- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 1S-249-148/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Linas Šiukšta, Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- R. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 27 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau kaip 2011 m. balandžio mėn. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš D. B., A. P., D. A., V. V., užsiimančią neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų ir jų gabenimu kontrabanda, parengė nusikalstamos veiklos planą ir tarp grupės narių paskirstė nusikalstamus vaidmenis: 2011 m. rugsėjo mėn. surado transporto priemonę „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo specialios slėptuvės, skirtos psichotropinių medžiagų gabenimui kontrabandos būdu, įrengimą ir 2011 m. rugsėjo 3 d. šią transporto priemonę įregistravo VĮ „Regitra“ D. B. vardu, tęsdamas nusikalstamą sumanymą gauti neteisėtas pajamas iš psichotropinių medžiagų pardavimo užsienio valstybėje ne vėliau kaip 2013 m. sausio 17 d. susitarė su E. S. dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir taip organizuodamas psichotropinių medžiagų kontrabandą 2013 m. sausio 14 d. per A. P. susisiekė su D. B. dėl automobilio, skirto psichotropinių medžiagų gabenimui, parengimo ir kartu su A. P. atvykęs pas D. B. pasiėmė automobilio, skirto kontrabandos gabenimui, raktelius ir automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuvežė privalomai techninei apžiūrai, o 2013 m. sausio 17 d. ne vėliau kaip 12.45 val. automobilį perdavė V. V., nurodydamas kartu su D. A. iš E. S. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir ją paslėpti automobilyje „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje specialioje slėptuvėje, pastariesiems įvykdžius nurodymą ir 12 vnt. paketų su 12038,11 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį 184,353 g psichotropinės medžiagos amfetamino paslėpus specialioje slėptuvėje ir automobilį gražinus atgal, R. M. kartu su A. P. tęsdamas nusikalstamą sumanymą automobilį su jame paslėpta psichotropine medžiaga 2013 m. sausio 17 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, atgabeno D. B. prie Šiaurės pr., Kaune, bei nurodė šiuo automobiliu 2013 m. sausio 18 d. vykti į Norvegijos Karalystės Oslo miestą ir taip neteisėtai, neturint leidimo, kontrabandos būdu gabenti psichotropines medžiagas, o nuvykus į Oslo miestą, laukti kontakto su R. M. nurodytu psichotropinių medžiagų pirkėju, tokiu būdu R. M. veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį 184,353 g psichotropinių medžiagų – amfetamino, turėdamas tikslą jas platinti, bei pasikėsino neturėdamas leidimo specialioje slėptuvėje paslėptą šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų gabenti per Lietuvos Respublikos sieną, tačiau kontrabandos nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2013 m. sausio 18 d. apie 16.30 val. D. B. su automobiliu „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti policijos pareigūnų ties Kalvarijos pasienio užkarda, o slėptuvėje gabenta psichotropinė medžiaga buvo rasta ir išimta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 123 straipsnio 2 dalimi, R. M. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 20 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. M. 2013 m. birželio 27 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo paliktas galioti ir nustatytas terminas, kuris vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi kaltinamajam R. M. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 27 d. Teismas nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį. Nurodo, kad duomenų, leidžiančių manyti, jog jis galimai padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Kaltinimai grindžiami deklaratyviais, tendencingais ir faktinių aplinkybių neatitinkančiais duomenimis. Įtariamojo nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jo sekimui, klausymuisi ir įrašinėjimui teismas yra sankcionavę leidimus nesant tam teisėto pagrindo. Kaltinamasis teigia, kad 2013 m. sausio 18 d. nesuprato, jog jį mėgina sulaikyti policijos pareigūnai. To nesuprato ir kiti su juo važiavę asmenys. Nuaidėjus šūviams, policijos pareigūnus palaikė juos ketinančiais užpulti nusikaltėliais, todėl pabėgo. Sužinojęs, kad tai buvo policijos pareigūnai, kaltinamasis 2013 m. birželio 27 d. laisvanoriškai prisistatė į policiją. R. M. nuomone, tai paneigia jo ketinimą bėgti (slėptis). Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. sausio 18 d. atlikti pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nes tą dieną jis nebuvo užkluptas darant nusikalstamą veiką arba tuoj pat po jos padarymo (BPK 140 straipsnio 1 dalis). Be to, nebuvo BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Dėl šių priežasčių nuolatinį kaltinamajam paskirto suėmimo termino pratęsimo pagrindą „sulaikymo 2013 m. sausio 18 d. išvengimas“ jis laiko neteisėtu.
Kaltinamojo teigimu, iki suėmimo Lietuvoje jis gaudavo pašalpas iš valstybės. Pašalpos buvo skirtos visai šeimai, susidedančiai iš jo, sugyventinės ir jų sūnaus. Byloje yra duomenys, kad, paleidus jį iš suėmimo, darbo vieta yra garantuota. Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad dėl suėmimo labiausiai yra nuketėjęs jo sūnus.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. M. skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis, kuria kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis skunde teigia, kad jam pareikšti kaltinimai grindžiami deklaratyviais, tendencingais ir faktinių aplinkybių neatitinkančiais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu. Baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogiški argumentai Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikti ir ankstesniuose R. M. skunduose dėl suėmimo termino pratęsimo ir buvo atmesti. Naujų argumentų, leidžiančių abejoti šia išvada, kaltinamasis skunde nepateikia. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Aukštesniajam teismui nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, kaltinamojo skunde keliamas klausimas dėl jo laikino sulaikymo, kurio jis išvengė, teisėtumo (t. y. ar buvo laikino sulaikymo pagrindai) nesprendžiamas, kaip ir nesprendžiamas klausimas dėl skunde nurodytų teismo sankcionuotų leidimų teisėtumo.
Kauno apygardos teismas kaltinamajam R. M. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas atsižvelgė į tai, jog R. M. kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes (nuo trejų iki dešimties metų ir nuo dešimties iki penkiolikos metų). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Minėtos aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jų pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra ir kitos aplinkybės, pagrindžiančios manymą, kad R. M. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skundo argumentai, kad 2013 m. sausio 18 d. kaltinamasis nesuprato, jog jį mėgina sulaikyti policijos pareigūnai, todėl pabėgo, laikytini deklaratyviais. Juos paneigia kitos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, t. y. kad, išvengęs sulaikymo, kaltinamasis pasislėpė ir daugiau kaip penkis mėnesius slapstėsi užsienyje, buvo paskelbta jo paieška. Kaltinamasis skunde įrodinėja, kad jį Lietuvoje sieja socialiniai ryšiai, nes jis turi sugyventinę ir sūnų, tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, pagal bylos duomenis R. M. iki suėmimo kartu su sugyventine negyveno, todėl nėra pagrindo sutikti su nurodytais skundo argumentais dėl kaltinamąjį siejančių socialinių ryšių. Skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai atsižvelgta į tai, kad R. M. yra teistas užsienyje, sistemingai išvykdavo į užsienio valstybes. Be to, nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas R. M., yra tarptautinio pobūdžio. Tai liudija, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.
Kauno apygardos teismas kaltinamajam R. M. suėmimo terminą pratęsė taip pat nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas), jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. įtariamas labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą ir kurie laikytini savanaudiško pobūdžio, tiesiogiai susiję su pragyvenimo lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos (pagal bylos duomenis kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, t. y. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio). Papildomai pažymėjęs, kad kaltinamasis buvo teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog minėtos aplinkybės rodo R. M. didesnį pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.
Dėl kaltinamojo R. M. skundo argumentų dėl ilgos suėmimo trukmės teisėjų kolegija pažymi, jog byla jau yra perduota teismui. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas R. M., pavojingumą visuomenei, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti šiuos nusikaltimus yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nagrinėjamu atveju nepažeistas.
Nustačius suėmimo termino pratęsimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra pagrindo manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai būtų pasiekti taikant R. M. skunde nurodytas švelnesnes kardomąsias priemones. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis, kuria R. M. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
Kaltinamojo R. M. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.