- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2-139-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01297-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- Greenstar OU
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybinių medžiagų mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4877-553/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių medžiagų mažmena“ ieškinį atsakovui Greenstar OU dėl įkeitimo lakšto ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ ir Greenstar OU 2013-09-20 įkeitimo sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją – išregistruoti sutartinio įkeitimo lakštą iš Centrinės Hipotekos registro; pripažinti UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ ir Greenstar OU 2014-01-29 susitarimą dėl turto perdavimo negaliojančiu ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui nuosavybėn turtą pagal priedą Nr. 1 prie 2014-01-29 šalių susitarimo.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. ir 2014 m. birželio 30 d. nutartimis, tenkindamas ieškovo prašymus, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui Greenstar OU priklausantį turtą, nurodytą Priede Nr. 1 ir Priede Nr. 2 prie UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ ir Greenstar OU 2014-01-29 sudaryto susitarimo dėl turto perdavimo.
Šalies argumentai
Atsakovas Greenstar OU kreipėsi į teismą su prašymu: 1) areštuoti atsakovo naudai 2013-01-28 įkeitimo lakštu (sutartinio įkeitimo identifikavimo kodas hipotekos registre – 20220130005317), sudarytu tarp ieškovo ir atsakovo, įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausančias prekių atsargas apyvartoje, iš esmės neviršijant 1 681 996,99 Lt sumos, uždraudžiant ieškovui disponuoti šiuo turtu ir įpareigoti ieškovą tinkamai saugoti šį turtą, užtikrinant jo vertės nesumažėjimą; 2) pavesti antstoliui surasti ir aprašyti 2013-01-28 įkeitimo lakštu (sutartinio įkeitimo identifikavimo kodas hipotekos registre – 20220130005317) įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausančias prekių atsargas apyvartoje, iš esmės neviršijant 1 681 996,99 Lt sumos; 3) įpareigoti ieškovą tinkamai saugoti 2014-01-29 susitarimo prieduose nurodytą atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, užtikrinant jo vertės nesumažėjimą; 4) įpareigoti ieškovą 2014-01-29 susitarimo prieduose nurodytą atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą saugoti atskirai nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto. Atsakovas nurodė, kad taikant restituciją šioje byloje, atsakovas praras nuosavybės teisę į 2014-01-29 susitarimo prieduose nurodytą turtą (kurio vertė 1 672 826,80 Lt), perduotą atsakovui vykdant 2013-01-23 paskolos sutartimi prisiimtą prievolę grąžinti gautą paskolą ir sumokėti priskaičiuotas palūkanas. Dėl šios priežasties padidės ieškovo prievolė atsakovui, t. y. pagal paskolos sutartį negrąžinta paskolos ir palūkanų suma, priskaičiavus šiuo metu negrąžintą paskolos sumą, bus lygi 1 681 996,99 Lt (1 672 826,80 Lt + 9 170,19 Lt) sumai. Būtent restitucijos vykdymo ypatumai lemia, jog teisę reikalauti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju turi ne tik ginčo sprendimą teisme inicijavęs ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškęs ieškovas, bet ir pagal pareikštą ieškinį privalantis atsakyti atsakovas, kiek tai susiję su ieškovo prievolės grąžinti 1 681 996,99 Lt paskolos ir palūkanų sumą galimu atsiradimu ir tokią pareigą nustatančio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Net teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, atsakovo reikalavimas ieškovui dėl 1 681 996,99 Lt sumos yra ir liks užtikrintas 2013-01-28 susitarimu dėl sutartinio įkeitimo. Todėl siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris taip pat nustatys prievolę ieškovui sumokėti 1 681 996,99 Lt sumą atsakovui, būtina užtikrinti 2013-01-28 susitarimu dėl sutartinio įkeitimo įkeistų prekių nurodytai skolos sumai išlikimą ieškovo nuosavybėje. Ieškovas imasi veiksmų (ieškovas paskelbė apie 2014-09-26 13 val. ir 2014-10-24 13 val. vyksiančias varžytines, kurių metu bus parduodamas atsakovui įkeistas ieškovo turtas), dėl kurių būsimo teismo sprendimo (restitucijos) įvykdymas taps neįmanomu. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes apie 2014-09-26 varžytines atsakovui pranešė tik 2014-09-22. Ieškovas iki šiol atsakovui nepateikė informacijos, kur ir kokiomis sąlygomis yra saugoma atsakovui priklausanti, tačiau iki šiol neperduota įranga ir prekės. Atsakovo žiniomis, didelė dalis turto saugoma lauke, t. y. jį veikia korozija, todėl turto vertė palaipsniui mažėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, įpareigojo ieškovą BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, už varžytynėse parduotą atsakovui Greenstar OU įkeistą ieškovo turtą gautas lėšas, neviršijančias 1 681 996,99 Lt sumos, laikyti bankroto administratoriaus atskirai atidarytoje ieškovo banko sąskaitoje iki šioje byloje priimto galutinio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad be kitų reikalavimų, panaikinus ginčijamus sandorius (t. y. 2013-09-20 įkeitimo sandorį ir 2014-01-29 šalių susitarimą), ieškovas prašo taikyti restituciją – grąžinti ieškovui nuosavybėn turtą pagal priedą Nr. 1 prie 2014-01-29 šalių susitarimo, todėl restitucijos taikymo natūra ypatumai atlygintino turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio atveju, nagrinėjamoje byloje lemia abiejų ginčo šalių tarpusavio turtinių prievolių atsiradimą. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, ieškinio tenkinimo atveju panaikinus 2014-01-29 šalių susitarimą, atsakovas Greenstar OU įgytų pareigą grąžinti ieškovo BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ nuosavybėn ginčijamu sandoriu jam perleistą turtą (įrangą ir prekes), o ieškovas – pareigą grąžinti atsakovui 1 681 996,99 Lt (t. y. 487 140 eurų) negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų pagal 2013-01-23 paskolos sutartį, kadangi būtent tokia ieškovo skolos suma buvo apmokėta ieškovo turtu pagal ginčijamą 2014-01-29 susitarimą. Teismo teigimu, ši priešpriešinių ginčo šalių vykdytinų turtinių prievolių atsiradimo galimybė teismo sprendimu tenkinus ieškinio reikalavimus, lemia būtinybę užtikrinti tokio teismo sprendimo įvykdymą, jei byloje esančių įrodymų pagrindu būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Atsakovas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė įrodymus, kad ieškovas paskelbė apie 2014-09-26 13 val. ir 2014-10-24 13 val. vyksiančias varžytines, kurių metu bus parduodamas atsakovui įkeistas ieškovo turtas, t. y. prekės ir ilgalaikis turtas. Teismas nurodė, kad atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas reikštų minėtų varžytinių sustabdymą, kas, teismo vertinimu, šiuo atveju yra neprotinga. Bankrutavusią įmonę, atstovaujantis bankroto administratorius iš varžytinių siekia parduoti tą ieškovo turtą (sodo, buitines, statybines prekes, prekybinę įrangą, autotransporto priemones), kuris laikui bėgant dėl oro sąlygų gali prarasti savo vertę. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo atveju pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat ir viešą interesą, su kuriuo yra susijęs bet kurios įmonės bankroto procesas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies įpareigojant ieškovą už varžytinėse parduotą atsakovui įkeistą ieškovo turtą gautas lėšas, neviršijančias 1 681 996,99 Lt sumos, laikyti bankroto administratoriaus atskirai atidarytoje ieškovo banko sąskaitoje iki šioje byloje priimto galutinio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 145 str. 1 d. 13 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas BUAB ,,Statybinių medžiagų mažmena“ kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo skundžiama nutartimi nustatytas įpareigojimas ieškovui yra nepagrįstas, neracionalus ir nelogiškas, kadangi tai neterminuotai sustabdytų ieškovo bankroto proceso eigą bei sąlygotų didelę žalą ieškovui ir jo kreditoriams. Padengti administravimo išlaidas turi pareigą ir atsakovas, kaip įkaito turėtojas. Iki atsikaitant su įmonės kreditoriais, įskaitant įkaito turėtoją, pirmiausia turi būti padengiamos administravimo išlaidos, kurias sąlygoja administratoriaus pareigų vykdymas. Tiek iki varžytynių, tiek po jų (nedalyvavus nei vienam pirkėjui), visą turtą reikia sandėliuoti ir saugoti, kas sąlygoja itin dideles administravimo išlaidas. Tuo atveju, jeigu lėšos turėtų būti saugomos iki šioje byloje priimto įsiteisėjusio sprendimo, administratorius neturėtų jokių galimybių ne tik sandėliuoti ir saugoti turtą iki jų realizavimo momento, tačiau ir vykdyti kitų administratoriui priskirtų funkcijų, kadangi lėšos, gautos iš įmonės turto pardavimo, yra pagrindinis pajamų šaltinis, leidžiantis apmokėti visas bankroto procese atsiradusias ir atsirasiančias išlaidas už suteiktas paslaugas. 2013-01-28 ir 2013-09-20 sudarytais įkeitimo sandoriais iš esmės buvo įkeistas visas BUAB ,,Statybinių medžiagų mažmena“ priklausantis turtas, todėl administratorius tik iš šio turto pardavimo gautų lėšų gali vykdyti jam įstatymu nustatytas funkcijas.
2. Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į restitucijos taikymo ypatumus, kai ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Tenkinus ieškinį būtų taikoma dvišalė restitucija – ieškovas atgautų nuosavybės teisę į turtą, perleistą 2014-01-29 susitarimo pagrindu, o atsakovas būtų įtrauktas į ieškovo kreditorių sąrašą su 1 681 996,99 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Pardavus 2013-01-28 ir 2013-09-20 sudarytų įkeitimo sandorių pagrindu įkeistą turtą, atsakovas neturi objektyvių galimybių tikėtis, kad bus padengtas visas jo finansinis reikalavimas, kadangi atsakovas, kaip įkaito turėtojas, turi pareigą padengti administravimo išlaidas.
3. Ieškovo galimybės įvykdyti priešpriešinį reikalavimą (patenkinti finansinį reikalavimą iš įkeisto turto) yra imperatyviai reglamentuotos ĮBĮ, o bankroto administratoriaus atsakomybė yra draudžiama privalomuoju profesiniu civilinės atsakomybės draudimo, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bankrutavusio subjekto atžvilgiu ir manyti, kad administratorius vengs ar negalės ateityje įvykdyti po restitucijos taikymo atsiradusios prievolės. Ieškovo bankroto administratorius nesiims skirtyti lėšų tol, kol nebus išspręstas ginčas šioje byloje. Ieškovo bankroto administratorius neprieštarautų, jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų uždrausta ieškovo bankroto administratoriui skirstyti lėšas kreditoriams iki šioje byloje priimto galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Greenstar OU atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai išlaikė abiejų proceso šalių interesų pusiausvyrą ir laikėsi proporcingumo bei ekonomiškumo principų, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovo nurodyti argumentai, susiję su didelėmis sąnaudomis sandėliuojant ieškovui priklausančias prekes prekybos centruose, su kuriais buvo sudarytos nuomos sutartys, neturi jokios sąsajos su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovo naudai įkeisto ieškovui priklausančio turto pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse yra 4 626 413,20 Lt. Taigi, didžiąją dalį iš varžytynių gautinų lėšų bankroto administratorius galės naudoti administravimo išlaidoms padengti. Be to, iš ieškovo administratoriaus 2014-07-30 ataskaitoje pateikto ieškovo balanso matyti, kad ieškovas turi 616 056 Lt piniginių lėšų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo bankroto administratorius turi pakankamai piniginių lėšų padengti administravimo išlaidas. Atsakovas, kaip ieškovo kreditorius neprivalo padengti ieškovo bankroto proceso administravimo išlaidų. Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administravimo išlaidos paprastai dengiamos iš pačios įmonės, t. y. šiuo atveju iš ieškovo, turimų lėšų. Ieškovo nurodytos restitucijos taikymo ypatumai, kai ieškinį pareiškęs asmuo yra bankrutuojanti įmonė, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal šios proceso teisės normos nuostatą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina nustatyti jų ryšį su būsimo teismo sprendimo vykdymu. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkinus ieškovo BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ reiškiamus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei taikant restituciją, atsakovas Greenstar OU įgytų pareigą grąžinti ieškovo nuosavybėn ginčijamu sandoriu jam perleistą turtą, o ieškovas – pareigą grąžinti atsakovui 1 681 996,99 Lt (t. y. 487 140 eurų) negrąžintos paskolos bei palūkanas, sprendė, kad yra pagrindas užtikrinti tokio sprendimo įvykdymą bei įpareigojo ieškovą BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, už varžytynėse parduotą atsakovui įkeistą ieškovo turtą gautas lėšas, neviršijančias 1 681 996,99 Lt sumos, laikyti bankroto administratoriaus atskirai atidarytoje ieškovo banko sąskaitoje iki šioje byloje priimto galutinio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bankrutuojančios įmonės administratorius negalėdamas naudoti lėšų, gautų už varžytynėse parduotą turtą, negalės vykdyti jam įstatymu priskirtų funkcijų. Apeliantas teigia, kad padengti administravimo išlaidas turi pareigą ir atsakovas, kaip įkaito turėtojas, todėl šiuo atveju atsakovo finansinis reikalavimas nebūtų tenkinamas visa apimtimi.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo reglamentuota ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas“ v. BUAB „Švenčionėlių agrochemija“ byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis BUAB ,, Algiva“ v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“).
Atsižvelgiant į nurodytus teisės išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad šiuo atveju atsakovas turi pareigą padengti patirtas administravimo išlaidas, todėl lėšų laikymas atskirai ieškovo bankroto administratoriaus atidarytoje sąskaitoje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepagrįstai ribotų administratoriaus veiksmus efektyviai ir operatyviai vykdyti bankroto procedūras.
Įstatyme numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
ĮBĮ 34 straipsnyje numatyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Todėl šiuo atveju atsakovo, kaip įkaito turėtojo, teisės galėtų būti pažeistos tuo atveju, jeigu neįsiteisėjus sprendimui šioje byloje ir neįtraukus atsakovo į BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ kreditorių sąrašą su 1 681 996,99 Lt finansiniu reikalavimu, būtų paskirstytos lėšos, gautos realizavus ginčo turtą, kitiems BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ kreditoriams. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratoriui skirstyti lėšas kreditoriams iki šioje byloje priimto galutinio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo BUAB ,,Statybinių medžiagų mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, ribojančias ieškovo bankroto administratoriaus veiksmus vykdant bankroto procedūras. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis pakeičiama taikant laikinąsias apsaugos priemones – uždraudžiant ieškovo bankroto administratoriui skirstyti lėšas kreditoriams iki šioje byloje priimto galutinio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą ieškovą BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, už varžytynėse parduotą atsakovui Greenstar OU įkeistą ieškovo turtą gautas lėšas, neviršijančias 1 681 996,99 Lt sumos, laikyti bankroto administratoriaus atskirai atidarytoje ieškovo banko sąskaitoje iki šioje byloje priimto galutinio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratoriui UAB „Admivita“ skirstyti lėšas kreditoriams iki šioje byloje priimto galutinio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.