Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-06 · Administracinė byla Nr. AS-552-782-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-06
Bylos Nr.
AS-552-782-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00789-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
Pareiškėjas
I. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS552-782/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00789-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 61.2; 79.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas I. M. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-2, 28–30), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. vasario 7 d. raštą Nr. 12-01-230; 2) įpareigoti Ministeriją tinkamai atsakyti į pareiškėjo 2013 m. sausio 3 d. elektroniniu paštu siųstą skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, konstatavęs, kad Ministerijos 2013 m. vasario 7 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir nelaikytinas skundžiamu aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 15 dalies, 22 straipsnio 1 dalies prasme, o šio rašto panaikinimas, kaip ir pakartotinis 2013 m. sausio 3 d. skundo išnagrinėjimas ir atsakymo pateikimas, pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas 2013 m. birželio 26 d. (išsiuntimo data pagal spaudą ant voko 2013 m. birželio 25 d.) per Vilniaus apygardos administracinį teismą padavė 2013 m. birželio 18 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą konstatavęs, kad jis paduotas praleidus ABTĮ 149 straipsnio 2 dalyje nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti, o pareiškėjas atnaujinti šio termino neprašė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. padavė prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir priimti atskirąjį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 149 straipsnį 2 dalį, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Ginčijama nutartis buvo priimta 2013 m. birželio 11 d. pareiškėjui nedalyvaujant, tą pačią dieną nutarties nuorašas išsiųstas pareiškėjui jo nurodytu adresu. I. M. atskirasis skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2013 m. birželio 27 d., praleidus atskirojo skundo padavimo terminą, todėl 2013 m. liepos 1 d. nutartimi buvo atsisakyti priimti atskirąjį skundą.

Šalies argumentai

Prašyme atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios: senyvo amžiaus – pareiškėjui yra 85 metai, paskutines atskirojo skundo padavimo termino dienas buvo nedarbingas, susirūpinęs sveikata, jėgas atgavo tik terminui pasibaigus.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad pareiškėjas išvardino priežastis, dėl kurių, kaip teigia pareiškėjas, praleido terminą laiku kreiptis į teismą, tačiau nepateikė įrodymų, jog aktualiu laikotarpiu sirgo, lankėsi pas gydytojus, taigi, pripažintina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog skundo padavimo terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių.

II.

Pareiškėjas I. M. padavė 2013 m. liepos 24 d. atskirąjį skundą (b. l. 87), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį ir atskirojo skundo padavimo terminą atnaujinti, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties priimti.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja ligos įrodymų iš jo kaip 85 metų amžiaus asmens, nes pati senatvė yra liga, pas gydytojus lankosi nuolat, jam yra skirtas priepuolių atvejais gulimas režimas, taigi tokiu metu jis negali vykti pas gydytojus vien tik tam, kad gautų jų pažymą kaip įrodymą. Teigia, jog serga išemine širdies liga, taip pat kamuojamas kraujo spaudimo priepuolių, ką patvirtina ligos išrašas.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad dėl prastos sveikatos būklės suklydo, nesugebėjo tinkamai suprasti ABTĮ 149 straipsnio 3 dalies, kokiose bylose skundo išsiuntimo terminas prasideda nuo nutarties gavimo, nepastebėjo, kad nuo gavimo dienos terminas skaičiuojamas tik kai kuriuose bylose. Taigi, suklydo apskaičiuodamas atskirojo skundo padavimo terminą, o padėtį komplikavo tai, kad vasaros laiku buvo laikinai išvykęs į kaimo sodybą.

Atsiliepimas

Atsakovas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, asmenys, ginantys savo teises, privalo laikytis tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų. Akcentuoja, kad pareiškėjas yra įtrauktas į šiuo metu praktikuojančių advokatų sąrašą ir jam kaip teisės srities profesionalui keliami aukštesni reikalavimai teisės žiojimo ir taikymo aspektu, gindamas savo teises jis privalo tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, o ne piktnaudžiauti jomis. Atsakovo manymu, teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties pareiškėjas nesilaikė įstatymo reikalavimų: pavėluotai teikdamas skundą nepateikė prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, nepateikė termino praleidimo priežasčių įrodymų, skundą padavė tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taip pat pažymi, kad pareiškėjo teiginiai prieštaringi – pareiškėjas nurodo, jog dėl amžiaus yra mažai darbingas, bet taip pat teigia, jog sunkiai dirba visuomenės labui, nurodo, kad jam skirtas gulimas režimas, bet taip pat pažymi, kad buvo išvykęs į sodybą. Mano, kad pareiškėjas negalėdamas savo teisių apginti pats, galėjo padaryti tai per atstovą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų apie savo ligą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, 2013 m. gegužės 28 d. įvykusiame teismo posėdyje, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas šaukimu (b. l. 62). Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą, jog byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant (b. l. 61). Procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas byloje atidėtas 2013 m. birželio 11 d., į paskelbimą proceso dalyviai neatvyko (b. l. 64). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties nuorašą pareiškėjas gavo (pagal spaudą ant voko) 2013 m. birželio 18 d. Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties pareiškėjas padavė (pagal spaudą ant voko) 2013 m. birželio 25 d., taigi praėjus 14 dienų po nutarties priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 2 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, jog ABTĮ 149 straipsnio 3 dalis taikytina tais atvejais, kai atitinkami klausimai teismo sprendžiami rašytinio proceso tvarka, šalių nekviečiant, jų pranešimais ar šaukimais apie teismo posėdžio vietą ir datą neinformuojant (žr. 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-269/2010, 2013 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-212-13)

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, administracinė byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas apie posėdžio laiką ir datą buvo informuotas tinkamai, pats išreiškė pageidavimą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog aptariamu atveju pareiškėjas praleido atskirojo skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531-13 ir kt.).

Pareiškėjas teigia, jog serga išemine širdies liga, turi padidintą kraujospūdį, reguliariai lankosi pas gydytojus, šias aplinkybes patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų, kurio data nenurodyta (b. l. 88).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz. 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-838/2009 ir kt.), vertinant ligą kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį, ji pripažintina svarbia tik tuomet, kai dėl šios ligos asmens galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos. Be to, sprendžiant klausimą, ar asmens liga gali būti pripažinta svarbia priežastimi ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies prasme, būtina įvertinti, kiek ji galėjo padaryti įtakos sergančio asmens fizinėms galimybėms įstatymo nustatytu laiku paduoti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA261-54-13).

Teisėjų kolegija pripažindama senyvą pareiškėjo amžių ir dėl to galimą sveikatos pablogėjimą, lėtines ligas, pažymi, kad šios aplinkybės iki šiol nekliudė pareiškėjui kitais laikotarpiais tinkamai ginti savo teises (laiku kreiptis į teismą su skundu, reaguoti į teismo nurodymus). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kokiu būdu ir kokia konkreti liga, paūmėjusi ar atsiradusi būtent atskirojo skundo padavimo laikotarpiu, sutrukdė pareiškėjui į teismą kreiptis per nustatytą terminą. Argumentas, kad apsilankyti pas gydytojus ir gauti iš jų pažymą sveikatos apie būklės pablogėjimą negalėjo, nes būtų pažeidęs gulimą režimą, atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis kitam pareiškėjo argumentui, jog terminą praleido ir dėl to, kad vasaros metu buvo išvykęs iš gyvenamosios vietos į kaimo sodybą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo amžius, bendra sveikatos būklė, lėtinės ligos nevertintini kaip objektyvios aplinkybės, dėl kurių turėtų būti atnaujinamas terminas.

Pareiškėjo argumentas, kad termino praleidimas pateisinamas ir tuo, kad pareiškėjas buvo išvykęs iš gyvenamosios vietos, taip pat atmestinas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės (pvz. 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-61-13). Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo išvykęs į sodybą nelaikytina aplinkybe, nepriklausančia nuo pareiškėjo valios.

Dėl pareiškėjo nurodomo suklydimo, teisėjų kolegija pažymi, kad tai taip pat nelaikytina nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartyje buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka – tai, jog nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties aprašomojoje dalyje faktinės aplinkybės išdėstytos nurodant 2012, o ne 2013 metus laikytina rašymo apsirikimu, nesudarančiu pakankamo pagrindo šią nutartį pripažinti neteisėta ir naikintina.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė