktus. Jie gyveno kartu iki sutuoktinio mirties nuomojamame bute.
Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra Č. S. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.) (b.l. 7).
5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja H. S. ir palikėjas Č. S. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką (b.l. 25), o santuokoje susilaukė šiuo metu jau pilnamečių vaikų (suinteresuotų asmenų byloje): V. S. ir A. S. (b.l. 26-27). Santuokos metu palikėjas Č. S. su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės miesto seniūnija sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13, pagal kurią jo šeimai buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po palikėjo Č. S. mirties į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir palikimo nepriėmė (b.l. 9, 19).
6. Nors dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra pradėta, tačiau pareiškėja po savo vyro mirties toliau liko gyventi santuokos metu išsinuomotame bute, įformino jo nuomą savo vardu, mokėjo mokesčius, taip pat perėmė bute likusius sutuoktinio asmeninius ir buities daiktus, t. y. po sutuoktinio mirties pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti (b.l. 15-18, 20-22). Kiti galimi įpėdiniai – palikėjo vaikai (suinteresuoti asmenys) V. S. ir A. S. atsiliepimo į pareiškimą neteikė ir jame išdėstytų aplinkybių neginčijo.
7. Kadangi pareiškėja negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.