Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų: A. Z., A. V., V. T. bei nukentėjusiųjų: J. Z., B. J. kasacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendžio kuriuo:

A. Z. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 22 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams dešimčiai dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. A. Z. pareikštas kaltinimas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo metu, iš kaltinimo pašalintas.

A. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 22 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dviems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 178 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su kitomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. T. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 178 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, V. T., nenustačius kaltinamojo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, išteisintas. V. T. ikiteisminio tyrimo metu pareikštas kaltinimas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį iš kaltinimo pašalintas.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria A. Z., A. V., A. K. ir V. T. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo B. J., prašiusio nukentėjusiųjų kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų A. Z., A. V., V. T. ir jų gynėjų, prašiusių nuteistųjų kasacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų kasacinį skundą atmesti, nuteistojo A. K., prašiusio nukentėjusiųjų kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios, nukentėjusiųjų ir nuteistųjų A. Z., A. V. kasacinius skundus atmesti, o nuteistojo V. T. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. ir A. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2004 m. rugsėjo 20 d., Šalčininkų r., Jašiūnų sen., Jašiūnų k., išlaužę duris įsibrovė į J. K. sandėlį, iš kur pagrobė jam priklausančių įvairių daiktų, kurių bendra vertė 3 000 Lt.

Be to, A. Z., A. V., A. K. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, laikotarpyje nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. iki 2004 m. rugsėjo 17 d., nakties metu, Šalčininkų r., Gerviškių sen., Gerviškių k., išlaužę durų užraktus įsibrovė į B. J. priklausantį sandėlį –garažą, iš kur nuo garaže stovinčio automobilio VOLVO F6 pagrobė įvairių detalių, panaudojus suvirinimo aparatą, iš dalies išardė automobilio VOLVO F6 kėbulą, pagrobė įvairų šio kėbulo detalių, taip pat pagrobė du benzininius automobilio VW variklius 1.3 cm³ ir 1.8 cm³ tūrio, nuo automobilio „KAMAZ“ nuėmė ir pavogė aušinimo radiatorių. Bendra pagrobtų daiktų vertė 4 900 Lt.

A. Z. ir A. V. nuteisti ir už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2004 m. spalio 12 d., apie 12 val., Šalčininkų r., Gerviškių sen., Gerviškių k., išlaužę duris įsibrovė į D. Š. sandėlį, iš kur pasikėsino pagrobti jam prikaluasantį turtą: 2 tonas juodojo metalo ir 2 deguonies balionus bendros 4 000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Be to, A. Z. ir A. K. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2005 m. sausio 3 d., Šalčininkų r., Jašiūnų sen., Jašiūnų k., išlaužę duris, įsibrovė į UAB „Janma“ skerdyklą, iš kur pagrobė J. Z. priklausančio įvairaus turto bendros 32 934 Lt vertės.

A. Z., V. T. ir A. V. nuteisti ir už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2005 m. sausio mėn., naktį iš 1 į 2 dieną, Šalčininkų r., Gerviškių sen., Gerviškių k., išlaužę durų užraktus įsibrovė į B. J. priklausančius 4 sandėlius, iš kur pagrobė jam priklausančio įvairaus turto bendros 34 385 Lt vertės.

Be to, A. Z., A. K., V. T. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2005 m. sausio 11 d., 06.00 – 08.00 val. laikotarpiu, Šalčininkų r., Jašiūnų sen., Jašiūnų gel. st., išlaužę lauko durų pakabinamą spyną įsibrovė į V. S. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė jam priklausančio įvairaus turto bendros 300 Lt vertės.

A. K. taip pat nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nusikalstama veika su kasaciniais skundais nesusijusi.

A. Z., A. K., V. T. nuteisti ir už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2005 m. sausio 19 d., nuo 08.00 – 09.00 val. laikotarpiu, Šalčininkų r., Jašiūnų sen., Jašiūnų k., išdaužę lauko durų stiklą, duris atrakino į spyną įstatytu raktu ir įsibrovė į L. S. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė jai priklausančio įvairaus turto bendros 12 405 Lt vertės.

Be to, V. T. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nusikalstama veika su kasaciniais skundais nesusijusi.

A. Z. nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nusikalstama veika su kasaciniais skundais taip pat nėra susijusi.

Kasaciniu skundu nukentėjusieji J. Z. ir B. J. prašo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo panaikinti skundžiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kurioje priimtas sprendimas dėl 2005 m. sausio 1-2 dienomis padarytos vagystės iš B. J. priklausančių sandėlių ir dėl 2005 m. sausio 3 d. padarytos J. Z. priklausančio turto vagystės iš UAB „Janma“, ir šią bylos dalį gražinti tyrimui papildyti, siekiant paminėtas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir papildomai nuteistiesiems inkriminuoti nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnyje. Kasatorių nuomone, atsižvelgus į tai, kad abiejų vagysčių metu pagrobtų daiktų vertė viršijo BK 190 straipsnyje numatytą 250 MGL dydžio didelės vertės ribą, tos vagystės turėjo būti kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Nukentėjusieji skunde teigia, kad jie prašė teismo kvalifikuoti nuteistųjų veikas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, tačiau teismas šį jų prašymą nepagrįstai atmetė. Nukentėjusieji J. Z. ir B. J. skunde nurodo, kad vagysčių metu dalis turto buvo sunaikinta, tačiau niekas neapskaičiavo, kokia žala dėl to buvo padaryta, nors to jie buvo prašę ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be to, kasatoriai skunde tvirtina, kad jiems nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laiką ir vietą, o Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, visiškai į ją neįsigilino, formaliai perrašė pirmosios instancijos teiginius ir nepagrįstai nenagrinėjo jų prašymo.

Nuteistasis A. Z. kasaciniu skundu prašo panaikinti jam priimtus skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes pagrobtų detalių, mechanizmų, agregatų teismų sprendimuose nurodytos kainos ir apimtis neatitinka tikrovės, o mechanizmų, detalių, agregatų sugadinimas ar sunaikinimas nebuvo tinkamai įvertintas pagal atitinkamus BK straipsnius. Be to, anot kasatoriaus, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl to buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. Nuteistojo A. Z. nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neįsigilino į kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą, faktiškai perrašė kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes, neatliko teisinės analizės, tinkamai neargumentavo savo išvadų. Įstatymo pažeidimu, šio nuteistojo nuomone, laikytina tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas ne pagal visus epizodus nurodė veikų padarymo vietas, laiką, kitas esmines aplinkybes, nepašalino esminių prieštaravimų, ypač dėl pagrobto turto vertės, nenurodė motyvų, kodėl nustatė būtent tokį pagrobto turto kiekį, kuris nurodytas kaltinamajame akte, o ne tokį kiekį ir vertę, kurią buvo nurodęs kasatorius. Anot kasatoriaus, teismas turėjo apsvarstyti, ar nuteistieji galėjo tiek turto pagrobti per nurodytą laiką ir jį gabenti nurodyti automobiliu, nes kai kurių pagrobtų mechanizmų buvo neįmanoma pakrauti be autokrano ir gabenti be sunkvežimio, kurio jie neturėjo. Kasatorius skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai pritarė kaltinamajame akte išdėstytiems teiginiams apie pagrobtų mechanizmų, detalių, agregatų kainas, ignoruodamas jo prašymą prijungti prie baudžiamosios bylos dokumentus apie pagrobto turto vertę, įsigijimo būdus. Kasatoriaus nuomone, teismo išvada, kad nuteistieji sudarė sąlygas kitiems asmenims patekti į B. J. sandėlį, J. K. sandėlį, UAB „Janma“ patalpas, todėl privalo atlyginti padarytą materialinę žalą, yra prieštaringa, nes ja pripažįstama, kad nuteistieji negalėjo pagrobti tiek turto, kiek buvo jiems inkriminuota, tačiau, nepaisant to, jie nuteisti už viso kaltinime nurodyto turto pagrobimą, neatskiriant, kiek turto pagrobė patys nuteistieji, ir kiek turto pagrobė kiti asmenys, pasinaudodami nuteistųjų sukurtomis sąlygomis. Nuteistasis skunde teigia, kad sąlygos padaryti vagystes buvo sukurtos ne jų, o jiems, nes iki jų nusikalstamų veikų padarymo visos durys jau buvo išlaužtos. Nuteistojo nuomone, jo prašymai apklausti nukentėjusiuosius jam dalyvaujant, nes jis norėjo šiems užduoti eilę svarbių klausimų dėl pagrobto turto vertės bei pagrobimo aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo ignoruojami. Dėl paminėtų aplinkybių, nuteistojo nuomone, buvo grubiai pažeista jo teisė į gynybą, tiesos nustatymą, nes bylos nagrinėjimo metu, jo argumentai nebuvo išklausomi. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai ignoravo jo prašymus apklausti jo tėvą, žmoną bei policijos pareigūną A. J., nes: tėvas ir žmona galėjo paliudyti apie tai, kad kai kurie daiktai, kurių pagrobimas jam inkriminuotas, iš tiesų buvo teisėtai įgyti – nusipirkti prieš keletą metų; policijos pareigūnui A. J. jis buvo parašęs prisipažinimą dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip padėdamas išaiškinti tiesą byloje, tačiau šis prisipažinimas prie baudžiamosios bylos nebuvo prijungtas, dėl to teismas negalėjo teisingai išspręsti bausmės paskyrimo klausimo. Nuteistojo A. Z. nuomone, teismas privalėjo atriboti, kiek turto buvo pagrobta, kiek sunaikinta, ir kvalifikuoti nusikalstamas veikas ne tik pagal BK 178 straipsnį, bet ir pagal atitinkamą BK straipsnį, numatantį atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą, juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog turto buvo daugiau sunaikinta, nei pagrobta. Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl V. S. dokumentų pagrobimo, teismas nepagrįstai nurodė, kad šis epizodas iš kaltinimo šalintinas, nes įstatymas nenumato galimybės teismui formuluoti tokias išvadas. Kasatoriaus nuomone, dėl šio epizodo teismas turėjo nurodyti, kad dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnį jis išteisintas. Anot nuteistojo, teismas pažeidė ir bausmių skyrimo principus, nes bausmės paskirtos konkrečiai nenurodant, už kokią nusikalstamą veiką jos skiriamos, neatsižvelgiant į nusikaltimų padarymo eiliškumą. Be to, šio nuteistojo nuomone, teismas neteisingai paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsniu, nes jis buvo nuteistas ir 2005 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas, A. Z. tvirtinimu, visiškai ignoravo jo prašymus, jo neišklausė, neiškvietė į teismo posėdį, taip faktiškai uždrausdamas jam pasinaudoti savo teisėmis. Nuteistojo nuomone, tam, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta ir priimtas teisėtas ir teisingas nuosprendis, tinkamai kvalifikuota jo veika, būtina atlikti papildomą ikiteisminį tyrimą.

Nuteistasis V. T. kasaciniu skundu prašo: panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už vagystę, padarytą per Naujuosius metus; už tą vagystę paskirtą bausmę sumažinti iki BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio; panaikinti jam paskirtų bausmių subendrinimą dalinio sudėjimo būdu, paliekant subendrinimą tik apėmimo būdu, pritaikius BK 63 straipsnį; panaikinti jam paskirtų bausmių subendrinimą, vadovaujantis BK 64 straipsniu. Šiuos prašymus nuteistasis motyvuoja tuo, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo jis nepadarė, nes tuo metu jis šventė Naujuosius metus su savo pažįstamais, kuriuos jis buvo paminėjęs ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau iš karto negalėjo nurodyti jų anketinių duomenų. Nuteistasis skunde nurodo, jog vienas iš tų pažįstamų – tai V. S., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. Kasatoriaus tvirtinimu, teismas pažeidė BK 20 straipsnio ir BK XXI skyriaus nuostatas, nes akivaizdžiai ignoravo byloje esančius faktus, įrodymus tyrė atsainiai, šališkai, neobjektyviai, neįsigilino į bylos aplinkybes ir kasatorių nuteisė vadovaudamasis vien tik tuo, kad jis praeityje teistas už analogiškus nusikaltimus. Be to, nuteistojo V. T. nuomone, teismas tinkamai nesilaikė BK 54, 61 straipsnių nuostatų, nes neatsižvelgęs į tai, kad padaryti nusikaltimai nėra sunkūs ar itin sunkūs, jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, viršijančią sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai jam paskirtas bausmes bendrino, vadovaudamasis visiško bausmių sudėjimo principu, nes nustatyta, kad padaryta tęstinė nusikalstama veika. Anot kasatoriaus, teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalimi ar 10 dalimi ir bausmes bendrinti, taikant bausmių apėmimo būdą. Nuteistojo V. T. nuomone, taikant jam BK 64 straipsnio nuostatas, nebuvo atsižvelgta į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, iš laisvės atėmimo vietos nebuvo paleistas. Anot nuteistojo, tai patvirtina ir aplinkybė, kad į bausmės atlikimo laikotarpį skundžiamu nuosprendžiu buvo įskaitytas laikas nuo 2005 m. vasario 9 d. iki 2006 m. gegužės 22 d.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir jam skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmę. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad: jis visiškai pripažino savo kaltę; neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų; dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi; turi nuolatinę gyvenamąją vietą; yra jaunas ir darbingas; ketina baigti pradėtus mokslus; šioje baudžiamojoje byloje nėra civilinio ieškinio; dalis pagrobtų daiktų grąžinta nukentėjusiesiems.

Nuteistojo V. T. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiųjų B. J., J. Z., nuteistųjų A. Z. ir A. V. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo V. T. kasacinio skundo

Šio kasatoriaus prašymas panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje jam paskirtos bausmės subendrintos, pritaikius BK 64 straipsnį, yra pagrįstas. Aptariama norma taikoma tada, kai nauja nusikalstama veika padaroma, neatlikus paskirtos bausmės. Skundžiamu 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu V. T. nuteistas už nusikaltimus, kuriuos jis padarė 2005 m. sausio mėn. 1-2, 11 ir 19 dienomis, t. y. iki 2005 m. lapkričio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Todėl 2005-11-11 nuosprendžiu paskirta vienerių metų šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė su 2006-05-22 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis turėjo būti bendrinama taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, o ne BK 64 straipsnį. Dėl aptartos priežasties skundžiami teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis).

Kiti nuteistojo V. T. kasaciniame skunde suformuluoti prašymai atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, tie prašymai prieštarauja vieni kitiems. Antra, jie neatitinka nei baudžiamojo įstatymo nuostatų, nei bylos medžiagos. Nuteistasis V. T. kasaciniame skunde prašo vienu metu: 1) jį išteisinti dėl Naujųjų metų naktį įvykdytos vagystės (galima spėti, jog kasatorius turi omenyje teismo nustatytą vagystę iš B. J. sandėlių, kuri buvo padaryta ne Naujųjų metų naktį, o 2005 m. sausio 1 – 2 dienų laikotarpiu); 2) už tą vagystę paskirtą bausmę sumažinti iki BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio; 3) panaikinti jam paskirtų bausmių subendrinimą dalinio sudėjimo būdu, paliekant subendrinimą tik apėmimo būdu, nes teismas nustatė, kad padaryta tęstinė nusikalstama veika (ta pati vagystė iš B. J. sandėlių). Akivaizdu, kad, patenkinus pirmąjį šio kasatoriaus prašymą, nebūtų galimybės patenkinti kitus du, nes kalbama apie tą patį nusikaltimą. Nustačius, kad padaryta tęstinė veika, nelieka pagrindo bausmes bendrinti nei sudėjimo, nei apėmimo būdais, nes už tęstinį nusikaltimą skiriama tik viena bausmė. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad visi trys prašymai negalėtų būti patenkinti vien dėl jų prieštaringumo. Tačiau jie negali būti patenkinti ir dėl kitų priežasčių. Pirmasis prašymas negali būti patenkintas ir dėl to, kad jis grindžiamas teismo nustatytų faktinių aplinkybių neigimu, o kasacinės instancijos teismas įstatymo neįgaliotas tikrinti, ar teisingai nustatytos faktinės aplinkybės. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas jau patikrintas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Prašymas sušvelninti bausmę taip pat nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes dėl neteisingai paskirtos (dėl aiškiai per griežtos) bausmės nuosprendis taip pat gali būti apskųstas tik apeliacine tvarka. Bausmių dalinio sudėjimo būdas šiam nuteistajam pritaikytas pagrįstai, nes jis nuteistas už nusikaltimus, kurie sudaro ne tik idealiąją, bet ir realiąją nusikalstamų veikų sutaptį (tai skirtingu laku, skirtingose vietose padarytos skirtingų nukentėjusiųjų turto vagystės).

Dėl nukentėjusiųjų B. J. ir J. Z. kasacinio skundo

Šių kasatorių teiginys, kad kvalifikuodamas vagystes iš UAB „Janma“ skerdyklos (nusikaltimas padarytas 2005 m. sausio 3 d.) ir iš B. J. priklausančių keturių sandėlių (nusikaltimas padarytas 2005 m. sausio 1 - 2 dienų laikotarpiu) teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atitinka bylos medžiagą. Abi šias veikas teismas kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį kaip bendrininkų grupės vagystes, padarytas įsibraunant į patalpas. Aptardamas paminėtas dvi vagystes kvalifikuojančius požymius pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo vieną iš jų – įsibrovimą į patalpą (saugyklą), tačiau neatsižvelgė į tai, kad tiek iš skerdyklos, tiek iš sandėlių pagrobtas didelės vertės turtas. Iš skerdyklos pagrobta turto už 32934 Lt, iš sandėlių – už 34385 Lt. BK 190 straipsnis nustato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kasatoriai skunde teisingai pastebi, kad 250 MGL dydžio suma yra 31250 Lt. Todėl abiem atvejais ji buvo viršyta. Atsakomybė už didelės vertės turto vagystę numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, todėl ši BK norma tas vagystes padariusiems asmenims ir turėjo būti pritaikyta. Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikyti įstatymo šiuo atveju negalėjo dėl procesinių apribojimų. Dėl tų pačių priežasčių negali to padaryti ir kasacinės instancijos teismas. Iš BPK 255, 256 straipsnių ir kitų nagrinėjimo teisme ribas reglamentuojančių BPK normų nuostatų seka: kad teismas negali kaltinamajame akte išdėstyto kaltinimo pakeisti į sunkesnį savo iniciatyva; kaltinamajame akte išdėstytas kaltinimas į sunkesnį gali būti pakeistas tik pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Kaltinamajame akte aptariamos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. BK 178 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už sunkesnį nusikaltimą. Teisme nei prokuroras, nei nukentėjusieji pakeisti kaltinimo į sunkesnį neprašė, neskundė jie nuosprendžio ir apeliacine tvarka. Apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama tik pagal nuteistųjų apeliacinius skundus. Nukentėjusieji B. J. ir J. Z. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jų prašymą perkvalifikuoti aptariamas vagystes paliko nenagrinėtą. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad šį prašymą teismas aptarė atsakydamas į nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo argumentus. Nutartyje teisingai pažymėta, kad, nesant nukentėjusiųjų apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminės galimybės svarstyti nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį klausimo. Tokia teismo išvada atitinka tiek jau paminėtų BPK 255, 256 straipsnių, tiek BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas. BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinimo pakeitimo į sunkesnį teisme tvarką (kad prašomas kaltinimo pakeitimas turi būti suformuluotas raštu ir kt.). BPK 320 straipsnio 4 dalis nustato, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nukentėjusiojo atsikirtimas į nuteistojo apeliacinį skundą teismui tokios teisės nesuteikia.

Nukentėjusiųjų prašymas grąžinti bylą tyrimui papildyti negali būti patenkintas jau vien dėl to, kad tokios galimybės nenumato baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 382 straipsnis). Ši byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl ji, nustačius pagrindą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, galėtų būti sugrąžinta nagrinėjimui iš naujo tik į apeliacinės instancijos teismą (BPK 382 straipsnio 5 punktas). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šių kasatorių skundo teiginys, jog jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme prašė nustatyti ne tik pagrobto, bet ir vagysčių metu sužaloto jiems priklausiusio turto vertę, prieštarauja bylos medžiagai. Pirma, tokių prašymų neužfiksuota bylos procesiniuose dokumentuose. Nėra duomenų ir apie tai, kad nukentėjusieji B. J. ir J. Z. būtų padavę skundus, kad tokius prašymus atsisakyta priimti. Šie nukentėjusieji nėra net pareiškę civilinių ieškinių. Jie neskundė nuosprendžio ir apeliacine tvarka, nepaisant to, kad BPK 312 straipsnio 1 dalis suteikia nukentėjusiesiems teisę apskųsti nuosprendį bet kokiais pagrindais ir motyvais. Nuosprendį tuo pagrindu, kad jiems priklausiusio turto sugadinimas nebuvo šioje byloje teisiškai įvertintas, nukentėjusieji apskundė tik kasacine tvarka. Žemesniųjų instancijų teismai B. J. ir J. Z. turto sužalojimo netyrė. Todėl kasacinės instancijos teismui šuo klausimu padaryti kokias nors išvadas neleidžia teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos. Pagal BPK 376 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, o tik sprendžia baudžiamojo įstatymo pritaikymo klausimus remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais. Neturėdamas jokių duomenų apie sužalotą turtą kasacinės instancijos teismas negali padaryti jokių išvadų apie baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymo tinkamumą.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad taip pat nepagrįstas šių kasatorių teiginys, jog jie nebuvo informuoti apie apeliacinės instancijos teismo posėdį. Byloje esantis Šalčininkų rajono apylinkės teismo pranešimo nuorašas ir nukentėjusiųjų atsikirtimų į nuteistųjų apeliacinius skundus turinys patvirtina, kad šiems nukentėjusiesiems apeliacinės instancijos teismo posėdžio laikas ir vieta buvo žinomi.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nukentėjusiųjų kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. Z. kasacinio skundo

Šio kasatoriaus skundo argumentai teigiant, kad teismas netinkamai nustatė pagrobtų detalių, mechanizmų, agregatų kiekį ir kainas, paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo neįgaliotas tikrinti faktinių aplinkybių nustatymo teisingumą. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu pagrįstumas jau patikrintas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad: pagrobto svetimo turto kiekį ir vertę A. Z. ginčijo ir savo apeliaciniame skunde; apeliacinės instancijos teismas patikrino, ar pirmosios instancijos teismo išvadas apie pagrobto turto kiekį ir vertę patvirtina byloje surinkti įrodymai, ir nustatė, kad įrodymų pakanka, t. y. nustatė, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.

Nuteistojo A. Z. kasacinio skundo teiginys, kad nepatenkinimas ikiteisminio tyrimo metu jo prašymo apklausti nukentėjusiuosius jam dalyvaujant (nes jis norėjo šiems užduoti eilę svarbių klausimų dėl pagrobto turto vertės bei pagrobimo aplinkybių) grubiai pažeidė jo teisę į gynybą, prieštarauja tiek BPK normų, reglamentuojančių apklausą ikiteisminio tyrimo metu, turiniui, tiek bylos medžiagai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuosius apklausė tyrėjas. Tokią apklausą reglamentuojantys BPK 183, 185 straipsniai nenumato galimybės joje dalyvauti įtariamajam. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusieji buvo apklausti ir teismo posėdyje, dalyvaujant visiems kaltinamiesiems. Todėl tiek šis kasatorius, tiek kiti kaltinamieji turėjo galimybę užduoti klausimus nukentėjusiesiems, taip realizuojant savo teisę į gynybą.

Taip pat nepagrįstai šis kasatorius tvirtina, kad teismas privalėjo atriboti, kiek turto buvo pagrobta, kiek sunaikinta, ir kvalifikuoti nusikalstamas veikas ne tik pagal BK 178 straipsnį, bet ir pagal atitinkamą BK straipsnį, numatantį atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą. BPK 255 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamojo akto ir nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje turinys parvirtina, kad šioje byloje nė vienas iš kaltinamųjų svetimo turto sunaikinimu ar sugadinimu nebuvo kaltinamas. Jiems buvo inkriminuotas tik svetimo turto grobimas. Inkriminuodamas nuteistiesiems ir svetimo turto sunaikinimą bei sužalojimą (ką, anot šio kasatoriaus teismas turėjo padaryti), teismas būtų viršijęs nagrinėjimo teisme ribas, t. y. būtų padaręs esminį BPK reikalavimų pažeidimą.

Nuteistojo A. Z. kasacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotės nėra visiškai aiškios, atitinka šio procesinio dokumento turinį. A. Z. nuteistas už šešias baigtas vagystes ir už vieną pasikėsinimą padaryti vagystę. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš tiesų nėra pažymėta, už kurią iš nustatytų vagysčių paskiriama konkreti bausmė. Teismas nurodė tik veikos kvalifikavimą ir bausmę, nors šešiais atvejais veikos kvalifikuotos pagal tą pačią BK Specialiosios dalies normą. Todėl lieka spėlioti, kuri bausmė paskirta už konkrečią vagystę. Tačiau ši aplinkybė laikytina tik nuosprendžio trūkumu, o ne esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, kuris būtų pagrindas skundžiamą nuosprendį panaikinti, nes BPK 307 straipsnyje, kuris reglamentuoja nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą, nėra nurodyta, kad teismas privalo kaip nors individualizuoti už analogiškas veikas paskiriamas bausmes. Šio kasatoriaus skundo teiginiai apie netinkamą BK 64 straipsnio taikymą dėl to, kad jis buvo teistas dar ir 2005 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o skundžiamame nuosprendyje teismas į tai neatsižvelgė, paliekami nenagrinėti. Iš bylos duomenų matyti, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas apie 2005 m. A. Z. priimtą nuosprendį sužinojo tik po skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo. Skundžiamas nuosprendis buvo patikslintas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 16 d. nutartimi. Ta nutartis buvo priimta BPK 361, 362 straipsnių nustatyta tvarka (nuosprendžio vykdymo metu kilusių neaiškumų pašalinimas). BPK 364 straipsnis nustato, kad tokia nutartis gali būti apskųsta tik aukštesniajam teismui (šiuo atveju – apygardos teismui). Tai reiškia, kad kasacine tvarka ji negali būti apskųsta.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Buvo apsiribota teisėjo pranešimu ir baigiamosiomis kalbomis. A. Z. į apeliacinės instancijos teismo posėdį nebuvo pristatytas, tačiau tai nėra BPK reikalavimų pažeidimas, nes nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra būtinas. BPK 322 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje privalo dalyvauti tik prokuroras ir gynėjas. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad nuteistojo A. Z. gynėjas tame posėdyje dalyvavo. Duomenų, kad šis kasatorius būtų prašęs pristatyti jį į apeliacinės instancijos teismo posėdį, o tokį prašymą būtų atsisakyta patenkinti, byloje nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo A. Z. kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo jo prašymus, jo neišklausė, taip faktiškai uždrausdamas jam pasinaudoti savo teisėmis, yra nepagrįsti.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl nuteistojo A. Z. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. V. kasacinio skundo

Šio kasatoriaus skunde suformuluotas prašymas taikyti jam BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę yra nepagrįstas, nes jo nurodytos aplinkybės nesudaro aptariamos normos pritaikymui būtinų sąlygų visumos. Kita vertus, kyla abejonių, ar formuluodamas prašymą šis kasatorius nesuklydo. BK 178 straipsnio 2 dalies, pagal kurią už vieną iš vagysčių kasatoriui paskirta trejų metų šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė, sankcija minimalios laisvės atėmimo bausmės trukmės nenustato. Tai reiškia, kad ši norma teismui suteikia teisę paskirti tik trijų mėnesių trukmės (tai minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas BK 50 straipsnio 2 dalyje) bausmę, o teismas tą trukmę nustatė net trejus metus šešis mėnesius. Todėl būtų logiška manyti, kad kasatorius prašo švelninti jam paskirtą bausmę ne dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, o dėl to, kad, jo nuomone, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Tačiau toks prašymas nebūtų kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes dėl neteisingai paskirtos bausmės nuosprendis gali būti skundžiamas tik apeliacine tvarka. Šioje byloje A. V. paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas jau yra įvertinęs ir nustatęs, kad ji nėra aiškiai per griežta.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo A. V. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartį pakeisti: panaikinti nuosprendžio (ir nutarties) dalį, kurioje, pritaikius BK 64 straipsnį, V. T. prie paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-11-11 nuosprendžiu paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams; pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-11-11 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę V. T. paskiriant laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-11-11 nuosprendį, t. y. laikotarpį nuo 2004 m. liepos 22 d. iki 2004 m. rugsėjo 23 d. Kitą skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų B. J., J. Z., nuteistųjų A. Z. ir A. V. kasacinius skundus atmesti.