- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-249-794/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28113-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarei V. S. M. dėl įpareigojimo suteikti duomenis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. spalio 10 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Evus LT“ ieškinys, kuriuo prašo 1) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarę V. S.-M. suteikti ieškovei paveldėtojų duomenis (paveldėtojo vardas, pavardė, gimimo data, paveldėjimo metu deklaruotas adresas) mirusio asmens M. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Evus LT“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarei V. S. M. dėl įpareigojimo suteikti duomenis.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku ieškinio dalyku.
Šalies argumentai
4. Teismas akcentavo kasacinis teismo išaiškinimą, kad ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
5. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti notarę suteikti ieškovei paveldėtojų duomenis iš užvestos paveldėjimo bylos po M. T. mirties. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip jau ne kartą teismo buvo ieškovei išaiškinta, jog įpareigojimas suteikti duomenis (informaciją, dokumentus) ieškovei, negali būti savarankišku materialiniu reikalavimu, nes tai nėra turtinė ar neturtinė teisė, dėl kurios sprendžiama ginčo esmė. Tai – procesinio pobūdžio prašymas, susijęs su įrodymų rinkimu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama į ieškovės 2025 m. rugpjūčio 18 d. skundą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nei viena iš institucijų negali įpareigoti notarės atlikti veiksmų, kurių atlikimas yra notarės diskrecija bei išaiškino šiame įvairialypiame teisiniame ginče esančios ieškovės, kaip bendraturtės, teisę, įtvirtintą CK 4.75 straipsnio nuostatoje.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Evus LT“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nurodyti į kurią instituciją ar teismą ieškovei reikia kreiptis, norint gauti duomenis apie M. T. paveldėtojus.
8. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Ieškovė siekia teisėto tikslo, informuoti visus žemės sklypo bendrasavininkus apie parengtą šio sklypo naudojimosi tvarkos planą, kurį galbūt planuojama įforminti pas notarą kaip naudojimosi tvarkos nustatymo sandorį.
8.2. Kadangi bendrasavininkas M. T. yra miręs, ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl testamento išrašo, nes dėl galimo naudojimosi tvarkos sudarymo, būtina gauti informaciją apie mirusiojo paveldėtojus, kurie perėmė teises į žemės sklypo dalį. Gautame testamento išraše nurodoma, kad: Notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – V. S.-M., Vilniaus m. 1-asis notaro biuras, 03116 Vilnius, Savanorių pr. 1“, tačiau išraše nėra nurodyti paveldėtojų duomenys.
8.3. Ieškovė su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį notaro biurą, tačiau notarė V. S. M. pateikė atsakymą, kuriuo duomenis suteikti atsisakė. Šis notarės atsisakymas suteikti duomenis yra laikytinas notaro veiksmu, nesusijusiu su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu.
8.4. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nepasisakė ir nepaaiškino ieškovei kur ir su kokio pobūdžio prašymu ar reikalavimu ieškovė turėtų kreiptis, kad gautų duomenis apie M. T. paveldėtojus, kurie perėmė teises į žemės sklypo dalį, t. y. nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.
8.5. Ieškovei kelia abejonių pirmosios instancijos teismo netiesioginis siūlymas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo teismo tvarka pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas, nes gavus duomenis apie M. T. paveldėtojus gali paaiškėti, kad jie su siūloma žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką sutinka ir ginčo nėra, todėl byla turi būti nutraukta; ieškovė už ieškinio dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo teismo tvarka parengimą patirtų išlaidų; bylinėjimosi išlaidų dėl dalyvavimo civilinėje byloje ginčo teisena galimai patirtų ir M. T. paveldėtojai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. Iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog jos pareikštas reikalavimas dėl notarės įpareigojimo suteikti paveldėtojų duomenis negali būti savarankiškas ieškinio dalykas ir todėl nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies plačiau toliau nepasisako (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Apeliantė, atskiruoju skundu iš esmės kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo pareigos, atsisakant priimti ieškinį, nurodyti, į kurią instituciją ar teismą ieškovei reikėtų kreiptis, siekiant gauti duomenis apie M. T. paveldėtojus.
14. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė jau buvo pasikreipusi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą apskųsti skundu dėl notaro veiksmų Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro 2025 m. gegužės 8 d. atsakymą Nr. S-30, kuriuo atsisakyta suteikti duomenis pareiškėjai, kartu su prašymu pareiškėja pateikė skundą dėl notaro veiksmų, kuriame prašė įpareigoti Vilniaus miesto 1-ąjį notaro biurą suteikti pareiškėjai mirusiojo M. T. paveldėtojų duomenis (paveldėtojo vardą, pavardę, gimimo datą, paveldėjimo metu deklaruotą adresą) (civilinės bylos Nr. e2YT-36127-1110/2025). Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų bei nurodė Notariato įstatymo 42 straipsnyje nustatytą notaro veiksmų apskundimo tvarką, t. y. teismas išaiškino, kad UAB „Evus LT“ turi teisę su skundu kreiptis į subjektą, nurodytą Notariato įstatymo 42 straipsnyje.
15. Be to, LITEKO duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą suteikti pareiškėjai duomenis ir apie kito mirusio asmens (S. G.) paveldėtojus (civilinė byla Nr. e2YT-41251-842/2025). Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Evus LT“ skundą dėl notarės veiksmų ir nurodė, kad pareiškėjos skundas yra ne dėl notarės atliko (atsisakyto atlikti) notarinio veiksmo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas minėtoje nutartyje ieškovei nurodė Notariato įstatymo 42 straipsnyje nustatytą notaro veiksmų apskundimo tvarką ir pažymėjo, kad bylos duomenimis pareiškėjos skundas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo vertintas kaip iš esmės susijęs su notaro darbo organizavimu, todėl 2025 m. rugsėjo 2 d. persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos notarų rūmams, tačiau pareiškime nenurodoma ar skundas yra išnagrinėtas, kokia jo nagrinėjimo eiga ir rezultatas.
16. Taip pat, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrasavininkiams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (civilinės bylos Nr. e2-6335-994/2026), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Minėta nutartis dar nėra įsiteisėjus, nes ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kurio nagrinėjimas Kauno apygardos teisme paskirtas 2026 m. balandžio 23 d. (civilinės bylos Nr. e2S-668-950/2026).
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ieškovė jau yra pareiškusi ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (civilinės bylos Nr. e2-6335-994/2026) ir šios bylos procesas vyksta apeliacine tvarka (civilinės bylos Nr. e2S-668-950/2026), todėl paveldėtojų duomenų klausimas gali būti sprendžiamas toje byloje įrodymų rinkimo stadijoje. Be to, ieškovės prašymas dėl panašaus klausimo išnagrinėjimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos notarų rūmams. Taigi ieškovės reikalavimas dėl duomenų gavimo nėra galutinai paneigtas ir išspręstas.
18. Akcentuotina, kad pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nenurodė į kurią instituciją ar teismą reikia ieškovei kreiptis, siekiant ginti savo teisėtą interesą gauti prašomą informaciją, todėl CPK 137 straipsnio 3 dalies reikalavimo neįvykdė.
20. Atskirajame skunde apeliantė nurodo aplinkybę, kad su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį notaro biurą prašydama: „Suteikti paveldėtojų duomenis (paveldėtojo vardas, pavardė, gimimo data, paveldėjimo metu deklaruotas adresas) šio mirusio asmens, pavardė T., vardas M., gimimo data (duomenys neskelbtini)“, tačiau notarė atsisakė suteikti prašomus duomenis. Taigi dar kartą pažymėtina, kad toks notarės atsisakymas suteikti informaciją yra laikytinas notaro veiksmu, nesusijusiu su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu, kuris gali būti skundžiamas Notariato įstatymo nustatyta tvarka
21. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 42 straipsnį, skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pavedimu Notarų rūmai.
22. Taigi apeliantė turi galimybę pasinaudoti Notariato įstatyme nustatyta notaro veiksmų apskundimo tvarka pagal minėto įstatymo 42 straipsnį.
23. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atskiruoju skundu neprašo panaikinti nutarties dalies dėl atsisakymo priimti ieškinį, o tik prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant į kurią instituciją ar teismą ieškovei reikia kreiptis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, turėjo pareigą laikytis CPK 137 straipsnio 3 dalies reikalavimo ir išaiškinti ieškovei galimą jos teisių gynimo tvarką. Todėl atskirasis skundas tenkintinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį pakeisti, ją papildant išaiškinimu, kad notarės atsisakymas suteikti duomenis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka, kreipiantis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją arba teisingumo ministro pavedimu – Notarų rūmus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.