Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. (P.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat P. M. pagrobė svetimą turtą, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d., bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 5 d. apie 17 val., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), paimdamas iš miegamajame kambaryje po lova esančio voko, pagrobė svetimą, L. M. priklausantį turtą – 7 250 eurų grynųjų pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimai pareikšti dėl nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Dėl neteisėto disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad: 1. Balkšvos kristalinės medžiagos iš užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 2; IBPS-V-2735229-23(2)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlorometilkatinono, kurio masė yra 0,782 g.; 2. Balkšvos kristalinės medžiagos iš mazgu užrišto maišelio (vokas Nr. 1; IBPS-V-2735249-23(1)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3- chlorometilkatinono, kurio masė yra 0,230 g.; 3. Balkšvos kristalinės medžiagos iš juodos spalvos užspaudžiamo maišelio su pavaizduotu augalo lapu, esančio kitame užspaudžiamame maišelyje (vokas Nr. 1; IBPS-V-2735229-23(1)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlorometilkatinono, kurio masė yra 0,022 g.; 4. Ant bespalvio užspaudžiamo maišelio ir užspaudžiamo maišelio (su pavaizduotomis karūnomis), esančių kitame jau minėtame užspaudžiamame maišelyje (vokas Nr. 1; IBPS-V-2735229-23(1)), vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – 3-chlorometilkatinono pėdsakai.; 5. Tabletės iš jau minėto užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 1; IBPS-V-2735229-23(1)), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurio masė yra 0,136 g.; 6. Vatos tampone (vokas Nr. 1; IBPS-V-2735137-23(1)), kuriuo paimtos nuoplovos nuo P. M. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (b. t. 1, b. l. 82–84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2905/2023(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad P. M. šlapime rasta MDMA, MDA, 3-CMC, mirtazapino (b. t. 2, b. l. 18).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad iš P. M. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi“, mėlynos spalvos su mėlynos spalvos dėkliuku, IMEI (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 70–71).

Pakvitavime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad P. M. patvirtino, jog vyresnioji tyrėja jam grąžino šiuos daiktus: mobilųjį telefoną Xioami, mėlynos spalvos su mėlynos spalvos dėkliuku (b. t. 1, b. l. 77).

Tarnybiniame pranešime dėl duomenų nuskaitymo ir objekto grąžinimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pagal Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos A. Urbonės 2023 m. spalio 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. IBPS-V-2735303-23 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-38735-23 informacijos įvedimui į ERIS nebuvo nuskaityti adresų knygutės duomenys iš pateikto mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi“ IMEI (duomenys neskelbtini) (KTS objekto registracijos numeris 1126-23), nes nėra techninių galimybių, mobiliojo ryšio telefonas apsaugotas nežinomu saugos kodu. Duomenys buvo nuskaityti tik iš telefone esančių SIM kortelių: SIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM Nr. (duomenys neskelbtini). Gauta informacija KTS duomenų talpykloje bus saugoma vieną mėnesį, adresu \\10.102.109.11\mrt\ SUS\2023\10\ 01-138735-23. Telefonas grąžintinas, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Esant tarnybiniam būtinumui ir siekiant nuskaityti visus duomenis iš minėto mobiliojo ryšio telefono jį galima iš naujo pateikti Vilniaus apsk. VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-jam poskyriui (b. t. 1, b. l. 76).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. kovo 27 d. nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, P. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (BK 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos L. M. atsakomybei, nustatant 2 metų laidavimo terminą.

2025 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu, patvirtintu Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. kovo 20 d. rezoliucija, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38735-23 atnaujintas (b. t. 1, b. l. 10?12).

Dėl svetimo turto pagrobimo

Teismo posėdžio metu, atsakydama į teismo klausimus, susijusius su teismui pateiktu susitarimu dėl žalos atlyginimo, taip pat susijusius su kaltinamojo asmenybe, nukentėjusioji L. M. parodė, kad sutinka su tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos žalos atlyginimo susitarime, tai jos parašas, savo valia jį pasirašė, sutarė su sūnumi, tikisi, jog taip ir bus kaip parašyta, kad žalą jis jai atlygins dalimis. Prašo patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo. Sūnus nuo pirmos klasės turėjo invalidumą dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo ir (duomenys neskelbtini), jis buvo raidos centre, psichiatras išrašė receptus ir nuo pirmos klasės vartojo, paskui sustojo kažkur 3?4 klasėje. Dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo buvo normaliai, nes visą laiką lankė psichiatrą, jie pastoviai lankydavosi, buvo ir raidos centre, dabar nežino kaip išėjo, kad jis pradėjo narkotikus vartoti. Jiems psichiatras sakė, kad dėl vaistų gali būti, jog nuo 17?18 m. jis norės narkotikus vartoti. Dėl vaistinių preparatų poveikio. Dabar su sūnumi santykiai pagerėjo, pradėjo mokytis, ji yra bendrosios medicinos slaugytoja, dirba slaugos padėjėja, jis irgi dirbo slaugos padėjėju reanimacijoje, bet paskui išėjo. Nenorėjo, jis nori greitojoje medicinos pagalboje dirbti. Dabar spalio 17 d. važiuos pas psichiatrą prašyti vaistinio preparato, kurio jam jo ankstesnis gydytojas nebeišrašo dėl šio ikiteisminio tyrimo, labai blogai jis jaučiasi be vaistų.

Apklausta apie įvykdytą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad ji gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena jos pilnametis sūnus P. M. Ji labai ilgą laiką rinko pinigus sklypo tvarkymui, per ilgą laiką, maždaug per du metus surinko 13 150 eurų. Kartu su pinigais buvo ir lapas, ant kurio užrašydavo kiek pinigų atidėjo, bendrą pinigų sumą, taip pat buvo surašiusi kupiūrų nominalus vienetais. Daugiausiai atidėdavo 50 ir 100 eurų kupiūras. Yra ne kartą pastebėjusi, kad jos sūnus ieškojo jos kambaryje mano minėtų santaupų, nes rasdavo kambaryje pažeistą tvarką. Pinigus į voką paskutinį kartą dėjo 2024 metų lapkričio mėnesį po atlyginimo gavimo – atlyginimą gauna kiekvieno mėnesio 5 dieną, tikslios datos pasakyti negali, nes niekur jos nefiksavo. Perskaičiavo visą voke esančią sumą su ten buvusiais ir jos papildomai dedamais pinigais, viso tai dienai į voką buvo sudėjusi 13 150 eurų sumą. Po to 2024 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, bet ne anksčiau nei lapkričio 5 dieną, vėl gi po algos norėjo atidėti dar pinigų, tačiau perskaičiavusi voke buvusius pinigus pastebėjo, kad trūksta 7 250 eurų, suprato, kad pinigus pavogė jos sūnus P. Pinigus laikė grynais, visada vienoje vietoje, o būtent voke įdėtame į maišelį, miegamajame po lova, kur gulėjo įvairūs nereikalingi daiktai. Slėpė pinigus dėl to, kad jos sūnus yra vartojantis narkotines medžiagas, niekur nedirbantis ir jam nuolat reikalingi pinigai. Pasiteiravus jo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis konflikto metu nurodė, kad tai jis pasiėmė pinigus, nes jam labai reikėjo, tačiau kam, nenurodė ir žadėjo tuos pinigus grąžinti. Praėjus tam tikram laikui, ji vėl pradėjo teirautis, kada jis gražins pinigus, tačiau sūnus jai taip ir konkrečiai nieko nenurodė, sakydamas, kad susiras darbą ir tuos pinigus grąžins. Jo pažadais ji netiki, jis pastaruoju metu nebūna namuose, kuo jis užsiiminėja ji nežino, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes sūnus be leidimo pasiėmė-pavogė jai priklausančius pinigus ir jų iki šiol negrąžino. Pinigus vogdavo iš jos jau ne pirmą sykį, ir jų niekados negrąžindavo, tačiau į policiją kreipėsi tik dabar, nes jos kantrybė pasibaigė. Niekas kitas tų pinigų negalėjo pasiimti, namo duris nuolat uždaromos spyna, ir sūnus raktus turi, tačiau jos miegamasis nerakinamas, ir ten kai jos nėra, jis laisvai gali užeiti. Minėtą pinigų vagystę galėjo padaryti tik sūnus, niekas kitas tai padarytai negalėjo, galiausiai jis prisipažino jai, kad juos pavogė. Prašo padėti susigrąžinti pinigus ir sūnų už tai nubausti, kad daugiau iš jos nevogtu (b. t. 1, b. l. 105, 111).

L. M. pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad ji pastebėjo, jog buvo pavogti jos pinigai – 7 250 eurų, kurie buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, paslėpti po lova. Į namus nebuvo įsilaužta, įtaria savo pilnametį sūnų P. M., prašo dėl minėtos vagystės pradėti ikiteisminį tyrimą (b. t. 1, b. l. 92).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – gyvenamasis namas. Nuosavas gyvenamas namas yra neaptvertoje teritorijoje. Namas vieno aušto, plytinis su priekyje esama stiklinta veranda, į kuria patenkama pro medines rakinamas duris. Patekus į verandą, einama iki maždaug vidurio ir iš dešinės yra kitos medinės duris, pro kurias patenkama iš namo vidų. Iš pradžių patenkama į virtuvės kambarį, iš dešinės yra virtuves pagalbinės patalpos, iš kairės – didelis kambarys, kuriame yra sekcija, stalas, televizorius, lova bei išmėtyti visur įvairūs daiktai. Kambarys praeinamas, pro jį patenkama į pareiškėjos miegamąjį – durys į minėtą kambarį nerakinamos. Miegamajame iš kairės yra lova, taip pat šalia spinta, tiesiai yra langas, prie kurio stovi stalas su kėde. Visur betvarkė, mėtosi įvairūs drabužiai ir daiktai. Po lova taip pat yra įvairūs drabužiai bei daiktai, didelė betvarkė. Visuose kambariuose didelė betvarkė, sąlygos sanitarinės (b. t. 1, b. l. 94–103).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Objektyviai tai pasireiškia alternatyviais, aktyviais veiksmais: a) gaminant narkotines ar psichotropines medžiagas; b) perdirbant narkotines ar psichotropines medžiagas; c) laikant narkotines ar psichotropines medžiagas d) gabenant narkotines ar psichotropines medžiagas e) siunčiant narkotines ar psichotropines medžiagas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo dalies BK straipsnių, tarp jų ir BK 259 straipsnio, pakeitimo ir kodekso papildymo naujais straipsniais įstatymas (2024 m. lapkričio 7 d. Nr. XIV-3060). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje, skirtingai negu iki tol galiojusioje, be baudos, arešto ir laisvės atėmimo bausmių, alternatyviai yra nustatytos ir kitos rūšies bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas.

Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje alternatyviai nustatant ir švelniausios rūšies bausmę – viešuosius darbus, bei laisvės apribojimo bausmę, toks įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančiu, tad taikytinas P. M., jo nusikaltimą, padarytą laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 7 d., kvalifikuojant pagal šio nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 259 straipsnio 1 dalies redakciją.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, patvirtino, kad įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. neturėdamas tikslo platinti, dešinėje kelnių kišenėje bei piniginėje neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios kiekis yra 0,136 g ir psichotropinę medžiagą – 3-chlorometilkatinono, kurios kiekis yra 1,034 g.

Įrodymais, pagrindžiančiais P. M. kaltę, laikytini jo paties parodymai, ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūno D. Glinevičiaus duoti parodymai, kuomet jis nurodė, jog P. M. prisipažino turintis dešinės pusės kelnių kišenėje narkotinių medžiagų, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur užfiksuoti tiesia linija baltos spalvos paberti milteliai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad pas P. M. rastos medžiagos yra psichotropinės medžiagos – 0,136 g MDMA ir 1,034 g 3-chlorometilkatinonas, 2023 m. spalio 9 d. toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kuria nustatyta, kad kaltinamojo šlapime rasta MDMA, MDA, 3-CMC. Kaltinamojo neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tyčia, neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. jo veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą. Objektyviai veika pasireiškia neteisėtu slaptu turto paėmimu arba neatlygintinu turto pasisavinimu, subjektyviai – tiesiogine tyčia, suvokiant, kad turtas yra svetimas ir norint jį neatlygintinai užvaldyti, taip pat suvokiant, kad savininkui bus padaryta materialinė žala.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. pagrobė svetimą L. M. priklausantį turtą – 7 250 Eur grynuosius pinigus.

Be pačio P. M. parodymų, kuomet jis nurodė, kad pastarasis pinigų neturėjo, pamatė juos pas mamą ir taip atsitiko, kad pasiėmė tuos pinigus; jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios pareiškime užfiksuoti duomenys, kur ji nurodo, kad buvo pavogti jos pinigai, į namus nebuvo įsilaužta, įtaria savo sūnų P. M. Kaltinamojo veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, nes jis neteisėtai slaptai pavogė nukentėjusiajai priklausantį 7 250 Eur (t. y. didesnės nei 10 MGL ir mažesnės nei 400 MGL (BK 190 straipsnio 2 dalis) vertės turtą. Byloje taip pat nustatyta, kad nusikalsdamas P. M. veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad P. M. įvykdyta veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę P. M. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį P. M. charakterizuojančius, duomenis – neteistas (b. t. 2, b. l. 3–4), administracine tvarka trejų metų laikotarpiu baustas, paskutinį kartą 2024 m. gruodžio 23 d., visos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi (b. t. 2, b. l. 6–10), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. t. 2, b. l. 12). Į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. t. 2, b. l. 20), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 21), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. t. 2, b. l. 22). P. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. t. 2, b. l. 30).

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. M. už 259 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir už BK 178 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, kuris, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pavojingesnis, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės (1 metų laisvės apribojimo) pridedant dalį švelnesnės bausmės (3 mėnesius) ir paskiriant subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždraudžiant jam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus receptinius vaistus, paskirtus medicinos darbuotojų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į laikytų psichotropinių medžiagų rūšį ir kiekį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant P. M. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždraudžiant jam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus receptinius vaistus paskirtus medicinos darbuotojų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Pagal BK 67 straipsnį teismas paskirdamas kaltinamajam bausmę taip pat gali paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino anksčiau vartojęs narkotines medžiagas, viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų susijusi su psichotropinių medžiagų neteisėtu laikymu, vadovaujantis pastarąja teisės norma, P. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas narkomanijos prevencijos programoje ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis prašė jam neskirti baudžiamosios poveikio priemonės, nes nori įsidarbinti medicinos srityje, o įrašas apie jam paskirtą tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę išliks. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo nuosprendžiu P. M. pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, todėl po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, kaltinamasis bus laikomas teistu. Duomenys bus perkeliami į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir jo archyvą, todėl, net ir neskiriant baudžiamojo poveikių priemonių, vis tiek bus įrašyti duomenys apie P. M. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, nurodant, kad jis buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, už tokio pobūdžio nusikaltimo padarymą asmuo laikomas teistu trejus metus po jam paskirtos bausmės atlikimo, t. y. šiuo atveju, trejus metus po to, kai bus atlikta šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino (šiuo atveju pusantrų metų po bausmės atlikimo), teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnis 7 dalis).

Skirdamas pirmiau nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę P. M., teismas atsižvelgia ir į tai, kad pasak L. M., kaltinamojo dėl jo sveikatos būklės vartojami receptiniai vaistai gali skatinti polinkį vartoti narkotines medžiagas. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, kaltinamajam nurodant, kad šiuo metu jis nebevartoja narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, dalyvavimas narkomanijos prevencijos programoje ir kursuose padės jam ateityje daugiau nebedaryti tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu Nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 7 250 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. gruodžio mėnesio, galimai per kelis kartus, jos sūnus P. M. iš name, adresu (duomenys neskelbtini), esančio jos miegamojo kambario pavogė dalį jos santaupų, o tiksliau 7 250 Eur. Dėl šio įvykio patyrė turtinę žalą (b. t. 1, b. l. 113–114). Byloje taip pat yra pateikta taikos sutartis dėl žalos atlyginimo sudaryta kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kuria P. M. įsipareigojo L. M. atlyginti padarytą turtinę žalą (7 250 Eur), t. y. pradedant nuo 2025 m. spalio 23 d. per 48 mėnesius lygiomis dalimis, po 151,04 Eur kas mėnesį pervesti arba duoti grynais pinigais nurodytą sumą L. M. (b. t. 2, b. l. 88–89). L. M. teismo posėdžio metu sutiko su tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos taikos sutartyje. Kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo, žadėjo įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms, L. M. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant nukentėjusiajai L. M., iš kaltinamojo P. M. 7 250 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismui pateikta taikos sutartis dėl žalos atlyginimo dalimis tvirtintina.

Dėl kitų procesinių klausimų

Į P. M. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 7 d. 22.40 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 11.34 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną, vadovaujantis teismo nuosprendžio dieną galiojančia kaltinamojo teisinę padėtį švelninančia BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija, prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

P. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankų nuoplova, polietileninis maišelis, kurio viduje yra trys polietileniniai maišeliai, su baltos spalvos miltelių liekanomis, rožinės spalvos tabletė, ant kurios pavaizduota kaukolė, polietileninis maišelis su baltos spalvos, kristaline medžiaga, perduoti saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdyba Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

P. (P.) M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus receptinius vaistus, paskirtus medicinos darbuotojų.

P. (P.) M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus receptinius vaistus, paskirtus medicinos darbuotojų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir P. (P.) M. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus receptinius vaistus, paskirtus medicinos darbuotojų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. (P.) M. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus receptinius vaistus, paskirtus medicinos darbuotojų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, P. (P.) M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti narkomanijos prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. (P.) M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės L. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš P. (P.) M. nukentėjusiajai L. M. 7 250 Eur (septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Patvirtinti 2025 m. rugsėjo 23 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pasirašytą tarp kaltinamojo P. (P.) M. ir nukentėjusiosios L. M. dėl turtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: P. (P.) M. įsipareigoja mokėti 7 250 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą dalimis, mokant kas mėnesį po 151,04 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą, 4 ct.) į nukentėjusiosios L. M. banko sąskaitą arba grynais pinigais 48 (keturiasdešimt aštuonis) mėnesius, pradedant nuo 2025 m. spalio 23 d.

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtinto susitarimo nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, punktu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankų nuoplovą, polietileninį maišelį, kurio viduje yra trys polietileniniai maišeliai, su baltos spalvos miltelių liekanomis, rožinės spalvos tabletę, ant kurios pavaizduota kaukolė, polietileninį maišelį su baltos spalvos, kristaline medžiaga, perduotus saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdyba Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.