Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2020-06-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1455-1129/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
A5.-1455-1129/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01012-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Dominykas Rusonis (pirm.)
Pažeidėjas
Ž. S., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Administracinio nusižengimo byla Nr.A5.-1455-1129/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01012-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Megilei Čekalinaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei R. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, UAB (duomenys neskelbtini)priklausančiame statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) leido nelegaliai dirbti elektros specialistais darbuotojams R. A. – laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 13 d., M. V. – laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. sausio 3 d.; A. B. – laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2019 m. spalio mėn. pabaigos; J. G. – laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija Ž. S. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo sunki padėtis, dokumentus tvarkė taip, lyg mokesčiai būtų mokami, tiesiog tuo metu neturėjo lėšų sumokėti mokesčių, o Sodra tokiais atvejais, kai yra skola, dokumentų nepriima. Pas save buhalterijoje tvarkėsi taip, lyg tie darbuotojai dirbtų legaliai iki atleidimo dienos, išmokos išmokėtos. Tuo metu įmonėje nebuvo užsakymų, darbuotojai buvo pasiėmę daug laisvų dienų, taip pat būdavo problemų su darbuotojų alkoholio vartojimu. Šiuo metu Sodra, net ir esant skolai, leido jį įdarbinti, kad jis per šiuos metus galėtų padengti skolą. Apie 4 500 Eur skolą Sodrai planuoja padengti. Nurodytais laikotarpiais darbuotojus Sodra buvo išdarbinusi, tačiau jis tikėjosi skolas padengti ir tuomet jų socialinis draudimas būtų atstatytas, tačiau skolų padengti nepavyko dėl sunkios materialinės padėties. Supranta, kad turėjo stabdyti darbus ir Sodros išdarbintiems darbuotojams neleisti dirbti.

Institucijos atstovė R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodytais laikotarpiais, Ž. S. nesumokėjus mokesčių į socialinio draudimo fondą, tie darbuotojai buvo išdarbinti. Ž. S. apie tai žinojo, darbuotojai savo paaiškinimuose nurodė, kad jie įvairiais būdais iš Sodros sužinojo, jog yra nutrauktos jų darbo sutartys ir jam apie tai pranešė. Nurodė, kad dar šiek tiek buvo laukiama, kad mokesčiai bus sumokėti ir asmenys vėl bus įdarbinti, atstatytas jų socialinis draudimas, tačiau pasibaigus karantinui, 2020 m. gegužės 25 d., tie darbuotojai vis dar nebuvo įdarbinti, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už keturių asmenų nelegalų darbą.

Motyvuojamoji dalis

Ž. S. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pagrindžia byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2020 m. birželio 8 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, Ž. S. pažeidimą pripažįsta, sutinka, kad nesumokėjo mokesčių „Sodrai“ (b. l. 1); Ž. S. asmens duomenys (b. l. 2): Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 3); VSDFV informacinės sistemos duomenys (b. l. 4, 5, 6); R. A., paaiškinimas, darbo sutartis (b. l. 7, 8); sprendimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) apdraustojo (R. A.) socialinio draudimo pabaigos įrašymo (b. l. 9); M. V. paaiškinimas ir asmens duomenys (b. l. 10, 11); A. B. paaiškinimas ir asmens duomenys (b. l. 12, 13); J. G. paaiškinimas ir asmens duomenys (b. l. 14, 15); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus 2020-02-27 raštas (b. l. 16); VSDFV Kauno skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo apie R. A., A. B. ir M. V. (b. l. 17); VDI Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 18-19); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad Ž. S. baustas administracine tvarka (b. l. 20-25).

Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad Ž. S. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojams R. A. – laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 13 d., M. V. – laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. sausio 3 d.; A. B. – laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2019 m. spalio mėn. pabaigos; J. G. – laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą, t. y. leido dirbti nelegaliai, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. S. baustas administracine tvarka, tačiau nėra baustas už analogišką nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pažeidimą pripažįsta, galisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Taip pat teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Ž. S. administracinį nusižengimą padarė dėl labai sunkios materialinės padėties (ANK 35 str. 1 d. 3 p.), kadangi iš byloje surinktų duomenų matyti, kad jis nesiekė vengti mokesčių ir tyčia leisti darbuotojams dirbti nelegaliai, kadangi darbuotojai buvo įdarbinti jo paties, o išdarbinti Sodros, kadangi įmonėje socialinio draudimo fondui susidarė skola. Tai leidžia daryti išvadą, jog vienintelė priežastis, dėl kurios darbuotojai savo darbus įmonėje tęsė nelegaliai, yra UAB (duomenys neskelbtini) skola, dėl kurios minėti darbuotojai buvo priverstinai išdarbinti. Nors Ž. S., po darbuotojų išdarbinimo turėjo nebeleisti darbuotojams dirbti, ir tai nešalina jo atsakomybės dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, teismo nuomone, egzistuoja ANK 35 str. 1 d. 3 p. nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ž. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. S. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų bausta už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus, taip pat nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl sunkios UAB (duomenys neskelbtini) materialinės padėties. Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. S. nesiekė vengti mokesčių ir tyčia leisti darbuotojams dirbti nelegaliai, priešingai – susidarius skolai socialinio draudimo fondui jis pats neatleido darbuotojų ir tokiu būdu savo iniciatyva nesiekė, kad jie dirbtų nelegaliai, tuo netgi didindamas savo mokestinius įsipareigojimus, turėdamas tikslą juos sumokėti, kai tik atsiras galimybė. Nepavykus padengti skolos laiku, darbuotojai Sodros iniciatyva buvo išdarbinti, o Ž. S., siekdamas nebankrutuoti ir grąžinti susidariusį įsiskolinimą, leido darbuotojams dirbti, tačiau tai darė ne iš savanaudiškų paskatų, nesiekė asmeninės naudos ar tokiu būdu sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) mokestinį įsiskolinimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, Ž. S. elgesį po nusižengimo padarymo, jo asmenybę, paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo padarymo, gailėjimąsi, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią 1 000 eurų nuobaudą ji būtų neproporcinga Ž. S. padaryto nusižengimo pavojingumui, per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą Ž. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nuobaudos dydį sumažinti iki 200 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20116621796.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dominykas Rusonis