Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui I. Š. dėl 1 757,44 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2018 m. liepos 23 d. Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Ročkių k. Trako g. 20 įvykusio eismo įvykio metu sužalotas transporto priemonės ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis J. K.. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo I. Š. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėja D. K.. 2018 m. liepos 23 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1757,44 Eur išlaidų už J. K. gydymą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos pretenziją.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimoįstatymo 22 straipsnį, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Eismo įvykio kaltininkas I. Š. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę (nebuvo įgijęs teisės), todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį I. Š..

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, prašo patenkinti ieškinį vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37, 6.210, 6.263, 6.270 straipsniais ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu.

Atsakovas su ieškiniu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Atsakovas neginčija įvykio aplinkybių, sutinka, kad jis yra atsakingas už šį įvykį, tačiau nurodo, kad yra dvyliktos klasės mokinys, savo pajamų neturi, todėl dėl finansinės padėties negali padengti visos padarytos žalos. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir išdėstyti skolos mokėjimą dalimis (t. 1, el. b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 12 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi D. K. apdraudė transporto priemonės ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. 2018 m. liepos 23 d. Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Ročkių k. Trako g. 20 įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonę ,,Opel Astra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės, vairavo I. Š.. Eismo įvykio metu sužalotas J. K., dėl kurio gydymo sumokėta 1 757,44 Eur draudimo išmoka. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2017 m. spalio 12 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi D. K. apdraudė transporto priemonės ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę (t. 1, el. b. l. 4). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pažyma patvirtina, kad 2018 m. liepos 23 d. Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Ročkių k. Trako g. 20 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonę ,,Opel Astra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairavo I. Š., neturėdamas teisės vairuoti, jis yra kaltas dėl eismo įvykio (t. 1, el. b. l. 4). 2019 m. gegužės 20 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė AB ,,Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl 1 757,44 Eur išmokos už J. K., kuris buvo sužalotas 2018 m. liepos 23 d. eismo įvykio metu, gydymą (t. 1, el. b. l. 4). Gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad J. K. gydymui suteiktų paslaugų kaina – 1 757,44 Eur (t. 1, el. b. l. 4). 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu AB ,,Lietuvos draudimas“ nusprendė išmokėti 1 757,44 Eur pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos pretenziją (t. 1, el. b. l. 4). 2019 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu AB ,,Lietuvos draudimas“ pervedė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1 757,44 Eur išmoką už J. K. gydymą (t. 1, el. b. l. 4). 2019 m. gegužės 31 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė pretenziją I. Š. dėl padarytos žalos atlyginimo (t. 1, el. b. l. 4).

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio, reguliuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atvejais. Pagal CK 1.1018 straipsnio nuostatas, ši taisyklė taikoma įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada draudikas gali reikalauti grąžinti sumokėtas išmokas, yra bendrosios taisyklės išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-601-686/2015).

TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Vadinasi, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme draudikas subrogacinį reikalavimą į draudimo išmokos grąžinimą įgyja, jei nustatomas eismo įvykio metu žalą padariusio asmens vairavimas be teisėto pagrindo, šis faktas atitinka šioje teisės normoje nurodytą draudiko subrogacinio reikalavimo sąlygą.

Pažyma apie eismo įvykį patvirtina, kad eismo įvykis įvyko I. Š. nesuvaldžius transporto priemonės ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į smėlio krūvą. Šio eismo įvykio metu buvo sužalotas su I. Š. važiavęs J. K., o I. Š. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisėto pagrindo ją vairuoti. Šie įrodymai patvirtina ieškovės subrogacinio reikalavimo pagrįstumą. Draudikas pagal bendrą įrodinėjimo pareigos taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178straipsnis) turi įrodyti savo subrogacinio reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes, šiuos duomenis patvirtinančius įrodymus jis pateikė byloje, o atsakovas nepaneigė vairavimo be teisės fakto. Gydymo paslaugų išrašas patvirtina, kad dėl J. K. gydymo išleista 1 757,44 Eur, šią išmoką sumokėjo ieškovė. Atsižvelgus į visus šiuos argumentus, pripažintina, kad ieškovės pareikštas subrogacinis reikalavimas dėl išmokėtos sumos atlyginimo atsakovui, remiantis pirmiau nurodytu TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra visiškai pagrįstas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti kreditorius, kuriam piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Skolininkas gali būti atleistas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Šiuo atveju teismas nenustatė ieškovės kaltės dėl netinkamo prievolės įvykdymo, todėl jos naudai priteistinos kompensuojamosios palūkanos.

Atsižvelgus į visus aukščiau aptartus argumentus, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2001; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu gauta informacinių sistemų ir registrų informacija patvirtina, kad atsakovas nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. birželio 12 d. dirbo R. G. individualioje įmonėje: už 2020 m. gegužės mėnesį jam išmokėta 505,36 Eur, už 2020 m. birželio mėnesį – 279,43 Eur. Transporto priemonių ir nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Iš atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad jis yra 12 klasės mokinys.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, kai atsakovas yra abiturientas, jo trumpą laiką gautos pajamos yra mažos, jo turtinė padėtis lyginant su ieškovės turtine padėtimi, yra blogesnė, todėl pripažintina, kad lengvatinio termino nustatymas atsakovui užtikrintų socialinį teisingumą, o tuo pačiu nepažeistų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų, iš esmės nepaneigtų paties sprendimo.

Atsižvelgus į tai, atsakovo prašymas tenkintinas, sprendimo vykdymas išdėstytinas vieneriems metams (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 40 Eur sumokėtas žyminis mokestis (t. 1 el. b. l. 4). Ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 757,44 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 44 centus) žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834.

Sprendimo vykdymą išdėstyti dvylikai mėnesių, nustatant, kad I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį AB ,,Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, sumoka dalimis 1 757,44 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 44 centus) žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų AB ,,Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skunduKauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.