- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2-673-826/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04858-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- O. G., A.
- Trečiasis asmuo
- I. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, V. Š.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovui J. G., ieškovo atstovams advokatei K. P. ir A. V., atsakovės O. G. ir trečiojo asmens I. G. atstovei advokato padėjėjai I. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams A.(A.) G. ir O. G., tretiesiems asmenims I. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos ir V. Š., atstovaujamai jos įstatyminių atstovų - D. Š., A. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo, ir trečiojo asmens I. G. pareikštus savarankiškus reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., tvarką, priskiriant ieškovui naudotis 19.00 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 20-3, ir ¼ bendrųjų patalpų, o atsakovams priskiriant naudotis 11.35 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 20-2 ir 11.35 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 20-10, bei ½ bendrųjų patalpų (T II, b. l. 4-5). Ieškovas nurodė, kad mirus jo, atsakovų ir trečiojo asmens tėvams, ieškovas, atsakovai ir tretysis asmuo paveldėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kiekvienas po ¼ dalį minėto buto. Nurodė, kad tretysis asmuo I. G. anksčiau kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl minėto buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6143-323/2009, trečiojo asmens ieškinį tenkino ir pripažino asmeninės nuosavybės teisę trečiajam asmeniui į 25/100 dalis minėto buto, kurių plotas 22,09 kv. m., bendrosios dalinės nuosavybės teise pripažino A. G., J. G. ir O. G. 75/100 dalis minėto buto, nustatė naudojimosi butu tvarką priskiriant I. G. naudotis patalpa plane pažymėta indeksu 20-4 ir ¼ dalimi bendrųjų patalpų, A. G., J. G. ir O. G. naudotis patalpomis plane pažymėtomis indeksais 20-3, 20-10, 20-2 bei ¾ dalimis bendrųjų patalpų. Pažymėjo, kad siūloma naudojimosi butu tvarka yra patogi visiems bendraturčiams, nes bus išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, nebus pažeistos bendraturčių teisės.
Atsiliepimas
Atsakovė O. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas patikslintu reikalavimu siekia padidinti savo nuosavybės dalį faktine išraiška. Pažymėjo, kad ieškovas nėra rūpestingas ir sąžiningas buto dalies savininkas. Nurodė, kad dėl ieškovo konfliktiško būdo gali iškilti komunalinių paslaugų apmokėjimo problemos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas gyvenamosios patalpos neprižiūri, jam gyvenamosios patalpos nereikia, nes jau virš dešimt metų gyvena kitur. Prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį atsakovės turtinius interesus bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (T II, b. l. 11).
Tretysis asmuo I. G. atsiliepimu į ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas gyvenamosios patalpos neprižiūri, jam gyvenamosios patalpos nereikia, nes jau virš dešimt metų gyvena kitur. Pažymėjo, kad ieškovas nemoka buto išlaikymo mokesčių, yra skolingas jai (I. G.) už buto dalies išlaikymą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas pradėjo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas tik po kreipimosi į teismą dienos. Mano, kad pasibaigus bylos nagrinėjimui ieškovas ir toliau nesirūpins butu, todėl patenkinus ieškovo reikalavimą, jai, kaip atsakingam asmeniui, užguls dar didesnė finansinė našta ir žymiai didesnis rūpestis. Prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (T II, b. l. 12).
Tretysis asmuo V. Š. (atstovaujama jos įstatyminių atstovų - D. Š. ir A. Š.) atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant.
Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, jog ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra (T I, b. l. 145).
Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių bei nepateikė tokias priežastis pagrindžiančių įrodymų.
Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2013-10-31, metu tretysis asmuo I. G. pateikė teismui savarankiškus reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydama: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra trečiajam asmeniui I. G., priteisiant butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš trečiojo asmens I. G. po 15000,00 Lt kompensacijos bendraturčiam O. G., J. G. ir A. G.; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo ir atsakovų. Tretysis asmuo nurodė, kad ieškovas nesirūpina butu, nemoka mokesčių, trečiajam asmeniui yra skolingas už jam nuosavybės teise priklausančio buto dalies išlaikymą, ieškovas gyvenamosios patalpos neprižiūri, jam gyvenamosios patalpos nereikia, nes jau virš dešimt metų gyvena kitur. Pažymėjo, kad taip pat savo buto dalimi nesirūpina ir atsakovas A. G., kuris taip pat yra skolingas trečiajam asmeniui už buto išlaikymą. Nė vienas iš minėtų skolininkų trečiajam asmeniui pinigų už sumokėtus komunalinius mokesčius nesumokėjo, todėl tretysis asmuo įsiskolinimus prisiteisė teisminiu keliu. Nurodė, kad atsakovė O. G. sutinka su jos pasiūlyta atidalinimo tvarka. Pažymėjo, kad ji (I. G.) ketina grįžti gyventi į Klaipėdą, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, mokosi Klaipėdos universitete, todėl savo ateitį mato Lietuvoje. Atkreipė dėmesį, kad nei atsakovai, nei ieškovas neturi sukūrę šeimų, neturi vaikų. Nurodė, kad vienintelė užsiima buto priežiūra, visos sutartys dėl komunalinių paslaugų sudarytos jos vardu, deda visas pastangas, kad butas nebūtų apsunkintas jokiais apribojimais, todėl mano, kad jos turto dalis ginčo bute turi būti atidalyta natūra. Mano, kad turtas turi būti atidalytas nuosavybės teise paliekant jai visą butą, bendrasavininkiams išmokant po 15000,00 Lt kompensaciją. Mano, kad minėtas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nepadarytų žalos turtui, nepažeistų bendrasavininkių teisių (T I, b. l. 73-76).
Atsiliepimas
Ieškovas J. G. atsiliepimu į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus su minėtais reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka ir neprieštarauja dėl trečiojo asmens nurodyto buto atidalijimo būdo, bet nesutinka su trečiojo asmens nurodytu kompensacijos dydžiu. Nurodė, kad buto vertė yra 161000,00 Lt, todėl tretysis asmuo (I. G.) privalo išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją 40250,00 Lt. Pažymėjo, kad visada rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, skirdavo pinigų buto išlaikymui, kuriuos perduodavo trečiajam asmeniui I. G., pastaroji visus mokesčius mokėjo savo vardu. Nurodė, kad trečiojo asmens nurodytos aplinkybės dėl ieškovo neatsakingo būdo yra neatitinkančios tikrovės ir teisiškai nereikšmingos. Prašė atidalintini iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., natūra trečiajam asmeniui I. G. priteisiant butą asmenines nuosavybes teise, bei priteisti iš trečiojo asmens I. G. 40250,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją ieškovo naudai (T I, b. l. 115-116).
Atsakovė O. G. atsiliepimu į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus su minėtais reikalavimais sutiko. Nurodė, kad kompensacijos dydis nustatytas sąžiningai, nes butas nebuvo prižiūrimas, nebuvo remontuojamas, tik minėtas tretysis asmuo savo pastangomis ir lėšomis prižiūrėjo ir remontavo butą. Prašė trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo (T I, b. l. 136).
Atsakovas A. G. ir tretysis asmuo V. Š. (atstovaujama jos įstatyminių atstovų - D. Š. ir A. Š.) atsiliepimų į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių bei nepateikė tokias priežastis pagrindžiančių įrodymų.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti.
Atsakovės O. G. ir trečiojo asmens I. G. atstovė su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti, trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti.
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po savo tėvų mirties gyveno buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kambaryje, plane pažymėtu „20-3“. Padėjo augti savo seserims, jas išlaikė, remontavo butą, mokėjo komunalinius mokesčius, nes šeimoje dirbo tik vienas pats. Ginčo dėl naudojimosi butu tvarkos nebuvo. Tačiau laikui bėgant, artimųjų interesai išsiskyrė, šiuo metu neturi galimybės patekti į butą, jo niekas neįleidžia. Nori gyventi minėtame bute, moka išlaidas už komunalinius patarnavimus. Pažymėjo, kad trečiajam asmeniui I. G. palikdavo pinigų sumokėti mokesčius, bet pastaroji pinigų nurodytam tikslui nepanaudojo, ko pasekoje atsirado įsiskolinimai. Su trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais nesutiko. Mano, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vertė yra ženkliai didesnė.
Ieškovo atstovas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nuo pat tėvų mirties naudojosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kambariu, plane pažymėtu „20-3“. Pažymėjo, kad niekas pretenzijų dėl minėto naudojimosi ieškovui niekada nereiškė. Teigė, jog nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas yra konfliktuojanti asmenybė. Atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų apie trečiojo asmens gaunamas pajamas, todėl trečiasis asmuo išmokėti kompensacijos negalėtų.
Ieškovo atstovė advokatė K. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo atstovo aukščiau išdėstytą poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovės O. G. ir trečiojo asmens I. G. atstovė advokato padėjėja I. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas ginčo bute negyvena, jo neprižiūri. Pažymėjo, kad ieškovas turi kur gyventi ir be ginčo buto, gauna pakankamai pajamų. Teigė, kad ieškovas yra konfliktuojanti asmenybė, todėl trečiasis asmuo siekia išvengti konfliktų, butą atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitiems bendraturčiams išmokant kompensaciją. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo įsiskolinimus dengia, todėl nurodyti įsiskolinimai yra tik informacinio pobūdžio – skolos nėra išieškomos. Patvirtino, kad 15000,00 Lt kompensaciją trečiasis asmuo kitiems buto bendrasavininkiams galėtų išmokėti per 2 metus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.
Rašytine bylos medžiaga, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrasavininkai yra ieškovas J. G., atsakovai A. G. ir O. G., tretysis asmuo I. G.. Minėtiems asmenims priklauso po ¼ dalį minėto buto (T I, b. l. 7-8). Pagal ieškovo J. G. siūlomą patalpų padalinimo projektą, ieškovas nori, kad naudotis būtų priskirta 31/100 buto dalis, kurios plotas 27,26 kv. m., t.y. 8,26 kv. m. ploto bendrųjų patalpų (¼ bendrųjų patalpų) ir 19.00 kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 20-3; atsakovams priskirta po 22/100 minėto buto dalį bendrosios dalinės nuosavybes teise, kurių plotas 39,22 kv. m., t.y. 16,52 kv. m. ploto bendrųjų patalpų (½ bendrųjų patalpų), 11.35 kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 20-2 ir 11.35 kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 20-10 (T I, b. l. 9, 10-16). Iš DNSB „Laukuva 1“ 2013-09-24 pažymų Nr. 13-04 ir 13-05 bei 2014-05-19 pažymos Nr. 14-02 matyti, kad ieškovas neturi, o atsakovai ir tretysis asmuo turi, įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus, teikiamus aukščiau minėtam butui (T I, b. l. 62-63, T II, b. l. 185). Iš antstolės Brigitos Tamkevičienės 2012-09-17 ir 2013-10-04 patvarkymų ir 2014-01-09 pažymos matyti, kad minėtos antstolės kontoroje vykdomi skolų išieškojimai iš ieškovo J. G. trečiojo asmens I. G. naudai (T I, b. l. 79-81, 82). Tarp trečiojo asmens I. G. ir UAB „BBK LT“ sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis bei tuo pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad trečiasis asmuo keitė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, langus (T I, b. l. 86-87, 88, 89). AB Lesto 2012-07-11 sudaryta Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis bei AB „Klaipėdos vanduo“ 2010-04-30 Vandens apskaitos prietaisų nuėmimo – įrengimo aktas, patvirtina, kad tretysis asmuo I. G. savo vardu sudarė sutartį dėl elektros energijos tiekimo (T I, b. l. 91), taip pat dėl šalto vandens tiekimo (T I, b. l. 92) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Iš UAB „Audila“ parengtos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vertinimo ataskaitos Nr. A14-004 santraukos matyti, kad minėtas butas yra įvertintas 117000, Lt suma (T I, b. l. 149).
LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką, priskiriant ieškovui naudotis 19.00 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 20-3, ir ¼ bendrųjų patalpų, o atsakovams priskiriant naudotis 11.35 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 20-2 ir 11.35 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 20-10, bei ½ bendrųjų patalpų. Ieškovas nurodo, kad minėtu indeksu pažymėta patalpa naudojosi nuo pat tėvų mirties. Teigia, jog jokių ginčų dėl minėtos patalpos naudojimo nebuvo. Atsakovė O. G. ir trečiasis asmuo I. G. su minėtais reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad ieškovas niekada butu nesirūpino, atitinkamų komunalinių mokesčių nemokėjo. Pažymi, kad ieškovas yra įsiskolinęs už teiktas komunalines paslaugas trečiajam asmeniui, kuris dengė susidariusius įsiskolinimus tiesiogiai atitinkamų paslaugų tiekėjams ir tokiu būdu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į skolos išieškojimą iš ieškovo. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdomi išieškojimai iš ieškovo minėto trečiojo asmens naudai. Tačiau kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ilgą laiką (duomenys pateikti nuo 2013-09-24) nėra skolingas už komunalinius patarnavimus. Be to, minėti įrodymai patvirtina, kad įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus turi atsakovai ir trečiasis asmuo I. G.. Įrodymai apie išieškojimus iš ieškovo trečiojo asmens naudai, šioje byloje vertinami, kaip ieškovo turtinę padėtį, jo turimus skolinius įsipareigojimus, apibūdinantys. Teismas šioje byloje neanalizuoja dėl kokių priežasčių minėti išieškojimai atsirado, nes tai neturi jokios įtakos priimant sprendimą šioje byloje. Pažymėtina, kad išieškojimas vykdomas pagal 2012 metais išduotą vykdomąjį raštą. Net ir nustačius, kad ieškovas tuo metu nemokėjo už aukščiau minėtam butui teikiamas komunalines paslaugas, tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad pastaruoju metu ieškovas vykdo jam nustatytą pareigą mokėti už komunalinius patarnavimus, kai tuo tarpu trečiasis asmuo ir atsakovai minėtos pareigos tinkamai nevykdo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nesiekia įgyti kitų bendraturčių dalinės nuosavybės, todėl jo turtinės padėties nustatymo klausimas nėra pernelyg aktualus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pastaruoju metu įsiskolinimų už dalies buto išlaikymą neturi, mano, kad ieškovas pajėgus išlaikyti jam nuosavybės teise priklausančią dalį buto. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės dėl ieškovo nesirūpinimo jam priklausančia buto dalimi, atmestinos, kaip nepagrįstos.
Kaip minėta, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.). Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003).
Ieškovas siekia nustatyti, kad jam būtų priskirta naudotis 19.00 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 20-3, ir ¼ bendrųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, kad jam, kaip ir atsakovams bei trečiajam asmeniui, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažintina, kad ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Nustatyta, kad atsakovė O. G. nesutinka su tuo, kad ieškovas gyventų minėtame bute, nes jis buto neprižiūri, juo nesirūpina. Pastarosios aplinkybės yra paneigtos teismo aukščiau išdėstytais motyvais, todėl atmestinos. Atsakovė nesutinka, kad ieškovas gyventų minėtame bute, mano, kad ieškovas siekia padidinti savo nuosavybės dalį faktine išraiška, bet atitinkamo priešieškinio, kuriame išdėstytų savo reikalavimus, teismui nepateikė. Teismas sutinka, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad buto, kurio bendras plotas 88,58 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 4 kambarių plotai atitinkamai sudaro 11,35 kv.m., 11,35 kv.m., 19,00 kv.m. ir 13,83 kv.m., likusią dalį sudaro bendrosios patalpos (holas, vonia, tualetas ir t.t.). Teismo 2009 metų sprendimu, trečiajam asmeniui priskirta naudotis kambariu, kurio plotas 13,83 kv.m., bei ¼ dalimi bendrųjų patalpų. Matyti, kad trečiajam asmeniui priskirta naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Tačiau kitos realios (kambarių) dalys, atsižvelgiant į kambarių plotus, neatitiks jų idealiosios dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Atsižvelgdamas į nustatytas ir įvertintas aplinkybes, atsakovės atsiliepime išdėstytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis ir neteisėtomis, dėl to atmestinos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai apskritai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog tenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovų teisės bus pažeistos. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovas ateityje buto neprižiūrės, ieškovas yra konfliktuojanti asmenybė, nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovas gana ilgą laiką jam priklausančia buto dalimi rūpinasi, ją išlaiko.
Dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų.
Trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra trečiajam asmeniui I. G., priteisiant butą esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš trečiojo asmens I. G. po 15000,00 Lt kompensacijos bendraturčiam O. G., J. G. ir A. G.; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo ir atsakovų. Trečiasis asmuo nurodė analogiškas, atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytoms, aplinkybes: ieškovas butu nesirūpina, jo neišlaikė iki kreipimosi į teismą dienos, ateityje buto neprižiūrės, ieškovas yra konfliktuojanti asmenybė. Teismas apie aplinkybes dėl ieškovo nesirūpinimo jam priklausančia buto dalimi, pasisakė aukščiau, minėtas aplinkybes atmesdamas, todėl pakartotinai dėl minėtų aplinkybių pagrįstumo nepasisakytina.
Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad trečiasis asmuo I. G. šiuo metu dirba Norvegijoje, ateityje planuoja grįžti gyventi į Lietuvą ir apsigyventi ginčo bute. Nurodė, kad patogus gyvenimas, esant keliems bendrasavininkams, bus apsunkintas. Trečiasis asmuo siekia įgyti nuosavybės teisę į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išmokėdamas kitiems bendraturčiams pinigines kompensacijas. Trečiojo asmens nuomone, buto vertė yra 60000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai bei į bendrasavininkų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, piniginių kompensacijų dydį kiekvienam bendrasavininkui vertina 15000,00 Lt suma. Trečiasis asmuo nurodo, kad minėto dydžio kompensacijas išmokės dviejų metų laikotarpyje.
Pirmiausia, pažymėtina tai, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vertė yra 60000,00 Lt. Priešingai, byloje yra įrodymai (juos pateikė pats trečiasis asmuo) (T I, b.l. 149), kad buto vertė yra 117000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tokiu atveju ieškovui ir atsakovams turėtų būti išmokėtos didesnės kompensacijos (po 29250,00 Lt). Taigi, trečiojo asmens nurodytų išmokėti bendraturčiams kompensacijų dydžiai laikytini nepagrįstais, pažeidžiančiais kitų savininkų teises ir teisėtus interesus.
Antra, byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie trečiojo asmens gaunamas pajamas, turimą kitą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, t.y. nėra duomenų apie trečiojo asmens turtinę padėtį ir galimybę kitiems buto bendrasavininkiams išmokėti kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, teikdamas savarankiškus reikalavimus, trečiasis asmuo prašė jį atleisti nuo 1350,00 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo, nes minėto dydžio žyminio mokesčio trečiasis asmuo sumokėti neturi galimybės. Vien ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo dirba Norvegijoje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, o gaunamas atlygis už darbą ženkliai didesnis, nei Lietuvoje, negali būti laikoma, kaip trečiojo asmens turtinę padėtį apibūdinanti. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo šiuo metu nėra pajėgus išmokėti piniginės kompensacijos bendraturčiams. Nustatytos ir įvertintos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad išmokėti piniginės kompensacijos bendraturčiams trečiasis asmuo galės ir ateityje, t.y. dviejų metu laikotarpyje.
Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais, priešingu atveju (sutikus su nepagrįsta buto verte (60000,00 Lt) bei įpareigojus trečiąjį asmenį išmokėti nepagrįsto dydžio pinigines kompensacijas, neturint tam finansinių galimybių) būtų pažeistos kitų buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendraturčių teisės ir teisėti interesai.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad trečiasis asmuo šiuo metu bute negyvena, jam šiuo metu butas nėra reikalingas, todėl tenkinus trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, kiti buto bendrasavininkiai nepagrįstai praras nuosavybės teises į butą.
Esant visoms nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Tuo tarpu, trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Šalys prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį tenkinus visiškai, o trečiojo asmens savarnkiškus reikalavimus atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovui lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų ir trečiojo asmens I. G..
Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 286,00 Lt žyminį mokestį (T I, b. l. 6, 20), kuris ieškinį tenkinus turėtų būti priteistinas lygiomis dalimis iš kitų buto bendrasavininkių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, šis klausimas nespręstinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti ieškovui J. G., atsakovams A. (A.) G., O. G., bei trečiajam asmeniui I. G., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio keturių kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., naudojimosi tvarką, priskiriant:
- ieškovui J. G. priskirti naudotis 19.00 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 20-3, ir ¼ bendrųjų patalpų;
- atsakovams A.(A.) G. ir O. G. priskirti naudotis 11.35 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 20-2 ir 11.35 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 20-10, bei ½ bendrųjų patalpų.
Trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.