- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2-190-812/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05038-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- S. L.
- Advokatai
- Valdas Levinas
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Linai Pikšrienei, Jurgitai Varanauskienei,
nedalyvaujant atsakovui S. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui S. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. L., S. L., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. Š. prašo:
- nustatyti, kad A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra S. L., o A. Š. yra S. L. sūnus;
- nustačius S. L. tėvystę palikti nepakeistą A. Š. pavardę;
- nustatyti A. Š. gyvenamąją vietą su motina S. Š.;
- priteisti iš atsakovo S. L. sūnaus A. Š. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas S. Š. valdys uzufrukto teise;
- priteisti iš S. L. įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko A. Š. išlaikymą už paskutinius 18 mėnesių, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, iš viso 3600 Eur;
- nustatyti atsakovo S. L. bendravimo su sūnumi A. Š. tvarką:
- pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 18 val. ir grąžinti jį motinai sekmadienį iki 17 val. į motinos gyvenamąją vietą;
- per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką:
- poriniais metais, t. y. 2020, 2022, 2024 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų motinos namuose. Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021, 2023ir t. t., tėvas vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaiką gražintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos;
- poriniais metais, t. y. 2020, 2022, 2024 ir t. t., vaikas praleistų Naujųjų metų šventę ir Velykas tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins tėvui sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos. Per Velykas tėvas vaiką pasiima Velykų pirmos dienos ryte nuo 10 val. ir gražina vaiką į motinos gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną iki 18 val.;
- nustatyti, kad tėvas gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams;
- Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui - kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama;
- tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;
- nustatyti, kad bendru sutarimu vaiko lankymo grafike nurodytas laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą);
- vaiko ligos metu vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina privalo informuoti tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaikų sveikata;
- tėvas įsipareigoja bendraudamas su vaiku asmeniškai užtikrinti jo saugumą ir priežiūrą;
- nustatyti, kad tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;
- jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.
- priteisti iš atsakovo S. L. visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi sūnų A. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Vaiko biologinis tėvas yra atsakovas S. L.. Atsakovas nepripažįsta tėvystės, neprisideda prie vaiko auklėjimo ir poreikių tenkinimo. Ieškovė susipažino su atsakovu 2015 m. vasarą, pradžioje tik draugavo, vėliau pradėjo svarstyti dėl atsikraustymo pas draugus Neringą ir Andrių, kurie yra liudytojai šioje byloje, ir gyventi jų nuomojamame bute. 2016 m. kovo mėnesį ieškovė atsikraustė į draugų nuomojamą butą ir gyveno poromis - ieškovė su atsakovu, o Neringa su Andriumi. Abi poros gyveno atskiruose kambariuose dviejų kambarių bute. Apsigyvenus draugų bute, pradėjo su atsakovu artimai bendrauti. Ieškovė pranešė atsakovui apie nėštumą, jis neprieštaravo būsimai tėvystei, birželio mėnesį išvyko uždarbiauti į užsienį, planavo uždirbti pajamų šeimai, tačiau nebegrįžo, nutraukė ryšį su ieškove. S. L. nelanko sūnaus ir su juo nebendrauja. Ieškovė prašo nustatyti A. Š. gyvenamąją vieta su ieškove, nes jos ir vaiko tarpusavio ryšys yra geras, o atsakovo ir vaiko tarpusavio ryšio nėra.
Vaikui per mėnesį reikia 400 Eur sumos jo poreikiams tenkinti. Ieškovė vaikui skiria visus savo išteklius. Ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 500 Eur. Ji šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, nes teko atsisakyti darbo UAB „Lidl Lietuva“. Finansiškai jai padeda tėvai, moka už ieškovę kredito įmokas bankui už lizingu paimtą automobilį. Nurodo, kad dės pastangas kuo greičiau susirasti darbą. Skolos padengimui kas mėnesį pati moka apie 50 Eur. Už vaiką gauna 56-58 Eur. Butas nuomojamas, nuomos kaina mėnesio 80 Eur ir komunalinių patarnavimų mokesčiai, apie 70-80 Eur, žiemą už buto komunalinius mokesčius per mėnesį mokės apie 100 Eur. Gyvena viena. Vaikas sveikas, eina į darželį, už darželį moka 50 Eur. Tam, kad nors minimaliai tenkinti vaiko būtiniausius poreikius, sūnaus išlaikymui tėvas turėtų prisidėti vidutiniškai po 200 Eur kas mėnesį. Šias išlaidas sudaro: maistui - apie 140 Eur; drabužiams ir avalynei - apie 50 Eur; vitaminams, vaistams, higienos, skalbimo priemonėms - apie 60 Eur; elektrai, šildymui ir kt. - apie 40 Eur; žaislams ir lavinimosi priemonėms - 30 Eur; kitos išlaidos - apie 40 Eur (vėžimėlis ir kt.); kitos kasdienės išlaidos. Ieškovės žiniomis atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus. Ieškovė taip pat prašo priteisti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui padavimo dienos, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos, kas sudaro įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, iš viso 3600 Eur. Teismo prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas V. Levinas teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį pilnai, nurodė, kad mokslinių tyrimų pagalba atsakovo tėvystė nustatyta nenuginčijamai. Bendravimo tvarką prašė spręsti atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą. Šiai dienai 400 Eur patenkina tik minimalius vaiko poreikius, ieškovei vaiką išlaikyti padeda jos tėvai, o atsakovas nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo.
Atsakovas S. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja. Atsakovui šaukimas išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir grąžintas neįteiktas, neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą, per antstolį procesinių dokumentų įteikti atsakovui nepavyko, o pagal teismo nutartį atsakovas nebuvo atvesdintas, neradus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (2 t., e. b. l. 1-4, 59-60, 77, 98, 128). Išnaudotos visos priemonės, siekiant atsakovą informuoti apie teismo posėdį. Teismas pažymi, kad atsakovui apie šį teismo procesą yra žinoma, jis dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje 2019 m. sausio 9 d., kuriame nurodė, kad nepripažįsta tėvystės, sutiko, kad būtų skirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti, tačiau į ją nenuvyko (1 t., b. l. 69-70).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (1 t., e. b. l. 87-92) nurodė, kad ieškovė vykdo savo pareigas nepilnamečiui sūnui, užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, rūpinasi vaiko sveikatos palaikymu, ugdymu, vaiko ir ieškovės tarpusavio ryšys, ieškovės charakterio savybės, nedaro esminės žalos vaikui, girtavimų faktų nenustatyta, todėl nesant duomenų, jog S. Š. negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku ir susiklosčius faktinėms aplinkybėms, skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nustačius tėvystę, iš atsakovo turėtų būti priteista po 200 Eur per mėnesį išlaikymo suma periodinėmis išmokomis vaikui nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės, kuri užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka, nesant dalyvaujančių byloje asmenų ginčo, gali būti nustatyta. Tačiau atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad tėvas sūnaus nelankė, nebendravo, reikalingas papildomas laikas, kad berniukas priprastų prie tėvo. Derinant tėvo ir sūnaus bendravimą svarbu atsižvelgti į tai, kad nebūtų trikdomas nusistovėjęs paros režimas. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad rekomenduotų teismui nustatyti, kad bendraujant vaikui su tėčiu būtų įtraukta sąlyga „dalyvaujant ieškovei“, nes atsakovas realiai vaiko nėra matęs, vaikas mažas, nepažintų tėvo, tai būtų didelis stresas vaikui. Jei atsakovas reikalaus pasimatymo su vaiku be mamos, institucija sutinka tarpininkauti, kad būtų atstatytas vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. L. teismo posėdyje nedalyvauja, atsisakė priimti jai siunčiamus procesinius dokumentus (5 t., e. b. l. 71, 76, 84, 97, 104-106, 108-11, 121, 124). Teismas sprendžia, kad išnaudotos visos priemonės, siekiant informuoti trečiąjį asmenį apie teismo posėdį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. L. nurodė, kad su atsakovo S. L. motina S. L. yra išsituokęs, su ja nebendrauja, o su Skirmantu bendraudavo tik retkarčiais, nuo to laiko, kai jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, su juo visiškai nebebendrauja. Žino, kad ieškovė ir jo sūnus draugavo, nes ieškovė ir Skirmantas buvo atvykę pas jo seserį, bet jis su ieškove ir Skirmantu susitikęs nebuvo. Jo dukra G. L., su kuria bendrauja, yra sakiusi, kad ieškovė ir jo sūnus buvo apsipykę, kad ieškovė tuo laiku buvo pradėjusi draugauti su kitu vaikinu, o netrukus pradėjo lauktis. Prašo ieškinį tenkinti.
Liudytoja N. P. parodė, kad su ieškove susipažino mokykloje, kartu mokėsi (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra liudytojos vaiko tėvo draugas. Prieš 2,5-3 metus apie pusmetį liudytoja su draugu ir ieškovė su atsakovu gyveno kartu nuomojamame bute. Ieškovė su atsakovu bendravo artimai pusę metų iki ieškovė pastojo. Atsakovas žinojo, kad ieškovė laukiasi, tačiau tai jam nerūpėjo, jis išvyko gyventi į užsienį. Liudytojai žinoma, kad atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą, lankė ieškovę ir vaiką, bendravo su juo, tačiau neteikė vaikui išlaikymo, tėvystės nepripažino.
Liudytojas A. K. parodė, kad pažįsta ieškovę, kuri yra jo draugės draugė. S. L. buvo jo bendraklasis. Prieš jam išvykstant į užsienį, jis ir ieškovė 2-3 mėn. buvo pora. 2015 m. laikinai jie buvo apsigyvenę kartu, nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Liudytojas gyveno su N. P., o ieškovė gyveno su atsakovu. Iki to laiko ieškovė draugavo su D. L.. Atsakovas ignoruoja vaiką, nebendrauja su juo, neteikia jam išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškovės S. Š., liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad šalys draugavo, kurį laiką kartu gyveno. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų A. Š., kurio gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra (1 t, e. b. l. 21). Atsakovas S. L. gera valia tėvystės nepripažino, sutiko, kad būtų skirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. 2019 m. sausio 9 d. nutartimi paskirta DNR ekspertizė, šalys įpareigotos su nepilnamečiu vaiku nuvykti DNR ekspertizės atlikimui (1 t., e. b. l. 138-139), tačiau susirgus vaikui, šalys nenuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybą, atsakovas išvyko į užsienį, kito laiko nuvykti ekspertizės atlikimui su ieškove nesuderino (1 t., b. l. 166-167). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į posėdžius neatvyksta, jo buvimo vietos nustatyti nėra galimybės, o atsakovo S. L. tėvas D. L. sutiko, kad būtų atlikta DNR ekspertizė, paimant jo kraujo ėminį, 2019 m. liepos 11 d. teismo nutartimi paskirta DNR ekspertizė, kraujo ėminį paimant iš vaiko A. Š., vaiko motinos S. Š. ir tariamo tėvo biologinio tėvo D. L. (2 t., e. b. l. 81-82, 101). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 146/2019(01) nustatyta, kad D. L. (S. L. tėvas) ir A. Š. yra susiję giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su 99,998% tikimybe (2 t., b. l. 2-4). Byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas S. L. yra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas S. L. pripažintinas A. Š. tėvu, o A. Š. pripažintinas atsakovo S. L. sūnumi (CK 3.146 straipsnio 1dalis).
Ieškovė ieškinyje prašo nustačius S. L. tėvystę, palikti nepakeistą A. Š. pavardę. Kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė; tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi; vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras (CK 3.167 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui vaikui yra suteikta ieškovės pavardė ir nėra šalių ginčo dėl vaiko pavardės, laikytina, kad tai nėra savarankiškas materialinis reikalavimas, todėl teismas dėl jo nepasisako.
Iš ieškovės paaiškinimų, išvadą teikiančios institucijos išvados (1 t., e. b. l. 87-92) nustatyta, kad nepilnametis A. Š. nuo gimimo gyvena su motina S. Š., kuri vykdo savo pareigas nepilnamečiui sūnui, užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, rūpinasi vaiko sveikatos palaikymu, ugdymu, vaiką ir ieškovę sieja artimas tarpusavio ryšys, byloje nėra duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku. S. Š. šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos Panevėžio miesto savivaldybėje, nėra duomenų apie netinkamą motinos valdžios vykdymą vaiko atžvilgiu. Išvadą teikianti institucija pritaria ieškovės prašymui nustatyti A. Š. gyvenamąją vietą su jo motina. Visuma byloje ištirtų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečio A. Š. interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina. Vaikas yra mažo amžiaus, su motina gyvena nuo gimimo, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų likti gyventi su motina ir turi būti nustatyta kita jo gyvenamoji vieta. Nurodytais motyvais nepilnamečio A. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. Š..
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia nepilnamečiui vaikui išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas vykdo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas.
Bylos medžiagoje esantys įrodymai – ieškovės paaiškinimai, išvadą teikiančios institucijos išvada, rašytiniai įrodymai (2 t., e. b. l. 142-164, 2 t. e. b. l. 7-30) patvirtina ieškinio aplinkybes apie A. Š. išlaikymui reikalingas patirti išlaidas. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 400 Eur suma: maistui - apie 140 Eur; drabužiams ir avalynei - apie 50 Eur; vitaminams, vaistams, higienos, skalbimo priemonėms - apie 60 Eur; elektrai, šildymui ir kt. - apie 40 Eur; žaislams ir lavinimosi priemonėms - 30 Eur; kitos išlaidos - apie 40 Eur (vėžimėlis ir kt.); kitos kasdienės išlaidos. A. Š. lanko darželį, už kurį ieškovė moka apie 50 Eur. Įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, išlaidos higienos priemonėms įgyti, laisvalaikiui. Vaiko apranga dėl spartaus augimo ir vystymosi turi būti nuolat atnaujinama keičiant visų sezonų rūbus, todėl būtina patirti nuolatines išlaidas vaiko aprangai, avalynei atnaujinti. Vaikas su motina gyvena nuomojamame bute, todėl vaiko išlaikymo išlaidų dalį sudaro ir būsto nuomos bei mokesčių išlaidos. Ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos vertintinos kaip protingo dydžio.
Ieškovė kitų išlaikytinių neturi (1 t., e. b. l. 28), nekilnojamojo turto neturi (1 t., e. b. l. 26, 65). Ieškovė nurodo, kad šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, jos mėnesio pajamas sudaro apie 500 Eur. Antstolės Irmos Ežerskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0163/17/01114 išieškotojo UAB „4finance“ naudai dėl 1801,19 Eur skolos ir kitų išlaidų išieškojimo (1 t., e. b. l. 30-31). Ieškovė nurodo, kad skolos padengimui kas mėnesį moka apie 50 Eur. Ieškovei finansiškai padeda tėvai, padeda dengti kreditorinius įsipareigojimus už lizingu paimtą automobilį. Už vaiką gauna 56-58 Eur. Nuomoja butą, nuomos mėnesio kaina - 80 Eur, komunaliniai mokesčiai 70-80 Eur, žiemą už buto komunalinius mokesčius per mėnesį mokės apie 100 Eur.
Atsakovas S. L. nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto neturi, VSDFV duomenimis nedirba (1 t., e. b. l. 83-84, 129-131). Remiantis ieškovės ir liudytojų paaiškinimais, atsakovas išvykęs ir dirba užsienyje. Atsakovui neteikiant byloje įrodymų ir nesant duomenų apie atsakovo kreditorius ir kreditorinių įsipareigojimų dydį, nurodytos aplinkybės byloje nenustatytos.
Įvertinus nustatytą vaiko tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis sūnus auga ir jo poreikiai nuolat didės, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, pripažintina, kad abu tėvai turi lygiomis dalimis prisidėti prie A. Š. išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai, kaip nurodo ieškovė, mėnesiui sudaro apie 400 Eur, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis – 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintų būtiniausius vaiko poreikius. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, įsipareigojimus kreditoriams, kitus išlaikytinius, todėl daroma išvada, kad jis yra pajėgus teikti pareikšto reikalavimo dydžio išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad vaiko materialinis išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis). Teismui patvirtinus vaiko kilmę iš atsakovo, nuo pat vaiko gimimo dienos atsakovui atsirado įstatymo nustatyta pareiga teikti vaikui išlaikymą (CK 3.137 straipsnis, 3.192 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas S. L. teikė vaikui išlaikymą, atsakovo teiktino išlaikymo dydis yra pusė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant vieno mėnesio išlaikymo dydį po 200 Eur už laikotarpį nuo vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, iš viso 3600 Eur (18 mėn. x 200 Eur = 3600 Eur) (CK 3.200 straipsnis).
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio A. Š. motina S. Š..
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Įstatymai numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis).
Byloje nėra ginčo dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos. Bylos duomenimis atsakovas su vaiku nebendrauja, jo nepažįsta, ryšio su vaiku nėra. Ieškovė neprieštaravo išvadą teikiančios institucijos rekomendacijai nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaiku tik ieškovei dalyvaujant. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, kol nėra sukurtas pastovas artimas ir saugus atsakovo ryšys su vaiku, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies, nustatytina minimali atsakovo bendravimo tvarka su vaiku, nenustatant bendravimo tvarkos švenčių dienomis, atostogų laiku, pagal kurią: tėvas bendrauja su vaiku dalyvaujant vaiko motinai pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį šalių suderintu laiku motinos gyvenamojoje ar kitoje šalių suderintoje vietoje; tėvas nevaržomai bendrauja su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams; vaiko ligos metu vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina informuoja tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata; tėvas nevaržomai domisi vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose; jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką. Atsakovui atstačius ryšį su vaiku šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos - 327,20 Eur (I t., e. b. l. 135, II t, e. b. l. 33, 57, 79), mokėtinas byloje žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus - 210,00 Eur (75 Eur +54 Eur + 81 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. liepos 18 d. sprendimu (I t., e. b. l. 12, 35, 185-186). Ieškinys tenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiku.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų).
Paskirti S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
- tėvas bendrauja su vaiku dalyvaujant vaiko motinai pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį šalių suderintu laiku motinos gyvenamojoje ar kitoje šalių suderintoje vietoje;
- tėvas nevaržomai bendrauja su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams;
- vaiko ligos metu vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina informuoja tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata;
- tėvas nevaržomai domisi vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;
- jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, ir 327,20 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 20 centų) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.