Telšių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Ramūnui Stasiuliui, Pauliui Zarambai,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., gimusio(duomenys neskelbtini), Plungėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. surašytas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 23 d., 23 val. 59 min., Telšių r., kelio Šiauliai – Palanga 78,76 km, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,82 promilės) girtumo laipsnis, vairuodamas automobilį Opel Combo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio kelio ženklo Nr. 131 “Laukiniai gyvūnai” galiojimo zonoje ir partrenkė bei mirtinai sužalojo staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusį briedį. Eismo įvykio metu susižalojo automobilio vairuotojas ir buvo apgadintas automobilis. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. K. pažeidė KET 9, 14, 127 p. reikalavimus ir jo veika protokole kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. prisipažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, kad 2016 m. gegužės 23 d., apie 24 val., UAB „Gratoras“ priklausančiu automobiliu Opel Combo, kurį buvo išsinuomojęs, važiavo keliu Šiauliai – Palanga į Klaipėdą. Jis automobilį vairavo neblaivus, buvo išgėręs du butelius alaus. Kartu važiavo ir A. V.. Kelio ruože, kur įvyko eismo įvykis, leistinas greitis buvo 70 km/h. Taip pat matė, kad yra įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, nes ne pirmą kartą važiuoja šiuo keliu. Jis važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Staiga pamatė iš automobilio dešinės pusės į kairę pusę per automobilį šokantį briedį, Briedis trenkėsi į automobilio vairuotojo pusės priekinį stiklą ir žuvo. Automobilio nestabdė, nes prieš susidūrimą briedžio nematė, pajuto tik smūgį į priekinį automobilio langą. Viskas įvyko per kelias sekundes. Vietovė miškinga, aptverta, tačiau prie kelio, kuriuo važiavo, buvo keliukas ir toje vietoje vartai į mišką buvo atidaryti. Mano, kad briedis netikėtai išbėgo pro atidarytus vartus, nes tik pro ten jis galėjo išbėgti. Atstumas nuo kelio iki vartų galėjo būti iki 10 metrų. Sutinka su UAB „Gratoras“ reikalavimu atlyginti žalą, tačiau nesutinka su pateiktos remonto sąmatos dydžiu.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Telšių apskrities vyriausojo policijos komisariato atstovas nurodė, kad palaiko surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Nukentėjusiojo UAB „Gratoras“ atstovė parodė, kad jų bendrovei priklausantis automobilis Opel Combo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-04-25 nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotas A. K.. Nuomos sutartis buvo sudaryta mėnesiui su galimybe ją prasitęsti. A. K. informavo įmonę apie eismo įvykį su laukiniu gyvūnu, tačiau nutylėjo, kad vairavo neblaivus. Automobilis buvo draustas KASKO draudimu, todėl paskambinus dėl automobilio remonto, draudimo bendrovė nukreipė į UAB „Taigetė“ servisą. Tik įvykio tyrimo eigoje paaiškėjo, kad vairuotojas buvo neblaivus, todėl draudimo bendrovė traktuoja, kad tai nedraudiminis įvykis ir už automobilio remontą turi sumokėti pats vairuotojas. Automobilis yra suremontuotas, UAB „Taigetė“ pateikė remonto sąmatą, iš kurios matyti, kad automobilio remontas kainavo 2786,01 Eur, todėl prašo įpareigoti A. K. atlyginti automobilio remonto išlaidas pagal pateiktą sąmatą. Daugiau pretenzijų A. K. neturi.

Liudytojas A. K. parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. A. K. nepažįsta. Įvykis buvo maždaug prieš mėnesį, tikslios datos nepamena, apie vidurnaktį. Dirbo su kolega L. Š.. Iš budėtojų gavę pranešimą, kad kelyje Šiauliai – Palenga įvykio eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus nuvyko į eismo įvykio vietą. Pamatė, kad automobilis susidūrė su į kelią išbėgusiu gyvūnu. Vairuotojo veidas buvo apibraižytas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Atvykę medicinos darbuotojai apžiūrėjo vairuotoją, o po medikų apžiūros A. K. buvo nustatytas 0,82 promilės girtumas. Nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo kaltės, nes esant įspėjamajam kelio ženklui „Laukiniai gyvūnai”, nesilaikė saugaus greičio, be to vairuotojas buvo neblaivus, Mano, kad vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo su žvėrimi, jei būtų važiavęs pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus. Automobilis važiavo dideliu greičiu, nes nuo susidūrimo su briedžiu vietos automobilį vairuotojas sustabdė maždaug už 160 metrų.

Liudytojas A. V. parodė, kad su A. K. yra draugai. Maždaug prieš mėnesį, tiklsios datos neprisimena, apie 24 val., jie kartu važiavo iš Telšių į Klaipėdą keliu Šiauliai – Palanga. Automobilį vairavo A. K.. Automobilio greitis tuo metu buvo apie 70-80 km/h, įspėjamuosius ženklus jie matė. Jis žiūrėjo į telefoną ir tiesiog akimirksniu pakėlęs akis pamatė per automobilio kapotą šokantį briedį. Briedis iššoko iš dešinės pusės, šoko per automobilį ir trenkėsi į automobilio priekį iš vairuotojo pusės. Sudužo automobilio priekinis stiklas. Ant kelio briedžio jis nematė, o mate tik jau šokantį per automobilį, susidūrimas buvo neišvengiamas. Po susidūrimo A. K. nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir sustojo. Briedis buvo perkirstas per pusę ir liko kairėje pusėje jų važiavimo krypties atžvilgiu. Abu su A. K. buvo šiek tiek išgėrę alaus, bet protas buvo sąmoningas. Miško teritorija yra aptverta tvora, tačiau ties ta vieta, kur įvyko susidūrimas, buvo atidaryti vartai, todėl labiausiai tikėtina, kad briedis į kelią ir išėjo pro atidarytus vartus.

Liudytojas L. Š. parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. Maždaug prieš du mėnesius, tikslios datos neprisimena, naktį, dirbant kartu su kolega A. K., buvo gautas nurodymas vykti į eismo įvykį kelyje Šiauliai – Palanga, ties sankryža į Alsėdžius, kurio metu buvo partrenktas laukinis gyvūnas. Atvykęs į įvykio vietą, pamatė mirtinai partrenktą briedį, šalia esantį automobilį ir nukentėjusį automobilio vairuotoją. Su vairuotoju buvo dar vienas keleivis. Vairuotojas prisipažino, kad vairavo jis, paaiškino, kad nepastebėjo į kelią išbėgusio briedžio. Automobilis stovėjo toliau nei briedis, kuris buvo perkirstas į dvi dalis. Pagal automobilio ir gyvūno išsidėstymą, susidūrimas įvyko beveik ant ašinės kelio linijos, labiau į dešinę pusę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu. Leistinas važiavimo greitis toje vietoje yra 70 km/h, buvo įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Dešinėje pusėje šalia kelio esanti teritorija buvo aptverta vieline tvora, o vartų viena pusė buvo atidaryta. Vartai buvo ties eismo įvykio vieta, todėl tikėtina, kad briedis galėjo išbėgti pro atidarytus vartus.

Lietuvos ekspertizės centro ekspertas E. G., byloje apklaustas kaip specialistas eismo įvykių, transporto trasologijos srityje, paaiškino, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes tikėtina, jog briedis nuo dešinės kelio važiuojamosios dalies krašto iki susidūrimo vietos nubėgo apie 3 metrus. Briedžio maksimalus bėgimo greitis yra apie 70 km/h, o minimalus – 10 km/h. vietoje nėra užfiksuota automobilio stabdymo žymių, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti automobilio važiavimo greitį. Vairuotojo reakcijos laikas tamsiu paros metu turėtų būti trumpesnis, nes tikėtina, kad tokiu paros metu toje vietoje gali būti kliūtis. Priimant pačias nepalankiausias vairuotojui išvadas ir atsižvelgiant į tai, kad briedis, esant minimaliam bėgimo greičiui, iki susidūrimo vietos galėjo nubėgti maksimaliai 4 metrus, automobilio vairuotojui važiuojant 70 km/h greičiu ir sudarant kliūtį automobilio judėjimui, automobilio vairuotojas, tuo metu kai briedis bėgo į kelią, iki susidūrimo vietos buvo neprivažiavęs apie 21-28 metrus. Važiuojant 70 km/h greičiu, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, automobilio vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su briedžiu. Jeigu briedis maksimaliai nubėgo 4 metrus ir automobilio vairuotojas važiavo 80 km/h greičiu, o briedis bėgo minimaliu 10 km/h greičiu, tokiu atveju automobilio vairuotojas, tuo momentu kai briedis įbėgo į kelią iš dešinės važiuojamosios kelio dalies krašto, iki susidūrimo vietos buvo apie 32 metrus. Esant leistinam 70 km/h važiavimo greičiui, stabdymo kelias yra 44 metrai. Tai rodo, kad ir važiuodamas 80 km/h greičiu, automobilio vairuotojas neturėjo techninių galimybių sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo su briedžiu. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kelio važiuojamoji dalis yra neapšviesta ir grėsmė iškyla tuo momentu, kai briedis įbėga į kelią. Negali pasakyti, kiek matosi besiartinantis briedis, reikėtų daryti eksperimentą. Skaičiavimai atliekami nuo to momento, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, t. y. kai iškilo kliūtis. Nėra duomenų, kad eismo įvykio vietoje 4 metrų atstumu besiartinantis briedis gerai matėsi. Kelio ruožas, kuriame gali išbėgti briedis, yra nemažas ir negalima nuspėti, už kelių metrų išbėgs briedis. Negali pasakyti, kokiu greičiu turėjo važiuoti vairuotojas, kad išvengtų susidūrimo, viskas priklauso nuo briedžio bėgimo greičio tuo metu. Važiuodamas 70 km/h greičiu, vairuotojas neturėjo galimybių išvengti susidūrimo. Jeigu briedis nubėgo mažesnį atstumą ir bėgo greičiau, o vairuotojas važiavo mažesniu greičiu, tai tuo labiau vairuotojas neturėjo techninių galimybių išvengti susidūrimo ir išvengti grėsmės eismo saugumui. Skaičiavimai atlikti preziumuojant, kad briedis bėgo lėtai, nors briedžiai yra vieni iš greičiausių gyvūnų.

Telšių apskrities VPK 2016-05-24 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, nes susižalojo pats vairuotojas A. K., kiti asmenys sužalojimų nepatyrė, todėl A. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. sudėties. Nutarime nurodyta, kad už KET taisyklių pažeidimus A. K. baustinas administracine tvarka (5-6 b. l.).

Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko kelio Šiauliai – Palanga 78 km (11 b. l.).

Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyti automobilio Opel Combo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, stogas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (12-15 b. l).

Epikrizėje nurodyta, kad 2016 m. gegužės 24 d., 00 val. 39 min. A. K. nustatytas 0,78 promilių girtumas, konstatuoti kairės plaštakos, veido srities daugybiniai odos nubrozdinimai (16 b. l.). Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016 m. gegužės 24 d., 00 val. 14 min. A. K. nustatytas 0,82 promilių girtumas (18 b. l.).

Automobilis Opel Combo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos nuvežtas pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą (17, 25 b. l.).

Fotonuotraukose užfiksuota eismo įvykio vieta, žuvęs briedis, sugadinta transporto priemonė (19-24 b. l.).

Automobilis Opel Combo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB “Gratoras” (44, 50-57 b. l.). Tarp UAB “Gratoras” ir A. K. sudaryta automobilio nuomos sutartis (58-59 b. l.). UAB “Gratoras” reiškia turtinę pretenziją A. K. dėl žalos atlyginimo už sugadintą automobilį (48-49 b. l.).

KET 9 p. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. A. K. vairuojamas automobilis su briedžiu susidūrė kelio ruože, kuriame leistinas važiavimo greitis buvo 70 km/h, ir įspėjamojo kelio ženklo „Laukiniai gyvūnai“ galiojimo zonoje. Įspėjamieji kelio ženklai yra įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 priedas). Kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“ įspėja apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai. KET 127 p. numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, ir kt., kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., liudytojas A. V. parodė, kad automobilis važiavo 70-80 km/h greičiu, briedis į kelią išbėgo staiga, prieš pat A. K. vairuojamą automobilį ir jie briedį pamatė kai šis jau šoko per automobilio kapotą, todėl A. K. neturėjo galimybių automobilį sustabdyti ar apvažiuoti briedį. Jie taip pat parodė, kad tame kelio ruože leistinas važiavimo greitis buvo 70 km/h, A. K. važiavo apie 70-80 km/h. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K., liudytojų A. V., L. Š. parodymų matyti, kad šalia kelio esanti teritorija buvo aptverta tvora, o ties eismo įvykio vieta esantys vartai buvo atidaryti, todėl tikėtina, kad briedis į kelią išbėgo pro atidarytus vartus prieš pat A. K. vairuojamą automobilį. Byloje nenustatyta tiksliai kokiu greičiu važiavo A. K., tačiau iš eksperto E. G., apklausto specialistu, paaiškinimo matyti, kad važiuodamas tiek leistinu 70 km/h, tiek 80 km/h greičiu, A. K. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su briedžiu.

Pagal LR ATPK 127 str. 3 d. numatyta atsakomybė kai neblaivaus asmens padaromi kelių eismo taisyklių pažeidimai, nulėmę kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Byloje nenustatyta, kad A. K. būtų padaręs kokius nors KET pažeidimus, nulėmusius eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas UAB „Gretoras“ priklausantis automobilis. Taip pat nenustatyta, kad automobilio ir briedžio susidūrimui turėjo įtakos A. K. neblaivumas. Priešingai, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. K., vairuodamas automobilį, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su briedžiu, todėl jo padarytas pažeidimas negali būti kvalifikuojamas pagal LR ATPK 127 str. 3 d. A. K. 2016 m. gegužės 23 d., apie 23 val. 59 min., Telšių r., kelyje Šiauliai – Palanga, 78,76 km, vairavo automobilį Opel Combo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,82 promilės) girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas KET 14 p. reikalavimus, todėl jo padarytas pažeidimas perkvalifikuotinas iš LR ATPK 127 str. 3 d. į LR ATPK 126 str. 1 d.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 str.). A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgtina į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tai, kad padarytas pažeidimas yra šiurkštus, pavojingas visuomenei, A. K. anksčiau baustas už KET pažeidimus, išvadų nedaro.

UAB „Gratoras“ pateikė remonto sąmatą ir prašo įpareigoti A. K. atlyginti automobilio remonto išlaidas – 2786,01 Eur (72-77 b. l.). Pagal LR ATPK 37 str. 1 d. nuostatas tuo atveju, kai administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, teismas spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šios teisės normos taikymą, yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis ATPK 37 str. 1 d., asmuo, kuriam skiriama administracine nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tačiau toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagristų abejonių. Tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildoma aplinkybių tyrimą, remiantis LR ATPK 37 str. 1 d. sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad LR ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesines teises, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-04-19 nutartis Nr. N12-429–2004). Byloje nustatyta, kad dėl automobilio sugadinimo UAB “Gratoras” padaryta žala, paties žalos atsiradimo fakto neginčijo ir atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., tačiau jis nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.), tačiau žala nėra preziumuojama, ją ir jos dydį privalo įrodyti žalą patyręs asmuo. Be to iš UAB „Gratoras“ atstovės paaiškinimo matyti, kad automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu, o byloje nėra duomenų, kad draudimo bendrovė atsisako atlyginti automobilio remonto išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra iškilęs ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio, taip pat įvertinus, jog UAB „Gratoras“ administraciniu teisės pažeidimu galimai padarytos žalos dydis nebuvo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas ir nebuvo nustatinėjamas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. procesinių teisių ginčyti žalos dydžio klausimą, UAB „Gratoras“ reikalavimas dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka ir šioje byloje prašymas dėl remonto išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Uždarosios akcinės bendrovės „Gratoras“ prašymą dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.