Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorei Alginai Giniotienei, nukentėjusiajam I. B., D. B. atstovui advokatui Albertui Kruminui, teismo ekspertui Gintarui Butkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietei, (duomenys neskelbtini), neteistai, padariusiai įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2017 m. gruodžio 24 d. apie 19 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,18 promilės girtumas), išgertuvių metu vieną kartą delnu trenkė savo sutuoktiniui I. B. per veidą ir vieną kartą į kairį petį ir taip smurtaudama sukėlė I. B. fizinį skausmą.

Šioje D. B. padarytoje veikoje yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Nukentėjusysis I. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną namuose su sutuoktine D. B. ir jos pusbroliu V. L. gėrė alų. Išgertuvių metu D. B. būdama neblaivi, pradėjo kabinėtis, elgėsi agresyviai, trenkė delnu į veidą ir kairį petį. Anksčiau petį buvo išsinarinęs, todėl po suduotų smūgių labai skaudėjo. Paaiškino, jog sutuoktinė vartoja vaistus, tačiau tą dieną ji vaistų nevartojo.

Liudytojas V. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną buvo pas savo giminaičius Danutę ir I. B., kur trise gėrė alų. Patvirtino, jog išgertuvių metu D. B. pradėjo elgtis agresyviai, trenkė I. B. delnu į veidą ir petį. Prisimena, kad I. B. po suduotų smūgių skundėsi, kad jam skauda petį.

Be teisme apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, D. B. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

2017 m. gruodžio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bei I. B. parodymai, kad namuose, svetainės kambaryje, išgertuvių metu sutuoktinė D. B. be priežasties vieną kartą delnu trenkė į dešinę veido pusę ir vieną kartą trenkė į kairį petį. Tuo metu kartu buvo ir konfliktą matė D. B. pusbrolis V. L.. Suduodama smūgius D. B. sutuoktiniui sukėlė fizinį skausmą (b. l. 12–14).

2018 m. balandžio 26 d. vaizdo įrašų, paimtų iš policijos registruojamų įvykių registro, apžiūros protokolu, kuriuose nufilmuotas I. B. pranešantis apie sutuoktinės D. B. smurtą jo atžvilgiu. Vaizdo įrašai įrašyti į kompaktinį diską, kuris prisegtas prie bylos galinio tomo viršelio (b. l. 30–31).

2018 m. sausio 5 d. viešosios įstaigos Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje Nr. S–11 užfiksuota, kad D. B. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas (b. l. 41).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu Nr. 91, kuriame užfiksuotas 1,18 promilės D. B. neblaivumas (b. l. 9).

Dėl D. B. nepakaltinamumo

2018 m. kovo 7 d. – balandžio 4 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-88/2018 nurodyta: šiuo metu D. B. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1). Ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti; nusikaltimo padarymo metu D. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Ji, atsižvelgiant į konkrečias įvykio aplinkybes, negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, padarydama jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką; su D. B. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ji negali būti apklausiama, negali dalyvauti tyrimo ir teismo procesuose; D. B. reikia skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b. l. 61–63).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Gintaras Butkus patvirtino ekspertizės akte duotą išvadą. Nurodė, jog D. B. nuo vaikystės diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl rekomenduojama jai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Pažymėjo, jog vidutinis protinis atsilikimas yra būtent tas skiriamasis pakaltinamumo nuo nepakaltinamumo kriterijus. Prie vidutinio protinio atsilikimo asmuo negali pilnai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, tam taip pat turi įtakos ir alkoholio vartojimas, aplinka. D. B. skiriami vaistai yra daugiau raminamojo poveikio, būtent tam elgesiui koreguoti, kad ji būtų kuo mažiau dirgli, tačiau nustatyta diagnozė ir vartojamas alkoholis turi didelės įtakos D. B. elgesiui, todėl jai rekomenduojama skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Minėta, jog 2018 m. kovo 7 d. – balandžio 4 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, todėl ji, darydama įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties D. B. yra pripažintina nepakaltinama ir negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad D. B. būtų stebima, jai būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jai skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos (vokas prisegtas prie bylos viršelio galo), paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

D. B. pripažinti nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

D. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš įvykio vietos (vokas prisegtas prie bylos viršelio galo), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.