- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-296-1076/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35714-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Aušra Bielskė, Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Egidijus Vosylis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. gynėjo advokato Egidijaus Vosyliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 50 MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda;
– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir R. M. skirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu už tai, kad jis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. 2021 m. spalio 14 d., nuo tiksliai nenustatyto laiko, neteisėtai laikė prie savęs striukės vidinėje kišenėje ir gabeno traukiniu iš Kauno geležinkelio stoties, esančios M. K. Čiurlionio g. 16, Kaune, į Vilnių 195,82 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 142,7 g narkotinės medžiagos kokaino, kol tą pačią 2021 m. spalio 14 d., 14 val. 10 min., jam išlipus iš traukinio, II perone, Vilniaus Geležinkelio stotyje, esančioje Geležinkelio g. 16, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino rado ir paėmė.
2. Be to, R. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2021 m. spalio 14 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 1,501 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos iki kol tą pačią dieną 16 val., atliekant kratą minėtame bute, policijos pareigūnai šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistojo R. M. gynėjas advokatas E. Vosylis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir R. M. dėl šios veikos išteisinti arba R. M. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pažeidė duomenų pripažinimo įrodymais ir šių duomenų vertinimo taisykles, kas lėmė neteisėtą ir nepagrįstą R. M. nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Byloje nebuvo surinkti R. M. nurodytą aplinkybę, kad paketą su narkotinėmis medžiagomis jis rado traukinio tualete, paneigiantys įrodymai, pvz. informacija iš traukinio, kuriuo važiavo R. M., nebuvo surinkta, todėl ši aplinkybė taip ir liko nepaneigta. Nuteistojo gynėjo teigimu, paketas su narkotinėmis medžiagomis pas R. M. atsidūrė atsitiktinai, jį nuteistasis rado traukinio tualete, prieš išlipdamas iš jo, todėl spręsti, jog šis paketas buvo gabenamas iš Kauno į Vilnių, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darydamas priešingą išvadą, t. y. spręsdamas, kad narkotinės medžiagos buvo gabenamos iš Kauno į Vilnių, pirmosios instancijos teismas neįvertino spekuliatyvaus pareigūnų elgesio. Žinodami, kad asmuo disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, pareigūnai leido R. M. tęsti nusikalstamą veiką. Priešingu atveju pareigūnai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. M. iš Kauno gabena narkotines medžiagas, todėl akivaizdu, kad jas nuteistasis rado traukinio tualete. Kitų objektyvių šią aplinkybę paneigiančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, todėl pagal BK 260 straipsnio 3 dalį R. M. buvo nuteistas nepagrįstai.
3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad byloje nebuvo aptikti jokie R. M. DNR/biologiniai pėdsakai, leidžiantys daryti išvadą, kad nuteistasis turėjo sąlytį su paketu ar jo turiniu. Be to, byloje nebuvo aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis pas R. M. apskritai atsirado paketas su narkotinėmis medžiagomis, nuo kada jam tapo aišku, jog paketo viduje yra būtent narkotinės medžiagos. Vos kelios minutės nuo paketo suradimo traukinio tualete iki R. M. išlipimo iš traukinio ir faktinio jo sulaikymo, nėra pakankamas laiko tarpas, per kurį R. M. galėjo identifikuoti tualete surasto paketo turinį. Tuo tarpu daryti išvadą, kad paketą R. M. gabeno nuo Kauno, nėra jokios objektyvios galimybės, kadangi šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tokiu būdu, R. M. kaltė padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką iš esmės grindžiama vien tik paketo su narkotinėmis medžiagomis radimu pas R. M., nors vien tik šių duomenų nuteistojo kaltei pagrįsti nepakanka.
3.3. Nuteistojo gynėjo teigimu, būtina įvertinti ir tai, kad R. M. sulaikiusių policijos pareigūnų parodymai iš esmės skyrėsi, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau šis faktas dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo vertinamas nuteistojo naudai, neatitikimus policijos pareigūnų parodymuose motyvuojant suklydimu, kai vertinant nuteistojo parodymus, jo suklydimo galimybė buvo ignoruojama. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog faktinio R. M. sulaikymo metu nebuvo vykdoma jo apklausa, pažeidžiant įstatyme numatytą sulaikytojo teisę tylėti, jo teisę į advokatą ir pan. R. M. faktinio sulaikymo metu pareigūnų nuteistajam užduoti klausimai ir tariami R. M. linktelėjimai jokia forma užfiksuoti nebuvo. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pareigūnai patvirtino, jog buvo vykdomas faktinis R. M. sulaikymas, jam buvo užduodami tam tikri klausimai, tačiau jo, kaip sulaikytojo, teisės jam tuo metu nebuvo išaiškintos, todėl vadovautis šiais duomenimis, sprendžiant R. M. kaltės klausimą, nėra galimybės. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnio nuostatoms.
3.4. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, iš kur pareigūnai žinojo, jog pas R. M. rastame pakete buvo milteliai, jei šis paketas iki ekspertizės atlikimo išpakuotas nebuvo. Jei vis tik paketas buvo išpakuotas iki ekspertizės atlikimo, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis šie veiksmai buvo atlikti.
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir teismo posėdyje išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir nuteistąjį R. M. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę. R. M. nuteisimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nėra skundžiamas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo.
Dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių
6. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme R. M. paaiškino, kad įvykio dieną paketas su narkotine medžiaga pas jį atsidūrė atsitiktinai, nes, prieš pat išlipdamas iš traukinio, jį rado tualete, o išlipęs norėjo atiduoti geležinkelio stoties administracijai, tačiau jį sulaikė policijos pareigūnai (t. 3, b. l. 2-6). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais.
7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paties nuteistojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo paskelbti nuteistojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2021 m. spalio 15 d., t. y. dieną po sulaikymo, ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. M. parodė, kad jis pats kartais vartoja kokainą, todėl šį kiekį, kurį įvykio dieną atidavė policijos pareigūnams, įsigijo savo vartojimui iš jam nepažįstamo asmens Kaune (t. 2, b. l. 60-62). Nuteistasis buvo apklaustas dalyvaujant gynėjui, parašu patvirtino parodymų teisingumą. Iš parodymų turinio, kad nuteistasis pats vartoja kokainą, jį įsigijo Kaune, akivaizdu, kad R. M. kalbėjo būtent apie sulaikymo metu rastą kokainą, o ne kratos metu bute rastą kanapių dervą. Skunde gynėjas taip pat cituoja nuteistojo parodymus 2021 m. spalio 15 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės (t. 2, b. l. 79–81), teigdamas, jog pirminę parodymų versiją R. M. tikslino jau tos pačios dienos vakarą. Tačiau iš protokole užfiksuotų nuteistojo teiginių matyti, kad jie gana abstraktūs, be to, neatitinka vėlesnės įvykių versijos: R. M. nurodo, kad paėmė, ką rado; rado traukinių stotyje, įsidėjo į kišenę ir ėjo. Tuo tarpu versiją, kad medžiagas rado ne stotyje, bet traukinio tualete, nuteistasis pateikė 2022 m. balandžio 6 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu (t. 2, b. l. 66–70). Iš parodymų turinio sekos akivaizdu, kad R. M. koregavo skirtingas versijas, kadangi paketo suradimas geležinkelio stotyje būtų dar mažiau įtikinamas: jeigu medžiagas surado dar Kaune, tuomet kiltų klausimas, kodėl jų neatidavė Kauno stotyje, o surasti jas Vilniuje būtų nerealu, nes nuteistasis buvo sulaikytas tik išlipęs iš traukinio. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nuteistasis negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl pakeitė parodymus. Gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Tačiau, esant prieštaravimams, parodymai BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka gali būti paskelbti teisiamajame posėdyje ir vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.
8. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad prieštaravimų yra ir R. M. parodymuose pirmosios instancijos teisme. R. M., neva suradęs narkotines medžiagas tualete, nenurodė aplinkybių, jog būtų ieškojęs palydovės tam, kad atiduotų rastą paketą ar klausęs keleivių gal kas šį paketą pametė. Teisiamojo posėdžio metu R. M. iš pradžių parodė, kad kartu su juo vagone buvo 3–5 keleiviai, vėliau nurodė, kad neva radęs paketą su narkotine medžiaga, kitų keleivių apie jį neklausė, nes nesusitiko nė vieno žmogaus, o palydovų traukinyje nebuvo (t. 3, b. l. 2–6). Vis dėlto, iš „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktos informacijos matyti, jog traukinyje dirbo palydovė, jame važiavo kiti keleiviai (t. 3, b. l. 14–17). Taip pat liudytojas M. V. netiesiogiai patvirtino, kad be R. M., vagone buvo kitų žmonių, parodydamas, jog nuteistasis išlipo vienas iš pirmųjų. Aplinkybę, kad R. M. traukinyje nieko neinformavo, nuteistasis paaiškino tuo, kad paketą surado jau prieš pat sustojant Vilniuje, nors prieš tai dar du-tris kartus lankėsi tualete. Tačiau ir šis teiginys neįtikina, kadangi susirasti palydovę nuteistasis galėjo ir sustojus traukiniui Vilniuje. Be to, nuteistasis paketą gabeno ne atvirai, bet vidinės striukės kišenėje, o, pasak teisiamajame posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, išlipęs iš traukinio stengėsi kuo skubiau pasišalinti iš geležinkelio stoties, o pastebėjęs juos vengė sulaikymo.
9. Nuteistojo kaltę patvirtina ir 2021 m gruodžio 8 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas pagal BPK 158 straipsnį, iš kurio matyti, kad Vilniaus apskrities VPK areštinės patalpose sumontavus garso įrašymo priemones, užfiksuotas R. M. pokalbis su kitu sulaikytuoju. 2021 m. spalio 18 d. R. M. kitam asmeniui sako, kad „man advokatas pataria – pakeisk parodymus, aš sau prisiėmiau, o tai keičiasi vaizdas iškart 6 ar 7, na aš iš Kauno važiavau, ir jis sako – tu radai tualete ir pasakyk, kad ... taip jam pasakiau, juk aš nieko nežinau, nuo ko nežinau, jie, žinoma, ten visi sėdėjo ant ausų, bet...<...> bet aš su dviem vaikinais susitikau ir nežino pas ką. <...> ir jie sako, kad tipo, na, kad jis sako, tai sakyk nežinau, ir gerai pasakei, kad, na teisme, kad kai sankciją skyrė, kad, taip sakant, kad rado pas mane, jis sakė, kam taip, aš sakau, stresas suėmė, ką operai pasakė, tą ir pasakiau“. 2021 m. spalio 19 d. kitas sulaikytasis R. M. sako, kad „ką nuo pradžių kalbėjai, to ir laikykis“, R. M. nurodo, kad „man advokatas patarė kaltę prisiimt, kaip tas jaunas (neaišku), kur tipo, kur tu radai traukiny, įsikišai į kišenę ir paėmei ir nešei (neaišku)“; kitas asmuo sako „teisingai“; R. M. sako, kad „na tai aš ir (neaišku) paskutiniai parodymai tie“, kitas asmuo sako, kad „to ir laikykis, sakyk nežinau aš nieko, aš radau (neaišku)“ (t. 1, b. l. 112–115). Iš šių pokalbių turinio akivaizdu, kad R. M. kalba ne apie parodymų patikslinimą, kaip apeliacinės instancijos teisme nurodė nuteistojo gynėjas, bet būtent apie pakeitimą.
10. Be to, 2021 m. spalio 14 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad R. M. iš karto po sulaikymo Vilniaus geležinkelio stotyje pareiškė, jog striukės vidinėje kišenėje turi apie 200 g narkotinės medžiagos – kokaino (t. 2, b. l. 7–10). Liudytoju apklaustas pareigūnas D. V. (D. V.) pirmosios instancijos teisme parodė, kad geležinkelio stotyje priėjęs prie požeminės perėjos durų, kurios automatiškai atsidarė, ir pamatęs link jo ateinančius neuniformuotus pareigūnus, R. M., staigiai bėgdamas, pakeitė kryptį, ir pradėjo bėgti link jo ir jis jį sulaikė (t. 2, b. l. 190–197). Liudytojas M. V. parodė, kad išlipęs iš traukinio R. M. elgėsi labai netipiškai, matėsi, kad jis labai skubėjo, norėjo eiti iš karto link požeminės perėjos, bet apsižvalgęs staigiai apsisuko, staiga pradėjo bėgti už perėjos (t. 2, b. l. 190–197). Liudytojas Š. K. parodė, kad juos pamatęs R. M. buvo pasimetęs, lyg supratęs, kad jie yra pareigūnai (t. 2, b. l. 190–197). Tai, kad R. M. įvykio dieną, išlipęs iš traukinio, elgėsi atsargiai ir turėdamas įtarimą, jog geležinkelio stotyje yra pareigūnų, staiga pakeitė savo judėjimo kryptį ir paspartino savo žingsnius, pradėdamas bėgti, patvirtino ir liudytojai F. S. bei D. M. (t. 2, b. l. 190–197, 199–204).
11. Byloje liudytojais apklausti pareigūnai taip pat parodė, kad sulaikius R. M. ir jo paklausus, ar turi prie savęs draudžiamų medžiagų, jis atsakė, kad turi kairės pusės striukės kišenėje. Paklausus kas ten, atsakė „tai, ko ieškote“. Liudytojui F. S. patikrinus ir ištraukus paketą, kuris buvo apvyniotas juodu polietilenu, bei paklausus, ar tai kokainas, R. M. palinksėjo galva. Pasiteiravus kiek narkotinės medžiagos ten yra, R. M. atsakė, kad apie 200 g. Pastarąją aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats nuteistasis, parodydamas, kad pareigūnams sakė, jog paketo svoris yra apie 200–300 g (t. 3, b. l. 3).
12. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistojo R. M. vėliau iškelta versija apie neva traukinio tualete rastą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos yra deklaratyvi, ir laikytina jo gynybine versija, kurią paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nuteistasis kokainą gabeno pats ir suvokė paketo turinį. Šios išvados savaime nepaneigia ir skunde nurodyta aplinkybė, kad ant paketo nebuvo aptikti nuteistojo R. M. DNR pėdsakai: byloje yra pakankamai kitų duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl R. M. kaltės.
13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje apklaustų pareigūnų parodymuose yra prieštaravimų, kurie nebuvo vertinami nuteistojo naudai. Susipažinusi su šių parodymų turiniu, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojų parodymai nors ir skiriasi detalėse (pvz., kas ištraukė paketą iš nuteistojo kišenės, kaip tiksliai buvo supakuotos narkotinės medžiagos), tačiau ne apie esmines įvykio aplinkybes (nuteistojo sulaikymas, bendravimas su juo, narkotinių medžiagų paėmimas). Be to, tam tikri neatitikimai rodo, kad liudytojų įvykio atpasakojimas yra autentiškas, nėra iš anksto sutartas. Suprantama, kad policijos pareigūnai, atlikdami įvairius tarnybinius veiksmus tiek prieš šį įvykį, tiek po jo, gali pamiršti kai kurias R. M. sulaikymo aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi įtakos jų parodymų patikimumui ir vientisumui. Pastebėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu teisme apklausti pareigūnai naujų aplinkybių, apie kurias nebūtų parodę ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė.
14. Kaip deklaratyvus atmestinas ir gynėjo argumentas, neva pareigūnai negalėjo žinoti, jog gabenamame pakete yra kokainas, jei šis paketas iki ekspertizės atlikimo nebuvo išpakuotas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats R. M. tiek sulaikymo metu, tiek 2021 m. spalio 15 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad rastame pakete yra kokainas. Taigi pareigūnai, kitaip negu apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė nuteistojo gynėjas, žinojo, kokią medžiagą perduoda ekspertizės atlikimui. Liudytojas Š. K. papildomai parodė, kad įvykio vietoje paketas buvo ištrauktas iš susukto juodos spalvos maišelio, viduje matėsi, kad yra baltos spalvos medžiaga (t. 2, b. l. 194). Liudytojas F. S. parodė, kad nors ir su pirštinėmis, bet paėmus paketą buvo jaučiama, kad tai yra milteliai (t. 2, b. l. 196). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kratos protokole yra nurodyta, jog iš R. M. buvo paimtas juodos spalvos polietileninis maišelis, kurio viduje du pailgos formos ryšuliai, apvynioti lipnia juosta, kurių viduje baltos spalvos supresuoti milteliai. Minėtas maišelis su medžiaga supakuotas į paketą Nr. 518072 (t. 2, b. l. 7–8). Tokie patys duomenys yra nurodyti ir 2021 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 25) ir 2021 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 32). Todėl nėra pagrindo teigti, jog specialistai tyrė kitus objektus, nei iš R. M. kratos metu paimtų paketų turinį.
15. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis pagrįstas sulaikant nuteistąjį atliktos neformalios apklausos metu gauta informacija, kuri negalėjo būti pripažinta tinkamu įrodymu pagal BPK 20 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, tirdami nusikalstamas veikas, policijos pareigūnai privalo aiškintis pirmines įvykio aplinkybes, rinkti pirminę bylai reikšmingą informaciją. Kai asmenys sulaikomi nusikaltimo vietoje, tai vyksta ir užduodant pirminius klausimus nusikalstamos veikos padarymu įtariamiems asmenims. Todėl vertinimas, kad tai visais atvejais tampa faktine įtariamo asmens apklausa, nėra teisingas. Kiekvienu atveju svarbu išsamiai išanalizuoti visą susidariusią situaciją, klausimų pobūdį, bendravimo trukmę ir apimtį, pareigūnų elgesį sulaikymo metu ir kitus kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikšmingus veiksnius. Svarbu nustatyti, ar asmuo nebuvo kokiu nors būdu verčiamas duoti parodymų, ar nebuvo klaidinamas dėl savo teisinės padėties ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2022).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo sulaikymą vykdę pareigūnai atliko sulaikyto ir įtariamo nusikalstamos veikos padarymu asmens apklausą. Bylos duomenimis sulaikymo metu su R. M. bendravo tik pareigūnas F. S., o bendravimo trukmė buvo epizodiška, išskirtinai susijusi su sulaikymo ir narkotinių medžiagų paėmimo iš R. M. kontekstu; pareigūnas paklausė, ar nuteistasis neturi draudžiamų medžiagų, o pastarajam atsakius teigiamai („tai, ko ieškote“), ar tai kokainas, ir kiek ten jo yra. Taigi nors pareigūnai iš tiesų dar prieš sulaikant nuteistąjį turimos informacijos pagrindu įtarė, kad nuteistasis gali gabenti kokainą, tačiau jie savo veiksmais padarė ne daugiau, nei šį savo įtarimą patikrino, aiškinosi aplinkybes, ar apskritai gali sulaikyti R. M. Papildomai pažymėtina, kad nuteistasis pareigūnams sulaikymo metu nenurodė, kad narkotines medžiagas neva rado atsitiktinai (kas tokiu atveju būtų visiškai logiška), tad sulaikant R. M. kažkokių esminių papildomų duomenų kaltės įrodytumui ir nebuvo gauta. Atsitiktinio medžiagų suradimo versijai, kaip jau nurodyta aukščiau, prieštarauja ir paties nuteistojo elgesys sulaikymo metu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistajam sulaikymo metu buvo daromas neteisėtas poveikis, jis buvo verčiamas kalbėti pagal pareigūnų nurodymus. Taigi pripažindamas pareigūnų teismo posėdyje duotus parodymus apie nuteistojo sulaikymo aplinkybes įrodymais ir remdamasis šiais parodymais apkaltinamajame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 21 straipsnio nepažeidė.
17. Skunde taip pat keliama prielaida, kad pareigūnai, žinodami, jog nuteistasis disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, leido jam tęsti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pastebi, kad įtarimas, jog R. M. galėjo disponuoti narkotinėmis medžiagomis, dar nereiškia užtikrinto žinojimo. Atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindu (t. 1, b. l. 22–34) pareigūnai turėjo pagrįstą įtarimą, jog R. M. gali disponuoti kokainu, kurį dar reikėjo patikrinti, ir tas įtarimas pasitvirtino. Tačiau byloje nėra jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo manyti, kad pareigūnai kokiu nors būdu išprovokavo R. M. daryti nusikalstamą veiką ar dirbtinai klampino jį į dar gilesnę kaltę. Tokių skunde nenurodė ir nuteistojo gynėjas. Aplinkybė, kad R. M. buvo sulaikytas Vilniuje, o ne dar išvykstant iš Kauno, yra nulemta pasirinktos tyrimo veiksmų taktikos, ir kaltinimo apimties bei sunkumo nekeičia.
18. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. M. narkotinių medžiagų suradimo versija yra paneigta kitais bylos duomenimis, todėl teismas pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
19. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad R. M. laikomas neteistu, užsiima kūrybine veikla – yra žinomas tatuiruočių meistras, rūpinasi ligotu senyvo amžiaus tėvu, tampriai bendrauja su šeima, turi sveikatos problemų, be to, nuteistojo sugyventinė laukiasi kūdikio, ką patvirtina posėdyje pateiktas sugyventinės laiškas ir tyrimų laboratorijos išvada. Teisėjų kolegija tenkinti šį prašymą neturi pagrindo.
20. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų, Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę nuteistajam R. M., pirmosios instancijos teismas jau taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, ir nuteistajam paskyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo bei jo gynėjo nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog R. M. laikomas neteistu (teistumas Lietuvoje išnykęs, o Lenkijos Respublikoje (asmens duomenų tomo b. l. 22–24), nesant konkretesnių duomenų, nevertinamas), įvykdytas nusikaltimas nebuvo dėsningas, o bausmė neigiamai paveiks jo socialinius ryšius. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, dar labiau švelninti bausmę nesuteikia pagrindo ir apeliacinės instancijos teismui nurodyta aplinkybė, kad nuteistojo sugyventinė šiuo metu laukiasi. Teismų praktikoje pakankamai dažni atvejai, kuomet dėl nuteistojo nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo netiesiogiai nukenčia ir jo artimieji, ir teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į galimas sankcijos pasekmes nuteistojo šeiminei padėčiai ir aplinkiniams. Tačiau šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos tiek, kad visiškai paneigtų kitus bausmės tikslus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino R. M. nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, ir jam paskyrė teisingą bausmę.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. M. gynėjo advokato Egidijaus Vosyliaus apeliacinį skundą atmesti.