- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- I-1303-583/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00496-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- I.Ž.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
dalyvaujant atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui,
2015 m. birželio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I.Ž. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2015 m. gegužės 18 d. teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjos I.Ž. skundas dalyje dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 24 d. raštą Nr. (31.1.)-RS2-447 ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti 2015 m. kovo 27 d. pareiškėjos paduotą skundą bei priimti administracinės procedūros sprendimą, priteisti 10000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo skundo padavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo atlyginti turtinę 2543,99 Eur žalą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo skundo padavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Šalies argumentai
Skunde I.Ž. nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorei 2015 m. kovo 27 d. pateikė skundą dėl to, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Grandinė“ pirmininkas S.R., veikdamas daugiabučio namo savininkų bendrijos vardu, neturėdamas jokių įgaliojimų ar gyventojų sutikimo nutraukinėti teikiamas paslaugas, šiurkščiai pažeidžiant įstatymą, pareiškėjos teises, savavališkai, neteisėtai, be jokio teisinio pagrindo nupjovė daugiabučio namo rūsyje karšto ir šalto vandens naujus vamzdžius, kurie eina į pareiškėjos butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo būdu nutraukė pareiškėjos bute karšto ir šalto vandens tiekimą. Pabrėžia, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pažeidė skundų registravimo tvarką, užregistravusi pareiškėjos 2015 m. kovo 27 d. skundą praėjus 4 dienoms nuo jo pateikimo. Nesutinka su ginčijamu 2015 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-447, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, nes tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą. Tvirtina, kad tokio teismo sprendimo, kuris leistų savavališkai nupjauti pareiškėjos butui tiekiančius vandenį vamzdžius, nėra priimta. Mano, jog atsisakydamas nagrinėti pareiškėjos prašymą, atsakovas turėjo priimti sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, nors ginčijamą raštą išsiuntė net po 19 darbo dienų. Argumentuoja, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė stiprius fizinius skausmus, stresą, dvasinį sukrėtimą, nemigą, vartoja dar daugiau vaistų, yra pažeminta kaimynų ir visuomenės akyse, negali tenkinti elementarių higienos poreikių, todėl prašo priteisti 10000 Eur neturtinę žalą. Teigia, kad neatsižvelgiant į tai, jog bute nėra nei karšto, nei šalto vandens ir jokių paslaugų pareiškėja negauna, tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ ir toliau siunčia sąskaitas už neteikiamas paslaugas, kurias vertina kaip patirtą turtinę žalą ir prašo priteisti iš atsakovės 2543,99 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas ir atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėja skundą atsakovui pateikė 2015 m. kovo 27 d., apie 15.30 val., nelaukdama savo eilės, todėl skundas buvo užregistruotas sekančią darbo dieną. Mano, jog pareiškėja nepagrįstai tapatina nepalankų pareiškėjai atsakymą su atsisakymu nagrinėti skundą.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjai nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 24 d. administracinio akto Nr. (31.1)RS2-447 „Dėl galimai neteisėto karšto ir šalto vandens atjungimo“, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, siekia įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2015 m. kovo 27 d. skundą bei prašo priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja I.Ž. 2015 m. kovo 27 d. pateiktu, 2015 m. kovo 30 d. registruotu Nr. RS9-19, skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorę J.S. dėl S.R. patraukimo atsakomybėn dėl neteisėto ir savavališko karšto ir šalto vandens butui vamzdžių nupjovimo, vandens atjungimą, neteisėto praturtėjimo ir kt. Ginčijamu 2015 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (31.1)RS2-447 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, nusprendė pareiškėjos skundo nenagrinėti, nes tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą.
Dėl 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (31.1)RS2-447 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkte apibrėžta, jog skundu laikomas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Iš I.Ž. 2015 m. kovo 27 d. atsakovui pateikto skundo turinio akivaizdu, jog jame pareiškėja akcentuoja jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, todėl toks pareiškėjos kreipimasis laikytinas skundu Viešojo administravimo įstatymo prasme.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti trys galimi gautų skundų sprendimo būdai – 1) skundai, kuriais skundžiami viešojo administravimo subjekto veiksmai ar neveikimas, nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, t.y. atliekama administracinė procedūra; 2) jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo ir nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti šį pranešimą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui; 3) skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas; apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos. Pastaroji teisės akto nuostata atkartota Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojančioje, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.
Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 24 d. raštą Nr. (31.1)RS2-447 grįsdama tuo, jog tuo pačiu klausimu jau yra priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir nusprendė pareiškėjos I.Ž. skundo nenagrinėti.
Siekiant pripažinti, kad viešojo administravimo institucijoje kilęs ginčas yra tapatus tam, dėl kurio jau yra priimtas teismo sprendimas, būtina įvertinti ne tik aplinkybę, ar ginčas kilo tarp tų pačių šalių, bet ir tai ar skundo dalykas (reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės) yra tapatūs. Viešojo administravimo institucija Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį turėtų taikyti ne formaliai, o kiekvienu atveju atlikti lyginamąją kilusių ginčų analizę. Analizuojant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P2-617-618/2014 matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas įpareigojo I.Ž. įleisti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), DNSB „Grandinė“ atstovus atlikti šiame bute šildymo sistemos ir karšto-šalto vandens sistemos modernizavimo darbus. Spręstina, kad minėta nutartis buvo priimta pagal antstolio prašymą dėl ankstesnio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012 nevykdymo. Teismo sprendimų vykdymo procese kilusių klausimų nagrinėjimas yra procesinio pobūdžio ir nelaikytinas paties materialinio ginčo nagrinėjimu iš esmės. Būtent Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012, o ne Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. P2-617-618/2014 lygintinas su pareiškėjos naujai pateiktu skundu, kadangi nurodytu teismo sprendimu ginčas nagrinėtas iš esmės, o nutartimi tik išspręsti priimto teismo sprendimo vykdymo procese kilę klausimai. 2015 m. kovo 27 d. prašyme I.Ž. ginčija savavališką visų vandens vamzdžių nupjovimą namo rūsyje ir nutrauktą vandens tiekimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012 inter alia konstatuota, kad vamzdžiai, kuriuos 2015 m. kovo 27 d. skunde atsakovui mini pareiškėja, buvo nupjauti dėl pačios I.Ž. neteisėto neveikimo – neįleidimo į butą, esant avarinei situacijai dėl tekančio vandens, ir būtent dėl analogiškos priežasties jos bute (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas vandens tiekimas. Kaip 2015 m. kovo 27 d. skunde nurodo pareiškėja, vandens tiekimas nutrauktas dar 2010 m., kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog I.Ž. skunde nurodo ne naujus faktinius duomenis, o mini tas pačias aplinkybes, kurių juridinis įvertinimas jau buvo pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai įvertino 2015 m. kovo 27 d. pareiškėjos pateiktą skundą kaip tapatų išnagrinėtai civilinei bylai, tačiau neteisingai nurodė bylos numerį, kadangi tapatus ginčas išnagrinėtas priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-51//-730/2012, o ne vėlesnę 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P2-617-618/2014.
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad, pripažinusi jos pateiktą skundą nenagrinėtu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija privalėjo apie tai informuoti pareiškėją per 5 darbo dienas. Atsakovas, administracinį aktą priėmė ženkliai viršijęs Viešojo administravimo įstatymo nustatytą terminą. Teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstą atsakovo poziciją dėl skundo registravimo tvarkos. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 punkte nustatyta, kad dokumentai registruojami tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami. Todėl 2015 m. kovo 27 d. gautas I.Ž. skundas privalėjo būti užregistruotas būtent 2015 m. kovo 27 d., nepriklausomai nuo to, kokiu įstaigos darbo laiko metu jis buvo pateiktas, kadangi jis jau buvo pateiktas įstaigai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Nors teismas pripažįsta, kad priimdamas ginčijamą administracinį aktą, atsakovas padarė tam tikrus procedūrinius pažeidimus, tačiau konstatavus ginčijamo 2015 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. (31.1)RS2-447 turinio pagrįstumą ir atitikimą teisės aktų normoms, pareiškėjos I.Ž. skundas šioje reikalavimo dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Antrasis skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2015 m. kovo 27 d. prašymą, laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti 2015 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (31.1)RS2-447, todėl pripažinus minėtą administracinį aktą teisėtu, šis reikalavimas taip pat netenkintinas.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo
Pareiškėja skundu prašo priteisti 10000 eurų neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo skundo padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos bei 2543,99 Eur turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo skundo padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.
Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iš esmės veikė taip, kaip privalėjo veikti – priėmė pagrįstą ir teisėtą 2015 m. balandžio 24 sprendimą Nr. (31.1)RS2-447.
Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų – būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, I.Ž. skundas dalyje dėl reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.