Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam H. Č. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-1317 nutarta taikyti nuteistajam H. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 25 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. vasario 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu du kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, pasiūlytus pagal sveikatos galimybes nemokamus darbus dirbti sutinka, visada padeda tvarkytis būryje, dalyvauja talkose tvarkant lokalinio sektoriaus kiemą, todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

H. Č. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus – 14 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 3 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 3 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam H. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis H. Č. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja itin didelė gausa, dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriu yra net devyniolika (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi darbinių įgūdžių; skaitymo, rašymo ir skaičiavimo problemos; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas), kurie ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant sėkmingos asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, tik tokiu atveju, teigiama, pastovi ir ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiuo atveju, net ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kontekste, vertinant tai, kad nėra nustatyto nei vieno pakartotinai nusikalsti riziką mažinančio apsauginio veiksnio ir tokia ypatingai didelė gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, teismui neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs bausmės atlikimą tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atkreipia dėmesį, jog dabartinis nuteistojo elgesio teigiamas pokytis nebuvo nuoseklus. Ši išvada grindžiama tuo, jog H. Č. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę du kartus pažeidė laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, ir nors abu pažeidimai padaryti 2012 m., tačiau pažymėtina ir tai, jog paskutinis nuteistojo gautas paskatinimas, kurių viso per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis gavo vos tris, buvo 2019 m., ir tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis vangiai ir pasyviai siekia teigiamos dinamikos eliminuojant problemines sritis jo elgesyje, kurių, kaip prieš tai minėta, yra itin daug, todėl įvertinus tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pozityvus nuteistojo elgesio pokytis dar negali būti vertinamas kaip itin išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kuri leistų teismui daryti vienareikšmišką išvadą dėl akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos, priešingai, akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje įstaigoje.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis turėjo problemų susijusių su alkoholio vartojimu, ko neneigia ir pats nuteistasis vertinimo metu, kas turėjo įtakos ir nusikaltimo padarymui. Be kita ko, ši probleminė sritis turi įtakos ir kitoms nuteistojo elgesyje vyraujančioms probleminėms sritims, o būtent – mąstymui, lėšų tvarkymui, emocinei gerovei, gyvenimo stiliui. Ir nors nuteistasis pagal galimybes įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, tačiau bylos duomenimis sudalyvavo tik vienoje pozityvaus užimtumo priemonėje 2023 m. rugsėjo 12 d., todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdus ir abejonių nekeliantis teigiamas nuteistojo elgesio pokytis viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste nėra fiksuojamas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistasis nėra linkęs spręsti susidariusių problemų ir savo nusikalstamą elgesį koreguoti iš esmės, o jam susidūrus su socialiniais sunkumais, gali būti apsunkintas ir reintegracijos į visuomenę procesas, kuris gali tapti priežastimi nuteistajam vėl pasielgti impulsyviai ir nusikalsti, todėl nuteistojo elgesyje koreguotinos sritys, paminėtos aukščiau, privalo būti koreguojamos nuteistajam vis dar esant struktūruotoje aplinkoje.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus – pagal vykdomuosius raštus jis privalo išmokėti 22 160,84 Eur ir nėra padengęs jokios skolos dalies, o bylos duomenys patvirtina tai, jog nuteistasis išgyvena finansinius sunkumus, negeba tinkamai planuoti savo išlaidų, todėl per daug išlaidauja. Ir nors nuteistajam yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tačiau siekiant sėkmingos resocializacijos byloje nėra fiksuota duomenų apie profesinės kvalifikacijos įgijimą, ar pagal galimybes galimą dirbti darbą galimo lygtinio paleidimo atveju, kas palengvintų nuteistojo reintegraciją į visuomenę, todėl šis aspektas, aukščiau aptartų duomenų kontekste, esmingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei atskleidžia, jog jis yra abejingas jo nusikalstamais veiksmais sukeltos žalos pašalinimui. Visa tai neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai, joks teigiamas nuteistojo elgesio pokytis, įvertinus visus jį charakterizuojančius duomenis, nėra stebimas, tokiu būdu nėra ir teisinio pagrindo Komisijos nutarimo tvirtinimui. Tik tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, nėra absoliutu, sprendžiant dėl materialiojo pagrindo egzistavimo, kuris šiuo atveju, nėra nustatytas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis jau yra tiek pasitaisęs, jog dabartinėje pataisos stadijoje, jam taikoma probacija būtų efektyvi, ir sprendžia, jog siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, pataisos procesas tęstinas įkalinimo įstaigoje. Todėl atsisakytina tvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. RV-23-1317 taikyti nuteistajam H. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nenustačius tam pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. RV-23-1317 taikyti nuteistajam H. Č. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.