- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 1-3509-817/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00436-2012-12
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdantis individualią veiklą, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2007-12-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d., 10 MGL (1250 Lt) bauda. 2011-02-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 4 parų areštą, kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. (2 epizodai),
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2009-08-21, adresu (duomenys neskelbtini) prisistatęs AB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo konsultantu, nors minėtoje bendrovėje niekada oficialiai nedirbo, žmonos I. V. vardu sudarė su J. R. draudimo sutartį Nr. 71-532-063256, ir 2011 metų rugsėjo mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje paėmė iš nukentėjusiosios 4800 litų, tačiau draudimo sutarties nevykdė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo 4800 Lt sumą, priklausančių J. R.. Šiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str.1 d.
jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2011-06-15, adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs UADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo konsultantu, nors minėtoje bendrovėje niekada oficialiai nedirbo, žmonos I. V. vardu sudarė su J. R. transporto priemonės draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir 2011 metų birželio mėnesį tiksliai tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje paėmė iš nukentėjusiosios 1804.96 litų, iš kurių 451.24 litus sutarties pagrindu žmonos I. V. vardu įmokėjo į įmonės sąskaitą, tačiau likusios draudimo sutarties dalies nevykdė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo J. R. priklausančius 1353.42 litus. Šiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str.1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. S. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
Kaltinamojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis kaltu dėl padarytos nusikalstamų veikų prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad jo buvusi žmona I. V. oficialiai dirbo pagal individualią veiklą sudariusi sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti draudimo konsultante. Tačiau realiai I. įmonėje niekada nedirbo, už ją dirbo jis. Pats oficialiai nenorėjo darbintis, kadangi turėjo daug skolų antstolių kontorose ir praktiškai viską ką uždirbtų tektų atiduoti jiems. Įgaliojimo ar kitokio raštiško leidimo dirbti neturėjo, tačiau valdžia leido taip dirbti, sudarinėti sutartis, jas pasirašinėti, konsultuoti klientus draudimo klausimais. Jo tiesioginė vadovė buvo R. Ž.. Iš matymo dar daug pažįsta darbuotojų, tačiau pavardžių nepamena. R. Ž. žinojo, kad jis dirba žmonos vardu, tačiau jokių kliūčių nebuvo. Yra sudaręs ne mažiau kaip 50 sutarčių su klientais, draudimo polisai galioja, tačiau jų kopijų pateikti negali. Nesuprato, kad neturi teisės sudarinėti sutarčių, konsultuoti, žodžiu dirbti konsultantu, nes jam buvo žodiškai leista tai daryti. Jis supranta, jog įmonė dabar neprisiims atsakomybės už tai, kad jis dirbo bendrovėje. Kas liečia klientę J. R., tai pripažįsta, jog yra jai skolingas, kadangi ne visus jos duotus pinigus draudimo įmokoms apmokėti panaudojo pagal paskirtį, dalį pinigų išleido savo reikmėms. Su J. R. draudimo sutartis sudarė 2009 metais, rugpjūčio mėnesį. Buvo sudarytos paraiškos gyvybės draudimui gauti. J. R. davė jam 2400 litų už draudimą 2010 metams. Jis juos sumokėjo. Tuomet 2011 metais J. R. pavėluotai vėl įmokėjo berods 2400 litų draudimo įmoką už einamuosius metus ir dar davė virš 2000 litų (tikslios sumos nepamena) už automobilį. Sumą už gyvybės draudimą, jis iššvaistė savo reikmėms, o už automobilio draudimą sumokėjo dvi įmokas kas ketvirtį (kas tris mėn.) berods po 652 litus, kitus pinigus vėl gi išleido savo reikmėms ir kuomet atėjo laikas įnešti įmoką už automobilio draudimą, J. R. gavo laišką, kad vėluoja apmokėti. Tuomet ji iš karto kreipėsi ne į jį, o į centrinę draudimo būstinę, adresu (duomenys neskelbtini). Dar nebuvo laikas mokėti įmokos už automobilį, kadangi nepraėjo ketvirtis, jis ją būtų sumokėjęs. Buvo likę mokėti dvi įmokos po 652 litus. Tuomet, kai J. R. kreipėsi į įmonę dar ir paaiškėjo, kad iš vis nėra įmokėta suma už gyvybės draudimą 2011 metams. Šiuo metu nepamena tikslių sumų ir įmokų, gali būti, kad ne visai tiksliai jas nurodo, tačiau J. R. yra skolingas apie 6000 litų, gal ir daugiau. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimą, tačiau to tikrai nenorėjo. Jis nori atlyginti žalą Janinai, tačiau iš karto visos sumos atiduoti neįstengs, gali tik dalimis. Su pranešimu apie įtarimą sutinka visiškai. Neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 57, 65).
Nukentėjusiosios J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji paaiškino, kad 2009 metais sudarė draudimo sutartį su (duomenys neskelbtini) (kuri anksčiau buvo (duomenys neskelbtini)) ir visais draudimo klausimais konsultavo S. S.. Viskas vyko tvarkingai, visos įmokos, t. y. 2400 litų buvo įmokėtos. 2011-09-01 atėjo vėl laikas mokėti draudimo įmoką už 2011 ir 2012 metus į priekį. Ji S. S. sumokėjo 4800 litų, kuriuos įteikė (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso įvardinti negali. Jokio čekio ar kasos pajamų orderio negavo, kaip paskui paaiškėjo S. S. minėtą sumą pasisavino. 2011 metų birželio mėnesį S. S. įkalbėta sudarė automobilio KASKO draudimo sutartį metams ir sumokėjo S. S. 1804.96 litus. Minėtus pinigus S. S. perdavė toje pačioje vietoje. Kaip paskui paaiškėjo, S. S. sumokėjo įmoką tik už vieną metų ketvirtį, t. y. 451.24 litus, o 1353.72 pasisavino. Iš viso S. S. iš jos išviliojo 6153.72 litų sumą. Tačiau nori pabrėžti, kad patyrė didesnę žalą, kadangi S. S. pasisavino 1353.72 litų, jai iš draudimo atėjo raginimas susimokėti draudimo įmokas už tris ketvirčius, todėl ji dar papildomai šią sumą ir įmokėjo. Taip pat 2011 metais jai buvo apgadintas automobilis ir KASKO draudimas apskaičiavo 652 litų žalą, tačiau ji šių pinigų negavo, kadangi juos išskaičiavo už draudimą. Taip pat S. S. buvo pasiskolinęs jos automobilį, kurį apdraudė už 392.13 litų, tačiau nesumokėjo šios sumos, ją apmokėti turėjo ji. Maža to, jai už tai, kad minėta suma, t. y. 392.13 litų nebuvo sumokėta, ji buvo paduota į antstolius, kurie jai priskaičiavo 92.48 litų administracijos mokestį. Dėl šio įvykio patyrė 8644.05 litų žalą. Todėl prašo dėl šios sumos pripažinti ją civiline ieškove. Taip pat parodo, jog sutinka sudaryti susitarimą su S. S. pagal kurį jis dalimis mokėtų skolą per vienerių metų laikotarpį, taip pat sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 41, 43).
Liudytojos S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji paaiškino, kad yra J. R. dukra. 2009 metais motina susipažino su ne va tai draudimo konsultantu S. S., kuris dirbo draudimo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“. S. S. pasiūlė motinai apsidrausti pensijos kaupimo draudimu. Motina sutiko ir ji kartu su mama nuvyko į tuo metu adresu (duomenys neskelbtini), buvusį ofisą, kur buvo įsikūrusį „Ergo“. Ten buvo grupės vadovė, tačiau kiek žino tai buvo ne R. Ž., taip pat ten buvo S. S.. Motina pasirašė pensijų kaupimo draudiminę sutartį ir tuo pačiu draudimu apdraudė savo sūnų J. R.. Ji dalyvavo sutarties sudarymo momentu, viskas atrodė tvarkingai ir gerai. Motina iš karto S. S. grynaisiais perdavė 2400 litų už metus nuo 2009 m. rugsėjo iki 2010 metų rugsėjo mėn. Viskas buvo gerai. Tuomet 2010 metais atėjo vėl eilė mokėti pinigus, tačiau motina neturėjo pinigų ir buvo sustabdytas draudimas. 2011 metais motina sumokėjo už du metus, t. y. už metus nuo 2010 m. rugsėjo iki 2011 metų rugsėjo mėn. ir nuo 2011 metų rugsėjo iki 2012 metų rugsėjo mėn., žodžiu metus į priekį. Motina 2011 metais perdavė S. S. 4800 litų grynaisiais. Ji dalyvavo tame procese ir matė kaip motina jam sumokėjo už draudimą. Tai įvyko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, netoli (duomenys neskelbtini). 2011 metais motina nusprendė apdrausti Kasko draudimu automobilį SUBARU FORESTER. S. S. jai pažadėjo tai padaryti pačiomis geriausiomis sąlygomis. Už draudimą kaip pasakė S. S. reikėjo sumokėti grynaisiais, todėl vėl gi jai dalyvaujant mama S. S. davė 1804,96 litus laikotarpiui nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. Kaip paskui paaiškėjo, nei viena pensijų kaupimo įmoka sumokėta nebuvo, o S. S. pinigus pasisavino. Už automobilio draudimą buvo įnešta viena įmoka už ketvirtį metų, t. y. 451,24 litų. Motina patyrė didelius nuostolius. Ji nuolat buvo su motina tvarkant šiuos reikalus. Dabar motina labai nervinga, nuolat kyla kraujospūdis, kadangi S. S. ją apgavo. Maža to, 2011 metų lapkričio mėnesį iš draudimo atėjo raginimas susimokėti įmokas, kadangi Kasko draudimo sutartis bus nutraukta. Tuomet ir išaiškėjo viskas. Motina po to savo lėšomis padengė neįmokėtą sumą už automobilio draudimą, t. y. 1353,42 litus. Dėl pensijų kaupimo sutarties jokie raštai neatėjo, tačiau ji su motina išsiaiškino, kad nebuvo sumokėta nei viena įmoka už minėtą draudimą. Taip pat motina buvo padariusi eismo įvykį ir Kasko priskaičiavo 652 litų žalą, kurią turėjo sumokėti jai, tačiau mama gavo raštą, kad minėta suma bus padengta įmoka už ketvirtį dėl Kasko draudimo. Ir dar kiek žino, motina buvo paskolinusi S. S. automobilį VW Passat, kurį jis žadėjo apsidrausti. Tik po to motina sužinojo, kad S. S. mėnesiui apdraudė automobilį, tačiau įmoka, t. y. 392 litai nebuvo sumokėti. O viršūnė buvo tuomet, kai dėl visų šitų reikalų mama buvo paduota į antstolius, tačiau sumos nepamena. Žodžiu S. S. savo nusikalstamais veiksmais mamai J. R. padarė didelę, apie 8000 litų žalą. Ji asmeniškai dalyvavo visuose procesuose pasirašant sutartis, todėl patvirtina, kad motina S. S. perdavė pinigus (b. l. 46).
Liudytojos R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji paaiškino, kad nuo 2009-01-01 dirba pagal individualią veiklą draudimo įmonėje (duomenys neskelbtini) grupės vadove. Jos funkcijos - konsultantų kontrolė, jų mokymas, sutarčių su klientais sudarymas. Grupė teikia paslaugas klientams dėl sveikatos ir gyvybės kaupiamųjų draudimų ir kai kuriais atvejais klientui prašant sudaro turto draudimo sutartis, tačiau prioritetas yra kaupiamieji gyvybės draudimai. Su turto draudimu dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau vadinosi (duomenys neskelbtini). Įmonėje jos vadovaujamoje grupėje pagal individualią veiklą dirbo I. V.. Ji buvo konsultantė, sudarydavo draudimines sutartis, dirbo apie 5 mėnesius. Tuo metu filialas buvo (duomenys neskelbtini). Nori pabrėžti, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) gali dirbti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. I. V. pagal individualią veiklą savo vardu dirbo apie 5 mėnesius, o nuo 2009 metų lapkričio mėnesio ji sukūrė (duomenys neskelbtini) ir toliau vykdė tą pačią veiklą, tik jau kaip juridinis asmuo. Minėtos bendrovės patalpos buvo įsikūrusios to paties pastato (duomenys neskelbtini) tame pačiame aukšte kaip ir (duomenys neskelbtini). Kiek jai yra žinoma I. V. buvo direktorė. Kadangi netrukus I. V. susilaukė vaiko, į darbą keliauti buvo sudėtinga, todėl visas draudimines paraiškas perduodavo per vyrą S. S.. Ji suprato, kad S. S. taip pat dirba toje įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau visos sutartys, kurias S. S. perduodavo jos grupei, buvo pasirašytos I. V. vardu. Ji S. S. parašų niekada nematydavo, o tai, jog S. S. sako, jog dirbo įmonėje I. V. vardu, tai nėra teisybė, kadangi jis tik perduodavo I. V. paraiškas. Kas susiję su J. R. gali paaiškinti tai, jog S. S. galėjo būti kabinete sudarant sutartį su draudėja, tačiau greičiausiai jis vėl gi tik perdavė I. V. sudarytas paraiškas. Gali būti, kad S. S. paprašė jos pakonsultuoti J. R. draudimo klausimais, kadangi ko gero ji suprato, kad viskas yra daroma I. V. vardu, todėl padėjo ir po konsultacijos buvo sudaryta sutartis su kliente. Kas susiję su turto draudimais, tik ji viena iš grupės savo kodu (duomenys neskelbtini) galėjo sudaryti tokias sutartis, tačiau kaip ir minėjo tai daroma labai retai ir tik svarbiems klientams, kadangi tai yra ne pagrindinė draudimo veikla. Apie turto draudimo sutartį su J. R. nebuvo informuota ir nieko nežinojo. Kalbant apie paslaugų apmokėjimą adresu (duomenys neskelbtini) ofise, buvo buhalterinis skyrius, kur klientas sumokėdavo už sutartį ir jam būdavo išrašomi kasos pajamų orderiai (KPO). Tai buvo daroma klientų patogumui, kad nereiktų vykti į banką. Kadangi apie sutartį tarp J. R. ir (duomenys neskelbtini) dėl turto draudimo apskritai nieko nežinojo, todėl nieko negali paaiškinti dėl klientės mokėjimo ar nemokėjimo ir jų susitarimo tvarkos. Kas priėmė pinigus iš J. R. ji nežinanti. Jeigu J. R. perdavė S. S. ar I. V. pinigus, ji turėjo reikalauti ir gauti KPO. Kas susiję su gyvybės draudimu, paraiška buvo pasirašyta I. V. vardu, kurį pristatyti į ofisą kaip ir minėjo galėjo ir S. S.. Dėl sutarties apmokėjimo tvarkos jai taip pat nėra nieko žinoma (b. l. 47).
Liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji paaiškino, kad yra buvusi S. S. žmona. Susituokė (duomenys neskelbtini). Nuo 2009 m. ji pagal individualią veiklą dirbo draudimo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau ten pat dirbo kaip juridinis asmuo, kadangi įkūrė (duomenys neskelbtini). Direktore buvo nuo 2009-12-10 iki 2011-02-21. Tačiau nori pabrėžti, kad visą veiklą vykdė S. S. jos vardu. Ji dirbo tik formaliai, pasirašydavo draudimo paraiškas, o S. S. tvarkydavo visus reikalus. Jis tiesiogiai bendraudavo su klientais, juos konsultuodavo ir panašiai. O ji kaip ir minėjo pasirašydavo tai ką pateikdavo S. S.. Pats S. S. oficialiai nedirbo dėl to, jog kaip pats sakė, kad jį spaudžia antstoliai ir jeigu gautų kokias nors oficialias pajamas, iš karto būtų iš jo išieškota. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), kuriame ji nė karto nebuvo. Kiek jai yra žinoma S. S. yra labai gerai pažįstamas su R. Ž., kadangi pastaroji yra grupės vadovė, kur dirbo S. S.. R. Ž. net gi dalyvavo jų su S. S. vestuvėse. Toje įmonėje S. S. visi pažinojo, o jos tikrai ne, nes ji egzistavo tik formaliai. S. S. dalyvaudavo įvairiuose įmonės rengtuose mokymuose, kursuose ir panašiai, net gi yra gavęs diplomą už gerą darbą, kuris be abejo buvo jos vardu. Kas susiję su J. R., ji nepamena ar pasirašinėjo minėtos klientės draudimo paraiškas. Jai nėra žinoma kokiu draudimu J. R. draudėsi ir kokias sumas turėjo sumokėti. Maždaug nuo 2012 metų S. S. nieko nepasakęs pakeitė darbovietę. Visai neseniai ji sužinojo, kad S. S. iš klientės J. R. yra paėmęs pinigus neva draudimo įmokoms sumokėti, tačiau pinigų nesumokėjo, o išleido savo reikmėms. Kokią pinigų sumą S. S. yra skolingas ji tiksliai nežino, bendravo su J. R. ir ši jai pasakė, kad S. S. jai skolingas apie 10 000 litų. Taigi S. S. tikrai dirbo jos vardu (duomenys neskelbtini) įmonėje, o ji pasirašydavo dokumentus, o apie pasisavintą turtą iš J. R. ji sužinojo visai neseniai. Šiais, t. y. 2013 m. ji oficialiai išsiskyrė su S. S. (b. l. 48).
ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-07 pranešimu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Nusikaltimų tyrimo skyriui, kuriame pažymima, kad S. S. niekada nedirbo bendrovėje, su pastaruoju nebuvo sudaryta brokerio ir/ar draudimo agento sutartis (b. l. 16).
Sodros išrašu, iš kurio nustatyta, kad S. S. ADB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo (b. l. 20-40).
Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad S. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veiks. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, todėl S. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Kaltinamasis S. S. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma viešųjų darbų bausme (b. l. 85).
Skiriant bausmę S. S., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. S. S. padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. S. anksčiau teistas vieną kartą (b. l. 78, 80), baustas administracine tvarka (b. l. 70-74). S. S. yra darbingas, todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. sankcijoje nustatytą bausmę – viešuosius darbus.
Prokuroro siūlomas skirtinos bausmės dydis yra didesnis nei BK 46 str. 2 d., 3 d. numatytas bausmės vidurkis, tačiau teismas vadovaudamasis BK 61 str., taip pat atsižvelgęs į tai, kad S. S. dirba, kaltinamajam skirią mažesnį bausmės dydį.
BK 64¹ str. įtvirtinta, kad, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. S. skiriama bausmė sumažintina 1/3.
Byloje nukentėjusioji J. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8644.05 litų turtinės žalos priteisimo (b. l. 44), taip pat pateikė susitarimą, kuriuo kaltinamasis S. S. įsipareigojo J. R. iki 2015-06-30, pagerėjus materialinei padėčiai ir anksčiau, atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (b. l. 84). Teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji atsisakė nuo kaltinamajam pareikšto civilinio ieškinio, kadangi sudarytas susitarimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nelaikytinas civilinio ieškinio atsisakymas, daro išvadą, kad J. R. civilinis ieškinys dėl 8644.05 litų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, nes jis pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir realus padarytai žalai. Jo dydžio neginčijo ir kaltinamasis.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 3 d. S. S. paskirtąsias bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui
Priteisti iš S. S. nukentėjusiajai J. R. 8644,05 litų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį (-uosius) kaltu (-ais), teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.