Kauno apygardos teismo nutartis

2008-05-06 · Civilinė byla Nr. 2A-528-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-06
Bylos Nr.
2A-528-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
S. V.
Ieškovas
A. K.
Civilinė byla Nr.2A-528-27/2008
Pirmos instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė
procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Ramūno Mitkaus,

sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,atsakovui S. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-288-192/2008 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui S. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b.l.3-4) prašė nustatyti sūnaus K. V., gimusio 1999-07-21, nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad iki 2004 metų liepos mėn. jos ir atsakovo sūnus K. V. gyveno su ieškove, tačiau, jai išvykus dirbti į užsienį, Kauno miesto apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakovu. Sūnus kartu su atsakovu gyveno pas jo tėvus, pats atsakovas sūnumi nesirūpino, nesugebėjo jo tinkamai auklėti ir prižiūrėti, niekur nedirbo, buvo baustas administracine tvarka, jam buvo paskelbta paieška. Kauno miesto apylinkės teismo 2006-06-30 sprendimu buvo nustatyta ieškovės bendravimo su sūnumi tvarka. Pats K.V. yra išreiškęs norą gyventi su motina. Šiuo metu ieškovė su draugu gyvena Airijoje, augina 2007-05-02 gimusį sūnų ir šalių sūnų Karolį, kuris ten lanko mokyklą. Ieškovės draugas neprieštarauja, kad K. V. gyventų jų šeimoje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 24 d. sprendimu (b.l.83-84) ieškinį patenkino visiškai: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu Nr.2-11973/2004 nustatytą K. V. gyvenamąją vietą ir nustatė jo gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei priteisė iš atsakovo 213,10 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 14,75 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalių sūnus K. V. gyvena Airijoje, ten lanko mokyklą, ieškovė turi visas tinkamas sąlygas auginti ir prižiūrėti vaiką saugioje aplinkoje, tenkinti jo poreikius. Teismas nustatė K. V. gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi atsakovas prieštaravimų dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo teismui nepareiškė, į teismo posėdžius neatvyko.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l.87-90) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-27 sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-11973/2004 – ieškovės ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad ieškovė, grįžusi į Lietuvą ir paėmusi sūnų bendravimui, jį turėjo grąžinti iki 2007-08-21. Atsakovas neprieštaravo, kad sūnus su ieškove pabūtų ilgiau nei buvo nustatyta, tačiau sužinojo, kad 2007-08-22 teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios pagrindu ieškovė Kauno m. policijos komisariato pasų poskyryje gavo sūnui pasą, o 2007-08-28 deklaravo vaiko gyvenamąją vietą Airijoje ir išsivežė jį. Taigi, nors ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo dar buvo neišspręstas, vaikas buvo išvežtas iš Lietuvos į užsienio valstybę, apsuptas svetimos šeimos ir kultūros. Išvežus vaiką į Airiją, iškilo reali grėsmė dėl jo tinkamo ir visaverčio mokyklinio švietimo tinkamoje švietimo įstaigoje ir aplinkoje, kas akivaizdžiai pažeidžia vaiko teises ir interesus. Teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai be teismo sprendimo, o tik remdamasi teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasinaudojo ir atėmė iš atsakovo sūnų, išsivežė jį iš Lietuvos. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvertino faktinių aplinkybių, kad ieškovė 2004 m. išvyko gyventi į Airiją, ten faktiškai sukūrė savo atskirą šeimą ir niekad pakankamai sūnumi nesirūpino, jis niekada nėra nuolat gyvenęs su ieškove. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad grindžiamas tik ieškovės įrodymais. Atsakovas visada rūpinosi sūnumi, tarp jų buvo glaudus emocinis ryšys. Visa tai buvo konstatuota 2004-11-15 priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu, dėl ko pagrįstai buvo pripažinta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu atitinka vaiko interesus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie minėtų aplinkybių pasikeitimą, taip pat apie tai, kad atsakovas nuolat yra neblaivus ir agresyvus. Teismo sprendime nemotyvuojama, kodėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, nors realiai iki 2007 m. rugpjūčio berniukas gyveno pas atsakovą, o ieškovė nesiekė su juo bendrauti.

Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodyta pagrindinė asmeninių tėvų teisių ir pareigų kryptis - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. CK 3.165 str. 1 d. imperatyviai reglamentuota, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje, taip pat CK 3.177 str. teismai ir kitos institucijos įpareigojami, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2008-01-28 nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-49/2008) nurodė, jog būtina vadovautis nusistovėjusia ir gana aiškiai suformuota teismų praktika, pagal kurią, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi tik vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Tuo tikslu teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, atskleidžiančius tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, vaiko prisirišimą prie tėvų, tėvų elgesį, gyvenimo būdą, pajamas, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2004, 2005-03-30 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-176/2005 ir kt.). Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006-01-12 sprendimas byloje Michailova v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-10 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2006) konstatavo, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Išvadų dėl geresnio gerbūvio, geresnių sąlygų auginti ir prižiūrėti vaiką nepakanka keisti vaikui gyvenant su tėvu jau nusistovėjusią jo šeimos aplinką, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą.

Teismas ištyrė faktines aplinkybes, abiejų tėvų materialinę padėtį, gebėjimą vykdyti tėvų pareigas, tačiau nemotyvavo, kodėl nusprendė pakeisti vaiko turimą šeimos aplinką į kitą aplinką, kur vaikas net negalės pilnavertiškai bendrauti (kita kalba, kiti papročiai). Teismas motyvavo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą ne motinos gebėjimu geriau atlikti tėvų pareigas nei tėvo, o formaliu procesiniu aspektu, t.y. kad atsakovo neatvykimu į teismo posėdžius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kad šiuo metu K. V. gyvena Airijoje, ten lanko mokyklą bei kad ieškovė turi visas tinkamas sąlygas auginti ir prižiūrėti vaiką saugioje aplinkoje, tenkinti jo poreikius. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu nustatytoje gyvenamojoje vietoje yra nepakankamos sąlygos sūnui vystytis, trūksta pagrindinių buities prietaisų ar kitaip aplinka tapo netinkama gyventi vaikui. Procese nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad bute (duomenys neskelbtini), aplinka sūnui tapo nesaugi. Atsakovas į teismo posėdžius neatvyko todėl, kad atsakovui nebuvo įteikti jokie teismo pranešimai ar šaukimai, o ,,Kauno dienos“ numerio, kuriame buvo paskelbta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jis nebuvo įsigijęs ir informacijos neperskaitęs. Skelbimas spaudoje galimas tik tada, kai šalies gyvenamoji vieta tampa nežinoma. Atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais, niekur nebuvo išvykęs, visą bylos nagrinėjimo laiką ši vieta buvo ta pati, todėl buvo visos sąlygos tinkamai informuoti atsakovą apie nagrinėjamos bylos vietą ir laiką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.96-97) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad ji, 2007 m. rugpjūčio mėnesį pasiėmusi sūnų bendravimui, turėjo grąžinti jį tėvui 2007-08-21. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išprovokavo atsakovo netinkamas elgesys, smurtavimas, sūnaus gąsdinimas. Ieškovei atvykus į Lietuvą bendravimui su sūnumi, paaiškėjo, kad atsakovas yra paieškomas policijos, todėl slapstosi, sūnus išvežtas į kaimą pas gimines, kurie negali juo tinkamai pasirūpinti. Ieškovei parsivežus sūnų į Kauną, atsakovas skambino sūnui, jam grąsino ir liepė grįžti į namus. Sūnus atsisakė grįžti pas tėvą, ieškovei paaiškino, kad tėvo bijo, jis nuolat namuose smurtauja, iš vakaro namuose sumušė savo tėvą, atsakovas dažnai ant jo (sūnaus) šaukia, apstumdo, žemina ir tyčiojasi, nuolat priekaištauja dėl bendravimo su mama. Ieškovė kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad ši padėtų apsaugoti sūnų nuo atsakovo smurtavimo ir gąsdinimų. Išklausius ieškovę ir jos sūnų, ieškovei pasiūlyta kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad sūnumi labai rūpinosi, skyrė jam visą dėmesį, kad tarp jų yra glaudus emocinis ryšys. Ieškovei pateikus teismui ieškinį dėl bendravimo su sūnumi, dėl dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo, sūnus buvo apklausiamas parengiamajame posėdyje, kur paaiškino tikrąją padėtį ir santykius atsakovo šeimoje. Berniukas nurodė, kad tėvas dažnai išgeria, namuose triukšmauja ir mušasi su močiute (protokolo civ. byloje Nr.2-6680-254/2006 išrašas). Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovas nesirūpino sūnumi, nesudarė jam tinkamų sąlygų vystytis, nesirūpino jo būtinųjų poreikių tenkinimu, žalojo sūnaus psichiką, ugdė iškreiptą šeimos supratimą, traumavo sūnų. Šie teiginiai grindžiami K. V. pareikšta nuomone 2006-05-29 parengiamajame posėdyje. Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-6680-254/2006 duomenimis atsakovas yra darbingas, tačiau nedirba, neturi jokių pajamų, pats gyvena pas tėvus iš jų gaunamų pensijų ir sūnui skirtos socialinės išmokos (b.1.13), todėl neturi galimybės tenkinti būtinųjų sūnaus poreikių, užtikrinti jo lavinimo, visapusiško vystimosi. Akivaizdu, kad atsakovo asmeninės savybės (girtavimas ir muštynės su motina vaiko akivaizdoje) žaloja sūnaus sveikatą, kelia įtampą ir kuria slogią atmosferą. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas buvo ieškomas policijos, slapstėsi, neturėjo galimybės rūpintis sūnumi, nors buvo prisiėmęs atsakomybę už jį. Teismui pateikti įrodymai, kad atsakovas ne tik girtauja, bet ir yra baustas administracine nuobauda už transporto priemonės vairavimą išgėrus. Atsakovas niekada nedirbo nuolatinio darbo ir neturėjo nuolatinių pajamų, todėl iškreiptai vertina ieškovės pastangas dirbti ir sukurti gerbūvį sau ir savo šeimai. Atsakovas, šalims gyvenant kartu, nesirūpino šeima, ieškovė privalėjo dirbti, kad išmaitintų sūnų, ir tik dėl sunkios materialinės padėties išvyko dirbti į Airiją. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad gali sūnui sudaryti tinkamas sąlygas sveikai vystytis, sudaryti galimybes gauti išsimokslinimą, garantuoti jo saugumą. Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovas vengė vaiko gyvenimo sąlygų pas atsakovą patikrinimo, atsakovas į tarnybą kviečiamas neatvyko. Atsakovas nepateikė įrodymų, iš kokių lėšų ketina išlaikyti sūnų. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia užsiimantis statybos ir automobilių remonto verslu, tačiau nepateikė įrodymų apie darbo santykius, pajamas, verslo liudijimą. Siekiant nustatyti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinant vaiko vystimąsi ir raidą, teismas atsižvelgė į pateiktus įrodymus apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui sveikai vystytis, užtikrinant teisę reikšti savo pažiūras, gauti išsimokslinimą bei garantuoti jo saugumą. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė susikūrė gerbūvį, turi gyvenamąją vietą, kurioje yra puikios sąlygos sūnui gyventi, turi darbo vietą, kuri bus išsaugota jai grįžus iš vaiko auginimo atostogų, turi nuolatines pajamas, kurios yra pakankamos užtikrinti sūnaus vystymusi ir raidą. Ieškovė charakterizuojama kaip puiki darbuotoja, pareigingas, patikimas žmogus (b.1.15-18, 19-21,25-26,27-29,30-3I). Ieškovės sūnus nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio mokosi mokykloje Airijoje, ten puikiai pritapo ir jaučiasi laimingas. Ieškovė augina antrąjį sūnelį, tarp abiejų brolių yra glaudus emocinis ryšys. Gyvenimas su broliu taip pat daro teigiamą įtaką sūnaus Karolio vystymuisi, jo supratimui apie bendravimą šeimoje. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsakovui vengiant įsileisti į namus, negalėjo pasisakyti dėl atsakovo gyvenimo sąlygų, tačiau iš turimos informacijos apie atsakovo elgesį teismui pateikė žodinę išvadą, kad K. V. saugiau gyventi su motina. Ieškovė su sūnumi gyvena civilizuotoje Europos Sąjungos šalyje, kuri su Lietuva turi tiesioginį susisiekimą įvairiu transportu, todėl atsakovas be pagrindo baiminasi dėl sūnaus ateities. Ieškovė netrukdys sūnui bendrauti su tėvu ir sudarys tam sąlygas, jeigu tokį norą atsakovas pareikš. Kadangi atsakovas nesirūpino sūnumi, neskyrė jam reikiamos priežiūros, nedirba ir neturi lėšų sūnaus būtinų poreikių patenkinimui, gyvena iš savo tėvų gaunamų pajamų, buvo ieškomas ir slapstėsi nuo teisėsaugos, o sūnų buvo atidavęs auklėti ir prižiūrėti svetimiems asmenims, savo elgesiu nesiekė sūnų išauklėti taip, kad jis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio taisyklių ir normų, vaiką traumavo, trukdė darniai ir psichologiškai saugiai jo raidai, toks auklėjimas prieštaravo vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Kolegijos nuomone, sprendimas šioje byloje yra absoliučiai negaliojantis, kadangi byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir atsakovas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Nustatyta, jog byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, kuriam, tenkinat ieškovės atstovės prašymą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu (b.l.77,78). CPK 130 str. numatyta, kad teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu tik tokiu atveju, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei pati ieškovė, nei teismas net nemėgino aiškintis nei apie atsakovo faktinę gyvenamąją ir darbo vietas, nei apie galimybes paskirti kuratorių CPK 129 str. nustatyta tvarka. Teismas apsiribojo tuo, kad šaukimą į 2007-10-25 parengiamąjį posėdį atsakovui siuntė paštu ieškinyje nurodytu adresu (Naujakurių g. 86-4, Kaunas), kuris grįžo neįteiktas (b.l.58), dėl ko šaukimas į 2007-11-29 parengiamąjį posėdį buvo išsiųstas per Šilainių PN, kuri šaukimo taip pat neįteikė, nes nurodytu adresu niekas neatidarė durų (b.l.68). Kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų ir išvadai apie tai, jog atsakovo gyvenamoji vieta buvo nežinoma, kadangi 2007-08-30 atsakovui pasirašytinai buvo įteikta Kauno miesto apylinkės teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir 2007-08-22 nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, be to, 2007-09-06 teisme buvo gautas paties atsakovo atskirasis skundas, kuriame buvo nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), būtent kuriuo buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai, tame tarpe ir Kauno apygardos teismo 2007-10-13 pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir Kauno apygardos teismo 2007-10-16 nutartis, o duomenų, kad šie procesiniai dokumentai būtų sugrąžinti į teismą, neradus atsakovo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nebuvo įstatyme numatytų prielaidų procesinius dokumentus (šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį) atsakovui įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, kas duoda pagrindą išvadai, jog apie 2008-01-10 13 val. vykusį parengiamąjį ir teismo posėdį atsakovui nebuvo tinkamai pranešta.

Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 str.) teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. CPK 231 str. 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 str. nurodytos nutarties. CPK 234 str. nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. „Pranešimas“ šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, o informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Sistemiškai aiškindama šias proceso teisės normas, kolegija daro išvadą, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiais atvejais, kai byla yra parengta nagrinėti iš esmės, o parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai ir neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo iš esmės, arba kai nedalyvaujančiai parengiamajame teismo posėdyje šaliai (atsakovui) yra aiškiai pranešta apie iš karto po parengiamojo teismo posėdžio neišvengiamai vyksiantį teismo posėdį, esant kitos šalies (ieškovės) prašymui. Kaip matyti iš byloje esančių skelbimų (b.l.77,78), juose nurodyta, kad, atsakovui neatvykus į posėdį be pateisinamų priežasčių, teismas gali pereiti į žodinį bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėti iš esmės. Akivaizdu, jog toks pranešimas negali būti laikomas tinkamu informavimu apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Be to, šioje byloje ieškovei įrodžius, kad ji ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, teismas, negalėdamas du kartus įteikti atsakovui teismo šaukimo į parengiamąjį teismo posėdį, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką ir į nepilnamečio vaiko interesus, kolegijos nuomone, turėjo galimybę paskelbti atsakovo paiešką per policiją (CPK 132 str.), tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės teismo posėdyje ir priėmęs teismo sprendimą nedalyvaujant atsakovui, kai nėra patikimų duomenų apie jo tinkamą informavimą, pažeisdamas CPK 122 str. 1 dalies nuostatas, pažeidė atsakovo CPK jam suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, – teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 str. 1 dalis). Būtent tokią teisės aiškinimo taisyklę suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005-04-04 nutartyje, priimtoje kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr.3K-3-228/2005.

Be to, konstatuotina, jog nebuvo pagrindo teismui 2008-01-20 iš parengiamojo posėdžio pereiti į teismo posėdį ir dėl to, kadangi byla nebuvo parengta nagrinėti teismo posėdyje (CPK 231 str. 5 d.). CPK 380 str. numatyta, kad, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, jei tai įmanoma. Kadangi nepilnametis šalių sūnus, gimęs 1999-07-21, kuriam bylos nagrinėjimo metu buvo aštuoneri metai, teismo šioje byloje nebuvo išklausytas tiesiogiai, o duomenų, kad vaikas nesugebėtų suformuluoti savo pažiūras, byloje nepateikta, pripažintina, kad tuo buvo pažeistas nurodytos CPK normos reikalavimas. Tai, kad vaikas, apklausiamas kitoje byloje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 2006-05-29 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad norėtų gyventi su mama, kolegijos nuomone, nėra pakankama konstatuoti, kad jis buvo išklausytas tiesiogiai ir šioje byloje, tuo labiau, kad vaiko valia per pusantrų metrų galėjo ir pasikeisti. Vadovaujantis CPK 376 str., šeimos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jei tai yra būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas jokių įrodymų nerinko ne tik savo iniciatyva, bet netgi neįpareigojo šalis tuos įrodymus pateikti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pasisakęs, jog, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Todėl kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas teismo nustatytą šalių sūnaus gyvenamąją vietą, privalėjo tirti, ar toje gyvenamojoje vietoje yra nepakankamos sąlygos jam vystytis, trūksta pagrindinių buities prietaisų, ar kitaip aplinka tapo netinkama gyventi vaikui, taip pat privalėjo įsitikinti, jog naujoji vaiko gyvenamoji aplinka vaikui yra žymiai palankesnė nei buvo iki šiol. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad šioje byloje liko iki galo neatskleista bylos esmė, kurios pagal byloje esančius įrodymus negali atskleisti ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis CPK 329 str. 3 d. 1 p. pagrindu, be to, teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 1 ir 2 p.), kolegija teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės 2008-01-24 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Gražina DavidonienėRamūnas Mitkus