Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, R. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovui G. P., trečiajam asmeniui notarei J. K. dėl paveldėto turto padalijimo, trečiojo asmens R. P. savarankiškus reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dėl nepagrįsto praturtėjimo atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo R. P. pareiškė savarankišką reikalavimą, juo prašė pripažinti, kad iki santuokos su juo sudarymo (duomenys neskelbtini) N. P. (pavardė iki santuokos sudarymo –Ž.) asmeninės nuosavybės teisėmis priklausęs butas su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), santuokos su R. P. metu tapo bendrąja jungtine nuosavybe ir šio buto 2008-11-04 pardavimo metu buvo bendroji jungtinė N. P. ir R. P. nuosavybė, atitinkamai už šio buto pardavimą gautos lėšos – 180 000 Lt buvo bendroji jungtinė N. P. ir R. P. nuosavybė; priteisti iš ieškovo 125 000 Lt nepagrįsto praturtėjimo sumą, ją grąžinant trečiojo asmens R. P. ir jo sutuoktinės nuosavybėn; priteisti iš ieškovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos nepagrįsto praturtėjimo sumos už laikotarpį nuo 2011-04-21 iki teismo sprendimo dalies dėl nepagrįsto praturtėjimo sumos sumokėjimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad N. P. ankstesnėje santuokoje su V. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis 1992-03-17 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Santuoka su V. Ž. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Negalint buto pasidalyti natūra ir negalint vienas kitam išmokėti kompensacijos už vienam iš sutuoktinių liekančią didesnę turto dalį, R. P. N. P. perdavė ½ dalį buto kainos sudarančią pinigų sumą – 2 000 JAV dolerių, kurie buvo skirti kompensacijai V. Ž. išmokėti. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota R. P. ir N. P. santuoka, butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, be to, šeimos, daugiausia jo asmeninėmis lėšomis butas buvo iš esmės pagerintas ir pakeistas. 2008-11-04 bendru R. P. ir N. P. sprendimu butas parduotas už 180 000 Lt. 2011-11-11 sudarius paveldimo turto apyrašą, paaiškėjo, jog N. P. mirties momentu jos sąskaitose piniginių lėšų, gautų už parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini), nebebuvo. Dalis lėšų, gautų už bendrąja jungtine nuosavybe pripažintiną butą, be jokio teisinio pagrindo ir be jo sutikimo buvo perduota N. P. tėvui P. R., kuris 2011-04-21 įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad už butą sumokėta dalimi R. P. ir N. P. priklausančių lėšų – 125 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl turto, priklausiusio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo įrodyta, kad ginčo butas buvo iš esmės pagerintas, kad buto pagerinimas buvo atliktas bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl nepripažino ginčo buto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.

Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek asmeninį turtą (CK 3.88, 3.89 str.). Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.). Sprendžiant ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; kt.). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl turto pagerinimo, nustato ir vertina teisiškai reikšmingas aplinkybes pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 200502-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005).

Bylos duomenys patvirtina, kad N. P. ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo 1992-03-17, santuoka su trečiuoju asmeniu R. P. sudaryta (duomenys neskelbtini), taigi ginčo butas įgytas iki santuokos sudarymo ir laikytinas asmenine N. P. nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas teigia, kad santuokos metu sutuoktinei N. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas buvo iš esmės pagerintas, atliktas kapitalinis buto remontas, t. y. pakeisti langai, pakeistas buto išplanavimas, suformuotos naujos buto erdvės, vietoje dviejų kambarių buvo padaryti trys kambariai, išlietos naujos grindys, išlygintos sienos, pakeista santechnika, įrengtos šildomos grindys, šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais: 2006-02-20 sutartimi dėl dviejų langų keitimo, 2006-03-27 PVM sąskaita faktūra 1580 Lt sumai ir 2006-03-28 380 Lt sumos pinigų priėmimo kvitu. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių įrodymų nepakanka išvadai, kad butas buvo iš esmės pagerintas, padaryti. Nors apeliantas teigia, kad po rekonstrukcijos buvo perplanuotos ir pakeistos buto erdvės, vietoje dviejų kambarių buvo įrengti trys kambariai, taip pat atlikti kiti esminiai buto pagerinimai, todėl itin išaugo šio buto vertė, tačiau Nekilnojamojo turto registre buto inventorizavimo duomenys nepakeisti, atlikta buto rekonstrukcija, pasikeitęs kambarių skaičius nėra įregistruoti, apeliantas nepateikė nurodomos rekonstrukcijos atlikimui būtinų leidimų, projektų, Nekilnojamojo turto kadastro bylos, kurioje butų pažymėta apie buto rekonstrukciją. Byloje taip pat nėra jokių pateikta duomenų, kurie leistų spręsti apie turto būklę jo įsigijimo momentu bei pardavimo momentu, kas leistų įvertinti pagerinimų mastą. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamo buto vidutinė vertė – 53 218 Lt pagal valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo 2008-10-28 pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, o tai, kad pardavėjas ir pirkėjas sutarė butą parduoti už 180 000 Lt, neįrodo, kad butas buvo iš esmės pagerintas ir jo vertė padidėjo būtent dėl jo kapitalinio remonto. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad ginčo buto pardavimo kainą galėjo sąlygoti ne buto kapitalinis remontas, bet visiems žinoma aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2008 metų nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje nuolat kilo ir jos kilo dėl rinkos sąlygų. Šių bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliantui byloje nepateikus pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti dėl ginčo turto pagerinimo iš esmės iki buto pardavimo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 176, 178 str.). Konstatavus, kad trečiasis asmuo neįrodė, kad N. P. priklausęs asmeninės nuosavybės teise butas buvo iš esmės pagerintas, taigi nesant vienos iš būtinų CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio ginčo buto nepripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsižvelgiant į tai, tolesniam bylos teisiniam rezultatui neturi jokios reikšmės apeliacinio skundo argumentai dėl lėšų turėjimo buto pagerinimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nebepasisako. N. P. 2008-09-15 ginčo butą pardavė I. M. už 180 000 Lt, lėšos, gautos už parduotą butą, pervestos į N. P. sąskaitą ir pripažintinos jos asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Padarius išvadą, kad nėra teisinio pagrindo ginčo butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atitinkamai gautos lėšos, pardavus N. P. asmeninės nuosavybes teise priklausantį turtą, buvo jos asmeninė nuosavybė ir jomis ji galėjo disponuoti savo nuožiūra be sutuoktinio sutikimo (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.), todėl ta aplinkybė, kad N. P. jai asmeninės nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas davė savo tėvui, kuris vėliau įsigijo butą, nereiškia, kad ieškovas jas įgijo neteisėtai ir nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti buto pirkėjos I. M. rašytinius paaiškinimus, kurie patvirtinti notaro. Liudytojų parodymai yra viena iš įrodymų civilinėje byloje rūšių. Liudytojai, nagrinėjant bylą, paprastai apklausiami, siekiant išsiaiškinti liudytojui žinomas kokias nors aplinkybes, turinčias ryšį su byla (CPK 189 str. 1 d.). Liudytojai yra apklausiami teismo posėdyje, prisiekę įstatymų nustatyta tvarka (CPK 192 str.). Tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 str. 8 d.). Tokiu atveju prieš duodamas parodymus liudytojas pasirašo CPK 192 straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina (CPK 192 str. 8 d.). Nagrinėjamu atveju I. M. rašytiniai paaiškinimai buvo duoti nesilaikant CPK reikalavimų, liudytoja nepasirašė CPK 192 straipsnio 4 dalyje nustatytos priesaikos teksto ir nepasirašė įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o notarė tik patvirtino jos parašą. Be to, pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių I. M. negalėjo būti apklausta kaip liudytoja tiesiogiai teismo posėdyje, todėl apelianto pateikti I. M. rašytiniai paaiškinimai, nenustačius specialiųjų CPK 192 straipsnio 8 dalies taikymo sąlygų, laikytini neatitinkančiais įrodinėjimo priemonių leistinumo požymio, duoti pažeidžiant CPK reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atsisakė vertinti ir proceso teisės normų pažeidimo nepadarė.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmę bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 319, 322 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.